Kur stoti: Kauno humanitarinis fakultetas ir vertimai

Nežinau, kaip kitiems, bet man pirmasis magistrantūros kursas tarsi tirpte ištirpo, nors buvo ilgų kaip šimtmečiai momentų. Jau dabar retkarčiais pradedu save graužt dėl būsimo darbo. Ir net svarbiausia ne tai, kad nežinau apie ką ir pas ką rašysiu, bet pats rašymo faktas. Tiek to, kaip mano kolegė ir draugė sako - palikim šiuos rūpesčius ateities mums :D

Kadangi pati mokausi, visai pamiršau, kad kitiems kaip tik artėja pasirinkom metas, tad nusprendžiau pasidalinti kai kuriomis mintimis. Nežinau, kiek svarus mano žodis būsimam studentui, tačiau vis tik mokausi ne dėl diplomo, ir dirbu ne vien dėl atlyginimo, o ir šitą blogą rašau ne iš neturėjimo ką veikti.

Viename iš senesnių įrašų komentaruose sulaukiau klausimo dėl VU Kauno humanitariniame fakultete dėstomos audiovizualinio vertimo programos, tad nusprendžiau, kad galiu kiek plačiau papasakoti ir pareklamuoti savo mylimą fakultetą.

Norintys imtis vertėjo amato, manau, tikrai neturėtų pasigailėti pasirinkę anglų-rusų kalbų ar audiovizualinio (anglų arba vokiečių) vertimo programas. Apskritai KHF išsiskiria savo siūlomų programų lankstumu, kas ypatingai aktualu dabartinėje darbo rinkoje.

Kadangi geriausiai žinau anglų-rusų kalbų programą, tai apie ją trumpai ir papasakosiu. Programa yra orientuota į kalbas (t.y.būtent į kalbas, ne literatūrą) ir vertimus. Vertimai raštu ir žodžiu. Visa programa remiasi į praktiką, o dėstoma teorija yra būtina kiekvienam, kad nebūtų tokių "išminčių", kur sako:" nu tokį sakinį aš ir be diplomo galiu išversti". Galbūt pasikartosiu, bet universitete neruošia vertėjų, universitete žmogus pasiima įrankius, kuriuos vėliau jis galės panaudoti išversti kad ir primityviausią sakinį greičiau ir kokybiškiau. O vertėjais jums tapti teks patiems :) Kitas privalumas - jaunas kolektyvas. Dėstytojai tikrai jaunatviški, lankstūs ir visada kreipia dėmesį į studentą. Nėra jokių "užsisėdimų", tyčinių smukdymų ir pan. viskas vyksta labai sąžiningai ir draugiškai. 

Kalbant apie įsidarbinimo galimybes... Na, šiandien lygiai metai, kaip mano kursas yra diplomuotas, ir praktiškai visi dirbam pagal specialybę. O nedirba tik du žmonės, nes vienas iš esmės yra sportininkas, ir dirbt pagal specialybę niekada neketino, o viena mergina išlėkė savanoriaut i Rumuniją, tad darbo, matomai, irgi nelabai reikia :D Šiaip dauguma iš mūsų jau studijų metais vertėm ar tai privačiai, ar tai vertimo įmonėms. O ir darbo paieškos neužsitęsė. Pamenu, kai tik įstojau, daug kas man sakė, kam ta rusų kalba, fu, niekam ji nereikalinga. Na, ir gavosi taip, kad tie pažįstami dabar jau kreipiasi į mane, kad jiems ką išversčiau, ar net pačius pamokyčiau rusų kalbos. Gal tai nėra taip aktualu gyvenant Vilniuje, tačiau Kaune rusų kalbos mokėjimas yra rimtas privalumas.

Kalbant apie audiovizualinį vertimą, teko girdėti, kad labai praktiška specialybė. Na, kam gi būtų neįdomu sužinoti, kaip vyksta darbai su subtitravimu, dubliavimu ir kitais dalykais behind the scenes? :D

Kita programa, apie kurią galiu kalbėti, tai jau rusistikos magistrantūra jau pačiame Vilniuje. Būtina pabrėžti, jog tai yra rusų filologijos bakalauro pratęsimas, todėl neperskaičiusiems rusų klasikos stoti nerekomenduoju :D Ir kas neketina sieti savo ateities su akademine sritimi, taip pat nerekomenduoju, nes praktiškos naudos iš šių studijų vargu ar išspausit. Galu gale, tai nėra vertimų studijų programa :D kaip jau ne kartą sakiau, gailiuosi, kad stojau į rusistiką, bet nesigailiu, kad mokausi. Realiai šie metai apvertė mano suvokimą apie literatūrą net kelis kartus. Ir apskritai, programa iš tikrųjų yra labai stipri. Mokymosi procesas primena kokteilio gaminimą... sumetamos visos žinios, suplakamos smegenys, bet galiausiai gaunasi tikrai kokybiškas gaminys :D Neslėpsiu, mokytis tikrai sunku. Gal net ne tiek mokytis, kiek tiesiog pasiruošimas paskaitoms suėda tikrai daug laiko, praktiškai visą laisvalaikį, nes reikia belenkaip daug skaityt :D praktiškai visi metai praėjo apsikabinus el.skaityklę... Net bloga darosi pagalvojus, kiek būčiau nužudžius medžių, jei tektų viską spausdint :D tačiau nepamirškim, jog tai, kad mokytis yra sunku, dar nereiškia, kad tai yra blogai :) 

Vienintelė problema, kuri mane labiausiai pjovė, tai dėstytojų požiūris į lankomumą. Aš suprantu, kad dėstytojai nori, kad jų paskaitas studentai lankytų ir pan. Bet daryti tragediją dėl praleistų paskaitų, aš irgi nematau reikalo. Neslėpsiu, ši problema tikrai egzistuoja. O juk magistrantai dažniausiai yra jau dirbantys žmonės, o jei dar ir tenka, kaip kad man, keliauti į paskaitas iš kokio Kauno, ar iš visai kito Lietuvos užkampio... taip, geriau nekartokit mano klaidos, ir nestokit į aukštąją, esančią toliau nei 30 minučių kelio. Dar pastebėjau tokią įdomybę, kad VU dėstytojai įsivaizduoja, jog visi studentai yra užsiciklinę ant dešimtukų. Teko gauti ne vieną pastabą, kad su užduotim susidorojau prastai, arba iš viso nesusidorojau, kai tuo tarpu rašydavo už prastai atliktas užduotis tarp 6 ir 8 :D gaunasi kažkoks mindfuck'as :D niekada nesiorientavau į pažymius ir kitiems nerekomenduoju, nes įvertinimas yra toks subjektyvus dalykas, ypatingai, jei tai yra atviro tipo atsiskaitymas :D Daug ką lemia ir sėkmė, tačiau nepradėsiu čia filosofuot apie įvertinimus.

Žodžiu, jei patinka rusų kalba ir literatūra, realiai nori sužinoti kaip ir su kuo ji valgoma, nebijai didelių krūvių, tuomet gali drąsiai stot į rusistiką :) 

Bet... čia juk vertimams skirtas blogas, tad ir rekomenduoju stoti į VU siūlomas vertimų programas :) Pačiai teko netyčia pasirinkti laisvąjį vertimų dalyką, dėl ko turėjau daug probelmų, bet viskas baigėsi gerai :D tačiau tai buvo puiki proga patikrinti savo įgytus sugebėjimus mylimam KHF :D nesakau, kad sužibau tarsi žvaigždė danguje, tačiau mano vertimai buvo tikrai geri. Iš mandagumo patylėsiu apie kai kurių asmenų vertimus, tačiau iš žmonių, kurie iš to valgo duoną, tikėjausi daug daugiau.. 

Taigi... išvados: stokit i KHF :) šiemet visur buvo daug reklamų, tad labai tikiuosi, kad ir stojančių bus daugiau :) Kitaip nei Kauno humanitarinis fakultetas, Vilniaus universitetas yra per daug orientuotas į pati Vilniaus universitetą, kai aukštosios įstaigos prioritetu vis dėlto turėtų būti studentas. Tai yra dar vienas ir itin svarbus KHF pliusas, nes jam svarbus kiekvienas :) 

P.S. ne, už reklamą man niekas nemoka (niekas net nežino, kad čia tokius dalykus rašau :D). Aš tikrai labai myliu savo Alma Mater, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad taip daro kiekvienas savo univeriteto absolventas :) 

Šiokios tokios naujienos

Po tikrai netrumpos pertraukos vėl pildau šį tinklaraštį. Nors tikrai turiu minčių apie ką rašyt, vis tik parašysiu, kaip man sekasi. Šiuo metu jau esu diplomuota lngvistė.. tiesa, tik bakalaurė, bet viskam savas laikas. Kitais metais būtinai stosiu į rusistiką. Na, bet apie tai kitą kartą.

Gal pirmiau papasakosiu apie praktiką, kurią atlikau "Pasaulio spalvose". Rimtas biuras su rimtais žmonėmis. Tik gal mes su kursioke pasirodėm nerimtai, tad ir į mus žiūrėjo pro pirštus. Įvertinimai buvo aukšti, bet neobjektyvūs. Kas man iš to aštuoneto, jei žinau, kad mano pirmasis vertimas tikrai jo nevertas, o štai kiti vertimai tikrai vertesni geresnio įvertinimo.. tik vat niekas tų kitų vertimų netikrino ir nevertino.. Šiaip suprantu.. Kai vykdėm einamąjį vertimą, tai jie vis duodavo apie save žinią, o kai vertėm jau verstus darbus, kurie jau yra praradę savo aktualumą, jau priminti apie save turėjome mes pačios :D sakyčiau, labai studentiškai ta praktika praėjo :D Spėju, tikrai nelabai gerai užsirekomendavom, ypatingai dėl pirmojo vertimo.. Na, bet ir duoti versti 50 lapų magistro darbą į ne gimtąją kalbą tai čia irgi reikėjo drąsos :D bent jau aš tikrai neduočiau  tokio darbo praktikantams.. Net ne dėl to, ar abejočiau jų sugebėjimais, tiesiog niekada negali žinoti, ar žmogus yra patikimas, nepaisant jo sugebėjimų. Manau, kiekvienas savo pažįstamų rate turi tokį gudrutį, kuris yra protingas ir gabus pats iš savęs, bet su tokiu žmogumi į žvalgybą neitum. 

Bendrai įvertinus tikrai rekomenduočiau šį vertimo biurą. Na, tiems, kurie norėtų atlikti praktiką. Biure sedėti neteks, nes ten ir taip vietos mažai, tad labai lengva suderinti darbą su praktika. (Na, bent jau mano atveju darbas kiek pakišo koją praktikai, bet jei pridėjus ranką prie širdies, labai labai norint, galėjau pasirodyti ir geriau net ir dirbdama dabartiniame darbe). 

Beje, "Pasaulio spalvų" direktorė (ir mano praktikos vadovė :D) yra išvertus tokį žinomą veikalą kaip "Partizaninis marketingas". Labai tikiuosi, kad tie, kurie skaito šį įrašą yra girdėję apie tokią knygą, nes nors aš ir humanitarė, vis tiek domiuosi kitomis sritimis, o kaip mano praktikos gynimas parodė, aš tokia viena :D nes, kai paminėjau šį faktą, į mano laukiamą reakciją sulaukiau tik awkward moment :D 

Bendrai praktika po gynimo buvo įvertinta devynetui, ir neįsivaizduoju už ką. Gal vis dėlto mano kiti vertimai buvo tikrai tokie kokybiški, kaip aš ir maniau? Nes tikrai kai kurie mano rusiški vertimai man labiau patiko nei pateikti jau paruošti profesionalaus vertėjo darbai.

Bet kokiu atveju, yra kaip yra.. Dėl perspektyvų ateityjė.. Na, vadovė pasakė, kad rašytume, jei kada sumąstysim dirbti RIMTAI. Ir net nežinau, ar bandyt laime ten ar ne. Tai tiek tų įspūdžių iš praktikos.

Va su diplominiu darbu tai buvo kur kas smagiau. Kaip visada, dirbau labai studentiškai, tad parašiau jį per paskutines dvi naktis iki pridavimo termino. Ir parašiau. Ir net labai gerai parašiau. Tik va apsigyniau prastai. Pati nesuprantu, kas man ten atsitiko, tarsi kas liežuvį būtų išrovęs. Kas mane pažįsta, žino, kad man tai nebūdinga, turbūt dėl to taip smarkiai ir nenumušė pažymio. Tiesiog tikrai pasirodžiau labai kraupiai. Aš pati sau už tokį darbo pristatymą būčiau parašius penkis.. geriausiu atveju šešis.. Tik šiaip gaila, kad taip susimoviau, o juk galėjau apsiginti ir dešimtukui :D nors esmė net ne pažymyje.. man apmaudžiausia dėl mano darbo vadovės. Ji taip stengėsi, kad tik aš geriau pasirodyčiau, kad tik geriau apsiginčiau, o aš ėmiau ir susimoviau.. na, bet tai tebūna man pamoka, kad vis dėlto ne visada gali taip aklai eiti ir kalbėti.. šiaip jei ne power point pristatymas, tai manau, būčiau geriau pasirodžius. Mane labai erzina, kai esu suvaržyta tų skaidrių, nes jos man trukdo kalbėti nuosekliai.. atrodo, va, viena skaidrė, reikia čia apie tai pakalbėti.. va, kita skaidrė, reikia apie tai pakalbėti.. ot velnias, šitai pamiršau, o šito dar negaliu minėti, nes neturėsiu ką pasakoti kitoje. Mano kalbėjimo maniera yra kopūsto pagrindu.. aš kalbu kalbu.. ir iš pradžių atrodo, kad nusišneku, bet galiausiai viskas susieina ir įgauna savotišką logiką ir prasmę :D o kalbant su skaidrėmis tai yra neįmanoma.. bent jau aš kol kas neatradau tokio būdo, kad galėčiau su skaidrėmis susišnekėti.. kitas dalykas, jei aš kalbu, tai paskui galiu netyčia ir pamiršti perjungti skaidres, kas ir įvyko gynimo metu, kai jau baigėsi mano tylos minutė ir pradėjau pasakoti apie savo darbą.. o tada komisijos pirmininkė pasakė, kad mano kalba neatitinka to, ką ji mato ant lentos.. nu jomajo :D koks skirtumas, kas yra ant lentos, juk svarbiausia, ką aš sakau :D kaip dėl manęs, tai skaidrės būtų sudarytos vien iš paveikslėlių :D bent jau būtų į ką žiūrėt, kai koks nuobodyla skaito savo pranešimą.. :) 

O va per diplomų įteikimo šventę buvo tikrai linksma.. buvau švelniai privalomai priversta sakyti kalbą :D ir ką jūs manot? Pasirodžiau šauniai.. ir pajuokavau, ir vieną kitą kartą kažką rimto pasakiau, kas širdį suvirpintų :D negaliu pasakyti, kad mano kalba buvo vajė vajė, tačiau iš visų trijų (nes dar kalbėjo lituanistai ir anglistai) kalbų, mano buvo pati natūraliausia ir nuoširdžiausia. Visai smagu buvo stebėti lituanistę (atleisk, nepažįstu tavęs :) drebančiomis rankomis.. ir kaip ji suokė apie tai, kaip "jie sėdėjo prie baigiamųjų darbų".. tik jau nereikia :D žinom mes, kaip sėdėjot :D šalia manęs sėdėjusi mano dėstytoja (irgi tokia linksmų plaučių motera :D) sakė, kad tame ir yra tas cinkelis :D Anglisto rankos nedrebėjo, ir šiaip man jo kalba pasirodė kaip iš sveikinimo koncertų.. bet gal jam taip ir priklausė.. juk praktiškai visus keturis metus jis buvo mūsų fakulteto balsas.. jei koks renginys, jį būtinai praves Vaičiulis.. Jei koks mitingas, priešaky su garsiakalbiu bus Vaičiulis. Šiaip gerai, kad fakultetuose yra tokie aktyvistai. Na, mano kursas buvo aktyvus kiek kita prasme.. ir nepasakyčiau, kad blogiausia :) 

Štai tiek šiam kartui, o kitame įraše parašysiu daugiau apie savo baigiamąjį darbą ir šiaip vieną įdomų momentą, kurį aptikau beskaitydama vieną knygą.. :) 

Nori tapt vertėju, stok į VU KHF.

Na ką, artėja brandos egzaminai. Vargšai dvyliktokai dreba iš siaubo, nors visai be reikalo. Juk kartu su egzaminais neišvengiamai artėja laikas pasirinkti, kur stoti. Šis įrašas skirtas būtent tiems, kurie svarsto sieti savo gyvenimą su kalbomis ar net vertimais. Iš anksto perspėju, kad tai nėra kažkokia smegenis plaunanti reklama, tiesiog ketinu papasakoti apie viską taip, kaip yra, be jokių pagražinimų. 
Kadangi pati mokausi VU KHF, tai tik apie jį konkrečiai ir galiu pasakoti. Ir mano mokslams einant į pabaigą galiu pasakyti, kad čia stoti tikrai verta. 

Privalumai

Studijuoti Kaune yra pigiau. Niekam ne paslaptis, kad Vilniuje tiek nuoma, tiek pats pragyvenimas yra tikrai brangesnis nei Kaune, o mokslų kokybė yra ta pati (nors girdėjau atsiliepimų, kad būtent šios programos kokybė Kaune yra geresnė, nes programa vykdoma daug daugiau metų nei Vilniuje).

Studijų programos labai universalios: anglų-rusų kalbos, audiovizualinis vertimas (anglų arba vokiečių kalba, plius dar norima viena kalba). Dar yra lietuvių kalba ir reklama bei kitos programos, bet jau ne humanitarinio pobūdžio. 

Dėstančiųjų kolektyvas jaunas, nėra persenusių kerėplų, kurie bijotų šiuolaikinių technologijų. Nors neneigsiu, kad nėra ir tokių, kurie mėgsta viską rašyti ranka.

Dėsto tik dalyką išmanantys dėstytojai, ir tik nuo studento priklauso, ką jis iš to pasiims. 

Fakultetas yra mažas, todėl jam svarbus kiekvienas studentas. Pavyzdžiui, aš tikrai turėjau didelių finansinių sunkumų, ir tikrai nebūčiau išgalėjus susimokėti visos studijų kainos, tad dėl gerų mokymosi rezultatų kainą sumažino 90%, o tai reiškia, jog mokėt už semestrą man reikėjo vos 330 litų. Netikiu, kad būčiau sulaukusi tokios laimės, kur grupes sudaro šimtai studentų, tuo metu, kai mūsų visame kurse yra vos 11 žmogučių. 
Kadangi kurse žmonių labai mažai, paskaitų metu nei vienas studentas nelieka nepastebėtas. Nori to ar ne, turi aktyviai dalyvauti, kalbėti, reikšti savo nuomonę. Praktikuojiesi kiekvieną mielą dieną, kas paneigia mitą, jog universitete galima įgyti tik teorines žinias. 
Kalbant apie teorines žinias.. Mano nuomone, ji yra aktuali ir ne tokia sausa, kaip galima įsivaizduot. Bent jau aš tikrai matau iš jos naudą. 
Kadangi kursas mažas, dėstytojai gerai susipažįsta su kiekvienu iš mūsų, tad santykiai nebūna tokie oficialūs, o būna itin draugiški, ir vyksta ne šiaip mokymasis, o bendradarbiavimas. 
Netolimoje ateityje žadėjo, kad mūsų fakultete įrengs būdeles sinchronistams. Gaila, kad mes jų jau nepamatysim, jei iš viso jas kas nors pamatys :D 
Ateinančiais metais mūsų studentai turės galimybę pasirinkti ir gretutines studijas. Pavyzdžiui, studijuoji angų-rusų kalbas, taip pat galėsi šalia studijuoti ir kokią vadybą ar ekonomiką. 
Neketinu pasakoti apie vakarėlius, kurie būna kiekviename universitete, bet užtat dalyvauti Kauno Hanza dienų organizavime gali ne visi, o mūsų studentai yra vieni iš pagrindinių veikėjų :D 
Tikriausiai ne viską paminėjau, kuo pasižymi mūsų fakultetas, bet žinau tikrai, kad VU KHF yra geras (jei ne geriausias) pasirinkimas būsimam vertėjui.