Žodžiu, vakar kaip tik aplankėm dvi rajonines mokyklas. Viena buvo tipiška kaimo mokykla su atitinkamu turiniu. Tik nepagalvokit, kad aš esu blogai nusiteikus kaimo mokyklų atžvilgiu, tiesiog pati baigiau kaimo mokyklą, ir puikiai žinau, koks kolektyvas tokiose mokyklose mokosi. Yra protingų vaikų, tačiau labai mažai, ir didžiausia problema, kad jiems tenka mokytis kartu su... Na, banaliai tariant, su intelekto nesužalotais individais. Deja, kaimo mokyklos negali sau leisti tokios prabangos skirstyti vaikus į klases, arba kaip gimnazijos - nusistatyti praeinamąjį balą ir tiesiog nepriimti mokinių, neatitinkančių standartus.
Štai pirmoje mokykloje pagrinde dominavo naglos būtybės, tačiau nusiteikusios beveik teigiamai :D Gaila, kad gudresni vaikai tokiose mokyklose būna tylesni ir bijo reikštis. Tačiau lankantis tokiose mokyklose yra ir vienas pliusas - besimokantys tokiose mokyklose net ir gurdūs vaikai nebando pasirodyti proto gūzais ir nevaidina esantys protingesni už studentus, t.y. už mus :D
Va aną kartą vienas gimnazistas prisikabino prie mano kursiokės. Mūsų pristatyme yra toks momentas, kai kursiokė anglų kalba pasakoja apie savo nuotykius su Erasmus programa, o aš verčiu jos kalbą į rusų kalbą. Kadangi mes su kursioke labai šauniai sutariam, tad mūsų improvizuoti vertimai gaunasi itin gyvi ir smagūs. Ir štai kursiokė pasakojo istoriją apie tai, kaip reikia kur nors pakviesti ispaną. Ir gavosi taip, kad šitą reikalą mano kursiokė pavadino ritualu. Ir vienas gimnazistas nusprendė pavaidinti gudrutį ir prisikabino prie to žodžio. Esmė tame, kad jis palaikė tai klaida, atseit šitas žodis nėra tinkamas, bet reikalas tame, kad kursiokė tai pavadintų ritualu bet kuria kalba, tiek anglų, tiek rusų, tiek lietuvių ar net vokiečių. O štai anas užsispyręs aiškina, kad šitas žodis netinkamas ir nors tu ką :D Nu kam to reikia? Taigi mes ateinam į mokyklas geranoriškai nusiteikę, pasilinksmint, kažką įdomaus parodyt, o čia.. :)
Žodžiu, kai mano kursiokė angliškai pasakoja apie Erasmus programą, mes pakviečiam kokį nors mokinuką, kad paverstų jos kalbą. Juk smagu gi savo kailiu patirt, kas yra vertėjo duona kasdieninė :D aišku, visi zyzė, kad nemoka, nemoka, nežino ir bla bla bla, tačiau vos tik atsistodavo į mano vietą visai šauniai versdavo. Aišku, būdavo visokių klaidelių, bet tai kas jų nedaro?
Vaikai labai nepasitiki savo jėgomis. Labai tokie užssisklendę, užsispaudę. Trūksta jiems paskatinimo ar dar kažko. Visi tokie nedrąsūs, nežino, ko nori gyvenime. Tai va, palinkėsiu esamiems ir būsimiems pedagogams didesnio įkvėpimo apdirbant ateities mokinukų protus :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą