2019 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Metų tip'sas - dešinės pusės Alt.

Neturite šoninės skaičių klaviatūros? Užknisa dirbant lietuvių kalba kas kartą perjungti kalbą, kad parašytumėte skaičių? Spauskite dešinėje pusėje esantį Alt ir norimą skaičių. Ačiū Dilgėlei už šį nuostabų atradimą ;)

2019 m. kovo 27 d., trečiadienis

Šiaip linksmybės..

Kai ieškai darbo, vienas iš esminių momentų yra atlyginimas. Apsvarstai visus už ir prieš ir nusprendi, apsimoka tau dirbti tai, ką siūlo už tai, ką gausi, ar ne. Kažkodėl yra daugybė paslaugų pirkėjų, manančių, jog laisvai samdomiems darbuotojams atlyginimas rūpi mažiausiai.
Ne kartą ir pačiai teko susidurti su galimybe atsiskaityti barteriu. Ir tiesą sakant, kartais būna tikrai viliojančių ir visai vertų pasiūlymų, jei tik jie yra aktualūs. Pvz., vienas žmogus siūlė atsiskaityti vyriškais odiniais diržais už vertimą. Na, jei tik toks dalykas turėtų paklausą, gal visai ir būčiau sutikus, nes vertimo ne daug, o ten lyg ir kokybiškas daiktas visai. O kitą kartą buvo pasiūlymas sudalyvauti nemokamai festivalyje. Irgi gundantis variantas, bet kad vienai ten trenktis neįdomu, o jau surinkti žmones į festivalį buvo per vėlu..
Kai kurie kolegos įsižeidžia dėl panašių pasiūlymų, tačiau aš žiūriu į viską bendrai. Jei tai yra vos kelių valandų darbas, o kliento biudžetas, na, toks, koks yra, tai kažkaip žiūriu į tai lanksčiau. Kitas dalykas, jei tokiu būdu siūlytų atsiskaityti už savaitės darbo krūvį.
Spėju, labiausiai panašūs dalykai pjauna visokius fotografus ar grafikos kūrėjus. Pastoviai jiems siūloma dirbti už "reklamą" arba tiesiog progą pasidaryti gerų nuotraukų savo "portfolio". Vos ne rankas kojas turi bučiuoti už tai, kad tau duoda padirbti :D Man tai atviras pasityčiojimas iš savo srities profesionalų. Jei jau galite pasiūlyti tik tokį džiaugsmą, tai paprašykite kokio pažįstamo su aifounu ir padarys jums tokių nuotraukų, nereiks ir reklamuot. O paprastų paprasčiausią logotipą galite nemokamai pasidaryti per canva.com
Dar kol kas neteko matyti panašių atsiskaitymo būdų su vertėjais, tačiau taip netikėtai likau nustebusi, kai šiomis dienomis pamačiau, kad vienas vertimų biuras, kuriam šiuo metu striuka su pinigais, ir jau turbūt pusę metų neatsiskaito su savo vertėjais, žada atsiskaityti.. vertimais.. -_-
Taip..jūs išvertėte tekstą.. išsiuntėte sąskaitą.. kad jums sumokėtų pinigais.. nemoka, nemoka.. o tada pasiūlo, davai, mes jums už tą sumą išversime tekstus? Kaip tai turėtų atrodyti? Aš gaunu užsakymą išversti tekstą iš savo kliento, nusiunčiu jį vertimo biurui.. jis nusamdo kažką, kad išverstų tekstą, kurį šiaip vertėjas pats ir turėtų išsiversti, nes nu čia jo klientas šiaip tai.. okei.. man įdomu, kokį tarifą VB taikytų tokiu atveju :D Žodžiu, situacija absurdas.. čia kaip imi greitąjį kreditą, o kad jį padengtum, imi kitą greitąjį kreditą :D

2019 m. kovo 14 d., ketvirtadienis

Kaip rasti patikimą vertėją feisbuke?

Vienas iš įprasčiausių stereotipų, jog internete visi nori tave apgauti, gana smarkiai įleidęs savo šaknis. Į tai galiu atsakyti tik tiek, jog apgavystėms platforma įtakos neturi. Jus taip pat sėkmingai gali apgauti ir gyvai. Tik tiek, kad internete lengviau pasislėpt. Ir vienintelis jūsų ryšys su apgaviku gali būti tik jo banko sąskaitos duomenys.
Bet vis tik tai ne priežastis nepirkti paslaugų iš žmonių, rastų feisbuke. Įprastai žmonės samdo kitus internetu, nes:

taip kartais pigiau
nereikia kelti šiknos ir eit ieškoti paslaugos teikėjo

Argi ne nuostabu? O jei dar gyveni ne mieste, tai kiek laiko ir ne laiko sutaupai spręsdamas dalykus internetu?
Žodžiu, pirkti paslaugą internetu tikrai nuostabus dalykas. Taigi, ką daryti, jei norite nusamdyti vertėją internetu ir nelikti ant ledo?

Atkreipkite dėmesį į asmens profilį
Neskubėkite nurašyti žmogaus su murzinos Laros Croft avataru vietoj tikros nuotraukos (taip, aš būtent tokį užsidėjus, ką galiu padaryt, patinka man :D). Pasižiūrėkite, kokia yra prieinama informacija. Įprastai žmonės, kurie ieško klientų feisbuke, neslepia savo išsilavinimo, darboviečių ir gyvenamųjų vietų. Aišku, galima paprieštarauti, jog čia bet kas gali prisirašyti milijoną kalbų, dešimtis diplomų ir pan., bet kiek nukentėjusiųjų patirtis rodo, dažniausiai apgavikai feisbuko paskyroje apskritai nenurodo jokios informacijos. Kad atrodytų patikimesni, įkelia realaus asmens nuotrauką, tačiau tai nereiškia, jog nuotraukoje yra būtent tas asmuo, su kuriuo jūs bendraujate. O ką jau kalbėti apie nuotrauką su vaikais. Na, negi tokio mielo vaikelio mamytė ar tėvelis gali būti apgavikais? Gali.
Žodžiu, pasižiūrėkite į žmogaus sieną, į jo dalinamą turinį. Nesvarbu, ar jis dalinasi vien tik kačių video (ja, ja, mea culpa), svarbu, ar ta paskyra aktyvi. Apgavikų paskyros dažniausiai būna tuščios, nes jos skirtos gaudyti klientus. Na, o žmogus, kuris siūlo paslaugas feisbuke, tikrai juo naudojasi ir ne vien klientų paieškos tikslais. Daugiau ar mažiau. Ir nepamirškite asmens pagūglinti, tiek pačiame gūgle, tiek įvairiose nepatikimų asmenų grupėse.

Atkreipkite dėmesį į bendravimą
Pas mus yra dar viena nusistovėjusi nuomonė, kad kuo geresnis specialistas, tuo mažiau klausimų jam kyla. Tai yra nesąmonė. Jei tu tikrai užsiimi tuo, kuo užsiimi, natūralu, jog tau kyla daugybė klausimų. Kalbant apie vertimus, normaliam vertėjui aktualiausi dalykai yra du: atlikimo terminas ir vertimo platforma.
Tai, kad vertėjas jums pasiūlė savo paslaugas, tai nereiškia, jog šiuo metu jis neturi ką veikt. Laisvai samdomo vertėjo darbas vyksta deadline'ų ritmu - nuo vieno iki kito, ar su keliais vienu metu. Taigi apsibrėžti terminą yra labai svarbu. Jei jūs turite 100 lapų tekstą, o vertėjas jums žada, kad vakare atsiųs vertimą, tai žinokit, čia tik su Google Translate įmanoma net neskaičius paties teksto. Na, patys pagalvokit, kiek laiko jūs užtruktumėte vien skaitydami 100 lapų. O dabar pabandykite kokį vieną sakinį išversti į kitą kalbą ir užfiksuokite, kiek užtrukote. Na, profesionalus tos srities vertėjas tą sakinį vis tiek išvers greičiau už jus, tačiau ir tas greitis nebus šviesos ar bent vėjo. Tiesiog reikia suvokti, kad vertimai nėra tik "šiaip pavertėjavimas". Tai yra daug laiko užimantis procesas, ypač jei norite kokybės. Taip kad stebuklus jums pažadėti gali tik apgavikas. Įsivertinkite darbo apimtį ir nepūskite akių, jei vertėjas prašys ilgesnio termino, nei jums atrodo, kad darbas turėtų užtrukti. Jei viskas gerai, vertėjas vertimą jums pateiks anksčiau, nes dažniausiai apsidraudimui užsimetama diena ar dvi visokiems force majeure. Joks tikras paslaugos teikėjas netemps laiko. Jis yra labiausiai suinteresuotas atsikratyti jūsų užsakymu kuo greičiau, kad gautų atlygį ir galėtų imtis kitų darbų.
Taigi, kuo daugiau klausimų (ne vien tik apie atsiskaitymą) vertėjui kyla, tuo didesnė tikimybė, jog tai yra tikras paslaugos teikėjas.

Pasirašyti sutartį ar ne?
Aš su sutartimis nesiterlioju. Iš kitos pusės dar neturėjau tokių didelių užsakymų ne iš vertimų biurų, kad kiltų noras terliotis su sutartimi. Taigi.. kaip aš, kaip vertėja, taip ir jūs, kaip užsakovai, turite priimti sprendimą, dėl kokios sumos jūs sutinkate terliotis apgavystės atveju. Ką apgavystės atveju labiau vertinsite - laiką, principus ar pinigus.
Ką noriu pasakyti - net esant pasirašytai sutarčiai nereiškia, jog darbą patikėjote ne apgavikui. Sutartyje galima prirašyti visko, kaip ir feisbuko paskyroje.

Tai ką daryti?
Taigi.. samdydami žmogų iš feisbuko, nusiteikit blogiausiam, bet tikėkitės geriausio. Vienintelis dalykas, kurį visiems patariu - bendraukite. Visas detales aptarkite pačioje pradžioje. Pvz., jei tekstas yra didelis, sutarkite, kad vertėjas, pagal galimybes, siųstų vertimą dalimis. Na, tarkim, sutarėte, jog vertimas bus padarytas per dvi savaites. Tad galite sutarti, jog kokią ketvirtą termino dieną vertėjas atsiųstų jums atliktą dalį atlikto vertimo.
Dabar labai svarbus momentas. Kodėl nesakau, jog antrą ar trečią dieną? Todėl, kad gali būti, jog vertėjas nurodė 2 savaičių terminą, nes į tą patį laiką jis dar turi anksčiau pateikti kitus vertimus, tad prie jūsų vertimo jis galbūt prisės tik iš viso antrą savaitę. Na, aišku, tokiu atveju vertėjas jus iš anksto įspės, jog dėl turimo užimtumo prie jūsų teksto galės prisėsti tik po savaitės. Bet čia tokie kraštutiniai atvejai.
Kitas momentas, kodėl reikia duoti laiko vertimo pradžiai - vertėjas turi įsivažiuoti. Vertėjai yra paprasti mirtingieji žmonės, o ne visų galų meistrai. Tad gavus tekstą tema, su kuria vertėjas yra mažai susipažinęs, pradžioje vyksta daugiau tiriamasis darbas nei vertimas, tinkamų terminų parinkimas. Tad neišsigąskite, jei pirmas vertimo gabalas bus nedidelis. Visai tikėtina, jog ir tas pirmas atsiųstas gabalas vertimo pabaigoje bus pakeistas redaguojant jau visą tekstą. Ir tai nėra nekompetencijos požymis.
Taip pat nereikia panikuoti, jei vertėjas jums iš karto neatrašo. Gali būti, jog jis gyvena naktiniu režimu. Atsikelia gerokai po pietų ir dirba naktimis. Tad visai gali būti, jog žmogus paprasčiausiai miega.

Ar žema kaina apgaviko rodiklis?
Deja, bet ne visada. Kaip ir didesnė kaina ne rodiklis, jog tai nėra apgavikas. Skirtumas tik tas, jog apgavikas tikrai didelės sumos neužsiprašys, nes bijos atsakomybės.

Taigi.. jei trumpai..
Taupykite savo ir kitų laiką bei nervus. Jei nusprendėte paskelbti vertėjo paiešką, nurodykite kalbų kombinaciją, teksto apimtį, pageidaujamą terminą ir nesikuklinkite, nurodykite biudžetą. Jei bijote heito, išjunkite komentarus. Problem solved. Jei norite mokėti mažiau nei darbas vertas, jūsų teisė. Kapitalizmo šūkis, kam mokėt daugiau, jei gali mažiau. Kažkodėl taisant mašiną tik palinguojam galva, pamatę sąskaitą, kas reikia, tai reikia, bet vertimų sferai kažkodėl tas negalioja. Taigi, jūs tikrai surasite gerą vertėją, nors ir pigų, ir sutaupysite brangesnių vertėjų bei savo laiką. Ir.. bendraukite, bendraukite, bendraukite. Kuo daugiau klausimų užduosite, tuo geriau jums.

2019 m. kovo 12 d., antradienis

O kartais būna taip

Įprastai verčiant įvairaus pobūdžio tekstus vertėjas retai išlieka jam abejingas. Turbūt tai mane ir žavi vertimuose, jog kas kartą galiu pabūti vis kažkuo kitu - tai gydytoju, tai mokslininku, tai reklamos specialistu, tai kraštotyrininku, tai rašytoju. Ir atrodo, jog tik verčiant kokias nors nuobodžias sutartis, sutikimus ar pažymas, lieki abejingas visam tam kanceliaritui. Tačiau ne retai atsitinka taip, jog tenka turėti reikalų su tuo pačiu užsakovu. Ir kai jau verti ne pirmą jam reikiamą oficialų tekstą, tarp tų visų nuobodžiųjų klišių pamatai tikslą, idėją, žmogų. O jis nė neįtaria, kad kažkur anapus Atlanto, kažkokiame kaimukyje, apie kurio egzistavimą žmonės prisimena tik grybų sezono metu, gyvena paprasta eilinė vertėja, kuri nuoširdžiai serga už tą žmogų, idėją ar tikslą.

2019 m. vasario 24 d., sekmadienis

Lauktuvės iš knygų mugės :)

Mano gėdai dar nė karto neteko sudalyvauti knygų mugėje, tačiau naiviai tikiuosi, jog kada nors būtinai ten nusibelsiu. Viena kolegė kaip tik pasidalino kvietimu aplankyti stendą su jos versta knyga. Na, kaip man, senmergei su stažu, gyvent be šios senmergių biblijos? :D Kaip tyčia bendramintė parvežė šią knygą lauktuvių. Tad apie tai pasigyriau knygą vertusiai ir aplankyti stendą kvietusiai vertėjai. Tai dabar su kate bandysim įvertinti :D

2019 m. vasario 11 d., pirmadienis

Kaip erzina..

Dar vienas pabambėjimas.. be to, kad erzina atlikinėti bandomąjį vertimą ar pildyti visas tas anketas, dar labai erzina bendravimas anglų kalba su vertimų biurais. Kalbu apie tuos lietuviškus, kur moka lietuvių kalbą. Nėra man problemų bendrauti anglų kalba, bet pats principas mane erzina. Jei tokiu būdu bando tikrinti mano anglų kalbos žinias, tai kodėl su manimi nebendrauja rusiškai, jei kalba eina apie vertimus rusų kalba? Nežinau, nežinau.. ok, einu versti :D 

2019 m. vasario 9 d., šeštadienis

AutoHotKey arba tiesiog wow

Esate kada nors gyvai matę iliuzionisto pasirodymą?  Po šiandienos galiu pasakyti, jog aš tikrai mačiau.. Šiandien Kauno kolegijoje vyko paskaitėlė apie AutoHotKey panaudojimą asmeniniais tikslais ir vertime. Ir tai buvo kažkas nerealaus. Ketindama dalyvauti paskaitoje, tikėjausi, jog išmoksiu susiprogramuoti lengvai pasiekiamą @ simbolį, bet sužinojau žyyymiai daugiau.
Taigi.. kas ten per dalykas? Bandysiu paaiškinti blondiniškai, nes aš tikrai nesu programuotoja, tad jei nusišnekėsiu, nekreipkit dėmesio. Taigi.. visiems puikiai žinomi spartieji klavišai ctrl c, ctrl v, ctrl f ir t.t. Tai čia panašiai, tik dar šustriau. Žodžiu, tai yra nemokama mažutė programėlė, kurios dėka galite palengvinti sau gyvenimą. Pavyzdžiui, jūs verčiate kokį nors ilgą ir nuobodų tekstą su pasikartojančiomis ilgomis ir nuobodžiomis sąvokomis. Pavyzdžiui, finansinė išvestinė priemonė (net dabar ašaros akyse kaupiasi..). Ir va, įsivaizduokit sau tokią galimybę, jog rašant šitai jums tereikia parašyti kokį "pfi", ir tekstas akimirksniu atsiduria, kur ir priklauso. Maža to, dar ir panaudojant teisingą linksnį? Kas tai per magija? Tikri šėtono pramanai. Žodžiu, jūs parašote skriptą šiai sąvokai su visais galimais linksniais ir užkoduojate hotkey "pfi". Na, gal ne pfi, gal kokį kitą, kuris jums būtų patogesnis. Bet esmė tame, jog vienu ar kelių mygtukų paspaudimu jūs sutaupote marias laiko.
Arba.. verčiant aptinkat nematytą sąvoką, ją kopijuojate, atsidarote naršyklę, kopijuojate į paiešką.. o parašius skriptą jums užtektų tik pažymėti tą dalį teksto ar žodį, kuris jums neaiškus, o tada kokia nors jums patogi hotkey kombinacija. Ir vualia.
O dabar įsivaizduokite, kad naudojatės kokia nors programa žodynu. Su atitinkamu skriptu ir hotkey kombinacija jums ne tik atsidaro koks anglonas, bet jau net ir rodo norimą rezultatą - ieškotą žodį. To dar negana? Ok, tą patį galima pasidaryti ir su online žodynu :D O gal jums nusibodo rašyti tuos pačius šabloninius atsakymus ranka? Atsakykite automatu vos kelių mygtukų paspaudimais. Ir tai tik žiedeliai.
Programavimas pats nėra sudėtingas, reikia tik atidumo ir loginio mąstymo. Arvydas sakė, jog šios programėlės help'as labai išsamus, o ir daug ką galima pasigūglinti. Iš tikrųjų ši programėlė yra tai, ką aš vadinu genialiu paprastumu. Ką ketinu su ja pasidaryti? Visų pirma, pasidarysiu prieinamą @ simbolį. Tuomet šauktuką, kad nereikėtų keisti kalbos. Tuomet galvoju, reikia pasiruošti automatinį pranešimą potencialiems užsakymams iš random skelbimų, kad nereikėtų eilinį kartą rašyti iš naujo, kad verčiu tą ir aną, vertimo kaina tokia ir tokia. Na, o kuo greičiau pateiki tokią informaciją, didesnė tikimybė greičiau gauti užsakymą :D Dar pasidarysiu staigią paiešką per rulit.lt puslapį, staigią info paiešką chrome. Tuomet galbūt staigų tinklaraščio įrašo kūrimo atsivertimą. Tada dar, įtariu, reiks įdarbinti IATE ir EUR-Lex. Dar reiks pamintyti apie kitas programas ir funkcijas.
Pamąsčiau, jog būtų žiauriai šaunu, jei apie tai būtų išleista kokia knygutė.. tada pamąsčiau, jog dar geriau būtų, jei būtų išleista knygutė, skirta vertėjams. Taip sakant, triukai su AutoHotKey būtų tik atitinkamas knygos skyrius. Toks dalykas būtų labai naudingas Lietuvos būsimiems ir esamiems vertėjams, tačiau supratau, jog vis tik rinka per maža, ir nelabai verta tokiu atveju orientuotis, pavyzdžiui, į aukštąsias mokyklas. O tada patyriau nušvitimą. Galima parašyti knygą apie frilansinimą. T.y. kokia pusė knygos būtų apie patį frilansinimą, kas tai yra, su kuo valgoma, kas gali frilansint, kokios rizikos, kaip bendrauti su klientais, atsakomybės suvokimas, reklama ir daugybė daugybė dalykų, kurie iš esmės vienodai svarbūs bet kokios srities frilanseriams. O kita knygos dalis galėtų būti jau sukonkretinta: vienas skyrius kokiems dizaineriams, kitas fotografams, trečias kokiems nors turinio kūrėjams ir vertėjams, dar kažkas meno dirbinių kūrėjams ir t.t. ir pan. Ir kiekviename tame skyrelyje būtų galima pasikapstyti po atitinkamas smulkmenas su patarimais ir perspėjimais. Grįžtant prie AutoHotKey, tai šią programą tikrai gali pagal savo poreikius naudoti bet kas, nebūtinai vertėjai. Tikiu, jog kiekvienas tyliai pasvajoja apie kokią tai funkciją, kurią norėtų turėti. Tai štai.. būtų tokia universali ir konkreti knygelė kiekvienam - dvejojančiam žengti žingsnį ir jau esamam frilanseriui. Reikia šitos minties nepamesti :D
O čia biškis reklamos geram žmogui :D
Arvydo puslapis su išsamesne ir protingiau išdėstyta informacija :)

2019 m. vasario 3 d., sekmadienis

R.I.P. G+

Nors niekada nebuvau G+ fanė ar aktyvi naudotoja, tačiau noriu perspėti tą negausų žmonių būrį, kuris daugiau ar mažiau skaito mano įrašus, kad, ko gero, nebegausite pranešimų apie mano naujus įrašus. Na, ir kaip gi jūs gyvensite be mano erezijų? Jūs paskęsite pilkoje kasdienybėje.. žodžiu, kad taip nenutiktų, kviečiu prenumeruoti mano tinklaraštį. Tai padaryti galite nurodydami savo el.paštą kairėje pusėje pateiktame laukelyje ir džiaugiatės mano spamu toliau :D

2019 m. sausio 31 d., ketvirtadienis

Kvietimas į paskaitėlę :)


Jei kam įdomu, ketinu ir pati apsilankyti paskaitoje. Tikiu, jog bus ko išmokti per šią paskaitą, na, o mokestis, katino ašaros :) kitą kartą bus brangiau :D o gal ir ne.. Arvydo pati nepažįstu, bet žinau "iš matymo" internete :D Žmogus atrodo gana charizmatiškas ir nesusipykęs su humoro jausmu, konkretus, tad ir laikas tikrai nebus sugaištas. Na, o ką jau kalbėti apie progą susipažinti su kolegomis :)

2019 m. sausio 22 d., antradienis

Žiniasklaidos kalba ir stilius: tartis ir kirčiavimas I dalis

Pratarmė nuobodi.. kalbama apie knygos paskirtį – priemonė žurnalistikos studentams, kurie nėra kalbos specialistai. Tuomet daug kalbama apie tai, kaip ir kodėl žmonėms nušvito, kad kalba yra svarbi, ir ją reikia puoselėti. Skaitau toliau ir prisimenu, kai studijuodama magistrantūroje viena šauni dėstytoja pasakė: „Nori geros karjeros, mylėk tėvynę“. Iš tikrųjų tai ne šiaip istorijos perteikimas, bet ir kuo tikriausia panegirika. Turbūt ryškiausias momentas, kai eina kalba apie patirtus minimalius nuostolius po spaudos draudimo pabaigos, jog kirilica buvo išleista vos 60 knygelių.. ok.. o tai kiek buvo išleista lietuvių kalba? Plius, kiek žmonių tuo metu buvo raštingi, kad galėtų skaityti kirilica ar lietuvių kalba? Tik nepagalvokit, neužsiimu čia tuo vadinamu heitinimu. Aš tiesiog nemėgstu perdėto nacionalizmo, kuris užgožia faktus, o pateiktus pagražina.
O, Jono Juškos vardas! Kartais tikrai smagu skaityti ir netyčia aptikti pavardę, kuri tau sako kažką daugiau nei pateiktame tekste. Mano krašto kaimynystėje yra miestelis Vilkija, kur yra nuostabus Jono ir Antano Juškų muziejus. Jei kada riedėsite pro šalį, būtinai užsukite ir nepagailėkite kelių eurų „ekskursijai“. Galbūt daugiau niekada neteks jums pravažiuoti pro tą pusę, o štai atsiminimai apie šį jaukų muziejų liks visam gyvenimui.
Skaitom knygą toliau..
Įpusėjau knygą.. o dievai, kokia nuobodybė.. dar kol eina kalba apie istoriją, tai dar dar.. o toliau absoliuti nuobodybė apie sviestą sviestuotą..
O.. tartis.. žiūrėsim, kas bus.. 
..kaip man patinka ši knyga :D pasirodo, mano tartis yra nuostabi :D nenuostabu. Juk esu iš Suvalkijos lygumų.. :D Šiaip skiltis apie tartį man labiausiai patinka dėl to, jog žaviuosi tarmėmis. Visada stebėjausi, kaip pažįstami žmonės „persijungia“. Atrodo, tik ką kalbėjo žmogus normalia lietuvių kalba, o atsiliepia į mamos skambutį ir jau žiūrėk, klapsiu ausimis, nes nieko nesuprantu :D turbūt labiausiai stebina žemaičiai. Bet užtat jie labai gražiai kalba lietuviškai. Ir suprantama, jei jie žemaičių kalbą ir lietuvių suvokia kaip, tarkim, aš anglų ir lietuvių. Logiškai mąstant, juk mokėdamas vieną ir kitą kalbą tu neperkelsi vienos kalbos kitai. Kas man pačiai juokingiausia buvo, jog ne taip seniai pati susivokiau, jog tėviškėje kalbu kiek kitaip. Jei neklystu, mano kraštas priklauso Zanavykams, tad kalbame iš tikrųjų gana švariai. O bet tačiau.. turime ir savų navatnesnių žodžių :D kas įdomiausia, jau už kokių 10-15 km nuo mano kaimo žmonės kalba jau vos vos kitaip. Atrodo, lyg ir taisyklingai, bet jaučiasi tam tikros intonacijos. Taip ir savo buvusią kolegę išrišau, kuri atkeliavo į Kauną iš Vilkaviškio. Nors kalba ji tikrai gražiai be jokių mandrybių, bet vietomis tam tikra intonacija išduoda šaknis. Sunkiausia turbūt marijampoliečiams :D
O šiaip įdomu stebėti save. Vienaip kalbu su šeimos nariais, kitaip su draugais, dar kitaip su klientais. Kuo tolimesnis ryšys, tuo „kokybiškesnė“ kalba. Suprantama, kodėl – kad žmonės mane suprastų.
skliausteliuose toooks geras pavyzdys :D
Fui.. fonetika.. žiūrim, ką ten rašo.. šitai žinau, aną mokiausi.. o.. fonostilistika.. kas tai per žvėris? Tai naujai besiformuojantis mokslas iš poetikos ir stilistikos.. mhm.. kol kas gal geriau nekomentuosiu.
Balsės. Paminimas schwa.. bet tik tiek, kad apie jį nebus kalbama :D o toliau visa nuobodybė apie tai, kaip balsiai tariami. Skaitau toliau apie balsių tarimą ir prisiminiau, kaip tragiškai Kauno viešasis transportas įgarsino pranešimą apie Žalgirio areną. Negi negalėjo rasti žmogų, kuris normalia anglų kalba įgarsintų tą tekstą? Toks jausmas, jog su estišku akcentu skaitytų :D dar suprantu, kad lietuvišką variantą hyper taisyklingai padaro, bet nu angliškas toks kraupus, kad prieš užsieniečius gėda :D
Kaip įdomiai.. pratarmėje nurodyta, kad priemonė skirta žurnalistikos studentams, kurie nėra kalbos specialistai, tačiau pratybose reikalauja ne mažiau nei iš kalbos specialistų, nors vėlgi.. pratarmėje nurodė, jog nebus dėmesys sutelktas į lingvistinius dalykus, kuriuos reikėtų papildomai aiškinti ne specialistams. Spėju, čia suveikė lituanistų kruopštusis maksimalizmas :D Užtat išmokau naują žodį – hiatas (dviejų ar daugiau balsių ar dvibalsių susidūrimas, a-orta, į-eiti ir t.t.).
Praktinės užduotys – tarti balsius pateiktuose žodžiuose.. įtariu, iš šono durnai atrodžiau kalbėdamasi su monitoriumi :D
Kaip įdomiai, buvo svarstoma galimybė rašyti J ten, kur tariasi :D daug vietos interpretacijai, sakyčiau.. gal ir gerai, kad neleido :D
Pirmos dalies pabaigoje pateikti tekstai. Kaip suprantu, praktikai. Viskas buvo nuostabu. Parinkti vos ne žinomiausi eilėraščiai, kuriuos su malonumu perskaičiau garsiai, pasimėgaudama kiekviena aliteracija ir asonansu.. bet kai pamačiau tą velnio neštą „Kliudžiau“..  Aš esu absoliuti cat person.. čia kažkokiam mazochistui reikia būti, kad skaitytum tokius siaubus.. o ir šiaip.. yra ir geresnių istorijų apie tokias pamokas.. parašė Biliūnas šitą pasaką, ir dabar vaikus mokykloje traumuoja.. :D
Bendrai net neprisimenu, kas man šią knygą rekomendavo ir kodėl. Antros dalies neskaitysiu (nors gal ten apie stilių ką nors kalba?) Šiaip.. eilinį kartą galbūt ši knyga būtų tinkama Lietuvos užsieniečiams. Na, arba tiems, kas vargsta su tartimi ir kirčiavimu.. :D

2019 m. sausio 19 d., šeštadienis

Lietuvių kalbos kultūros konspektai, 2002

Konspektus parengė Vilniaus koorperacijos kolegijos dėstytoja.
Nors tai yra konspektai, skaitau tekstą kaip knygą, nes šiuose konspektuose yra viskas, ko reikia knygai. Man gi, kaip visada, labai įdomu paskaityti pratarmę, nors dažnai ši dalis yra praleidžiama. O visiškai be reikalo. Konspektų autorė pradeda pratarmę kalbos apibrėžimu, funkcijų apibūdinimais ir bendravimo ypatumais. Turbūt įdomiausias momentas, kurį autorė nurodė, jog: „Dabar – telefonų, televizijos ir kompiuterių bei vaizdajuosčių epochoje, kitas partneris nėra būtinas“. Atkreipkim dėmesį, jog konspektas yra 2002 metų. Ir net žiūrint pro šiuolaikinio gyvenimo prizmę, sunku įsivaizduoti pokalbį be kokio nors partnerio. Taip, mūsų pašnekovai dabar gali įgauti įvairią virtualią formą, bet vis tik.. kalbėtis su savimi.. vargu ar kokių nors priemonių čia bereikia.. jei pamiršime apie tinklaraščių rašymą :D


Kita įdomi mintis buvo apie tai, jog kalba yra tai, kuo vienos tautos skiriasi nuo kitų.. tiesos yra. Bet ką mes galime pasakyti prisimindami šalis, kur gimtoji kalba anglų.. kaip ten bebūtų, lietuvių kalba tikrai yra unikali :D

Būkit pažįstami? Rimtai? 
Kaip buvo miela skaityti: „Grožinės literatūros kūrinyje kalba atlieka estetinę funkciją“. Manyčiau, šitai yra tikra atgyvena.. tad plačiau ir nekomentuosiu.
Užtat pagal tarptautinių žodžių vartojimą galime atskirti išsilavinusį žmogų nuo neišsilavinusio :D Čia ne aš taip sakau. Čia konspektų autorė taip sako. Kaip įdomiai.. konspekto autorė teigia, jog žodis monitorius nėra tarptautinis žodis, o barbarizmas. Mat lietuvių kalboje yra vaizduoklis. Pala, pala. Kas pirmiau atsirado – monitorius kaip daiktas ar žodis vaizduoklis? Ar lietuviai sukūrė monitorių? Barbarizmai yra nevartojami žodžiai, kurie kelia grėsmę lietuviškiems žodžiams, kurie jau yra įsitvirtinę kalboje. O bet tačiau.. nuo kada vaizduoklis yra natūraliai atsiradęs ir įsitvirtinęs kalboje? Maža to, tarptautinius žodžius nurašo teigiant, jog kalboje nėra atitikmens. Mhm.. jei monitorius yra barbarizmas, tai tada galima būtų pritarti šioms erezijoms, bet tada kokių erezijų yra prirašyta „Tarptautinių žodžių žodynuose“? Svajoju įsigyti kada nors. Mėgstu nuėjusi į biblioteką jį pavartyti, mat po nosimi padėtas būna, kai ateinu. Tai.. ar neturime lietuviško žodžio tolerancijai? O kaip gi pakantumas? Na, čia tik pavyzdys, žinoma..

Pakelkite rankas tie kalbininkai, kurie nėra girdėję apie tokį dalyką, jog kiekviena reikšmė siekia turėti kuo daugiau formų,
o kiekviena forma siekia turėti kuo daugiau reikšmių.
Vis dar vargšas priešdėlis da- pateikiamas kaip netinkamas. Pavyzdį pateikė tokį: darašyti – prirašyti. Ir tik išdrįskit pasakyti, jog nejaučiate skirtumo. Kur tau darašyti – užbaigti rašymo procesą ir prirašyti – papildyti esamą tekstą. Kas per bėdos?
Mhm.. konspektų autorė dar teigia, kad pažodinis vertimas, dažno nuomone, yra geras dalykas.. jaučiasi, jog konspektai vos ne akmens amžiaus.. :D
Sužinojau, jog duonos pjauti negalima, reikia ją riekti.. O butelį atkimšti, o ne atidaryti.. mhm.. o jei kamštelis užsukamas? Tuomet atsukti? Nes tikrai ne atkimšti.. kodėl čia negali veikti hiponimų ir hiperonimų principas? Atidaryti bendrai, o atsukti ar atkimšti pagal poreikį?
Daiktavardis turi virš 600 priesagų! Įdomu ir tai, jog, anot autorės, jausmai išreiškiami daugiskaita nepagrįstai. Kaip tai? Net ir pavyzdys pateiktas: Jį apnikusios baimės. Na, tai, pavyzdžiui, jis bijo rytojaus, skolų, žmonių, vorų.. tai kiekviena atskira baimė.. su kiekviena baime reikia kovoti skirtingai, tad kaip galima sakyti, jog žmogų apniko tik viena baimė?
Ooo.. žodį vieningas reikia vartoti labai atsargiai. Pvz., negali būti vieninga nuomonė, bet ta pati, bendra, vienoda nuomonė. Nors nežinau. Man atrodo, jog nuomonei visai galima pritaikyti vieningumą. Kad žmonės galvoja vieningai :D nes vienodas.. tai toks neutralus žodis :D Nors konspektų autorė labai priekaištauja rusiškam žodžiui единый, jog būtent dėl jo lietuvių kalboje šis žodis vartojamas netaisyklingai, tačiau man iš tikrųjų keista. Rusų kalboje šis žodis turi bent keturias reikšmes, bet lietuvių kalboje.. tik vieną? Pagūglinau. Nesąmonė. LKŽ irgi kalba apie šio žodžio reikšmes, kurių net penkios. Ir tarp tų reikšmių yra ta pati reikšmė, kuri tiktų kalbant apie vieningą nuomonę.. nesuprantu.. gal kas nors paaiškins man, blondinei, kas negerai?
Negalima sakyti „koncerto pabaigai“, o „koncerto pabaigoje“. Netikėta man šitai buvo :D 
Bendras įspūdis: jau pradėjusi „vartyti“ šiuos konspektus supratau, jog konspektai akivaizdžiai pasenę. Dauguma kalbos klaidų yra pasenusios. Rusų kalbos įtaka tikrai buvo didelė kažkada, tačiau šiandien praktiškai nebegirdžiu panašių klaidų, apie kurias rašoma. Ir vis tik įdomumo dėlei nusprendžiau pabaigti skaityti juos, kad galėčiau palyginti su „šviežesniais“ leidiniais. O bet tačiau.. manau, rusakalbiams Lietuvoje šie konspektai net labai praverstų, nes jie dar labiau nejaučia, jog lietuviškai kalba su rusų kalbos struktūra :)

2019 m. sausio 7 d., pirmadienis

Hrrr..

Prasidėjo nauji metai, nauji pasiūlymai bendradarbiauti.. ir vėl prakeikti bandomieji tekstai, ir vėl "jokios skubos".. ajfasjfajshfaksdhfalf.. o bet tačiau.. aš stipri.. aš organizuota.. aš neatidėliosiu bandomąjį vertimą ant "vėliau", o išversiu jį dar šiandien.. na, ir taip kartosiu iki kokių pusės dviejų nakties, ir gal net iš tikrųjų jį išversiu..
P.S. kaip tariau, taip ir buvo..

2019 m. sausio 3 d., ketvirtadienis

Dienos citata, iš tos pačios knygos, kurią pamiršau įkelti vakar :D

P.S. apatiniai sakiniai visai šaunūs, tingėjau juos nukirpti.. na, o pirmasis, ne tik kad atgyvena, bet ir kokia visai ne eco-friendly atgyvena :D

Kad sektųsi rašyti be klaidų

Mano pačios nuostabai pirmoji naujais metais perskaityta knyga.. apie lietuvių kalbos taisykles :D Na, tai pateikiu savo įspūdžius, rašytus beskaitant šią knygą..

Labai keista pratarmė. Sakyčiau, tokia pikta. Piktinamasi ar liūdima dėl jaunimo neraštingumo. Dėl to, kad nei tėvynė, nei gimtoji kalba jaunuoliams nėra vertybė. Ir kad vis dažniau jaunimas pirmenybę teikia anglų kalbai. Jei atvirai, aš dėl to nesistebiu. Pačios autorės savo kailiu patyrė visas tas sovietmečio manipuliacijas, na, o niekas labiau neskatina meilės tėvynei kaip svetima priespauda. Laisvė tik įrodo, jog patriotizmas nėra toks jau natūralus savaime suprantamas procesas. Patriotizmas yra labiau būdas pasipriešinti kažkam, pasirodyti prieš kažką, pateikti savo privalumus nei neutrali sąmoninga piliečio būsena.
Knygos autorės nepripažįsta absoliučios laisvės. Jos nepripažįsta mūsų pasirinkimo laisvės rašyti, kaip norim. Vis tik manau, visame kame turi būti saikas. Tačiau iš visų reikalauti taisyklingo rašymo – ne tik kad kvaila, bet ir nepraktiška. Egzistuoja toks dalykas kaip kalbos ekonomija. Neigti kalbos natūralų pokyčio procesą, tas pats kas sakyti, jog visos tarmės yra nesąmonė. Ir vien dėl to, jog mes kalbame ar rašome lietuviškai, visai nereiškia, jog visi mes privalome rašyti vien tik taisyklingai, nes kitu atveju visus šveplius reikėtų mesti ant laužo. O ką jau kalbėti apie visokius "kvk" ir t.t.
Taip pat įdomus buvo momentas apie tai, jog kalba yra mūsų prestižo dalis. Kuo taisyklingesnė mūsų kalba, tuo perspektyvesni esame. Iš kitos pusės – bandoma įtikinti, jog būti raštingam yra aktualu ir praktiška, kas yra visai sveikintina.
Autorės taip pat įvardija ir vieną iš rimčiausių šiuolaikinio jaunimo neraštingumo problemą – dėmesio stoka. Su šiuo dalyku ypatingai sutinku. Dabartinis tempas yra toks, jog mes pastoviai turime kažką tikrinti, kažkur pažiūrėti, kažką paskrolinti, kad galėtume būti ramūs. Čia suaugusiam būnant sunku susilaikyti, tai ką kalbėti apie jaunus dar ne visai susiformavusius žmones?
Taip pat užsimenama apie darybinį nagrinėjimą, kurio mokyklose beveik nemokoma. Ir visiškai pritariu. Toks mokymas yra būtent tai, ko reikia tiksliukams. Visada sakiau ir sakysiu, kad jei mokyklose kalbų mokytų taip, kaip tai daroma aukštosiose, tiksliukai būtų dar raštingesni už tuos pačius humanitarus, kurie ne tiek remiasi taisyklėmis kiek savo vidiniu pojūčiu – nes taip gražiau.
Pasakojama, jog įsiminti taisykles ir rašybą daug paprasčiau, jei rašant ranka bus ir tariamas pats žodis. Įtariu, tiesos tame yra. Tik kitas klausimas, kiek tai leistina pamokų metu? :D
Ką aš sužinojau:
Jog yra aukštelėsnysis laipsnis :D itin mielas ir neįprastas. Čia kai nelyginamasis geras, tai aukštelėsnysis – gerėlesnis. Aukštesnysis būtų aukščiau nei aukštelelėsnysis. Pirmą kartą apie tokį girdžiu :D
Žodžio šuo šaknis yra š.
Jog egzistuoja geidžiamoji nuosaka.. mhm..? :D Dar ši nuosaka vadinama desideratyvu. Koks kreivas žodis :D Wikipedija sako, jog ši nuosaka yra tik sanskrite, japonų, čiukčių-kamčiadalų ir marių kalbose. O lietuvių kalboje tokio dalyko nėra, tačiau galima pritempti per junginius „o, kad...“, „norėčiau, kad...“ ir pan.
Kaip ir pratarmėje, taip ir dėstyme autorės nepripažįsta jokių kompromisų teigdamos, jog: „Literatūrinės kalbos rašybos taisyklės privalomos visiems ta kalba rašantiems žmonėms“. Mhm.. Jau nekalbu apie bendrinės kalbos ir literatūrinės kalbos sąvokas..
Iš įsimintinų žodžių, kur rašomos nosinės, šiai dienai aktualūs (bent jau man) tik du: šąla ir bąla. Visų kitų žodžių (beveik visų) reikšmės man net nėra žinomos, tai ką jau kalbėti apie vartojimą.. Ai, nu dar gęsta ir tręšta :D
Prasidėjo sintaksė.. būūū.. kaip nuobodu…
Kas buvo netikėta, jog esant dviem gramatiniams centrams, kuriuos jungia jungtukas „ir“, kablelio galima nedėti.

Bendri įspūdžiai: 
Pasirodo, ne tokia jau aš ir beraštė. O ir "Skyrybos" skyrius mane taip nuramino.. dėk kablelius ir ne kablelius į sveikatą :D
Daug daug lentelių, bet o kaip kitaip raštu pateikti informaciją, kad ji būtu aiški? Taip, nuobodu, bet gal veiksminga. Šiaip skaitydama stebėjausi, kiek daug informacijos išmokau mokykloje, ir kaip džiaugiausi, jog man tų dalykų mokytis nebereikia.. o kam reikia.. na, užjaučiu?
Žiauuuriai pasenę pavyzdžiai. Žemės ūkio pramonės vystymas, o ne lietuvių kalbos mokymas. Dabartinis jaunimas gal ir matęs kur pravažiuojantį traktorių, bet šieno ne tik, kad rankom nečiupinėję, bet ir uostyti nėra uostę. Kas iš to bandymo mokyti rašyti žodžius, kuriuos anie gyvenime ne tik kad nerašys, bet ir neištars. Įtariu, čia dar veikia labai stiprus literatūrinis fonas. Na, bet juk nėra būtina taisyklei pavyzdį traukti iš kokios nors senienos. O ta seniena bus apie žemės ūkį. 
Ne apie žemės ūkį pavyzdžius reikia rašyti ir ne žodžius, kurių dabartiniai žmonės nevartoja, nes visokios tos melžyklos ir kiti padargai yra atgyvena. Ir lituanistų toks bandymas užkonservuoti kalbą arba pateikti kaip labai jau literatūrinės kalbos pavyzdį - beprasmis. Nes, patinka jiems tai ar ne, mes gyvename šiandienos aktualijomis. Tad ne sukabintas ant tvorų melžyklas su uzbonais reikia skaičiuoti, o akcijas Maximoje. Na, gerai. Pabūkime aukščiau to - akcijas Pegase. Kaip gi pavyzdžių rinkėjai nesupranta, jog meilės ir grožėjimosi kalba atgyvenusiais pavyzdžiais jie nesukels. Meilę kalbai diegti reikia visai kitokiais būdais, o ne 1988 metų eilėmis..
Nežinau, ar verta šią knygą įsigyti moksleiviams ar studentams. Geriau jau tiesiog internete pagūglint problemines temas ir tiek. Vietomis trūksta pavyzdžių (kad ir nugyvenusių savo amžių), dėl ko teorija lieka teorija. Tiksliau krūva sąvokų.