2013 m. gruodžio 4 d., trečiadienis

Viešas atsiprašymas

Vietoj to, kad paredaguočiau prieš tai buvusį įrašą, nusprendžiau pakurti naują ir tuo pačiu pakontempliuoti ties viena mintim. 
Praeitame įraše gal nelabai gražiai atsiliepiau apie kai kuriuos "atspalvių" vertimo momentus. Tačiau atsiprašyt ketinu ne dėl jų, o dėl savo pačios žioplumo. Taip va gavosi, kad buvau į rankas paėmusi kokią tai visai su šiuo romanu nesusijusią knygą. Ji buvo versta iš rusų kalbos į lietuvių. Kažkaip pasidarė smalsu, koks yra knygos tiražas. Jį pamačiau, tačiau akis užkliuvo ne už skaičiaus, bet už redaktoriaus vardo. Šiaip man buvo keista matyti redaktoriaus vardą knygos gale. Bent jau seniau, kiek matydavau, redaktoriai eidavo iš karto po vertėjais. Bent jau kairiame puslapyje su visais kitais rekvizitais tikrai. O dabar? O dabar redaktoriai yra paminėti pabaigoje. Aišku, reikia džiaugtis, kad tokie apskritai yra. Taigi.. pasitikrinau "atspalvių" pabaigą, ir ten aptikau redaktoriaus vardą.
Tad atsiprašau dėl savo žioplumo. Nors iš esmės tai didelės reikšmės vertimo pasirinkimui ir nesudaro. Redaktorius greičiausiai tik lietuvių kalbą tikrina, o ne vertimą (?).
Šiaip gaila, kad redaktoriai taip nustumiami į pabaigą. Susidaro įspūdis, kad jų vargas visai nevertinamas. O juk jų darbas tikras košmaras. Bent jau aš taip įsivaizduoju. Jei man kas duoda suredaguot kokį tai vertimą, dažniausiai atsisakau, nes man lengviau tą tekstą išversti per naują nei taisyti jau ale paruoštą tekstą.

2013 m. lapkričio 26 d., antradienis

Knygų vertimai: E.L.James Fifty Shades of Grey

Pasidavusi draugių terorui, nusprendžiau perskaityti garsųjį E.L.James erotinį romaną "Fifty shades of grey". Galit mane pasmerkt, kad esu tokia bedvasė, ir skaitau komercinę literatūrą, pirmyn, man negaila. Neketinu vaidinti klasiką dievinančią snobę. Kiekvienam savo, kažkas mėgsta meilės romanus, kiti biografijas, aš dievinu mokslinę fantastiką. Kadangi "Fifty shades of grey" toli gražu nei mokslinė, nei fantastika, suprantama, jog lūkesčiai skaitant knygą buvo visai kitokie. Didelių reikalavimų knygai nekėliau, todėl ir nelikau nusivylusi. Tad didiems literatams pasakysiu vieną dalyką - nereikia ieškoti šiknoj smegenų. Jei tai yra meilės erotinis romanas, nereikia tikėtis, jog jame bus kažkokių gilių gyvenimiškų tiesų ar šiaip aukštų materijų. Visi esam žmonės, tad nereikia vaidinti, jog yra kitaip. Kadangi tai yra pirma knyga iš tokios serijos, kurią skaičiau, man sunku spręsti, ar ji yra įdomesnė ar prastesnė už kitas, tačiau aptikau keletą įdomių momentų.
Vis dėlto tai ne literatūros apžvalgos blogas, o vertimų, tad pasidalinsiu keliais pastebėjimais. Pasižymėjusi kelis įdomius konceptus, nusprendžiau pasižiūrėti vertimus.
Visų pirma lietuviškame vertime mane nustebino pagrindinės veikėjos vardo vertimas. Originale jos vardas yra Anastasia. Kas bent kiek susigaudo anglų kalboje, žino, kad šiuo atveju vardas bus tariamas (tikėkimės, fonetikai manęs nesudegins ant laužo) /anas'teiša/. Kažkodėl knygos vertėja nusprendė pagrindinę veikėją pakrikštyti Anastazija. Jei knygą būčiau vertus aš, gal būčiau vertus pagal tarimą, prisilaikant originalo, o gal būčiau palikus Anastasiją. Kažkam tai gal skambėtų prorusiškai, bet man šis vardas nekliūva už dantų. Tuo labiau, kad dažniausiai veikėją visi vadino paprasčiausiai Ana. Nors gal esu labiau linkusi prie varianto su tarimu. Turbūt daug kas norės prisikabint, kuo man neįtiko lietuviškas vardo variantas, juk tai yra vertėjo laisvė ir pan. Sutinku, tačiau šiuo atveju, kodėl taip išvertus pagrindinės veikėjos vardą pagrindinio veikėjo vardą praignoravo? Kodėl Christian nebuvo išverstas kaip Kristijonas? Na, reikia pasidžiaugti bent tuo, kad pavardę paliko ramybej, ir Kristianas nepatapo Pilkiu ar Pilkaičiu :D Kaip mačiau, knygoje redaktorius nepaminėtas, tad visi vertimo sprendimai krenta ant vienos vertėjos pečių. Tiesa, rusiškame variante vardas buvo išverstas remiantis į tarimą - Анастейша. Realiai paprastas variantas ir labai patogus. Patogus kame? Ogi nėra prie ko prisikabint. Vardas toks? Toks. Tariasi taip? Taip. Arti originalo? Ir dar kaip! Remiantis šia logika galima argumentuoti, kodėl Андрей netampa Andriumi, arba John netampa Jonu. Net ir menkiausi vardo tarimo pakitimai jau yra reikšmingi pakitimai. Juk niekam nepatinka, kai kas nors iškraipo tavo vardą, kodėl knygų veikėjai turėtų galvoti kitaip? O kalbant apie Anastaziją... Jei tokiu vardu būtų pavadinta lietuvė, viskas tvarkoj, tačiau Anastasia Steele ne lietuvė, tad kam reikia jos vardui priduoti lietuvybę? Mhm... Taip bemąstant, vis tik pasilieku ties variantu Anasteiša. (Na, prisiminkim dainininkę Anastasia, juk jos niekas Anastazija pas mus nevadina :D)
Kitas įdomus momentas, kuris man patiko knygoje, tai vienas iš pseudo-veikėjų - pasąmonė. O štai ir mane sudominęs sakinys:

My subconscious gives me an unhelpful I told you so expression.

Reikia pripažinti, kad šis veikėjas knygoje buvo vienas iš iškalbingiausių, tad buvo įdomu, kaip tai buvo išversta į lietuvių ir rusų kalbas.

Мое подсознание злорадно ухмыляется: «А я ведь говорило!»

Rusiškas variantas mane nustebino forma "говорило". Dar niekada tokio nemačiau, tad labai apsidžiaugiau, kai radau tokią formą pagaliau pavyko aptikti :D Nors pirma sakinio dalis išversta ganėtinai laisvai. Originale nėra paminėta apie "злорадно ухмыляется", tačiau tokį dalyką galima įsivaizduot. Vis dėlto frazė "ar aš tau nesakiau" dažniausiai ir būna lydima tokių emocijų.
Pasąmonė, nutaisiusi miną "ar aš tau nesakiau?", anaiptol man nepadeda.

Lietuviškas variantas artimesnis originaliam, o dar va ir klaustukas pridėtas :D
Kitas personažas, kuris man patiko nemažiau už pasąmonę - inner goddess. Nepaisant to, koks ryškus personažas bebūtų, vertimai nebuvo kažkuo ypatingi: dievaitė ir богиня. Na, o ko ir norėt? :D

Dar vienas sakinys, kuris mane suintrigavo vertimo prasme:

Oh Mom, – et tu Bruté?

Bet ir vėl nieko įdomaus neradau.
Ах, мама, и ты, Брут?
Ak, mama - "lr tu, Brutai?"


Vertimai praktiškai analogiški.

Tačiau man pavyko rasti šį tą įdomaus. Knygoje buvo tokia vieta, kai pagrindinė veikėja turėjo keliauti lėktuvu, ir pradžioje ją ignoravęs oro uosto darbuotojas, pamatęs, jog ji yra pirmos klasės klientė, pabudo.

He seems to have woken up and is beaming at me like I’m the Christmas Fairy and the Easter Bunny rolled into one.

Man buvo įdomu, kaip gi bus išversti personažai Christmas Fairy ir Easter Bunny.
Rusiškas variantas mane nužudė:
Служащий, еще недавно клевавший носом, сияет, словно я Дед Мороз и Снегурочка в одном лице.

Taip sakant, čystai rusiški tipai britų romane :D Šitas veiksmas lyg vadinamas lokalizacija? Tiksliai nežinau, tad nemeluosiu.
Lietuviškas variantas buvo artimesnis konceptų vertime, bet...

Jaunuolis, rodos, pabudo ir šypsosi man iki ausų kaip Kalėdų Senelis ir Velykų kiškis kartu sudėjus.

Kiek mano anglų kalbos žinios siekia, tie personažai yra nukreipti į pagrindinę veikėją, o ne į darbuotoją. T.y. Anastasija yra panaši į Kalėdų Senelį ir Velykų kiškį, o ne darbuotojas. Šiaip sakyčiau, kvailoka klaida.

Šiaip pats tekstas yra primityvokas, nemanau, kad jį verčiant turėjo kilti kažkokių labai didelių problemų. Nebent verčiant ką išdirbinėja pasąmonė su dievaite. Ir šiaip mergina turi tokį švelnų humoro jausmą, o kaip visiems puikiai žinoma, versti juokingus dalykus juokingai yra tikrai nelengva.
Lietuviškas variantas tikrai labai lietuviškas. Pvz, mis išversta kaip panelė, na, o apie vardą jau ir taip rašiau. Na, reik pasidžiaugt, kad Ana nepatapo Ona :D Jei rimtai, tai labai gerbiu vertėjus, kurie sugeba rasti atitinkamus lietuviškus ekvivalentus, nes labai nemėgstu bereikalingų anglicizmų, kurių tikrai būna labai daug šiuolaikiniuose rusiškuose vertimuose (pvz., уикэнд, ланч/ленч ir t.t.), tačiau irgi reikia jausti saiką :D

2013 m. lapkričio 13 d., trečiadienis

Kaip lingvistai planavo užkariauti pasaulį...

Praeitą penktadienį dalyvavau savo pirmojoje konferencijoje. Kaip pirmasis krikštas - reikalavo daug nervų, tačiau viskas praėjo daug smagiau nei tikėjausi. 
Visą ketvirtadienį man buvo bloga, net nėjo normaliai užmigti. Atsikėlusi ryte nieko nevalgiau, bet išgėriau puodelį kavos. Kol nuvažiavau į Vilnių, buvo taip bloga. Galvojau, tikrai mirsiu. Ruoštis nieko nesiruošiau, tik skaidres. O kalbą... O ką ta kalba? Kol rašiau straipsniui recenziją, perskaičiau jį šimtą milijonų kartų, tad viskas jau buvo mano galvoje.
Atėjusi į VU UKI, kur ir vyko konferencija, galvojau mirsiu, ir net turėjau mintį pabėgt. Bet juk aš suaugęs žmogus, ane? Reikia elgtis atsakingai. Tad paglosčiau fakulteto kieme besivalkiojantį katiną ir žengiau į nežinomybę. 
Konferencijoje dalyvavo septyni pranešėjai ir vienas klausytojas. Taip, vis tik rusų kalba nėra tokia populiari, kaip to norėtųsi. Arba mažai reklamos. Pirmiausia kalbėjo profesorė iš Sankt-Peterburgo universiteto. Ji pati yra fonetikė, bet, ačiū lingvistikos dievams, ji nusprendė, kad geriau papasakos apie Palaso žodyną (beje, labai įdomus dalykas). Ir moteriškė taip nuoširdžiai viską pasakojo, o dar konferenciją moderavo viena tiesiog nuostabi dėstytoja, tai pranešimai buvo skaitomi, kaip sakoma, namų sąlygomis (nors nežinau, ar lietuviai taip sako, rusiškai skambėtų по домашнему ). Tada pranešimo tema pastoviai keitėsi į ketinimus mane ir vieną bakalauro ketvirtakursę išsiųsti mokytis į Sankt-Peterburgą. Žodžiu, profesorė ne tiek pranešimą skaityt atvažiavo, kiek tiesiog žmoniškai pabendrauti su bendraminčiais. 
Paskui buvo kavos pertraukėlė, kurios metu dėstytojai ir toliau apšnekėjo galimybes išsiųsti mus į Rusiją :D Aš šiaip tikrai nieko prieš. O ir problemų su išvykimu jokių nebūtų. Smagu būtų atsidurti rusakalbėj aplinkoj ir kultūroj.
Po pertraukos tęsėm pranešimų skaitymą, ir pirmoji buvo anglų-rusų kalbų ketvirtakursė Ieva. Ji kalbėjo apie konceptą "laikas" grupės Машина Времени dainų tekstuose. Po jos kalbėjo jau anglų-rusų kalbų bakalaurė Beata. Jos pranešimo tema buvo krizės modelis žiniasklaidoje ar spaudoje. Tiksliai nepamenu, o žiūrėti tingiu. Bet pranešimas tikrai buvo įdomus. Dėstytojos labai smagiai diskutavo, ir tai buvo vienas iš pirmųjų žingsnių užkariauti pasaulį. Pvz., buvo teigiama, kad Lietuvoje, kaip ir JAV, krizės modelis panašus į stichiją, į kažką, kam žmogus yra pavaldus ir nieko padaryti negali. Būtent dėl to žmonėms ir buvo sunku įveikti krizės sunkumus. Tuo tarpu Rusijoje, kaip Putinas sakė: tai Europoje uraganas, Rusijoje tik šiaip vėjukas prapūtė, krizės sąvoka yra modeliuojama kaip liga. Jei yra liga, ją galima išgydyti. Kaip ten vyko iš tikrųjų, nežinau. Bet dėstytojoms patiko pati idėja, kad galima modeliuoti požiūrį ir sulaukti pasėkmių. Mano darbo vadovė pajuokavo, kad iš to galima net ir uždirbti. Nors... Negarantuoju, kad ji juokavo :D 
Tuomet savo pranešimą pristačiau aš. Buvo labai smagus nutikimas, kai gavusi programą elektroniniu paštu pamačiau, kad prie mano pavardės puikuojasi "Dr." ženkliukas. Negaliu pasakyti, kad man tai nepatiktų, o ir visai gražiai skamba, bet su skaudama širdim parašiau jiems, kad aš dar ne daktarė. Užtat šitai pamatė mano dėstytoja, kuri moderavo konferenciją, ir pasakė, kad analogiška situacija buvo nutikus jai, ir mano darbo vadovė jai pasakė, jog tai yra likimas, tad ji pajautė pareiga dabar pasakyti tai man. Draugiškai pasijuokėm. Tada ta pati dėstytoja prisiminė, kad ir darbus visos jos rašė pas vieną ir tą pačią tikrai žymią mokslininkę (man jau tikrai susidaro įspūdis, kad realiai daugiau nėra ir pas ką rašyt :D). Tada paklausė, pas ką aš ketinu rašyt savo magistrinį darbą. Spėkit, koks buvo mano atsakymas? Va, va. Likimas :D 
Pagaliau kolektyvas liovėsi smagintis, ir aš galėjau pradėti pasakoti apie savo mylimas antraštes. Tačiau viskas pasikartojo, kai pateikiau antraščių pavyzdžius. Kadangi aš iš studenčių buvau vyriausia, tai moderatorė sumąstė atlikti bandymą - aš perskaitau antraštę, o merginos turėjo atspėti sovietmečio laikų precedentinį fenomeną (arba reiškinį :D). Kadangi merginos neįžvelgė nieko pažįstamo, pasijutau sena :D 
Po manęs kalbėjo moderatorė. Kaip jau minėjau anksčiau, ji yra fantastiškai superiškai afigieniškai gera dėstytoja, ji labai lengvai suranda bendrą kalba su studentais, dėl ko pastarieji ją ir dievina. Ji yra iš tų žmonių, kur jei būtų gydytojai, ir sakytų savo pacientams, kad jie miršta, anie jai nuoširdžiai dėkotų :D ji turbūt viena iš tų retų dėstytojų, kurie nekelia jokios baimės :D tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jos negerbia. Anaiptol. Jei būtų galima, ją visi ant rankų nešiotų. Tai štai, ji papasakojo, kaip sukosi iš padėties į kurią buvo įspeista dėl kažkokių kvailų sumetimų. Kadangi ji gavo labai mažai valandų rusų leksikai, o grupė visiškai nekalbanti rusiškai, tad galit tik įsivaizduoti, kaip sunku mokyti tokį žmogų, ir reikalauti iš jo tikrai daug. Tam ji sukūrė belenkiek visokių saitų google. Vienuose ji talpina įvairią informaciją, kurią galima parsisiųsti bet kada ir iš bet kur. Kiti puslapiai jau interaktyvūs, ir ji yra labiau moderatorė nei aktyvi veikėja. Studentai patys kelia ten savo darbus, komentuoja, bendrauja. Tai yra genialu, kadangi taip sukūriama, nors ir virtuali, tačiau tikra rusakalbė bendruomenė. Visi dirba bendrai, visi skaito, ir visi dalyvauja. Vietoj prezentacijų, kurios bereikalingai atima daug paskaitų laiko, dėstytoja užduoda jiems nufilmuoti, pvz, kulinarijos šou. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti labai nerimta, tačiau jūs tik pagalvokit. Studentai yra verčiami ruošti konkretų tekstą. Jei ir neiškala jo, vis tiek tenka perskaityti šimtus kartų, nes tik pats didžiausias nevykėlis teiks vertinimui pirmąjį filmuotą įrašą. Na, ir trečias dalykas - toks darbas reikalauja kūrybingumo. Juk norisi, kad darbas būtų šmaikštus, įdomus. O taip ir mokytis smagiau :) man tik gaila, kad ji mūsų kursui tokių darbų neužduodavo.. aš jau įsivaizduoju, kokius siaubo filmus mes jai prikurtume :D 
Kitą pranešimą skaitė mano darbo vadovė. Jau esu senesniuose įrašuose pasakojus, kokią didžiulę pagarbą ir baimę aš jai jaučiu. Ji tikrai labai unikalus žmogus. Pavydžiu jai jos iškalbos :D o ir tema pranešimo buvo tokia.. provokuojanti. Ji tyrė cosmopolitan reklamų tekstus. Bet ne šiaip tekstus, o būtent reklamas užrašytas dideliu šriftu. Ir iš tikrųjų... Ar kada nors susimąstėt apie žodžio "naujas" šių laikų prasmę? Aš tikrai ne. Ir štai, pasirodo, jog šio vienintelio žodžio visiškai pakanka tam, kad prekė būtų parduodama. O jei prie jos prikabintas ženkliukas "new", trūksta žodžiu, bet tiesa yra tokia :D Dar ji pasakojo, kad šiuolaikinė tendencija yra tokia, kad dabar blizga ir švyti viskas, kas iš esmės neturėtų švytėti :D pvz, oda arba blakstienos :D nu pagalvokit, kokios nuotraukos gausis su blizgančia oda :D žodžiu, pranešimas tikrai buvo labai energingas.
Na, ir paskutinį pranešimą skaitė man asmeniškai nežinoma bendravardė, bet vėliau, važiuodama namo, prisiminiau, kad "kur aš ją mačiau" :D o pasirodo, ji gi rašė straipsnį panašia tema kaip mano. Bent jau taip manau. Deja, ji pasakojo ne apie precedentinius fenomenus, o apie konceptus враг/priešas rusų ir lietuvių patarlėse. Tikrai buvo įdomu klausytis. Gaunasi, kad rusiškas priešas yra vertas pagarbos, o lietuviai net ir draugu nepasitiki :D 
Kaip jau buvo galima suprasti, konferencijoje man patiko. O kaip gi, juk gavau nemokamai VU rašiklį :D Šiaip realiai gaila vieno dalyko, kad nesugalvojau pakviesti savo dabartinių kursiokių. Manau, joms tikrai būtų patikę. Ir gal būtų bent kiek įsivaizdavę, kas yra būti ANRK :) 

Jei kam įdomu, čia galite paskaityti programą :) 

2013 m. spalio 30 d., trečiadienis

Kuo pavojingi atviri ir uždari skiemenys?

Per kažkurią tipologijos paskaitą kalbėjom apie universalijas, ir viena iš jų, kuri atkreipė mano dėmesį, tai atvirų ir uždarų skiemenų buvimas. Neatsimenu autoriaus, bet jis teigė, kad visose kalbose yra atviri skiemenys. Ir universalija būtų tokia: jei kalboje yra uždari skiemenys, reiškia, toje kalboje būtinai bus ir atviri skiemenys. Bet atvirkštinio varianto būt negali. Na, nebus taip, kad kalboje bus tik uždari skiemenys.
Tada pagalvojau apie japonų kalbą. Jei atmintis man nemeluoja, šioje kalboje nėra uždarų skiemenų. Na, turbūt yra ir daugiau tokių kalbų, bet man, kaip anime mylėtojai, pavyzdys su japonų kalba pasirodė aktualesnis. Ir vat, kokie apmąstymai mane aplankė. Dubliuojant filmus ir pan. stengiamasi, kad versta kalba bent vizualiai atitiktų kalbančiųjų artikuliaciją. Turėtų būt žvėriškai sudėtinga pritaikyti tokiai kalbai kalbą su uždarais skiemenimis. Jei netingėsiu, būtinai šiuo klausimu kada nors pasidomėsiu.

P.S. atviri skiemenys yra tie, kurie baigiasi balse, pvz. ma-ma. Uždari skiemenys yra tie, kurie baigiasi priebalse, pvz., Man-tas.

2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Įspūdžiai iš seminaro apie vertimus žodžiu teisme

į klaidas nekreipkim dėmesio :D
greičiausiai vertėjas verčia ne į
gimtąją kalbą :D
Kaip ir žadėjau, šiandien papasakosiu apie fantastišką seminarą! 
Žodžiu, į mano mylimą KHF atvažiavo viena mergina, kuri verčia teismuose. Ji tikrai labai drąsi, kadangi verst teisme pradėjo jau nuo trečio kurso.. Jei atvirai, net nežinau, kas labiau šiurpina: vertimas žodžiu ar vertimas teisme. O kartu tai iš viso derinys, verčiantis žilti. Štai ši faina mergina pasidalino savo jau nekuklia vertėjos patirtimi. Pradžioj, be abejo, buvo didesnės problemos su terminologija. Kaip ji pati prisipažino, pačios šlykščiausios bylos yra finansinės, nes ten labai daug terminų, o dėl nekokybiško vertimo ją pačią gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nu, patys įsivaizduokit. Ateina trečiakursė bandyt laimę vertimuose, nepaisant to, kad jai ir taip pakanka priežasčių bijoti, tai dar ir gąsdina teismais. Pagarba jai. 
Dar pasakojo šiek tiek apie vertimo aplinką. Kartais būdavo ir tokių atvejų, kai abi pusės puikiai viena kitą supranta, ir jos paslaugų nelabai reikėdavo. O grįžtant prie terminologijos, įdomu buvo tai, kad verčiant problemos iškyla ne tik dėl terminų, bet kartais ir del elementarių žodžių, kuriuos tuo metu paprasčiausiai pamiršti, nors ir puikiai juos žinai. Vienas iš tokių atvejų buvo, kai liudytoja pasakojo, jog buvo pas būrėją. Na ir kaip čia ant smūgio prisimint būrėją rusų kalba? Kai vertėja pasakojo, ir pati susimąsčiau. Tuomet pasakė, kad teisėja jai pašnabždėjo, jog tai гадалка. Akivaizdu, visi puikiai tą žodį žino, bet niekada negali žinoti, kas pasipainios kitą kartą. 
Mūsų dėstytoja pasakė, kad prigąsdino trečiakursius dėl vertimo žodžiu, tai paprašė, kad vertėja kaip nors reabilituotų padėti, na, ji ir pasakė, kad taip baisiai, kaip padarė ji, daugiau niekas nesugebės, tad nereikia bijoti vertimo žodžiu. O istorija buvo tokia. Kaliniai rašo įvairius prašymus, kad juos paleistų anksčiau. Ir kai vyksta klausymas, būna sudarytos kalinių charakteristikos, kurias vertėjai taip pat tenka versti. Iš esmės tos charakteristikos vos ne identiškos, todėl vertėjo vertė automatu. Ir štai, vyksta jau penkto kalinio klausymas. Standartinė charakteristika.. kalinys elgėsi gražiai.. dirbo, mokėsi.. bendrauja su šeima, vaikais, žmona.. Tada vertėja žiūri į kalinį, ir mato, kad anas akis išpūtė. Kažkas čia ne taip.. ir teisėjas klausia: Na, tai ar gailitės, kad nužudėt savo žmoną? Garbės žodis, net apsiverkiau :D Žinoma, vertėja sakė, kad gailisi ir jai dėl to labai gėda, kad buvo neatidi, bet.. nu kam nepasitaiko? Užtat turi puikią istoriją :D 
Šiaip manau, ši vertėja turi tikrai vertingą patirtį, ir galėtų ja pasidalinti, bet vis tas laiko trūkumas... Ji mums dar pasakojo apie tris nununu :D t.y. nutartis, nutarimas ir nuosprendis.. paprasta atsiminti.. tokiu būdu ji pati mokėsi, tokiu būdu gali mokytis ir kiti. Būtų smagu, kad ir ji pradėtų kurt savo tinklaraštį, manau, atsirastų nemažai vertėjų, kurie tuo susidomėtų. Galu gale, kad ir pradedantiesiems vertėjams tai būtų tikras įkvėpimas.

2013 m. spalio 16 d., trečiadienis

Šis bei tas..

Kuo daugiau turiu veiklos, tuo labiau niežti nagai daryti ne tai, kas priklauso. Šiuo atveju tai adresuoju šiam blogui. Praėjusį penktadienį dalyvavau nuostabiame seminare, kurį pravedė viena jauna teismo vertėja žodžiu. Nuostabus seminaras, ir manau, jis nusipelnė atskiro įrašo, kuris būtinai pasirodys, jei ne šią, tai kitą savaitę tikrai.
Kitas dalykas, kurį man reikia atlikti - pataisyti prakeiktą straipsnį, kurį taip maloniai sutiko spausdinti Verbum (žurnalas?). Dar plius su tuo pačiu pranešimu įdomus nutikimas buvo. Šiandien gavau konferencijos programą, kurioje turėčiau dalyvauti. Tai va, galit mane pasveikinti, gavau daktaro laipsnį :D net apsiverkiau iš juoko..
Dar va pasidžiaugsiu, kad Sergėjus Sadovas palaimino mano vertimą, tad jei kada nors šiame gyvenime rasiu laiko jį suredaguoti, būtinai patalpinsiu čia. 
Tai tiek.. 

2013 m. spalio 9 d., trečiadienis

Nemokami ukrainiečių kalbos kursai!

Vienas iš studijų Vilniuje privalumų yra tas, kad ten gali surasti nemažai nemokamos veiklos, tereikia atrasti laiką ir norą. Štai aną dieną aptikau mane sudominusį skelbimą, kad VU filfake organizuojami ukrainiečių kalbos kursai. Ir dar nemokami! Tai va, užsiregistravau, žiūrėsim, ar pavyks kažką nuveikt. Skelbime rašoma, kad dalyvauti gali visi norintys, kaip supratau, net ir ne studentai, tad jei kas apsilanko mano šitame pasaulio užmirštame kampe, gal ir susigundys :) 
P.S. baigiau versti savo didįjį vertimą :D teliko suredaguoti... ir jei gausiu autoriaus sutikimą, o greičiausiai gausiu, patalpinsiu tekstą čia :) 

2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

Rugsėjo 30 - tarptautinė vertėjų diena!

Šiandien turbūt bus vienas iš tų retų atvejų, kai rašau "į temą", t.y., įrašas bus ypatingai apie vertimus. Ir ne šiaip vertimus, o būtent grožinės literatūros.
Manau, būtų sunku rasti tokį vertėją ar vertimams prijaučiantį filologą, kuris nežinotų Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS). Jie turi savo tinklapį (nors kas šiais laikais jo neturi), kuriame skelbia įvairią naudingą informaciją bei skelbia konkursus. Jame ketinu dalyvauti ir aš. Konkurso taisyklės elementarios: reikia išversti tam tikrą ištrauką į kitą kalbą. Aišku, ten yra nurodyti tam tikri kriterijai, bet koks konkursas be jų neapsieina?
Su vertėjų diena, kolegos :D 

Konkurso nuoroda: LLVS konkursas

2013 m. rugsėjo 17 d., antradienis

Holy shtako!

Jokia paslaptis, kad esu didelė fantastikos mėgėja. Nesvarbu ar tai būtų mokslinė, ar kaip lituanistai sugalvojo - maginė fantastika. Tiesa, labai kraupi sąvoka :D Žodžiu, visai neseniai aptikau naują mokslinės fantastikos serialą - Defiance. Veiksmas vyksta ateityje, kai į Žemę atvyksta ne itin draugiški ateiviai. Galiausiai pas mus atsikrausto skirtingų rasių ateivių kolonijos. Be abejo, šis faktorius paveikė kalbą :D Įdomiausias kalbinis momentas yra nukreiptas į paprastą cenzūrinį-necenzūrinį žodį shtako. Iš konteksto galima suprasti, kad tai yra ateivių variantas žodžiui shit. 
Kadangi serialą tenka žiūrėti rusų kalba, aptikau vieną smagų dalyką dėl kurio ir atsirado šis įrašas. Siužetas vystėsi taip, kad vienas vaikinas-ateivis norėjo vesti žemietę, bet jo įtakingas tėvelis-ateivis to nenorėjo. Tėvas jam pareiškė, kad anas prieštarauja, į ką sūnus atsakė:
- Да это же полная штакня!
Žmonės, bent kiek besiorientuojantys rusų kalboje ar keiksmažodžiuose, turėtų be didelio vargo atgaminti visiems puikiai žinoma keiksmažodžio variantą ;) Šiuo atveju priesaga ir galūnė tampa ypatingai informatyvios. 

2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Dar kartą apie rusistikos magistrą..

Jau praėjo antra mokslų savaitė. Kuo toliau, tuo viskas darosi smagiau ir įdomiau. Nors dar su kursiokais kažkaip flegmatiškai kuriasi įdomūs santykiai. Labai visi atsargūs, ar kuklūs? Sunku suprast. Aš, kaip žmogus itin mėgstantis bendrauti (самая дружелюбная тварь в мире :D), vis noriu tai pajuokauti, tai kažką aptarti, bet nesinori pasirodyti kažkokia išsišokėle... Iš kitos pusės, gal jiems ir nelabai įdomu, ką aš ten kalbu. Žodžiu, gyvenimas parodys.
Pirmi įspūdžiai apie pačias studijas... Jaučiuosi susižavėjusi. Šiek tiek apsvaiginta. Na, akivaizdu, tai ne mano širdžiai mielas KHF, tačiau tikiuosi, kad šiame filfake man seksis neblogiau. Labai gerą įspūdį sudarė dėstytojai. Labai nemėgstu, kai dėstytojai viską skaito iš skaidrių ar iš konspekto. Na, nesakau, kad konspektai nereikalingi, aišku, kad reikalingi tam, kad prisilaikyt kokio tai plano, nepamirši ko svarbaus ir pan. Bet ne skaityti visą paskaitą iš lapo. Ir štai man dabar dėstantys specialistai tikri žodžio meistrai. Tiesiog gera klausytis. Gal kiek trūksta to tokio dialogiškumo apie kurį jie taip daug kalba... Nežinau, kaip kituose universitetuose su tuo yra, bet KHF per paskaitas dažniausiai kalbėdavom mes. Na, arba dėstytojas jau ten konkrečiai dėsto kokią tai sunkiai suvirškinamą teoriją, tada mums tekdavo ir patylėt. O čia lyg ir norėtum pakalbėt, bet nieks tau neduoda :D Tikiuosi, kad čia tik dėl to, kad paskaitos kol kas įvadinio pobūdžio, vėliau turbūt kalbėsim iki užkimimo :D 
Kas man dar labai patiko, tai pradedantis formuotis požiūris į lingvistiką. Tiksliau, pačio mokslo suvokimas. Man labai smagu, kai klausau kokio dėstytojo kalbos ir mano sąmonėje kažkas keičiasi, kažkas sujuda... Spėju, varžteliai kokie tai pradeda suktis :D Niekada neįtariau, kad kalbotyros istorija gali būti tokia įdomi. Na, gal taip yra todėl, kad patys dėstytojai labai įdomiai pasakoja.
Tik va liūdna dėl vieno dalyko - magistrinio darbo vadovo. Puoselėjau viltį, kad gal man pasiseks, ir man leis rašyti pas mano dėstytoją, kuri vadovavo mano bakalauriniam darbui. Nors dar didelis klausimas, ar ji pati norėtų, kad aš pas ją rašyčiau. Smagiausia tai, kad ši dėstytoja yra tikras unikumas. Niekur kitur tokio žmogaus nesutiksit. Žinot, būna faini dėstytojai, būna kirviai, būna nuobodūs, o dar būna jokie.. tokie beveidžiai.. O štai mano dėstytoja... Net nežinau, čia jau atskira kategorija. Aš ją gerbiu tiek pat kiek ir bijau. O bijau aš jos labai :D Bet kaip darbo vadovui jai nėra lygiu. Ji tikra tinginio svajonė! Tik vat toks tinginys studentas kaip aš toli gražu nėra mokslininko svajonė :D 
Kai nuėjau į katedrą pasiklausti, ar man leistų rašyti pas kito fakulteto dėstytoją, tai manęs paklausė, kokia tema norėčiau rašyti, tai leptelėjau nepagalvojusi, kad apie konceptus (nors pastaruoju metu pradedu dėl to abejoti), tai katedros administratorė apsidžiaugusi pranešė, kad pas mus pilna konceptologų. O tai aš ir pati to nesupratau per paskaitas, kai per kas antrą paskaitą kalbama apie intertekstualumą, Kristevą, Bachtiną ir kitus mano bakalaurinio darbo esminius momentus. Pagalvojau, kad gal reikėjo sakyti, jog noriu rašyti apie vertimus... Bet tada gal lieptų eiti į vertimų katedrą? Arba iš viso neleistų rašyti tokia tema.. 
Dar buvau sumąsčiusi pagąsdinti dėstytojus, kad aš esu siaubinga studentė, ir jie tikrai nenori, kad aš pas juos ką rašyčiau.. bet tai kaip jau ankščiau minėjau, vargu ar mano dėstytoja norėtų ir vėl griebti mane už ragų ir kankintis su magistriniu darbu. Bet kokiu atveju, apie jokį intertekstualumą ir precedentinius fenomenus nerašysiu! Jau gana, kad pusė šio semestro dalykų yra apie tą nelemtą metodologiją.. 
O jei atvirai, tai labai keista. Kažkaip visai kita aplinka, kiti dėstytojai. Nesakau, kad blogi, tikrai ne. Ir kartais net ir geresni, tačiau pasiilgstu savo kurso.. KHF.. Kai kurių dėstytojų paskaitų. Nors imk ir prašykis atgal į kai kuriuos dalykus kaip laisvas klausytojas :D Štai kad ir mano mėgstamiausia dėstytoja dabar penktadieniais dėsto trečiakursiams vertimo teoriją.. Taip nesveikai norėčiau paklausyt :D 

2013 m. rugsėjo 10 d., antradienis

Kalbotyros perliukai

Šiandien pasivaidensiu labai trumpam, kadangi žiauriai noriu miego... nieko, greit viskas pasikeis, o šį puikų vakarą noriu pasidalinti viena tiesiog fantastiška situacija, kuri nutiko vienai merginai iš Vokietijos su kuria lankom labai įdomias (:D) kalbotyros tiplogijos (ar tipologijos kalbotyros?) paskaitas. Ji pasakojo apie savo pažįstamą iš Kroatijos (jei atsimenu teisingai). Dėl kalbos specifikos paaiškėjo, kad kroatai nelabai skiria garsus s ir š. Labai atsiprašau, jei tai ne kroatai... Šiaip rimtai reikės pasidomėti. Ir tai kroatei nutiko tokia istorija, kad ji kreipėsi į anglakalbį žmogų tokiu būdu:
- Can I shit here? 
Na žinoma, tarp shit ir sit mes skirtumą jaučiam, net ir didelį... Štai tiek :) 

2013 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

Rusistika - arba kaip aš paklusau likimo valiai

Visai neseniai įvyko net man pačiai neįtikėtinas dalykas - visiškai neketindama stoti mokytis, nes turėjau įvairių planų migruoti uždarbiauti, stojau mokytis toliau. Taigi, spėkit, kas įstojo į rusistikos magistrą mokamą vietą? Ot ir neatspėjot, vis tik aš įstojau į nemokamą. Kas man irgi buvo labai didelė staigmena. Na, bakalaurą baigiau tikrai gerais balais, bet nemaniau, kad to užteks :D 
Visiškai neplanavau šiais metais stoti, galvojau, va, užsidirsiu per metus ir galėsiu paskui mokytis, tačiau žlugus mano planams išvykti, ir dar dėstytojai paskatinus, ėmiau ir užpildžiau prašymą. Visa tai įvyko per penkias minutes. Per penkias minutes mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, tačiau jau tada supratau, kad pasielgiau teisingai. Kadangi pabaigus anglų-rusų kalbų programą supratau, kad rusų kalba yra mano širdžiai artimesnė, nusprendžiau tęsti mokslus būtent su rusų kalba ir štai, įstojau į rusistiką. Šiaip labai laiku man viskas galvoje nušvito, nes jau buvo kaip tik papildomas priėmimas, ir buvo likusios trys vietos. Įstojau pirmu numeriu :D 
Kaip ir priklauso, žmonių susirinko dar mažiau nei mano anrk studijose. Kai atėjau pasirašyti sutartį, man žadėjo, kad mūsų bus 9, per šią savaitę paaiškėjo, kad mūsų yra penki su puse. Su puse todėl, kad viena mergina dirba ir jai labai sunku išsiprašyti iš darbo. Kadangi stojau ne dėl popieriaus, o būtent dėl šio nenusakomo malonumo, savo darbą nusprendžiau mesti. Ne paslaptis, kad gyvenu Kaune, tad ganėtinai sunku viską suderinti. Na, ne tiek suderinti, kiek atlikti viską produktyviai. Nors ir atidirbu visas valandas, bet gaunasi taip, kad ateinu į darbą šeštai valandai ryto, truputį padirbu, tada išvykstu į Vilnių, o kai grįžtu, tai tenka dirbti iki vienuoliktos vakaro, kad nereikėtų atidirbinėt valandas kitomis dienomis. Kitas dalykas, kai visi pripratę, kad dirbu viršvalandžius (už kuriuos niekas nemoka), gaunasi taip, kad padarau nepakankamai, ir šiaip matau, kokia visiems kančia, kai išvykstu. O aš tik džiaugiuosi,nes atgavau gyvenimą. 
Taigi du drastiški ir gyvenimą keičiantys sprendimai.. O kiek įdomybių manęs laukia.. Papasakosiu kitą kartą :) 

2013 m. rugpjūčio 1 d., ketvirtadienis

Knygų pavadinimų vertimai: Stephen King "Salem's Lot"

Ne taip jau ir seniai pradėjau skaityti Stephen King knygą "Salem's Lot". Knyga kaip knyga, bet mane sudomino pačio pavadinimo vertimas į lietuvių ir rusų kalbas. Šios knygos pavadinimą į rusų kalbą išvertė kaip Жребий  (Салимов Удел), o į lietuvių kalbą - Zalės valda. Gerai, tebūnie ten tas Жребий, gal iš siužeto vėliau eis suprasti, kodėl vertėjas leido sau tokią laisvę :D bet va, lietuviškas variantas mane pribloškė. Galvoju, kas po galais yra ta Zalė? O atsakymas labai paprastas.. Salem's lot pavadinimas kilo dėl vienos istorijos, kurios čia nepasakosiu, bet esmė tame, kad Salem yra Jerusalem trumpinys :D Rusiškai Иерусалим, na, o kodėl lietuviškas toks variantas, manau, visiems akivaizdu.. štai ir atsirado logika, kas ta Zalė ir su kuo ji valgoma :) 

2013 m. liepos 31 d., trečiadienis

Kur renkasi geriausi vertimų specialistai? Žinoma, kad LM'e!

Greičiausiai būtų sunku rasti tokį Lietuvos internautą, kuris nežinotų, kas yra Linkomanija. Šis puslapis yra tikras lobynas ir ne tik savo turiniu. Dažnai tenai apsilankau, ir vieną kitą kartą paskaitau komentarus. Patys galit įsivaizduot, ko tik neprisiskaitau. 
Mano mėgstamiausi komentarai yra tokie:

- Kaip vertimas? 
- Ar geras vertimas?
- Tikiuosi, vertimas nesugadins bendro įspūdžio.

Dažniausias atsakas į tokius klausimus būna tokie:

- Lievas.
- Nekoks.
- Geras.
- Geriau skaityti originalo kalba.

Kartais komentaruose dėl vertimų užverda aršios diskusijos. Tarkim, skaitytojui nepatiko koks nors vienas išverstas žodis, ir viskas. Anot tokių ekspertų, visa knyga yra blogai išversta. 
Kadangi dabar tapo labai populiaru į lietuvių kalbą versti visokius komiksus, video klipus, na, bet kokį nedidelės apimties tekstą, vertėjų mėgėjų atsirado labai daug. Kad jau kažkiek gaudosi kalboje, tai ir verčia. Aš tame nematau nieko blogo. Bet va, kai susirenka tokie vertimų ekspertai, kurie gyvenime nėra išvertę nieko daugiau, kiek tik teko per pamokas, na... švelniai tariant, darosi juokinga :D 
Tad su pasididžiavimu pristatau naują vertimų programą, kurią atrado vienas komiksų vertėjas:

Ir ką čia daugiau pasakysi.. aišku, aš suprantu, kad kalbama buvo apie paties failo paruošimą, bet vertimas.. tebūnie.. smagių diskusijų LM'e :) 

2013 m. liepos 24 d., trečiadienis

Kalbėti ar nekalbėti? Dar ir koks klausimas.

Aną dieną susitikau su kursioke ir kartu nuėjom į parduotuvę nusipirkt ką skanaus. Kadangi ji yra rusė, o aš noriu rusiškai kalbėti kuo geriau, todėl su ja visada stengiuosi kalbėti rusiškai, nors ji gal labiau norėtų kalbėti lietuviškai, kad pagerintų lietuvių kalbą :D na, ir buvo taip, kad priėjom prie kasos kalbėdamos, aišku, rusiškai. Reikėjo sumokėti kiek tai ten tų litų ir 32 centus. Kasininkė pasikvietė apsaugos darbuotoją ir paprašė, kad ji paklaustų mūsų, ar mes neturime 32 centų. Na, situacija buvo juokinga, nes mes abi laisvai kalbam lietuviškai :D na, sau smagiai pasijuokėm ir išsiskirstėm.
Kai šią situaciją nupasakojau kitai kursiokei ir jos draugams, sulaukiau didelio pasipiktinimo :D kaip čia taip, gyveni Lietuvoj, tai ir kalbėk lietuviškai.. istorija sena kaip gyvenimas.. ir būtent tą vakarą buvo kursiokės ir jos draugo išleistuvės. Kaip ir dauguma jaunų žmonių, žemiškos laimės patraukė ieškoti už jūrų marių. Šiuo atveju į Angliją. Tada aš kreipiausi į juos:
- Tai ką, jūs nuvykę į UK ketinate tarpusavyje kalbėtis angliškai?
Stojo nejauki tyla, o atsakymas buvo akivaizdus. Kalbų mokėjimas, manau didina tolerancijos lygį... Ir dažnai taip jau nutinka, kad žmonės, nemokėdami kaimynų kalbos jaučiasi gal net ir įžeisti :D Prie to pačio prisiminiau, kaip mano fakultete buvo organizuojama tarptautinė konferencija, ir į ją suvažiavo žmonės iš įvairių šalių. Kelios iš mano kursiokių buvo pasodintos prie registracijos, tad nutaikius laisvą minutę nubėgau pas jas. Ir atvažiavo keturi svečiai iš Latvijos. Na, mano kursiokė pamanė, kad jau jie iš Latvijos, tai bus lengviau susikalbėti rusiškai. Į ką viena latvė atsakė:

"We are not from Russia".

Net supykau :D o kursiokė nepasimetė:

"Oh, you are from the UK, aren't you?"

Manau, tai latvei šis įžūlumas visai nepatiko. Apskritai aš šioje situacijoje problemos nematau. Žinau, teko girdėti ne vieną istoriją, kai užsieniečiai įsivaizduoja, kad Lietuva tebėra Rusijos dalis, ir kalbama pas mus rusiškai. Bet juk negali ant jų dėl to pykti. Jie net nežino, kur ta Lietuva yra, lygiai taip pat, kaip ir mes nežinom, kokia kalba kokiame... Hondūre.. Na, gerai, ispanų kalba... bet ir tai žinau tik todėl, kad ruošiau apie šią šalį pranešimą, bet juk pasaulyje tiek daug įvairių skirtingų šalių ir kultūrų, o jau apie istoriją iš viso patyliu. Žodžiu, taika, taika, taika :D

2013 m. liepos 23 d., antradienis

Išbandyta - veikia!

Jei atvirai, neketinau išrasti dviračio, tačiau norėjau surasti lengvą būdą gerinti kalbėjimą svetima kalba... Šiuo atveju - anglų. Na, natūralu, kad kuo daugiau skaitom, nesvarbu, kokia kalba, tuo labiau gerėja mūsų iškalba. Tačiau dažniausiai mokydamiesi svetimos kalbos, pradžioj užtenka tiesiog susikalbėti, ir didžiausias priešas būna tai, jog norim kalbėti laisvai, o nesigauna.. ir problema net ne žodyno skurdume, ar karčios gramatikos šaknys, o tiesiog pasitikėjimo savimi trūkumas. Ir visai neseniai nusprendžiau pasinaudoti mano dėstytojos (ta pati dėstytoja vadovavo ir mano baigiamajam darbui :D) patarimu - nori išmokti suprasti, kai žmonės kalba greitai, patys išmokit greitai kalbėti. Šią išminti išgirdau dar tik pirmam kurse, tačiau jo esmę supratau visai neseniai. Niekada neišmoksi kalbėti, jei nekalbėsi. Ir čia net ne mano išmintis :D dažniausia problema yra ta, kad neturi su kuo kalbėti... tai negi kalbėsies su savimi? Kalbėkis su knyga! 
Tuoj tiesiai per aplinkui papasakosiu šio metodo veiksmingumą. Viskas yra labai paprasta. Mes esame išmokę mokytis sąmoningai, kas reikalauja didelių pastangų, susikaupimo. Kalbos - ne kvantinė fiziką. Nebūtina suprasti kiekvieną elementą, kad suvirškintum pačią esmę, tad ir tokių pastangų dėti ne taip jau ir būtina. Šiuo atveju veikia pasąmoningas mokymasis. Pasiimi knygą ir garsiai skaitai. Geriausia tai daryti su intonacija. Ir stengtis skaityti kuo greičiau, kad artikuliacinis aparatas priprastų prie tokio tempo. Nes kaip būna... jei pokalbis vyksta galvoje, manau, didelių problemų neatsiranda, tačiau kai tenka verst liežuvį, kažkas kažkur užkliūna, gal gėda dėl akcento ar šiaip jaudulys, ir viskas, pasitikėjimas savimi išgaruoja ir lieka tik apgailėtinas garsų imitavimas. 
Iš pradžių galvojau, kad skaitydama užsirašysiu nežinomus žodžius ir susirasiu jų vertimus. Galiausiai gavosi taip, kad idėją suprasdavau iš konteksto, o ieškoti žodžių žodynuose tingėjau... Ir tada mane aplankė nušvitimas. Ir kam man tas vertimas, jei aš suprantu žodžio prasmę? Tokiu būdu didini savo žodyną natūraliu būdu, ir tu nesi pririštas prie vienos ar kitos reikšmės, tokiu būdu tampi lankstesnis.
Pati visai neseniai pradėjau taip skaityti knygas, ir rezultatą matau jau dabar. Jei anksčiau bandydavau galvoti anglų kalba, tai dabar aš visai smagiai sau po nosim ką nors pakomentuoju, ir be jokių didelių pastangų, nes liežuvis jau įgauna automatiškumo, vis geriau atsimenu įvairias frazes, ir dar geriau moku jas panaudoti vietoj ir laiku. Aišku, tarimo gerinimui reikėtų daugiau praktikos, ir net atskirų pratimų, tačiau šis būdas yra vienas iš tų, kai gali malonumą suderinti su būtinybe. 

2013 m. liepos 22 d., pirmadienis

Radau kai ką įdomaus

Galvoju, apie ką čia parašius... minčių kaip visada begalybė, bet išrinkti kažką konkretaus, neapsisprendžiu... Norėčiau parašyti apie savo bakalaurinio temą, tačiau tam reikia susikaupti. Labai jau abstrakti ir nepraktiška tema :D tad geriau papasakosiu apie vieną tokį... net nežinau, kaip pavadinti, įvykį (?). Su manimi dirba viena tokia mergaitė. Na, taip jau nutiko, kad gyvenimas jai pagailėjo... daug ko... Bet ne esmė. Manau, ji dar spės suaugti ir susikurti norimą gyvenimą. Kažkada ji man prasitarė, kad rašo, ir jos vaikinas jai pasakė, kad jį turėtų išleisti knygą. Šiuo klausimu aš esu labai bjauri. Ne dėl to, kad jausčiausi labai jau didelė šios srities specialistė, tačiau manau, jog galiu spręsti apie tokius dalykus. Tad gavosi taip, jog per kvailą galvą, leptelėjau, kad duotų paskaityt, ką ji yra parašiusi. Geriau jau būčiau nutylėjus ir išsaugojus savo sielą, nes dabar jau tikrai keliausiu pragaran. 
Ko buvo galima sulaukti iš naivaus ir beraščio vaiko? Žinoma, meilės istorijos. Tačiau mano mergaitės kūryboje meilė neužėmė pagrindinės vietos. Jos kūryboje buvo labai daug filosofijos apie gyvenimą, kas tai yra, kam reikia gyventi ir t.t. Jei būčiau redaktorius, ir man duotų sutvarkyti šią rašliavą - pasikarčiau. Manau, tvarkant tą tekstą, veiklos atsirastų bet kurios lingvistikos srities specialistui. Bet vis dėlto įdomiausia būtų kokiam psicholingvistui. Kadangi viskas rašyta ranka, tad buvo nemažai įdomių momentų, kur mergina apsigalvoja parinkdama žodžius... Galiausiai gavosi kažkoks siurrealizmas. Su keliomis savo kursiokėmis nusprendėm, kad būtų įdomu atlikti bandymą... Pateikti šį tekstą kaip pripažintą literatūros kūrinį, ir paprašyti bandymo dalyvių aprašyti pagrindinio veikėjo portretą.
Tikiu, kad šis tekstas daugumai sukeltų šoką, kitiems pasipiktinimą, kažkam juoką, o dar kam nors susirūpinimą. Tačiau vis tiek išlieka smalsu, kaip per tekstą skleidžiasi žmogaus pasaulėžiūra. Naivaus ir nuoširdaus žmogaus. Žinau, kad ko gero elgiuosi labai negražiai, bet juk tai beprotiškai įdomu. Aš niekada nemaniau, kad yra žmonės, kurie šitaip rašytų. Suprantu vaikišką romantiką, kai kuria įvairias eiles apie meilę, dažniausiai nelaimingą, ir čia nieko nuostabaus nepamatysim, bet šis tekstas mane rimtai sudomino. Ne ne, literatūrinės vertės jis tikrai neturi, bet va iš lingvistinės pusės tikrai smalsu. O smagiausia, kad visada gali paklausti to žmogaus, kas ir kodėl. Kai paklausiau mergaitės, apie ką ji rašo, atsakymas buvo toks: apie gyvenimą, gyvenimo kelią, kad reikia eiti pirmyn, o ne atgal. Pamaniau, kad tai yra bendra kūrinio mintis, bet paaiškėjo, kad tai ir yra visas siužetas bei pagrindinis veikėjas. 
Gal pateiksiu vieną iš įdomesnių pavyzdžių, prašau nesijuokti, nes ir jūs degsit pragare.

"Nusibriešk ryžtingą brūkšnį" (netaisyta)

Manau, jei paklausčiau mergaitės apie šitą brūkšnį, nemanau, kad ji ir pati žinotų, kodėl taip parašė. Mano spėjimas yra toks, kad jai teko kažkur girdėti panašius pasakymas kaip "užsibrėžk gyvenimo tikslą" ir pan.
Arba kitas momentas:

"Reikia nepraleisti nei vieno šanso nes nežinai kas gali tykauti už kiekvieno namo kampo" (ir vėl nieko netaisiau)

Šiame pavyzdyje norėčiau atkreipti dėmesį būtent į paskutinę sakinio dalį - už kiekvieno namo kampo. Įdomu tai, kad ir čia mergina kalbėdama apie abstrakčius dalykus parenka itin materialias išraiškos priemones. Kaip prieš tai buvo brūkšnys, taip dabar turime namo kampus. Spėju, kad ir čia turėjo būti kažkur girdėto "gyvenimo posūkis", "gyvenimo kampas" ir t.t. variantas. 

Ir tokių nesuderintų dalykų jos rašliavoje tikrai yra labai daug, todėl tikrai smalsu, kaip į ją sureaguotų rimti suaugę žmonės, būsimi ar esami specialistai, jei jiems šis tekstas būtų pateiktas kaip jau užtikrintas literatūros šedevras :D Aš tikrai nesityčioju iš autorės, man tiesiog iš tikrųjų labai smalsu.
Tai tiek, o kitą kartą papasakosiu, kaip man sekasi versti Sergėjaus Sadovo "Pragarišką praktiką", nes vis dėlto pasiryžau tai padaryti. 

2013 m. liepos 3 d., trečiadienis

Šiokios tokios naujienos

Po tikrai netrumpos pertraukos vėl pildau šį tinklaraštį. Nors tikrai turiu minčių apie ką rašyt, vis tik parašysiu, kaip man sekasi. Šiuo metu jau esu diplomuota lngvistė.. tiesa, tik bakalaurė, bet viskam savas laikas. Kitais metais būtinai stosiu į rusistiką. Na, bet apie tai kitą kartą.
Gal pirmiau papasakosiu apie praktiką, kurią atlikau "Pasaulio spalvose". Rimtas biuras su rimtais žmonėmis. Tik gal mes su kursioke pasirodėm nerimtai, tad ir į mus žiūrėjo pro pirštus. Įvertinimai buvo aukšti, bet neobjektyvūs. Kas man iš to aštuoneto, jei žinau, kad mano pirmasis vertimas tikrai jo nevertas, o štai kiti vertimai tikrai vertesni geresnio įvertinimo.. tik vat niekas tų kitų vertimų netikrino ir nevertino.. Šiaip suprantu.. Kai vykdėm einamąjį vertimą, tai jie vis duodavo apie save žinią, o kai vertėm jau verstus darbus, kurie jau yra praradę savo aktualumą, jau priminti apie save turėjome mes pačios :D sakyčiau, labai studentiškai ta praktika praėjo :D Spėju, tikrai nelabai gerai užsirekomendavom, ypatingai dėl pirmojo vertimo.. Na, bet ir duoti versti 50 lapų magistro darbą į ne gimtąją kalbą tai čia irgi reikėjo drąsos :D bent jau aš tikrai neduočiau  tokio darbo praktikantams.. Net ne dėl to, ar abejočiau jų sugebėjimais, tiesiog niekada negali žinoti, ar žmogus yra patikimas, nepaisant jo sugebėjimų. Manau, kiekvienas savo pažįstamų rate turi tokį gudrutį, kuris yra protingas ir gabus pats iš savęs, bet su tokiu žmogumi į žvalgybą neitum. 
Bendrai įvertinus tikrai rekomenduočiau šį vertimo biurą. Na, tiems, kurie norėtų atlikti praktiką. Biure sedėti neteks, nes ten ir taip vietos mažai, tad labai lengva suderinti darbą su praktika. (Na, bent jau mano atveju darbas kiek pakišo koją praktikai, bet jei pridėjus ranką prie širdies, labai labai norint, galėjau pasirodyti ir geriau net ir dirbdama dabartiniame darbe). 
Beje, "Pasaulio spalvų" direktorė (ir mano praktikos vadovė :D) yra išvertus tokį žinomą veikalą kaip "Partizaninis marketingas". Labai tikiuosi, kad tie, kurie skaito šį įrašą yra girdėję apie tokią knygą, nes nors aš ir humanitarė, vis tiek domiuosi kitomis sritimis, o kaip mano praktikos gynimas parodė, aš tokia viena :D nes, kai paminėjau šį faktą, į mano laukiamą reakciją sulaukiau tik awkward moment :D 
Bendrai praktika po gynimo buvo įvertinta devynetui, ir neįsivaizduoju už ką. Gal vis dėlto mano kiti vertimai buvo tikrai tokie kokybiški, kaip aš ir maniau? Nes tikrai kai kurie mano rusiški vertimai man labiau patiko nei pateikti jau paruošti profesionalaus vertėjo darbai.
Bet kokiu atveju, yra kaip yra.. Dėl perspektyvų ateityjė.. Na, vadovė pasakė, kad rašytume, jei kada sumąstysim dirbti RIMTAI. Ir net nežinau, ar bandyt laime ten ar ne. Tai tiek tų įspūdžių iš praktikos.
Va su diplominiu darbu tai buvo kur kas smagiau. Kaip visada, dirbau labai studentiškai, tad parašiau jį per paskutines dvi naktis iki pridavimo termino. Ir parašiau. Ir net labai gerai parašiau. Tik va apsigyniau prastai. Pati nesuprantu, kas man ten atsitiko, tarsi kas liežuvį būtų išrovęs. Kas mane pažįsta, žino, kad man tai nebūdinga, turbūt dėl to taip smarkiai ir nenumušė pažymio. Tiesiog tikrai pasirodžiau labai kraupiai. Aš pati sau už tokį darbo pristatymą būčiau parašius penkis.. geriausiu atveju šešis.. Tik šiaip gaila, kad taip susimoviau, o juk galėjau apsiginti ir dešimtukui :D nors esmė net ne pažymyje.. man apmaudžiausia dėl mano darbo vadovės. Ji taip stengėsi, kad tik aš geriau pasirodyčiau, kad tik geriau apsiginčiau, o aš ėmiau ir susimoviau.. na, bet tai tebūna man pamoka, kad vis dėlto ne visada gali taip aklai eiti ir kalbėti.. šiaip jei ne power point pristatymas, tai manau, būčiau geriau pasirodžius. Mane labai erzina, kai esu suvaržyta tų skaidrių, nes jos man trukdo kalbėti nuosekliai.. atrodo, va, viena skaidrė, reikia čia apie tai pakalbėti.. va, kita skaidrė, reikia apie tai pakalbėti.. ot velnias, šitai pamiršau, o šito dar negaliu minėti, nes neturėsiu ką pasakoti kitoje. Mano kalbėjimo maniera yra kopūsto pagrindu.. aš kalbu kalbu.. ir iš pradžių atrodo, kad nusišneku, bet galiausiai viskas susieina ir įgauna savotišką logiką ir prasmę :D o kalbant su skaidrėmis tai yra neįmanoma.. bent jau aš kol kas neatradau tokio būdo, kad galėčiau su skaidrėmis susišnekėti.. kitas dalykas, jei aš kalbu, tai paskui galiu netyčia ir pamiršti perjungti skaidres, kas ir įvyko gynimo metu, kai jau baigėsi mano tylos minutė ir pradėjau pasakoti apie savo darbą.. o tada komisijos pirmininkė pasakė, kad mano kalba neatitinka to, ką ji mato ant lentos.. nu jomajo :D koks skirtumas, kas yra ant lentos, juk svarbiausia, ką aš sakau :D kaip dėl manęs, tai skaidrės būtų sudarytos vien iš paveikslėlių :D bent jau būtų į ką žiūrėt, kai koks nuobodyla skaito savo pranešimą.. :) 
O va per diplomų įteikimo šventę buvo tikrai linksma.. buvau švelniai privalomai priversta sakyti kalbą :D ir ką jūs manot? Pasirodžiau šauniai.. ir pajuokavau, ir vieną kitą kartą kažką rimto pasakiau, kas širdį suvirpintų :D negaliu pasakyti, kad mano kalba buvo vajė vajė, tačiau iš visų trijų (nes dar kalbėjo lituanistai ir anglistai) kalbų, mano buvo pati natūraliausia ir nuoširdžiausia. Visai smagu buvo stebėti lituanistę (atleisk, nepažįstu tavęs :) drebančiomis rankomis.. ir kaip ji suokė apie tai, kaip "jie sėdėjo prie baigiamųjų darbų".. tik jau nereikia :D žinom mes, kaip sėdėjot :D šalia manęs sėdėjusi mano dėstytoja (irgi tokia linksmų plaučių motera :D) sakė, kad tame ir yra tas cinkelis :D Anglisto rankos nedrebėjo, ir šiaip man jo kalba pasirodė kaip iš sveikinimo koncertų.. bet gal jam taip ir priklausė.. juk praktiškai visus keturis metus jis buvo mūsų fakulteto balsas.. jei koks renginys, jį būtinai praves Vaičiulis.. Jei koks mitingas, priešaky su garsiakalbiu bus Vaičiulis. Šiaip gerai, kad fakultetuose yra tokie aktyvistai. Na, mano kursas buvo aktyvus kiek kita prasme.. ir nepasakyčiau, kad blogiausia :) 
Štai tiek šiam kartui, o kitame įraše parašysiu daugiau apie savo baigiamąjį darbą ir šiaip vieną įdomų momentą, kurį aptikau beskaitydama vieną knygą.. :) 

2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

Smagumėliai :)

Ir toliau vargstu su savo baigiamuoju darbu, tačiau jau pasirodė šviesa tunelio gale. Smagu, kad rašyt patinka, bjauru tik tai, kad geriausiai rašosi naktį.. o naktį dar norisi ir pamiegot :D tad nežinau, kaip ten man seksis.. O kad nebūtų liūdna, pasidalinsiu vienu smagiu dalykėliu, kurį, dar turbūt trečiame kurse, atsiuntė viena iš mano mėgstamų dėstytojų :) 

2013 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis

Nesusišnekėjimai :D

Štai, mano mokslai jau juda pabaigos link.. liko nei daug, nei mažai, tik parašyti baigiamąjį darbą.. kurio turiu lygiai titulinį lapą ir puslapį.. :D taip taip, man iš tikrųjų gėda.. juk svarbiausia, kad net tema tai man pačiai labai patinka, tiesiog sergu visų normalių studentų liga - tinginitu. Gal ne tiek tingiu, kiek sunku tiesiog imti ir prisiversti atsisest ir parašyt. Būtent tokia aš rašytoja ir esu. Nemoku rašyti po truputį, kadangi prisiversti daryti tai dažnai yra sunku.. o dėstytoja būtent to ir reikalauja, kad parašyčiau po mažai.. na, ir gaunasi, kad nieko ir nerašau.. gėda.. labai gėda.. bet dar nenuleidžiu rankų, ir tikrai teks šiandien padraugauti su galėtinai charizmatiška prancūzų postmodernizmo struktūraliste Julija Kristeva.. Dar ir Bachtiną prigriebsim prie kompanijos.. Ir daugėlis kitų žymių (ir nelabai) pavardžių. 
Iš esmės, mano tema tikra nėra kažkoks atradimas.. gal reikėtų pasakyti bent jau kokia tema rašau.. o rašau apie intertekstualumą laikraščių antraštėse. Šiaip ką galiu pasakyti.. ko gero visi žino, kas tai yra, tik mažai, kas žino, kad būtent tai, ką jie žino, yra vadinama intertekstualumu :D čia jau kažkoks semantinis kalambūras gavosi.. na, nesvarbu. Greičiausiai kitame įraše plačiau ir papasakosiu būtent apie bakalaurinį darbą, tiesa, ir apie praktikos pabaigą ir jos gynimą. Nors jau seniai ketinau apie tai parašyt, bet vis niekaip per tą prakeiktą darbą jėgų neužtenka.. 
Žodžiu, kas tingit laukt mano naujo įrašo apie intertekstualumą, pagūglinkit, jei ne, tai sėkmės jums belaukiant.. ir.. smagumo dėlei pasidalinsiu keleta realių situacijų, kuriose teko dalyvauti, ar bent jau stebėti iš šalies.

Situacija I

Vyko akcija "Darom", ir pasiūliau vienam pažįstamam amerikiečiui, kad anas sudalyvautu talkoje.. na, tikiuosi, lietuviams, kad ir mieste gyvenantiems, šis žodis dar yra aktualus :D ir sukau galvą, kaip gi talka angliškai.. nieko nesugalvojau, tad nusprendžiau tiesiog apibūdinti patį veiksmą. 
- Na, vienoje vietoje susirenka daug žmonių, jie daug ir sunkiai dirba, o paskui, dažniausiai po pietų ar vakarop gauna pavalgyti (bent jau tikrame kaime ši tradicija yra išlikusi.. dabar gi žmonės vieni kitiems sutinka padėti tik už pinigus). 
Amerikietis susimąstė ir atsakė:
- Bet juk tai vergovė!
Neatsimenu, kada paskutinį kartą taip saldžiai juokiausi, kad net buvo sunku paaiškinti, kodėl tai vis tik ne vergovė :D 
- Ne, ne.. tu dirbi, ir tau tai patinka :D
Štai kokį skirtumą įžvelgiau aš.. nežinau, kaip kitiems, bet man asmeniškai tikrai smagu dalyvauti kokiame nors bulviakasyje.. ar šiaip talkoje.. :)

Situacija II

Dirbau parduotuvėje, ir prie bendradarbės kasos priėjo rusai.. Vienas jų ir sako:
- Дайте пакет побольше. (Duokite didesnį maišą)
Ką mano bedradarbė ir padarė.. nuvedė rusų "delegaciją" prie paketų.. :D

Tai tiek šiam kartui.. 

2013 m. balandžio 12 d., penktadienis

Knygų vertimai: Алекс Кош Огненный факультет

Nors esu humanitarė iki gyvo kaulo, tačiau labai mėgstu fantastiką :D ir magijos pasaulį labai mėgstu.. žodžiu, labai daug ką mėgstu. Tad štai yra vienas jaunas ir labai perspektyvus rusų fantastas Alex Kosh. Labiausiai jis man patiko dėl nuostabios ugninės serijos. Jau yra išleistos trys dalys, o ketvirtos knygos pasirodymo laukiu jau gerus dvejus metus... tad reguliariai lankausi šio autoriaus puslapyje, kad sužinočiau, kada pasirodys ketvirta dalis.. na, knygos kaip nėra, taip nėra, tačiau perskaičiau tikrai įdomią naujieną - pirmoji serijos dalis yra išversta į anglų kalbą ir ją galima parsisiųsti iš Amazon!!! Labai džiaugiuosi dėl šio autoriaus.. ką gali žinot, gal taps toks pat populiarus kaip Lukjanenko :) O aš galėsiu užriest nosį ir sakyti, jog skaičiau jo knygas "before he was cool" :D 
Bet juk čia blogas, skirtas vertėjams, tad pakalbėsiu apie vertimus. Deja, bet nelegalaus vertimo varianto parsisiųsti aš niekur dar neradau, gal tai tik laiko klausimas, tad palyginti ir išanalizuoti vertimą negaliu. Tačiau skaičiau atsiliepimus. Anglakalbiai fantastikos mėgėjai dalinosi savo įspūdžiais, ir praktiškai vienbalsiai nutarė, kad pirmoji knyga tikrai yra įdomi, tačiau dauguma mano, jog knyga prarado didžiąją grožio dalį, kadangi rusų kalba ne taip jau lengvai pasiduoda vertimui, tuo labiau anglų kalbai. Nežinau, ar ten buvo daug tokių, kurie mokėjo rusų kalbą, ir galėtų objektyviai įvertinti vertimo galimybes, tačiau buvo komentarų, kad dialogų vertimas neteko tam tikro vadinamojo grano salis. Dar dalis skaičiusių teigė, kad pradžioj knyga sunkiai skaitėsi. Iš tikrųjų, aš sutinku, nes ir skaitant originalo kalba ji skaitosi sunkokai. Na, gal dėl to, kad pradžioje labai daug įvairių paaiškinimų apie patį pasaulį ir dėl to veiksmas tarsi sustojęs, o jei konkrečiau, iš viso dar net neprasidėjęs :D 
Bendri įspūdžiai tokie: vertimas galėtų būti ir geresnis. Greičiausiai vertė ne anglakalbis, gal dėl to ir vertimas gavosi sudėtingas. Tačiau knyga visiems (na, palikusiems komentarą) labai patiko, ir jie su nekantrumu laukia kitų galių vertimų. Kokie jie laimingi :D Pirma knyga - niekas, palyginus su kitomis dalimis. Neįsivaizduoju, kokie bus atsiliepimai perskaičius kitas dalis. Bet kokiu atveju, linkiu Aleksui didžiausios sėkmės.

Visų autoriaus knygų parsisiuntimo nuoroda: litmir.co

2013 m. balandžio 9 d., antradienis

Ir vėl aš, plius mano pažintis su Jacque Fresco

Taip taip, žinau, elgiuosi labai studentiškai, kad taip neatsakingai vedu šį tinklaraštį.. ir galima būtų pasakyti, kad šis mano blogas yra negeresnis už vertimų biurų sukurtus tinklaraščius, kuriuose naudos nė su žiburiu nerasi, ir maža to, dar ir apleistas.. gal tai mano dar nenužudytas naivumas, o gal tiesiog noras tikėti, kad vis tik čia galima rasti kažką, jei jau ne naudingo, tai bent jau kažką įdomaus. Na, arba bent jau šimta procentų nuoširdaus. 
Nauji įrašai nepasirodo ne dėl to, kad neturėčiau apie ką rašyti, tikrai taip nėra. Turiu daugybę minčių apie praktiką, dar keletą įdomesnių mokymosi metodų, ir be abejo, įdomių konceptų vertimų, bet viskas atsiremia į laiką ir jėgas. Na, vis tik aš labai daug dirbu, dėja, ne ten ir ne tai, ko norėčiau, bet tikėkimės, kad tai tik laiko klausimas. 
Kadangi šį įrašą pabūriau tam, kad parodyčiau, jog vis tik esu gyva, ir šis blogas tik šiek tiek komos būsenoj (:D), nusprendžiau pasidalinti labai įdomia paskaita, kurią netyčia aptikau youtube. Įrašas yra išverstas į lietuvių kalbą, tad problemų su supratimu kilti neturėtų. Tai yra Jacque Fresco paskaita apie.. net nežinau.. su lingvistika čia gal ryšys ir mažas, tačiau labai svarbus kultūriniu atžvilgiu.. moko tolerancijos.. na, kadangi giliai širdyje esu tiksliukė, šis futuristas mane tikrai ne juokais sužavėjo. Štai tokių žmonių paskaitas reikėtų rodyti net ne universitetuose, ten ir taip lankosi įvairaus plauko meistrai, bet jau mokyklose. Kad vaikai būtų skatinami mąstyt. Žodžiu, tai tikrai labai įdomi paskaita. Jei neužkabins per pirmas penkias minutes, tai turbūt ir toliau neužkabins, bet aš visą paskaitą peržiūrėjau vienu įkvėpimu :D 

2013 m. sausio 26 d., šeštadienis

Vaikams mokyklose trūksta pasitikėjimo savimi

Vėl tingiu versti, tad nusprendžiau papasakoti apie mokykloje patirtus nuotykius :D Žodžiu, mūsų fakultetas laksto po Kauną ir jo rajonus reklamuodamas būtent mūsų specialybės programą, tad pasiima ir kelis gyvus pavyzdžius iš mūsų kurso. Kadangi aš labai mėgstu visur važinėt, tai visada su mielu noru sutinku kažkur keliauti. 
Žodžiu, vakar kaip tik aplankėm dvi rajonines mokyklas. Viena buvo tipiška kaimo mokykla su atitinkamu turiniu. Tik nepagalvokit, kad aš esu blogai nusiteikus kaimo mokyklų atžvilgiu, tiesiog pati baigiau kaimo mokyklą, ir puikiai žinau, koks kolektyvas tokiose mokyklose mokosi. Yra protingų vaikų, tačiau labai mažai, ir didžiausia problema, kad jiems tenka mokytis kartu su... Na, banaliai tariant, su intelekto nesužalotais individais. Deja, kaimo mokyklos negali sau leisti tokios prabangos skirstyti vaikus į klases, arba kaip gimnazijos - nusistatyti praeinamąjį balą ir tiesiog nepriimti mokinių, neatitinkančių standartus. 
Štai pirmoje mokykloje pagrinde dominavo naglos būtybės, tačiau nusiteikusios beveik teigiamai :D Gaila, kad gudresni vaikai tokiose mokyklose būna tylesni ir bijo reikštis. Tačiau lankantis tokiose mokyklose yra ir vienas pliusas - besimokantys tokiose mokyklose net ir gurdūs vaikai nebando pasirodyti proto gūzais ir nevaidina esantys protingesni už studentus, t.y. už mus :D 
Va aną kartą vienas gimnazistas prisikabino prie mano kursiokės. Mūsų pristatyme yra toks momentas, kai kursiokė anglų kalba pasakoja apie savo nuotykius su Erasmus programa, o aš verčiu jos kalbą į rusų kalbą. Kadangi mes su kursioke labai šauniai sutariam, tad mūsų improvizuoti vertimai gaunasi itin gyvi ir smagūs. Ir štai kursiokė pasakojo istoriją apie tai, kaip reikia kur nors pakviesti ispaną. Ir gavosi taip, kad šitą reikalą mano kursiokė pavadino ritualu. Ir vienas gimnazistas nusprendė pavaidinti gudrutį ir prisikabino prie to žodžio. Esmė tame, kad jis palaikė tai klaida, atseit šitas žodis nėra tinkamas, bet reikalas tame, kad kursiokė tai pavadintų ritualu bet kuria kalba, tiek anglų, tiek rusų, tiek lietuvių ar net vokiečių. O štai anas užsispyręs aiškina, kad šitas žodis netinkamas ir nors tu ką :D Nu kam to reikia? Taigi mes ateinam į mokyklas geranoriškai nusiteikę, pasilinksmint, kažką įdomaus parodyt, o čia.. :) 
Žodžiu, kai mano kursiokė angliškai pasakoja apie Erasmus programą, mes pakviečiam kokį nors mokinuką, kad paverstų jos kalbą. Juk smagu gi savo kailiu patirt, kas yra vertėjo duona kasdieninė :D aišku, visi zyzė, kad nemoka, nemoka, nežino ir bla bla bla, tačiau vos tik atsistodavo į mano vietą visai šauniai versdavo. Aišku, būdavo visokių klaidelių, bet tai kas jų nedaro? 
Vaikai labai nepasitiki savo jėgomis. Labai tokie užssisklendę, užsispaudę. Trūksta jiems paskatinimo ar dar kažko. Visi tokie nedrąsūs, nežino, ko nori gyvenime. Tai va, palinkėsiu esamiems ir būsimiems pedagogams didesnio įkvėpimo apdirbant ateities mokinukų protus :) 

2013 m. sausio 23 d., trečiadienis

Naudinga nuoroda: Englishtips.org

Kadangi esu po darbo, tad neturiu jėgų sėstis prie praktikos vertimo, tačiau norisi šį vakarą nuveikti kažką prasmingo. Kodėl gi nepapildžius blogo? :) Bevalgydama ir žiūrėdama filmą vis svarsčiau - apie ką gi parašyt? Galvojau.. gal apie kokią programą? O gal apie žodyną? Galiausiai mane aplankė nušvitimas - kodėl gi man nepapasakojus apie tokį nuostabų interneto platybių kampelį kaip Englishtips.org. 
Visi puikiai žinom, kad internete galime rasti daug naudingų dalykėlių, tačiau ne visi mokam ieškoti, o kiti gal ir moka, bet nežino kur. Štai visų vargų sprendimas - Englishtips.org
Tai tobulas puslapis, kuriame galima rasti literatūrą, kurios net ir neieškojai. Ir šiaip ne tik literatūrą, bet ir pačius įvairiausius straipsnius, programas ir dar velniai žino ko. Pati dažniausiai iš ten siunčiuosi knygas. Paprastai kokybė būna gera, ir pagrindinės nuorodos veikia be priekaištų.
Geriausia yra naudotis mediafire ir ifile nuorodomis. Tiesa, depositfiles yra mano mėgstamiausia failų talpykla, nes ji tikrai labai ilgai išsaugo failus, ir nuorodų galiojimai pasibaigia labai retai. Tačiau nereikia pamiršti, kad pasunaudojus vieną kartą depositfiles nuoroda, kitą kartą teks kiek palūkėti, kol galėsi parsisiųsti failą, todėl aš stengiuosi šios talpyklos nuorodas pataupyti. 
Kartais būna taip, jog failai yra surarinti (:D) ir reikalauja slaptažodžio. Nereikia panikuoti, keiktis ir grįžti prie buvusios nuorodos, nes visų failų slaptažodis vienodas - englishtips.org :) taip taip, toks pat kaip ir puslapio pavadinimas. 
Trumpai tariant, aš tikrai nesugebėsiu tiek išgirti tą puslapį, kiek jis to nusipelnė, tad jei dar neaplankei šios nuorodos, spausk tuojau pat!

2013 m. sausio 22 d., antradienis

Knygų iššūkis 2o13

Nepradėsiu jums skaityti litanijos apie tai, jog skaityti yra labai naudinga. Tačiau tai yra jau moksliškai įrodytas faktas, tad skatinu visus dalyvauti šių metų knygų iššūkyje: knygų iššūkis 2o13
Visų pirma tai puiki iniciatyva pasigriebti vieną kitą knygą, kurią jau seniai norėjai perskaityti. Pati esu sudariusi jau du sąrašus (oficialų ir nesibaigiantį neoficialų :D) ir kadangi tai yra blogas skirtas vertėjams, ketinu paruošti sąrašiuką knygų apie vertimus. Jį sudaryti iš tikrųjų sunku, nes turiu jūrą tokių knygų, ir pagal ką rinktis? Aišku, turiu keletą nusižiūrėjusi, tačiau dar reiks gerai viską apgalvoti. T.y. nenoriu, kad tematika kartotųsi. 
Žinoma, būtinai pasidalinsiu įspūdžiais ir įdomiais pastebėjimais. Tai tiek, skanaus skaitymo :) 

2013 m. sausio 20 d., sekmadienis

Nori tapt vertėju, stok į VU KHF.

Na ką, artėja brandos egzaminai. Vargšai dvyliktokai dreba iš siaubo, nors visai be reikalo. Juk kartu su egzaminais neišvengiamai artėja laikas pasirinkti, kur stoti. Šis įrašas skirtas būtent tiems, kurie svarsto sieti savo gyvenimą su kalbomis ar net vertimais. Iš anksto perspėju, kad tai nėra kažkokia smegenis plaunanti reklama, tiesiog ketinu papasakoti apie viską taip, kaip yra, be jokių pagražinimų. 
Kadangi pati mokausi VU KHF, tai tik apie jį konkrečiai ir galiu pasakoti. Ir mano mokslams einant į pabaigą galiu pasakyti, kad čia stoti tikrai verta. 

Privalumai
Studijuoti Kaune yra pigiau. Niekam ne paslaptis, kad Vilniuje tiek nuoma, tiek pats pragyvenimas yra tikrai brangesnis nei Kaune, o mokslų kokybė yra ta pati (nors girdėjau atsiliepimų, kad būtent šios programos kokybė Kaune yra geresnė, nes programa vykdoma daug daugiau metų nei Vilniuje).
Studijų programos labai universalios: anglų-rusų kalbos, audiovizualinis vertimas (anglų arba vokiečių kalba, plius dar norima viena kalba). Dar yra lietuvių kalba ir reklama bei kitos programos, bet jau ne humanitarinio pobūdžio. 
Dėstančiųjų kolektyvas jaunas, nėra persenusių kerėplų, kurie bijotų šiuolaikinių technologijų. Nors neneigsiu, kad nėra ir tokių, kurie mėgsta viską rašyti ranka.
Dėsto tik dalyką išmanantys dėstytojai, ir tik nuo studento priklauso, ką jis iš to pasiims. 
Fakultetas yra mažas, todėl jam svarbus kiekvienas studentas. Pavyzdžiui, aš tikrai turėjau didelių finansinių sunkumų, ir tikrai nebūčiau išgalėjus susimokėti visos studijų kainos, tad dėl gerų mokymosi rezultatų kainą sumažino 90%, o tai reiškia, jog mokėt už semestrą man reikėjo vos 330 litų. Netikiu, kad būčiau sulaukusi tokios laimės, kur grupes sudaro šimtai studentų, tuo metu, kai mūsų visame kurse yra vos 11 žmogučių. 
Kadangi kurse žmonių labai mažai, paskaitų metu nei vienas studentas nelieka nepastebėtas. Nori to ar ne, turi aktyviai dalyvauti, kalbėti, reikšti savo nuomonę. Praktikuojiesi kiekvieną mielą dieną, kas paneigia mitą, jog universitete galima įgyti tik teorines žinias. 
Kalbant apie teorines žinias.. Mano nuomone, ji yra aktuali ir ne tokia sausa, kaip galima įsivaizduot. Bent jau aš tikrai matau iš jos naudą. 
Kadangi kursas mažas, dėstytojai gerai susipažįsta su kiekvienu iš mūsų, tad santykiai nebūna tokie oficialūs, o būna itin draugiški, ir vyksta ne šiaip mokymasis, o bendradarbiavimas. 
Netolimoje ateityje žadėjo, kad mūsų fakultete įrengs būdeles sinchronistams. Gaila, kad mes jų jau nepamatysim, jei iš viso jas kas nors pamatys :D 
Ateinančiais metais mūsų studentai turės galimybę pasirinkti ir gretutines studijas. Pavyzdžiui, studijuoji angų-rusų kalbas, taip pat galėsi šalia studijuoti ir kokią vadybą ar ekonomiką. 
Neketinu pasakoti apie vakarėlius, kurie būna kiekviename universitete, bet užtat dalyvauti Kauno Hanza dienų organizavime gali ne visi, o mūsų studentai yra vieni iš pagrindinių veikėjų :D 
Tikriausiai ne viską paminėjau, kuo pasižymi mūsų fakultetas, bet žinau tikrai, kad VU KHF yra geras (jei ne geriausias) pasirinkimas būsimam vertėjui.

2013 m. sausio 13 d., sekmadienis

Nuvertintas Google Translator'ius

Galiu nesunkiai įsivaizduoti, ką pagalvojote pamatę šios dienos įrašo pavadinimą. Ir suprantu, kodėl. Vis tik mūsų, vertėjų, džiaugsmui šis neįvertintas pagalbininkas dar ilgą laiką neprilygs profesionaliam vertėjui. 
Kaip ir priklauso, visose srityse yra tokių žmonių, kurie kažko nepripažįsta vien tik iš principo. Ir dėl tokio požiūrio ši nemokama programa būna nurašyta. Na, tai aš šiuo įrašu pasistengsiu išteisinti šį ganėtinai naudingą įrankį. 
Visų pirma, nereikia šiai programai kelti didelių reikalavimų, tokiu atveju jai nereiks pateisinti kažkokius nerealius lūkesčius. 
Visų antra, reikia mokėti pasirinkti kalbą. Remiantis logika, programa verčia geriau iš/į tas kalbas, kurios yra labiausiai paplitusios. Tarkim, anglų-rusų arba rusų-anglų (kiek galiu spręsti iš savo kuklios vertimų patirties) tekstų vertimai dažniausiai gaunasi ganėtinai tikslūs. Aišku, yra ir taisytinų vietų, tačiau mintis būna iškreipta labai retai. Tiesa, nepamirškim teksto sudėtingumo. Pakenčiamus vertimus galima gauti tik tuo atveju, jei versime primityvokus ar vidutinio sunkumo tekstus. 
Kalbant apie lietuvių kalbą, tai suprantama, kad ji neįeina į top kalbamiausių pasaulio kalbų, todėl ir būna tokių smagių klaidelių, kaip antai Rihanna verčia į Rytį Ciciną, o female verčia kaip moterį :D Kitas dalykas, verčiant net ir primityviausius tekstus, pasitaiko labai rimtų klaidų, tad reikia būti atsargiems. 
Kada aš naudoju šią programą: 

Kai ieškau sinonimų (jų ten visada duoda visą eilę);
Kai bendrauju su žmonėmis, kurių kalbą nelabai moku ar nemoku visiškai, pvz, vokiečių ar ispanų kalbos. Google Translator'iaus bendram susišnekėjimui visiškai užtenka (bet ir tai dažniau naudoju kombinacijas anglų-vokiečių, anglų-ispanų arba rusu-vokiečių, rusų-ispanų, nes lietuvių-vokiečių ir lietuvių-ispanų vertimai būna ganėtinai problematiški.)
Kai tingisi dirbti su sakinio struktūra. Tada belieka sudėlioti išverstas sakinio dalis į vietas ir gaunasi pakenčiamas vertimas. 
Kai noriu sužinoti vieno ar kito žodžio tarimą. 

Programa patogi dar ir dėl to, kad ji pateikia žodžio vartojimo pavyzdžių, pagal tai galima atsirinkti, ar vertimas pasisekė ir atitinką pagrindinę mintį. 

Žinoma, užsiimant rimtais vertimais, nederėtų taip smarkiai pasikliauti šia nemokama programa, nes gali pasitaikyti žioplų klaidų, kurios gali tapti labai rimtų problemų priežastimi. (Štai labai gerą patarimą davė mano mėgstama dėstytoja - svarbiausia yra teisingai išversti skaičius, nes jie dažniausiai lemia pagrindinius dalykus, kitu atveju gali tekti patiems padengti nuostolius.)
Štai tiek apie kuklųjį Google Translator'ių. Nesmerkit šios programėlės, jai dar yra kur tobulėti, ir tai yra labai gerai. Žinoma, yra daugybė vertimų programų, mokamų ir nemokamų, patogių ir nelabai, naudingų ir nevertų dėmesio, tad ateity aprašysiu vieną ypatingai naudingą ir patogią, tačiau mokamą programą. Long Live the Pirate Bay!