2019 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

Optimalumo teorija vs. komponentinė analizė

Įtariu, darau tikrą šventvagystę, kurdama tokį pavadinimą, bet gal akmenimis nieks neužmėtys. Taigi. Vargu, ar rasime tokį vertėją, kuris nesikankino su kokiu nors vertimu, kur medžioji žodį, o jame vis kažko trūksta, vis kažko to tokio subtilaus, nesugaunamo, neaprašomo, nenusakomo. Jei ši medžioklė yra būtent ta priežastis, kodėl man patinka grožinės literatūros vertimas, tai vienai draugei tai kaip tik priežastis tų vertimų nesiimt visai :D Bet o ką daryt? Verst juk reikia?
Studijuodama rusistikos magistrantūroje susipažinau su tokiu dalyku - komponentinė analizė. O tai yra reikšmės skaidymas į semas. Trumpai tariant, žodžiui atliekamas skrodimas. Kai mus mokė, šio skrodimo esmė buvo nustatyti pagrindinį skirtumą iš panašių žodžių. Pvz., siela, dvasia, vėlė, vaiduoklis. Visi šie žodžiai priklauso iš esmės tam pačiam semantiniam laukui, ir tarpusavyje turi daug bendro, tačiau yra esminiai skirtumai, kodėl negalime vaiduoklio pakeisti siela ir pan. Arba mūsų nagrinėtas pavyzdys: biologinė mama, įsivaikinusi mama. Ar antroji gali būti pilnavertė mama? Visi rėkiam, kad taip! Tačiau ne retai stebimės tokiom mamom ir sakom: myli kaip tikra mama. Kai myli bioliginė mama, mes, visų pirma, nesistebim tokiu reiškiniu. Taigi, vis tik yra tas, pavadinkim mamos tikrumo laipsnis šiuo aspektu. Beje, čia kalbu grynai žodžio lygmenyje, nekalbu apie kokius nors unikalius konkrečius atvejus. Taigi, nežinai, kurį variantą rinktis, pasidarai skrodimą ir renkiesi tinkamiausią :D Čia jau remiesi žodynuose ir tekstynuose aptiktomis reikšmėmis ir pasižymi, kuo vienas variantas išsiskiria, o kuo kitas.
Vėdrynas
O dabar atvirkščiai. Optimalumo teorija. Apie ją išgirdau per moderniųjų kalbotyros krypčių dalyką (beje, tiek KA, tiek OT yra plačiai taikomos ir ne vien kalbotyroje, realiai visur jas galima pritaikyti). Optimalumo teorija nusipurto taisyklių ir į priekį išstumia universalius apribojimus, pagal kuriuos sprendžiama, kiek įmanomas pažeidžiamumas. T.y. mes pateikiam reiškiniui kriterijus, surašom visus kandidatus, ir sužymim varneles, kuriuos kriterijus atitinka, o kurių neatitinka drastiškai - išmetam kaip netinkamus. Tokiu atveju skrodimą reikia atlikti jau žodžiui tos kalbos iš kurios yra verčiama, pvz., iš anglų. Pateiksiu savo darytą pavyzdį, kuriame pagaliau išsprendžiau "Bado žaidynių" katino vardo dilemą, dėl kurios kamuojuosi dar nuo 2012 metų.
Taigi.. "Bado žaidynėse" buvo katinas vardu Buttercup (aš jau turbūt visiems su tuo katinu nusibodau). Į lietuvių kalbą vardas buvo išverstas pažodžiui Vėdrynas. Man, kaip tikrai kačių užkalbėtojai ir profesionaliai senmergei su stažu, nu nė per kur tas vėdrynas nelimpa :D galbūt tai mano subjektyvus vertinimas, nors su kuo kalbėjau, vėdrynas neužkliuvo tik vienam asmeniui, bet ir ten kalba ėjo ne apie katiną, visi kiti pritarė minčiai, kad jokia normali mergaitė neužvadins ryžo katino vėdrynu. Aš dar motyvuoju, jog šiuo atveju pažodinis vertimas yra netinkamas dar ir dėl to, kad pats žodis yra prastai paplitęs, net tekstyne tikrinau, vartojamas negrožinėje literatūroje iš esmės ir negrožiniais tikslais. Priešpriešai galima pateikti kokią ramunę, kur vartojama tiek ir kaip vaistinis augalas, tiek ir kaip romantikos apraiška. Ir šiaip asociacijos su viedrais visokiais :D Nors imk ir atlik apklausą :D
Grįžtam prie optimalumo teorijos. Sukuriam apribojimus, kriterijus:
  • kadangi tai yra grožinės literatūros kūrinys, ir tokius vardus įprastai verčiame, mums reikia lietuviško vyriškos giminės sugramatinto varianto.
  • kadangi vardo kilmę lėmė geltona gėlė, lietuviškas variantas taip pat turi būti geltona gėlė
  • na, ir kad skambesys nesipyktų su protu, kad normali mergaitė tikrai pavadintų tokiu vardu
Na, pažiūrėkim, kas man gavosi..


Baterkapas visai nelietuviškas ir griozdiškas, metam lauk. Pienė - mot. giminė, tačiau galima būtų nusižengti kalbų dievams ir pavadinti katiną Pieniumi? Na, čia aš nesigilinsiu :D Vėdrynas, kaip supratote, man yra traaagiškas variantas. Tai ką aš dariau? Atsidariau google, įsivedžiau raktažodžius su lietuviškais gėlių pavadinimais ir paprasčiausiai skrolinau, kol radau burbulį :D beje, net ir tiesioginiai reikšmei nebuvo labai nusižengta, nes burbulis yra vėdryninių šeimos augalas.
Na, čia buvo užduotis, todėl, sakykim, gražiai viskas pateikta, realiame gyvenime tiesiog susirašytum visus variantus ir netinkamus brauktum lauk :D O bet tačiau. Įsivaizduokim, kad burbulio neradau. Ir nėra jokios katiniškai skambančios geltonos gėlės lietuvių kalba. Ką tada daryt? Tada jau tektų nusispjauti į principus ir imti mažiausią blogybę, kuri vėdrynas turbūt ir būtų :D

2019 m. gruodžio 28 d., šeštadienis

VDU Modernioji lingvistika - Moderniosios kalbotyros kryptys, dar šiek tiek spoilerių

Nuoširdžiai tikiuosi, jog manęs iš univero už šias reklamas neišmes, o tai iki laipsnio man liko metukai, nooors, pažymiai surašyti, ko man daugiau bijot? :D
O jei rimtai, šis dalykas buvo itin apžvalginis. Realiai išsamus kalbotyros įvado pasikartojimas. Iki šiol dėkoju savo bakalauro laikų dėstytojai už tokį kietą parengimą, kad visus dėstomus dalykus prisimenu iki šiol, nors praėjo jau dešimt metų :D
Krypčių dalyką dėstė dvi itin charizmatiškos moterys. Tikras malonumas klausyti jų kalbant, nes patirtis ir suvokimas apie pasakojamą dalyką tokie platūs, kad jas turbūt naktį prikeltum, net nepabudusios viską papasakotų.
Labiausiai patiko tai, kad dėstoma buvo taip, jog mes suprastume, kad naujos kryptys neatsirado iš niekur, kad viskas atsirasdavo kažkokiu pagrindu, o ne griaunant kažkokius pamatus ir bandant iškelti naują pjedestalą. Taip pat buvo nuostabu užkišti spragas dėl kalbotyros vystymo Lietuvoje. Staigmenų buvo tikrai daug.
Antroji dalyko dalis buvo kiek įdomesnė, nes praktiškesnė. Reikėjo su programėle ParaConc išanalizuoti "more or less" vertimus grožinėje literatūroje. Štai kelios iliustracijos:

Į programą buvo įkelti sulygiagretinti tekstai en ir lt kalbomis - 30 grožinės literatūros knygų. Ir va į paiešką įvedžiau "more or less". Apačioje pateikiami konkordansai (eilutės) lietuvių kalba. Na, tada eini ir žiūri, kokius sprendimus vertėjai priėmė. Jei kas nori, gali pasižaisti paspaudę šią nuorodą, čia sumesti "more or less" konkordansai su vertimais. Dabar galvoju, gal patogiau būtų buvę, jei pateikimas būtų vertikalus, o ne horizontalus, na nieko, gyveni ir mokais :D Čia jau kalba eina apie gretinamąją (contrastive) lingvistiką. Ši užduotis nuostabiai iliustruoja, kaip teorija susikerta su praktika.
Tiesa, dar didelis dėmesys buvo naudojamos literatūros apžvalgoms ir vertinimui, kas reikalinga mokslinių tekstų rašyme. Jazau, kaip tai nuobodu -_- Bent jau pats dalykas įdomus ir naudingas, tuo ir pasidžiaukim :D

2019 m. gruodžio 27 d., penktadienis

Modernioji lingvistika VDU - atsargiai SPOILERIAI - Kalbos technologijos

Taip, tai dalykas, kurio pavadinimas gąsdina visus humanitarus. "Daaar viena kompiuterastika", galima išgirsti stenint studentus, kurie ne retai pasirenka studijuoti kalbas, norėdami išvengti tiksliųjų mokslų. Cha cha.
Dabar bus ilga ilga įžanga.
Naivu ir net kvaila ignoruoti technologijų skverbimąsi į humanitarinius mokslus, tad mums lieka pasirinkti vieną iš dviejų kelių: 1) slėptis under the rock ir tuo pačiu tapti nekonkurencingi darbo rinkoje. Kitas gi, būti proaktyviems ir patiems bandyti pažaboti kompiuterines technologijas. Liūdniausia, kad tikrai dažnai išgirstu iš bendraamžių ar jaunesnių kolegų tokius pareiškimus kaip "o manęs VU to nemokė". Neveidmainiausiu, VU ir manęs nemokė naudotis CAT įrankiais, o įvairūs "kompiuterastiniai" dalykai buvo dėstomi atsainiai - filolochai gi, ką iš jų paimsi. Bet esmė kame, vertėjas pats ant savęs kryžių deda, jei mano, kad viskas, ko jam reikia darbui, užtenka pabaigti universitetą. Dar kartą priminsiu - vertėjas mokosi viiiisą gyvenimą. VIIIISĄ. ABSOLIUČIAI. BE IŠIMČIŲ. Ir joks vertėjas negali versti (pun inteded) savo nekompetencijos ar negebėjimo naudotis vienu ar kitu įrankiu universitetui ar dar kokiai įstaigai. Šiandien, tai daryti būtų netgi gėda. Yra krūvos online kursų, mokymų, knygų, straipsnių, tiek mokamų, tiek nemokamų, kaip ir įrankių, reikia tik pasidomėti.
Taigi.. Kalbos technologijos. Dalyką dėstė net trys specialistai. Iš esmės šio kurso tikslas buvo supažindinti mus, lingvistus, su kalbos technologijų kūrimo principais, reikšme ir galimybėmis. Kadangi VDU turi kompiuterinės lingvistikos centrą, jame ir vyksta visa ta technologinė alchemija, kur kuriami tekstynai, visokie teksto apdorojimo įrankiai bei šnekos atpažintuvai. Suprantama, mūsų tokių dalykų kurti nemokė, tačiau supažindino su "viduriais", kas kuriant įrankius yra svarbu, kokios kliūtis ir t.t. Kodėl mums reikia tokių žinių? Vienas momentas, galbūt užgims noras mokytis kurti tokius įrankius, tad atitinkamai supranti, jog reikės mokytis programuoti. Kitas momentas, norint efektyviai dirbti su tais įrankiais, reikia suprasti jų veikimo principą.
Paspaudę šią nuorodą galite pamatyti, apie kokius įrankius ėjo kalba. O bendrai didesnis dėmesys buvo skirtas reguliariesiems reiškiniams (taip sakant, išnaudoti galimybes tų įrankių, kuriuos ir taip naudojam, bet nežinom, kad galima juos išnaudoti žymiai efektyviau), šnekos atpažintuvo kūrimui (buvo vau kaip įdomu) ir tekstų anotavimui. Čia jau reikia ne tokio humanitarinio, bet ne mažiau kūrybiško mąstymo. Nors, jei būtų mano valia, logikos pagrindus krimstų visi, nes logika yra svarbi absoliučiai visose srityje, ne tik tiksliuosiuose moksluose.
Šis dalykas padėjo suprasti ir kitą momentą - kaip svarbu draugauti su technologijimos. Vis dažniau pagalvoju, kad reikia mokytis programuoti, nes tokiu būdu galėčiau susiprogramuoti nemandrius, bet patogius įrankius, kuriuos galėčiau panaudoti tyrimų medžiagos apdorojimui, aš juk tinginė. Per paskaitas mums pasakojo apie pitoną.. na, gal ir mėginsiu prisijaukinti šį žaltį.. Kaip tik mums rekomendavo knygą "Natural Language Processing With Python", kuri netikėtai turi nemokamą online prieigą prie pdf failo. O paprogramuoti galima paspaudus šią nuorodą.
Labiausiai man patiko mokymai apie teksto atpažinimo technologijas (OCR), apie kurias jau anksčiau pasakojau. Taip pat smagus buvo namų darbas. Reikėjo pasikalbėti su google docsais. Jei kas nežinojot, Google docs turi lietuvių kalbos atpažintuvą. Jo kokybė santykinai aukšta, priklausomai nuo to, kokios kokybės mums reikia, tačiau kalba eina tik apie kalbos atpažinimą žodžio lygmenyje. Kol kas jis nėra toks mandras, kad atskirtų sakinius, dėtų skyrybos ženklus ir t.t. Jis net tikrinius vardus ne visada atpažįsta, bet potencialas jo nerealus. Aš lyginau Google docs atpažintuvą lietuvių ir rusų kalbomis. Stebėtina tai, kad rezultatai buvo praktiškai identiški net tuo atveju, kai rusiškame tekste buvo pilna lietuviškų žodžių. Bet jei praignoruotume lietuviškus žodžius, rusų kalbos atpažintuvas efektyvesnis. Jei įdomu, galite pasižiūrėti į šį mano margutį :D Tyrimui buvo paimtas tekstas iš delfio tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis. Atvirai pasakysiu, rusiškas vertimas yra toooks apverktinas.. :D

2019 m. gruodžio 26 d., ketvirtadienis

Tegul kraujas liejasi laisvai, arba nelietuviškų vardų lietuvinimas

O taip, nežinau kitos tokios temos, kuri sukeltų šitiek pasipiktinimų ir norą perkąst gerklę kaip kad vardų lietuvinimas. Aš ir pati ne kartą šiame tinklaraštyje liejau tulžį dėl vienokių ar kitokių vardų vertimo sprendimų, ir nors mano galvoje gan daug kas persirikiavo, vis tik aistros nenumalšinamos iki pat šiandienos. O bet tačiau, per šias Kalėdas patyriau tikrą nušvitimą. Ne be Dilgėlės pagalbos, supratau, kame slypi visas tas nesantaikos obuolys.
Priežastis ant tiek paprasta, jog tiesiog geniali. Mes visą laiką žiūrėjom visai ne į tą pusę. Ir nenuostabu. Sovietmetis mūsų kalbotyroje paliko atitinkamą pėdsaką. Ir čia kalbu ne apie tai, kad va, kokie "anie" buvo baisūs ir negeri bei mus skriaudė, nenaudėliai. O ne. Ši priespauda paveikė mus (aišku, ne visus) taip, jog nuo vienos radikalios idėjos metamės prie kitos. Atimamas dalykas visada atrodo vertingesnis nei kai šiaip voliojasi kur nors ant lentynos ir renka dulkes. Taip ir su kalba. Kuo energingiau ji engiama, tuo labiau nešiotojų garbinama ir šlovinama.
Ką visu tuo noriu pasakyti? O tai, kad žvelgdami į vardų ar vietovardžių (ne)lietuvinimus mes pamirštam, jog tai tėra mūsų paikas susitarimas, neturintis nieeeko bendro su pačia kalba. Mes pamirštame, kad ne mes kuriame kalbai taisykles, o tik fiksuojame ir aprašome joje gyvuojančius bei kintančius dėsnius.
Prie šios minties mane atvedė straipsnis apie skolinius, kurie taip gąsdina mūsų radikalius "lituanistus" ir "kelia grėsmę" mūsų kalbai. Paskaitykite, tikrai įdomus. Jei trumpai, straipsnyje kalbama apie lietuvinamus skolinius, produktyvias ir neproduktyvias galūnes. Šį straipsnį teko skaityti teorinės ir praktinės gramatikos dalykui, kur daug dėmesio buvo skiriama šnekos tyrimams. Vienas iš nustatytų dalykų, kuris šiaip nenustebino, buvo tai, kad sintetinių kalbų (lietuvių, rusų ir t.t.) vaikai anksčiau perpranta kalbos gramatiką nei analitinių (anglų, prancūzų ir t.t.). Kodėl? Todėl, kad sintetinių kalbų vaikai dažniau girdi formų kaitą.
Ir štai skaitau L. Pažūsio "Kalba ir vertimas" (oi, bus ilgas įrašas apie šią monografiją :D), kur beveik ketvirtadalis teksto skirtas tikrinių vardų vertimui. Manau, apimtis kalba pati už save, ant kiek opus yra šis klausimas. Taigi.. skaitau, ir autorius vis kalba apie vertėjų polinkius vardus lietuvinti būtent taip, o ne kitaip, stebi kažkokias tendencijas. Kaip Dilgėlė amžinai purkštauja dėl mistinės vertėjo pajautos, turbūt pradedu suprasti, ką ji turi omeny, taip ir man nesuprantama, kodėl gan nemoksliškai kalbame apie kažkokius polinkius, jei galime juos labai paprastai ištirti? Tuo labiau kai visos priemonės pasiekiamos keliais pelės spragtelėjimais.
Skaitydama straipsnį apie skolinius ir peržvelgdama Pažūsio pateikiamus gausius pavyzdžius, matau atitinkamą dėsningumą, šaknų / sufiksų jungimą su galūnėmis. VLKK ir ne tik aprašytų taisyklių / rekomendacijų gausa užkasa ir paslepia visą esmę. Čia tas atvejis, kai per medžius nesimato miško. Mes pamirštame, kad raštas tik fiksuoja kalbos dėsnius, bet jų nekuria. Užsikasę su visokiais apostrofais, galūnėmis ir transliteracijomis mes pamirštame, kad tai yra sintetika, žmogaus sukurtas produktas ir kalbos dėsniams nereikšmingas elementas (vieta gausiam diskleimeriui, bet čia generalizuoju bendrąja prasme, ne konkrečia).
Mes išgalvojom kalbotyrą. Mes išgalvojom vienetams pavadinimus: fonema, morfema, sufiksas, galūnė, sakinys, paragrafas, skyrius, tekstas, tinklapis, aparatas ir t.t. Taip, kad aprašytume kalbą, šie vienetai mums itin patogūs. Ir šiai problemai išspręsti be jų taip pat neišsiversime. Bet tai, kad mes įsisavinam kalbą vaikystėje, nereiškia, jog gyvendami su kalba naujiems žodžiams netaikome tų pačių principų. O tie principai, dėsniai ir t.t. taip pat gali veikti dažnumo pagrindu. Jei žinau tokius žodžius kaip redaktorius, konduktorius, reduktorius ir t.t. gavusi naują žodį abracadabractor, man natūraliai norėsis sakyti abrakadabraktorIUS, o ne abrakadabraktorAS ar abrakadabraktorIS. Tai reiškia, kad mums reikia žiūrėti ne į lietuvių kalbą, o lotynų ar graikų (deja, per mažai šiuo klausimu žinau, tačiau ketinu užtaisyti šias nežinojimo spragas), nes skoliniai ir yra skoliniai, kodėl į vardus turėtume žiūrėti kitaip nei kaip į skolinius?
Dar knygoje buvo kalbama apie tikrinių vardų atskyrimą, jei jie yra išgalvoti arba tikri. Kai pirmą kartą susimąsčiau apie tai, pagalvojau, kad išradinėju dviratį, juk buvo ir yra protingesnių žmonių už mane, kurie tikrai apie tai jau bus pagalvoję ir aprašę. Tačiau skaitau 2014 metų knygą ir suprantu, kad dviratį išradinėju ne aš. Vardo ar vietovardžio lietuvinimas jokiais būdais neturi priklausyti nuo to, ar jis yra išgalvotas ar tikras. Kalbai jokio skirtumo, čia jau mūsų pragmatinis suvokimas skiriasi, bet vartojimui šie dalykai esmės nesudaro: visi mes daugiau ar mažiau vienodai sakysime /džo'nas/ nepaisant to, ar jis bus parašytas Johnas, John'as, Džonas ar dar kokias hieroglifais. Tad ir lietuvinimas turi būti vykdomas ne pagal tai, kad Piteris Penas yra išgalvotas veikėjas, o Donald Trump tikras JAV prezidentas, o pagal verčiamo teksto tikslą ir auditoriją.
Ir ko realiai reikia? Kompiuterinių įrankių pagalba fiksuoti morfemų junginius, nustatyti dominuojančius ir juos aprašyti. Atitinkamai pasidaryti išvadas ir pateikti rekomendacijas. Nėr kas veikt :D

2019 m. gruodžio 21 d., šeštadienis

Svajuko dramblionės, arba metų apibendrinimas

Kaip sakoma, vyti dievo į medį negaliu, bet many dar gyvas nepasotinamas Faustas, tad puoselėju dideles viltis ateinantiems metams. Maža to, kitais metais panašiu laiku ginsiuos savo baigiamąjį darbą, nors dar net neturiu suformuluotos temos. Ir jau net nebežinau, ar tikrai noriu rašyti apie tai, ką galvoju, kad noriu. Būtent šioms kontempliacijoms skirsiu atostogas. Beje, galiu pasigirti geru studijų vidurkiu, nors jei atvirai, nežinau, kaip jį vertinti. Kas ironiškiausia, iš vertimo teorijų turiu 8. Biaaaat, iš praktinių užsiėmimų turiu kiaurą dešimtuką, tai kaip ir guodžia, kad įgūdžiai atsveria pamirštas pavardes.
Visą semestrą stebėjausi ir leipau iš meilės universitetui ir dėstytojams. Nieko panašaus nebuvo nei Kauno VU, nei tuo labiau Vilniaus. Bet turbūt ir aš visai kitokia dabar nei buvau tada. Manau, spontaniškas sprendimas stoti mokytis (ne be Dilgėlės nuopelnų) yra pats geriausias per pastaruosius dešimt metų. Kitas dalykas, stojau itin laiku. Manau, prieš kažkur stojant labai sveika išbandyti save įvairiose srityse, net ir nesusijusiose su specialybe. Tada visai kitaip žiūri į studijas bei kitaip jas vertini. T.y. tu dar tik mokaisi, o jau žinai, kur gali pritaikyti įgyjamas žinias. Vienintelis dalykas, kurio man gaila, kad šios studijos toookios trumpos. Taigi, dabar sėdžiu apsikrovus knygomis iš bibliotekos ir ruošiuosi ateinančiam semestrui.
Bus vertimas žodžiu, kurio žiauriai bijau. Ir bus kontrastinė anglų-lietuvių kalbų stilistika, kurios irgi bijau. Ir dar bijau semantikos su pragmatika. Žodžiu, visko bijau :D Bet taip juk ir įdomiau..
Taigi, bandysiu įvardinti savo pasiekimus. Pastoviai dirbu su dviem biurais, nepastoviai dar su keturiais. Turiu kelis pastovius privačius klientus, bet pastebiu, jog pas mane sugrįžta ir tokie, kuriems verčiau prieš pusmetį ar metus. Netyčia pasikėliau įkainį, tikiuosi, pavyks jį išlaikyti :D Bet realiai man gal būtų svarbiau darbų srauto pastovumas, nes dažniausiai būna, kad jei jau vienas kažką atsiunčia, tai ir visi kiti sukrenta, arba badas :D Aišku, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tai kitas žingsnis bus dar vienas bandymas prasibrauti į leidyklą su grožinės literatūros vertimais, nors šiame kelyje pasitaikė asmuo, pasakęs, jog geriau jau man nesiimti vertimų dėl kompetencijos stokos. Na, bet kaip jos įgysi, jei ne versdamas? Seniau itin kreivai žiūrėjau į klaidas. Dabar gi į jas žiūriu kaip į galimybę suprasti, ko dar turiu išmokti.
Taip, o mokytis teks daug. Užtat galiu pasidžiaugti, jog su studijomis išsisprendė problema dėl profesinės literatūros skaitymo. Galvoju pasidalinti čia atitinkamu sąrašiuku, gal kam pravers, kai tuo labiau dalis tų knygų yra legaliai prieinamos internetu, kaip ir dabar mano pradėta skaityti Pažūsio "Kalba ir vertimas". Dar planuoju pasidalinti išsamesniais pasakojimais apie man jau išdėstytus dalykus, tikrai bus naudinga kiekvienam.
Trumpai tariant, tikslai nepasikeitė, keičiam jų siekimo būdus :D

2019 m. lapkričio 29 d., penktadienis

Kelios mintys

Niekada rimtai nesvarsčiau karjeros galimybių akademinėje srityje. Nesakau, kad dabar svarstau, bet toks jau aš žmogus, labai nesilaužau. Pasiūlys ir eisiu. Dabar gi vyksta streikai, dalinami diplomai už ačių, organizuojami piligriminiai kažkokių raštų gabenimai prie Raudų sienos, o ką jau kalbėti apie fb atsiradusią galimybę užsidėti rėmelį, protesto akcijos palaikymui. Vau.
Ne tai, kad aš būčiau prieš visas tas akcijas. Ne. Manau, apie tai tikrai reikia šnekėti, bet vis tik visos tos priemonės yra bergždžios ir vargu, ar atneš kokios naudos. Bus tiesiog eilinė akcija už ten kažką.. o juk visuomenės atmintis trumpa. Nagi, prisipažinkit, kada paskutinį kartą pasidomėjote, kaip laikosi Paryžiaus katedros rekonstrukcijos darbai? Ką ir noriu pasakyti. O kiek buvo dramos.. Deja, pasiūlyti konkrečių sprendimų irgi negaliu, neturiu tam kompetencijos.
Kol akademikai kovoja už orumą nežeidžiančių atlyginimų, panaši tvarka yra ir vertimų pasaulyje. Vis dar sutinku žmonių, kurie už vertimų lapą (1500-1800 sp. ž. be (su) tarpais / ~250 žodžių) ima vos tris eurus. Aš net artimiesiems už tiek neversčiau. Bet yra kas verčia. Ir net nebūtinai blogai. Asmeniškai pažįstu tokį žmogų, kuris net turi filologinį išsilavinimą. Ir tai yra graudu. Nes žmogus susitaiko su tokiu įkainiu dėl pastovaus ir gausaus darbų srauto. Mano įkainis nėra stebuklingai didesnis, daug kas sako, jog irgi mažas, bet ir tai jaučiu pagal užsakymo kiekius, kad vertimų biurų prioritetuose esu ne pirmame dešimtuke. Užtat džiaugiuosi, jog plečiasi mano tiesioginių klientų ratas. Nėra jis toks gausus ar pastovus, kiek norėtųsi, tačiau tikrai smagu, kai klientai sugrįžta ir visiškai pasitiki mano priimamais sprendimais.
Bet kur apskritai slypi to įkainio problema? Nes, būkim biedni, bet teisingi, kenčia ne tik vertėjai, bet ir klientai. Sutaupo centus, o paskui laksto išdegusiomis akimis, sutinka mokėti aukso kalnus, nes dega projektai, dega užsakovai, visi dega. Aišku, nesakau, ne visada taip būna, tačiau tokie dalykai nestebina. Jei jūs nuspręsite kaimynui išoperuoti skrandį, manau, jūs nesurasite tokio kaimyno, kuris sutiktų gultis po jūsų duonos raikymui skirtu peiliu. Bet kažkodėl vertimų pasaulyje tai negalioja.
Šiandien skaičiau interviu, kuriame buvo kalbinti "Apostrofos" leidyklos vadovė bei redaktoriai "dinozaurai". Pokalbio metu nuskambėjo tokia frazė: "Mat jei knyga blogai suredaguota, vadinasi - kaltas redaktorius. Jeigu gerai suredaguota, sako: "oi, koks geras vertėjas" (juokiasi)". Jei atvirai, mane erzina ši priešprieša vertėjas vs. redaktorius ar autorius vs. redaktorius. Mano idealiame pasaulyje tai turi būti power couple. T.y. nei vertėjas, nei redaktorius neturi atstovauti kažkokiems savo subjektyviems įsitikinimams, bet kartu kurti tekstą, abu turi dirbti vardan jo (ir skaitytojo).
Neatsimenu, kada paskutinį kartą kokioje nors knygoje mačiau minint "meninį redaktorių", o ką jau kalbėti apie kokį korektorių. Dabar redaktorius atlieka visas funkcijas, bet nemanau, kad jis gali pasigirti kažkokiu ypatingu atlygiu. Vertimų biurai taupo redaktorių sąskaita, nors tai ir nereiškia, jog esant redaktoriui, vertėjas gali sau leisti versti bet kaip. Tikrai ne. Redaktorius nėra tas asmuo, kuris turi padaryti tekstą tekstu, nes tikiu, kad kiekvieno vertėjo siekiamybė yra tapti geresniu vertėju nei yra dabar.
Taigi straipsnyje buvo užsiminta apie tai, kad senos kartos vertėjų ir redaktorių lieka vis mažiau, o naujų vertėjų ar redaktorių prisivilioti labai sunku, net ir tuos, kurie dirba prastai, nes net mokytis nenori. Aišku, manau, daug ką lemia atlyginimas. Darbo daug, atlygis nemotyvuojantis, tai kam dirbti geriau, jei vis tiek gausi tą patį? Bet mes pamirštame, kad vertimai ar teksto redagavimas nėra kažkoks konvejeris, kur yra kokių nors dešrų ar sausainių normos. Darbas prie teksto reikalauja pastovaus mokymosi.
Man tik apmaudu, kad potencialūs darbdaviai mėtosi akmenimis į paruošimo įstaigas. Pati dabar studijuoju įvairiai pagarsėjusiame VDU, ir tikrai matau, kokia nemotyvuota liaudis ten renkasi. O dėstytojai gal tik ant ausų nešokinėja, kad tik sudomintų savo studentus, kad tik patrauktų jų dėmesį. T.y. realiai dėsto tie patys "dinozaurai", bet neužsiaugina sau pamainos (tiesa, VDU tas negalioja, gyvenime nemačiau, kad dėstytojai taip muštųsi dėl studentų).
Na, pabaigai pasidžiaugsiu savo studijomis. Na, gal ne tiek studijomis, kiek pasikeitusiu požiūriu į tekstynus. T.y. jei seniau rašiau, kad tekstynai man nėra įdomi sritis, bet suprantu visą tą magiją, tai dabar galiu pasakyti, jog pradėjau tekstynus naudoti ne ką rečiau nei guglą. Mane dažnai kankina tokie dalykai, kai reikia atlikti komponentinę analizę. Dar buvusioje magistrantūroje atsimenu, kaip tai darėme su žodynais. Dieeeve, koks akmens amžius, rimtai. Dabar gi užtenka įmesti žodį į tekstyną ir ta daaam! Visas kontekstas pateikiamas prieš nosį ir nereikia gaišt laiko su žodynais. Apie tai dar būtinai parašysiu. Žodžiu, tekstynai nėra ateitis, jie yra dabartis.

2019 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Corpus-driven approach: keksas

Tekstynų lingvistika toks dalykas, kurį gali mėgti arba ne, tačiau ignoruoti negalima. Man pačiai keista, kai bakalauro laikais apie tekstynus iš viso nebuvo kalbama, o apie juos pirmą kartą išgirdau rusistikos magistrantūroje. Ir tai labai probėgšmais. Įstojus į VDU susidaro toks įspūdis, kad visi dalykai yra tekstynų lingvistika :D
Seniau bandžiau pasiterlioti su tekstynais, bet dėl potencialo nesuvokimo neįžvelgiau, koks tai nuostabus įrankis. Šiandien pirmą kartą nusprendžiau pasinaudoti tekstynais vertimo tikslais. Verčiu receptus į rusų kalbą, galvoju, reikia pažiūrėti, kokie epitetai pareina junginyje su keksu. Ir pastebėjau tokius kelis įdomius momentus: keksas dažnai minimas sakinyje kartu su žodžiu seksas ir taip grubiai iš akies vertinant, vos ne pusėje pavyzdžių keksas yra naudojamas perkeltine prasme. Visai kaip shit Eminemo dainose. Tai va. Jei kam nesisėdi ir nori ką nors ištirti, galite bandyti atlikti skrodimą keksui :D

2019 m. spalio 27 d., sekmadienis

Kalbos technologijos

Man yra dėstomas toks dalykas - kalbos technologijos (KT). Ir tai itin praktiška paskaita. Praktiška tuo, kad ten įgytas žinias galiu panaudoti praktiškai. Nesvarbu, ar tu esi vertėjas, ar redaktorius, ar dar kas nors, kuriam tenka dirbti su tekstais, vis tiek tenka daugiau ar mažiau žaistis su pačiais tekstiniais failais, kurie ne visada būna tekstiniai. Ir galiu pasakyti iš patirties, jog dėl savo neapsišvietimo ne kartą teko daugiau užmušti laiko būtent toms terlionėms nei pačiam vertimui.
KT paskaitų (ar tai seminarų, suprasi ten..) metu kažkiek supratau ir Trados veikimo principą. T.y. supratau, jog jis turi OCR (optical character recognition) funkciją. Kas tas OCR ir su kuo jis valgomas? Biškį lyrinis nukrypimas bus. Pirmą kartą su OCR susidūriau Linkomanijoje. Joje būdavo keliami komiksai ar knygos, o prie failų prirašydavo OCR. Kaip nieko neišmananti vartotoja pajutau skirtumą, jog skanuota knyga sveria nebe 250 mb, o vos 2. Dabar gi esu apsišvietus ir žinau, kad OCR yra toks dalykas, kuris atpažįsta tekstą ne tekstiniame faile, maža to, pateikia man, vartotojai, tekstinį failą, kurį galiu redaguoti ir, žodžiu, galiu daryti ką tik noriu.
Paaavyzdžiui, nusiskanuojate kokį nors žurnalą, knygą ar kokį meniu. Bet jums reikia paties teksto. Ranka viską rinkti šiais laikais, na, dvelkia kažkaip akmens amžiumi. Ta daaam.. yra skaneriai, kurie turi OCR funkciją. Yra programos. Kad ir google docs. Aišku, google docs'ai ne visagaliai, tačiau galima susikrapštyti galingus tekstų gabalus. Reikia suprasti, kad kuo tvarkingesnis ir paprastesnis skanuojamas tekstas, tuo kokybiškiau įranga atkurs norimą tekstą, kurį galėsime tvarkyti pagal savo pageidavimus.
Bet šiandien norėjau pasidalinti kitais atradimais. Ne kartą teko gauti prastai iš pdf į docx konvertuotą failą. Suprantama, tada ir verčiant su Trados galutinis verčiamo teksto variantas gaunasi kreivas. Tada dažniausiai geriau jau iš karto į Trados kelti pdf'inį failą ir versti taip, o paskui jau po visko sutvarkyti gautą docx failą.
Kadangi laikas - pinigai, siūlau pasiterlioti su šiais dalykais prieš verčiant. Jei užsakovas jums atsiuntė ir pdf failą, pasilengvinkite sau gyvenimą patys (jei neatsiuntė, paprašykit, kad atsiųstų). Nepatingėkite ir pakonvertuokite tą pdf failą per nemokamus online converter'ius.

Pati labiausiai rekomenduoju šitą:
https://www.pdfwordconvert.com/

Bet kartais aukščiau pateikta nuoroda neveikia, tai dar galite išmėginti šią:
https://www.ilovepdf.com/

Mano kompiuteris nėra galingas, tad dirbant su didesnės apimties failais Trados pradeda ožiuotis, tokiu atveju geriausia skelti pdf failą į kelias dalis, ką irgi galima padaryti su aukščiau paminėtais įrankiais. Po atlikto darbo, pasinaudojus tais pačiais įrankiais, galima vėl viską suklijuoti į vieną failą :D
O bet tačiau.. kartais pasitaiko tokie nedideli visokių lankstinukų vertimai. Pvz., kokios nors paslaugos reklama, ir ten vos dešimt sakinių. Nemanau, kad tada efektyvu vargti su Trados. O maketuoti arba nemokam, arba tingim, arba mums už tai nenori mokėti, bet atsisakyti vertimo nenorim (aišku, kalbu apie tuos atvejus, kai vertimo apimtis žymiai didesnė nei 10 sakinių). Pavyzdžiui, gavote 10 įvairių lankstinukų. Ką daryti? Siūlau Wondersharer PDFelement.
Su šia programa taip pat galite kokybiškai konvertuoti pdf failus į docx. Bet su su ja taip pat galite ir redaguoti tekstą pačiame pdf faile, tad esant nedidelės apimties vertimui, versti galima tiesiai pdf faile. Pvz.:
Paėmiau random lankstinuką iš interneto ir įkėliau į Wondershare PDFelement (p.s. lankstinuką iškarpiau ir suklijavau, kad parodyčiau, kaip patogiai galima dirbti su įvairiais tekstiniais ir ne tekstiniais elementais). Pvz.:


Spaudžiam Edit Text. Tuomet praktiškai visi tekstiniai elementai tampa redaguotini (kartais, jei tekstas labiau "paveikslinis" gali būti, jog programa ir neatpažins, bet dažniausiai tai būna brendiniai elementai, tai nieko baisaus).


Noriu atkreipti dėmesį, kad ši programa atpažįsta daugelį fontų, tad ir redaguojamas tekstas lieka kaip įmanoma arčiau originalaus varianto.

Čia truputį maivausi norėdama parodyti, kad elementą galima judinti, išplėsti, sumažinti, nes puikiai žinom, kas atsitinka, kai vertimo tekstas būna ilgesnis nei originalo, o ši galimybė išsprendžia šias problemas.
Dar yra galimybė redaguoti objektus. Man asmeniškai šios funkcijos dar neprireikė, bet pasimaivysiu ir pasidalinsiu dar keliais printskrynais :D


Objektas 1:
Objektas 1 po mano išsidirbinėjimų:
Jei nieko nemaišau, pašalinau gal tris elementus. O čia objektą išskrodžiau ir pažaidžiau su dydžiais.


Dar šiek tiek pasižaidžiau su nuotraukomis, kurios buvo originaliame tekste:
Prieš ir po:




Taigi.. tikrai šauni programa. Yra ir naujesnė versija. Žodžiu, įrankis tikrai geras ir patogus bei nereikalaujantis kažkokių papildomų žinių.. gaila, kad biškį mokamas, bet esu tikra, jog yra ir nelegalių būdų įsigyti šią programą. Taip sakant, sąžinės reikalas :D


2019 m. spalio 25 d., penktadienis

Studijos, studijos..

Jau praėjo du studijų mėnesiai, ir ką galiu pasakyti. Įsimylėjau VDU. Mano širdį šis universitetas užkariavo charizmatiškais dėstytojais ir technologiniu pažangumu. Dėstytojai tikri savo srities specialistai, o kai kurie net pasauliniu lygiu. Dėsto įdomiai, tačiau nepamirštant studento poreikių - t.y. padedant jam apsispręsti, kuo jis nori būt užaugęs ir apie ką rašyt. Žodžiu, dėmesio studentams, bent jau magistrantūroje, tikrai netrūksta. Na, o kalbant apie technologijas, tai noriu tik užsiminti, kad jos nuostabiai patogios. Moodle keliama visa informacija, literatūra, užduotys, rašomi koliai, įkeliami darbai ar net egzaminai; vyksta paskaitos nuotoliniu būdu per Adobe Connect; universiteto paštas yra aktyviai naudojamas; kalendorius tikrai veikia: rodo paskaitų, kolių ir egzaminų tvarkaraščius; yra nemokama prieiga prie MS Office; belenkokios prieigos prie visokių užsienio duomenų bazių ir bibliotekų; Biblioteka: iš viso atskira karalystė, galima užsisakyti knygas internetu, jas tau paliks norimame padalinyje, ateini, nusiskanuoji per savitarną ir džiaugiesi gyvenimu (tiesa, aš nesidžiaugiu, nes kažkodėl mano LSP nelabai pripažįsta); skaityklos kompiuteriai atrodo šiaip sau, bet veikia sparčiai, tad realiai net nereikia savo kompiuterio, jei tenka padirbėti, bet nenori tampytis savo kompo; prie Biržiškos skaityklos yra dar tokia mini, nežinau, skaitykla? Dažniausiai ten studentai mokosi, padeda mokytis kitiems, šiaip ilsisi, kalbasi, ruošiasi ar net pietauja. Žodžiu, labai mielai leidžiu laiką bibliotekoje besiruošdama paskaitoms, ko nedariau niekada gyvenime iki tol.
Ką galiu pasakyti. Studijomis bendrai esu net labai patenkinta. Mano lūkesčiai buvo viršyti ne vieną kartą. Tik va šios studijos tokios.. kaip čia pasakius.. profiliuojančios? T.y. mums dėstomi dalykai yra tokie, tarsi ruoštų mus doktorantūrai. Tereikia pasirinkti kryptį. Šiuo metu variantai tokie: vertimai, sociolingvistika ir kompiuterinė lingvistika. Na, tiksliau dabar mes renkamės tarp vertimų ir sociolingvistikos, o kompiuterinės lingvistikos kaip ir privalomi dalykai. Aišku, gal ne visai kompiuterinė lingvistika, tačiau, įtariu, norint rimčiau kažką bandyt į tą pusę, tikrai būtų į ką kreiptis patarimo.
Taigi.. dar pati nesvarstau, kuo būsiu užaugus be to, kad būsiu vertėja, o bet tačiau.. jau kažkokios mintys kirba. Ir tegul sau, nes dabar reikia prasikuopti visus darbus, perskaityt visą privalomą ir papildomą literatūrą.. žodžiu, jau pradedu jausti, kad studijuoju :D

2019 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis

Trumpas pamąstymas

Vakar buvo mano mylimiausias šių studijų dalykas - vertimo teorija. Jos metu nagrinėjome nenorminius filmų pavadinimų vertimų variantus. Per daug nesigilinsiu, jei gerai menu, jau ne kartą esu čia apie tai rašiusi. Gal dar ir pasikartosiu su kitais atradimais, tačiau iš vakarykštės diskusijos mano dėmesį patraukė vienas įdomus momentas - keiksmažodžių vertimas.
Taip jau susiklostė, kad turime kalbą tokią, kokią turime, tačiau net ir norminė leksika mūsų kalboje gali skambėti itin grubiai. Jei pavadinčiau savo geriausią draugę bitch, ji net neatkreiptų dėmesio. Bet jei pasakyčiau, kad ji turi kiaulės akis.. atvirai pasakius, man net pačiai tai sakant liežuvis verstųsi sunkiai.
Tai daug ką pasako apie mus pačius - gimtakalbius. O bet tačiau.. Diskusijos metu nuskambėjo tokie keiksmažodžių variantai "po perkūnais, žalia rūta, rupūs miltai ir pan.". Kelios mano kursiokės pasižymi tokiu sveiku patriotizmu, ir joms tokie variantai atrodo gražūs. Gražūs tai gražūs, bet ar mes taip dabar keikiamės? Aš taip nusikeikiu tik dėl stilistinių sumetimų ir ironiško efekto. Girdėjau, kad ir kiti žmonės taip sakė, bet vėlgi.. jei keikiamasi buvo rimtai, žmogus buvo labaaaai senas. Visais kitais atvejais tai buvo elementariausia litotė.
Taigi.. ir ką mums daryti su keiksmažodžių vertimais, kad jie nebūtų per daug vulgarūs, nors ir norminiai, atliktų tikslią funkciją, skambėtų ne kaip iš caro Riuriko epochos ir dar kad redaktorius praleistų?

2019 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis

Nu va

Seniai nerašiau. Ir jau buvau bepasirengusi atsisveikinti su šiuo tinklaraščiu, nes, nežinau. Nemėgstu dalykų, kurie vegetuoja. Ne dėl to, kad nebūtų ką rašyti. Tikrai yra. Tačiau trūksta įkvėpimo. Bet draugė davė velnių ir pasakė, kad nemesčiau šio tinklaraščio ir davė mintį, kad jei jau tingiu rašyti apie vertimus, tai galiu dalintis įspūdžiais apie studijas.
Ogi taip. Vėl stojau į magistrantūrą. Ne mano tai buvo mintis, ir kol kas nežinau, ar jau galiu dėkoti, ar dar truputį palaukti ir eiti ieškoti benzino su degtukais. Kas manęs nežino, bakalauro anglų rusų kalbų studijas krimtau VU Kauno fakultete (dar tada humanitariniame), tuomet mokiausi VU jau Vilniuje rusistikos magistrantūroje. Tiesa, ne taip sėkmingai, tad per savo buką užsispyrimą ir dar tada turėtus principus laipsnio negavau. Nepasakyčiau, kad gailiuosi. Iš kitos pusės, iš studijų pasiėmiau viską, ką norėjau, o dabar galiu dar kartą mokytis magistrantūroje :D
Trečią kartą laimės ieškoti nusprendžiau VDU. Kai jau per kelias minutes nusprendžiau, kad jo, noriu stot mokytis, supratau, kad studijų pasirinkimas nebus platus. Daugiau nebenorėjau kartoti klaidos, tad nestojau į VU Vilniuje. Kodėl nepasirinkau savo mylimojo Kauno fakulteto? Todėl, kad nebuvo manęs dominančios programos. Na, tiksliau buvo. Bet žinau, kas ten dėsto, o sprendžiant iš patikimų šaltinių patirties, tai būtų tik laiko gaišimas. O aš juk nusiteikus mokytis labai rimtai. Buvo dar ir KTU tarp kandidatų, bet kodėl šiam universitetui pasakiau next, nelabai menu. O čia kaip tyčia VDU buvo parengę Moderniosios lingvistikos programą.
Programa gana lanksti ir apimanti nemažai dalykų. Ir net nemenkai praktiškų, tad iš jos tikiuosi labai daug. Iš pradžių buvo labai keista suvokti, jog nuo šiol priklausau ne kokiai nors užsienio kalbos katedrai, o lituanistų :D iki šiol gyvenau tokioje įsivaizduojamoje priešpriešoje "mes ir jie". Aišku, tik juokais. Tačiau šiek tiek neramino ir tas faktas, kad daugumą, ko gero, sudarys lituanistai. Nežinau, bet kažkodėl įsivaizdavau, jog lituanistika šiai programai bus itin aktuali. Man pasisekė - aš klydau.
Tad eilinį kartą noriu padėkoti savo bakalauro laikų baigiamojo darbo vadovei už jos taip puikiai išdėstytą kalbotyros įvadą pirmame kurse, kad viską taip puikiai atsimenu net ir praėjus dešimt metų.
Taigi.. pirmieji įspūdžiai tokie, kad dėstytojai yra itin malonūs ir mylintys savo dalykus. Ir tokie gyvi bei geranoriški. Aišku, gal aš čia per anksti giriu, bet kol kas įspūdis tikrai geras. Taip pat negalima neįsimylėti savarankiško nuotolinio mokymosi sistemos. Jei jums neteko ragauti šio smagumo, tai galiu pasakyti, kad kažkas panašaus į edx.org.
Taigi.. šį pusmetį man bus šie dalykai: kalbos technologijos, vertimo teorija, modernios kalbotyros kryptys, teorinė ir praktinė gramatika bei tekstynų lingvistika. Nesunku būtų atspėti, kurį dalyką įsimylėjau dar iki pasirodžius įvadinei paskaitai. O taaaaaip.. bent jau iš mano pusės tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Kol kas nežinau, ar vertimų teorija atsakys man tuo pačiu :D
Mintyse jau turiu net dvi temas apie ką norėčiau rašyti baigiamajame darbe, tačiau, manau, tai puiki tema kitam įrašui. Tai ką? Su rugsėjo 1, kolegos :D

2019 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Metų tip'sas - dešinės pusės Alt.

Neturite šoninės skaičių klaviatūros? Užknisa dirbant lietuvių kalba kas kartą perjungti kalbą, kad parašytumėte skaičių? Spauskite dešinėje pusėje esantį Alt ir norimą skaičių. Ačiū Dilgėlei už šį nuostabų atradimą ;)

2019 m. kovo 27 d., trečiadienis

Šiaip linksmybės..

Kai ieškai darbo, vienas iš esminių momentų yra atlyginimas. Apsvarstai visus už ir prieš ir nusprendi, apsimoka tau dirbti tai, ką siūlo už tai, ką gausi, ar ne. Kažkodėl yra daugybė paslaugų pirkėjų, manančių, jog laisvai samdomiems darbuotojams atlyginimas rūpi mažiausiai.
Ne kartą ir pačiai teko susidurti su galimybe atsiskaityti barteriu. Ir tiesą sakant, kartais būna tikrai viliojančių ir visai vertų pasiūlymų, jei tik jie yra aktualūs. Pvz., vienas žmogus siūlė atsiskaityti vyriškais odiniais diržais už vertimą. Na, jei tik toks dalykas turėtų paklausą, gal visai ir būčiau sutikus, nes vertimo ne daug, o ten lyg ir kokybiškas daiktas visai. O kitą kartą buvo pasiūlymas sudalyvauti nemokamai festivalyje. Irgi gundantis variantas, bet kad vienai ten trenktis neįdomu, o jau surinkti žmones į festivalį buvo per vėlu..
Kai kurie kolegos įsižeidžia dėl panašių pasiūlymų, tačiau aš žiūriu į viską bendrai. Jei tai yra vos kelių valandų darbas, o kliento biudžetas, na, toks, koks yra, tai kažkaip žiūriu į tai lanksčiau. Kitas dalykas, jei tokiu būdu siūlytų atsiskaityti už savaitės darbo krūvį.
Spėju, labiausiai panašūs dalykai pjauna visokius fotografus ar grafikos kūrėjus. Pastoviai jiems siūloma dirbti už "reklamą" arba tiesiog progą pasidaryti gerų nuotraukų savo "portfolio". Vos ne rankas kojas turi bučiuoti už tai, kad tau duoda padirbti :D Man tai atviras pasityčiojimas iš savo srities profesionalų. Jei jau galite pasiūlyti tik tokį džiaugsmą, tai paprašykite kokio pažįstamo su aifounu ir padarys jums tokių nuotraukų, nereiks ir reklamuot. O paprastų paprasčiausią logotipą galite nemokamai pasidaryti per canva.com
Dar kol kas neteko matyti panašių atsiskaitymo būdų su vertėjais, tačiau taip netikėtai likau nustebusi, kai šiomis dienomis pamačiau, kad vienas vertimų biuras, kuriam šiuo metu striuka su pinigais, ir jau turbūt pusę metų neatsiskaito su savo vertėjais, žada atsiskaityti.. vertimais.. -_-
Taip..jūs išvertėte tekstą.. išsiuntėte sąskaitą.. kad jums sumokėtų pinigais.. nemoka, nemoka.. o tada pasiūlo, davai, mes jums už tą sumą išversime tekstus? Kaip tai turėtų atrodyti? Aš gaunu užsakymą išversti tekstą iš savo kliento, nusiunčiu jį vertimo biurui.. jis nusamdo kažką, kad išverstų tekstą, kurį šiaip vertėjas pats ir turėtų išsiversti, nes nu čia jo klientas šiaip tai.. okei.. man įdomu, kokį tarifą VB taikytų tokiu atveju :D Žodžiu, situacija absurdas.. čia kaip imi greitąjį kreditą, o kad jį padengtum, imi kitą greitąjį kreditą :D

2019 m. kovo 14 d., ketvirtadienis

Kaip rasti patikimą vertėją feisbuke?

Vienas iš įprasčiausių stereotipų, jog internete visi nori tave apgauti, gana smarkiai įleidęs savo šaknis. Į tai galiu atsakyti tik tiek, jog apgavystėms platforma įtakos neturi. Jus taip pat sėkmingai gali apgauti ir gyvai. Tik tiek, kad internete lengviau pasislėpt. Ir vienintelis jūsų ryšys su apgaviku gali būti tik jo banko sąskaitos duomenys.
Bet vis tik tai ne priežastis nepirkti paslaugų iš žmonių, rastų feisbuke. Įprastai žmonės samdo kitus internetu, nes:

taip kartais pigiau
nereikia kelti šiknos ir eit ieškoti paslaugos teikėjo

Argi ne nuostabu? O jei dar gyveni ne mieste, tai kiek laiko ir ne laiko sutaupai spręsdamas dalykus internetu?
Žodžiu, pirkti paslaugą internetu tikrai nuostabus dalykas. Taigi, ką daryti, jei norite nusamdyti vertėją internetu ir nelikti ant ledo?

Atkreipkite dėmesį į asmens profilį
Neskubėkite nurašyti žmogaus su murzinos Laros Croft avataru vietoj tikros nuotraukos (taip, aš būtent tokį užsidėjus, ką galiu padaryt, patinka man :D). Pasižiūrėkite, kokia yra prieinama informacija. Įprastai žmonės, kurie ieško klientų feisbuke, neslepia savo išsilavinimo, darboviečių ir gyvenamųjų vietų. Aišku, galima paprieštarauti, jog čia bet kas gali prisirašyti milijoną kalbų, dešimtis diplomų ir pan., bet kiek nukentėjusiųjų patirtis rodo, dažniausiai apgavikai feisbuko paskyroje apskritai nenurodo jokios informacijos. Kad atrodytų patikimesni, įkelia realaus asmens nuotrauką, tačiau tai nereiškia, jog nuotraukoje yra būtent tas asmuo, su kuriuo jūs bendraujate. O ką jau kalbėti apie nuotrauką su vaikais. Na, negi tokio mielo vaikelio mamytė ar tėvelis gali būti apgavikais? Gali.
Žodžiu, pasižiūrėkite į žmogaus sieną, į jo dalinamą turinį. Nesvarbu, ar jis dalinasi vien tik kačių video (ja, ja, mea culpa), svarbu, ar ta paskyra aktyvi. Apgavikų paskyros dažniausiai būna tuščios, nes jos skirtos gaudyti klientus. Na, o žmogus, kuris siūlo paslaugas feisbuke, tikrai juo naudojasi ir ne vien klientų paieškos tikslais. Daugiau ar mažiau. Ir nepamirškite asmens pagūglinti, tiek pačiame gūgle, tiek įvairiose nepatikimų asmenų grupėse.

Atkreipkite dėmesį į bendravimą
Pas mus yra dar viena nusistovėjusi nuomonė, kad kuo geresnis specialistas, tuo mažiau klausimų jam kyla. Tai yra nesąmonė. Jei tu tikrai užsiimi tuo, kuo užsiimi, natūralu, jog tau kyla daugybė klausimų. Kalbant apie vertimus, normaliam vertėjui aktualiausi dalykai yra du: atlikimo terminas ir vertimo platforma.
Tai, kad vertėjas jums pasiūlė savo paslaugas, tai nereiškia, jog šiuo metu jis neturi ką veikt. Laisvai samdomo vertėjo darbas vyksta deadline'ų ritmu - nuo vieno iki kito, ar su keliais vienu metu. Taigi apsibrėžti terminą yra labai svarbu. Jei jūs turite 100 lapų tekstą, o vertėjas jums žada, kad vakare atsiųs vertimą, tai žinokit, čia tik su Google Translate įmanoma net neskaičius paties teksto. Na, patys pagalvokit, kiek laiko jūs užtruktumėte vien skaitydami 100 lapų. O dabar pabandykite kokį vieną sakinį išversti į kitą kalbą ir užfiksuokite, kiek užtrukote. Na, profesionalus tos srities vertėjas tą sakinį vis tiek išvers greičiau už jus, tačiau ir tas greitis nebus šviesos ar bent vėjo. Tiesiog reikia suvokti, kad vertimai nėra tik "šiaip pavertėjavimas". Tai yra daug laiko užimantis procesas, ypač jei norite kokybės. Taip kad stebuklus jums pažadėti gali tik apgavikas. Įsivertinkite darbo apimtį ir nepūskite akių, jei vertėjas prašys ilgesnio termino, nei jums atrodo, kad darbas turėtų užtrukti. Jei viskas gerai, vertėjas vertimą jums pateiks anksčiau, nes dažniausiai apsidraudimui užsimetama diena ar dvi visokiems force majeure. Joks tikras paslaugos teikėjas netemps laiko. Jis yra labiausiai suinteresuotas atsikratyti jūsų užsakymu kuo greičiau, kad gautų atlygį ir galėtų imtis kitų darbų.
Taigi, kuo daugiau klausimų (ne vien tik apie atsiskaitymą) vertėjui kyla, tuo didesnė tikimybė, jog tai yra tikras paslaugos teikėjas.

Pasirašyti sutartį ar ne?
Aš su sutartimis nesiterlioju. Iš kitos pusės dar neturėjau tokių didelių užsakymų ne iš vertimų biurų, kad kiltų noras terliotis su sutartimi. Taigi.. kaip aš, kaip vertėja, taip ir jūs, kaip užsakovai, turite priimti sprendimą, dėl kokios sumos jūs sutinkate terliotis apgavystės atveju. Ką apgavystės atveju labiau vertinsite - laiką, principus ar pinigus.
Ką noriu pasakyti - net esant pasirašytai sutarčiai nereiškia, jog darbą patikėjote ne apgavikui. Sutartyje galima prirašyti visko, kaip ir feisbuko paskyroje.

Tai ką daryti?
Taigi.. samdydami žmogų iš feisbuko, nusiteikit blogiausiam, bet tikėkitės geriausio. Vienintelis dalykas, kurį visiems patariu - bendraukite. Visas detales aptarkite pačioje pradžioje. Pvz., jei tekstas yra didelis, sutarkite, kad vertėjas, pagal galimybes, siųstų vertimą dalimis. Na, tarkim, sutarėte, jog vertimas bus padarytas per dvi savaites. Tad galite sutarti, jog kokią ketvirtą termino dieną vertėjas atsiųstų jums atliktą dalį atlikto vertimo.
Dabar labai svarbus momentas. Kodėl nesakau, jog antrą ar trečią dieną? Todėl, kad gali būti, jog vertėjas nurodė 2 savaičių terminą, nes į tą patį laiką jis dar turi anksčiau pateikti kitus vertimus, tad prie jūsų vertimo jis galbūt prisės tik iš viso antrą savaitę. Na, aišku, tokiu atveju vertėjas jus iš anksto įspės, jog dėl turimo užimtumo prie jūsų teksto galės prisėsti tik po savaitės. Bet čia tokie kraštutiniai atvejai.
Kitas momentas, kodėl reikia duoti laiko vertimo pradžiai - vertėjas turi įsivažiuoti. Vertėjai yra paprasti mirtingieji žmonės, o ne visų galų meistrai. Tad gavus tekstą tema, su kuria vertėjas yra mažai susipažinęs, pradžioje vyksta daugiau tiriamasis darbas nei vertimas, tinkamų terminų parinkimas. Tad neišsigąskite, jei pirmas vertimo gabalas bus nedidelis. Visai tikėtina, jog ir tas pirmas atsiųstas gabalas vertimo pabaigoje bus pakeistas redaguojant jau visą tekstą. Ir tai nėra nekompetencijos požymis.
Taip pat nereikia panikuoti, jei vertėjas jums iš karto neatrašo. Gali būti, jog jis gyvena naktiniu režimu. Atsikelia gerokai po pietų ir dirba naktimis. Tad visai gali būti, jog žmogus paprasčiausiai miega.

Ar žema kaina apgaviko rodiklis?
Deja, bet ne visada. Kaip ir didesnė kaina ne rodiklis, jog tai nėra apgavikas. Skirtumas tik tas, jog apgavikas tikrai didelės sumos neužsiprašys, nes bijos atsakomybės.

Taigi.. jei trumpai..
Taupykite savo ir kitų laiką bei nervus. Jei nusprendėte paskelbti vertėjo paiešką, nurodykite kalbų kombinaciją, teksto apimtį, pageidaujamą terminą ir nesikuklinkite, nurodykite biudžetą. Jei bijote heito, išjunkite komentarus. Problem solved. Jei norite mokėti mažiau nei darbas vertas, jūsų teisė. Kapitalizmo šūkis, kam mokėt daugiau, jei gali mažiau. Kažkodėl taisant mašiną tik palinguojam galva, pamatę sąskaitą, kas reikia, tai reikia, bet vertimų sferai kažkodėl tas negalioja. Taigi, jūs tikrai surasite gerą vertėją, nors ir pigų, ir sutaupysite brangesnių vertėjų bei savo laiką. Ir.. bendraukite, bendraukite, bendraukite. Kuo daugiau klausimų užduosite, tuo geriau jums.

2019 m. kovo 12 d., antradienis

O kartais būna taip

Įprastai verčiant įvairaus pobūdžio tekstus vertėjas retai išlieka jam abejingas. Turbūt tai mane ir žavi vertimuose, jog kas kartą galiu pabūti vis kažkuo kitu - tai gydytoju, tai mokslininku, tai reklamos specialistu, tai kraštotyrininku, tai rašytoju. Ir atrodo, jog tik verčiant kokias nors nuobodžias sutartis, sutikimus ar pažymas, lieki abejingas visam tam kanceliaritui. Tačiau ne retai atsitinka taip, jog tenka turėti reikalų su tuo pačiu užsakovu. Ir kai jau verti ne pirmą jam reikiamą oficialų tekstą, tarp tų visų nuobodžiųjų klišių pamatai tikslą, idėją, žmogų. O jis nė neįtaria, kad kažkur anapus Atlanto, kažkokiame kaimukyje, apie kurio egzistavimą žmonės prisimena tik grybų sezono metu, gyvena paprasta eilinė vertėja, kuri nuoširdžiai serga už tą žmogų, idėją ar tikslą.

2019 m. vasario 24 d., sekmadienis

Lauktuvės iš knygų mugės :)

Mano gėdai dar nė karto neteko sudalyvauti knygų mugėje, tačiau naiviai tikiuosi, jog kada nors būtinai ten nusibelsiu. Viena kolegė kaip tik pasidalino kvietimu aplankyti stendą su jos versta knyga. Na, kaip man, senmergei su stažu, gyvent be šios senmergių biblijos? :D Kaip tyčia bendramintė parvežė šią knygą lauktuvių. Tad apie tai pasigyriau knygą vertusiai ir aplankyti stendą kvietusiai vertėjai. Tai dabar su kate bandysim įvertinti :D

2019 m. vasario 11 d., pirmadienis

Kaip erzina..

Dar vienas pabambėjimas.. be to, kad erzina atlikinėti bandomąjį vertimą ar pildyti visas tas anketas, dar labai erzina bendravimas anglų kalba su vertimų biurais. Kalbu apie tuos lietuviškus, kur moka lietuvių kalbą. Nėra man problemų bendrauti anglų kalba, bet pats principas mane erzina. Jei tokiu būdu bando tikrinti mano anglų kalbos žinias, tai kodėl su manimi nebendrauja rusiškai, jei kalba eina apie vertimus rusų kalba? Nežinau, nežinau.. ok, einu versti :D 

2019 m. vasario 9 d., šeštadienis

AutoHotKey arba tiesiog wow

Esate kada nors gyvai matę iliuzionisto pasirodymą?  Po šiandienos galiu pasakyti, jog aš tikrai mačiau.. Šiandien Kauno kolegijoje vyko paskaitėlė apie AutoHotKey panaudojimą asmeniniais tikslais ir vertime. Ir tai buvo kažkas nerealaus. Ketindama dalyvauti paskaitoje, tikėjausi, jog išmoksiu susiprogramuoti lengvai pasiekiamą @ simbolį, bet sužinojau žyyymiai daugiau.
Taigi.. kas ten per dalykas? Bandysiu paaiškinti blondiniškai, nes aš tikrai nesu programuotoja, tad jei nusišnekėsiu, nekreipkit dėmesio. Taigi.. visiems puikiai žinomi spartieji klavišai ctrl c, ctrl v, ctrl f ir t.t. Tai čia panašiai, tik dar šustriau. Žodžiu, tai yra nemokama mažutė programėlė, kurios dėka galite palengvinti sau gyvenimą. Pavyzdžiui, jūs verčiate kokį nors ilgą ir nuobodų tekstą su pasikartojančiomis ilgomis ir nuobodžiomis sąvokomis. Pavyzdžiui, finansinė išvestinė priemonė (net dabar ašaros akyse kaupiasi..). Ir va, įsivaizduokit sau tokią galimybę, jog rašant šitai jums tereikia parašyti kokį "pfi", ir tekstas akimirksniu atsiduria, kur ir priklauso. Maža to, dar ir panaudojant teisingą linksnį? Kas tai per magija? Tikri šėtono pramanai. Žodžiu, jūs parašote skriptą šiai sąvokai su visais galimais linksniais ir užkoduojate hotkey "pfi". Na, gal ne pfi, gal kokį kitą, kuris jums būtų patogesnis. Bet esmė tame, jog vienu ar kelių mygtukų paspaudimu jūs sutaupote marias laiko.
Arba.. verčiant aptinkat nematytą sąvoką, ją kopijuojate, atsidarote naršyklę, kopijuojate į paiešką.. o parašius skriptą jums užtektų tik pažymėti tą dalį teksto ar žodį, kuris jums neaiškus, o tada kokia nors jums patogi hotkey kombinacija. Ir vualia.
O dabar įsivaizduokite, kad naudojatės kokia nors programa žodynu. Su atitinkamu skriptu ir hotkey kombinacija jums ne tik atsidaro koks anglonas, bet jau net ir rodo norimą rezultatą - ieškotą žodį. To dar negana? Ok, tą patį galima pasidaryti ir su online žodynu :D O gal jums nusibodo rašyti tuos pačius šabloninius atsakymus ranka? Atsakykite automatu vos kelių mygtukų paspaudimais. Ir tai tik žiedeliai.
Programavimas pats nėra sudėtingas, reikia tik atidumo ir loginio mąstymo. Arvydas sakė, jog šios programėlės help'as labai išsamus, o ir daug ką galima pasigūglinti. Iš tikrųjų ši programėlė yra tai, ką aš vadinu genialiu paprastumu. Ką ketinu su ja pasidaryti? Visų pirma, pasidarysiu prieinamą @ simbolį. Tuomet šauktuką, kad nereikėtų keisti kalbos. Tuomet galvoju, reikia pasiruošti automatinį pranešimą potencialiems užsakymams iš random skelbimų, kad nereikėtų eilinį kartą rašyti iš naujo, kad verčiu tą ir aną, vertimo kaina tokia ir tokia. Na, o kuo greičiau pateiki tokią informaciją, didesnė tikimybė greičiau gauti užsakymą :D Dar pasidarysiu staigią paiešką per rulit.lt puslapį, staigią info paiešką chrome. Tuomet galbūt staigų tinklaraščio įrašo kūrimo atsivertimą. Tada dar, įtariu, reiks įdarbinti IATE ir EUR-Lex. Dar reiks pamintyti apie kitas programas ir funkcijas.
Pamąsčiau, jog būtų žiauriai šaunu, jei apie tai būtų išleista kokia knygutė.. tada pamąsčiau, jog dar geriau būtų, jei būtų išleista knygutė, skirta vertėjams. Taip sakant, triukai su AutoHotKey būtų tik atitinkamas knygos skyrius. Toks dalykas būtų labai naudingas Lietuvos būsimiems ir esamiems vertėjams, tačiau supratau, jog vis tik rinka per maža, ir nelabai verta tokiu atveju orientuotis, pavyzdžiui, į aukštąsias mokyklas. O tada patyriau nušvitimą. Galima parašyti knygą apie frilansinimą. T.y. kokia pusė knygos būtų apie patį frilansinimą, kas tai yra, su kuo valgoma, kas gali frilansint, kokios rizikos, kaip bendrauti su klientais, atsakomybės suvokimas, reklama ir daugybė daugybė dalykų, kurie iš esmės vienodai svarbūs bet kokios srities frilanseriams. O kita knygos dalis galėtų būti jau sukonkretinta: vienas skyrius kokiems dizaineriams, kitas fotografams, trečias kokiems nors turinio kūrėjams ir vertėjams, dar kažkas meno dirbinių kūrėjams ir t.t. ir pan. Ir kiekviename tame skyrelyje būtų galima pasikapstyti po atitinkamas smulkmenas su patarimais ir perspėjimais. Grįžtant prie AutoHotKey, tai šią programą tikrai gali pagal savo poreikius naudoti bet kas, nebūtinai vertėjai. Tikiu, jog kiekvienas tyliai pasvajoja apie kokią tai funkciją, kurią norėtų turėti. Tai štai.. būtų tokia universali ir konkreti knygelė kiekvienam - dvejojančiam žengti žingsnį ir jau esamam frilanseriui. Reikia šitos minties nepamesti :D
O čia biškis reklamos geram žmogui :D
Arvydo puslapis su išsamesne ir protingiau išdėstyta informacija :)