2013 m. spalio 30 d., trečiadienis

Kuo pavojingi atviri ir uždari skiemenys?

Per kažkurią tipologijos paskaitą kalbėjom apie universalijas, ir viena iš jų, kuri atkreipė mano dėmesį, tai atvirų ir uždarų skiemenų buvimas. Neatsimenu autoriaus, bet jis teigė, kad visose kalbose yra atviri skiemenys. Ir universalija būtų tokia: jei kalboje yra uždari skiemenys, reiškia, toje kalboje būtinai bus ir atviri skiemenys. Bet atvirkštinio varianto būt negali. Na, nebus taip, kad kalboje bus tik uždari skiemenys.
Tada pagalvojau apie japonų kalbą. Jei atmintis man nemeluoja, šioje kalboje nėra uždarų skiemenų. Na, turbūt yra ir daugiau tokių kalbų, bet man, kaip anime mylėtojai, pavyzdys su japonų kalba pasirodė aktualesnis. Ir vat, kokie apmąstymai mane aplankė. Dubliuojant filmus ir pan. stengiamasi, kad versta kalba bent vizualiai atitiktų kalbančiųjų artikuliaciją. Turėtų būt žvėriškai sudėtinga pritaikyti tokiai kalbai kalbą su uždarais skiemenimis. Jei netingėsiu, būtinai šiuo klausimu kada nors pasidomėsiu.

P.S. atviri skiemenys yra tie, kurie baigiasi balse, pvz. ma-ma. Uždari skiemenys yra tie, kurie baigiasi priebalse, pvz., Man-tas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą