Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą

VDU gan operatyviai reagavo į situaciją su tuo užkratu. Taip operatyviai, kad užsidarė anksčiau nei buvo paskelbtas karantinas. Turiu pagirti bent jau savo studijų dalyvius, kurie ir taip jau turi patirties dirbant nuotoliniu būdu, tad kažkokios traumos mes kaip studentai tikrai nepatyrėm. Tik man labai gaila, nes mėgstu paskaitas lankyti gyvai. O bet tačiau. Šiuo metu pasipylė gėriai kaip iš gausybės rago. Atsirado daugybė nemokamų paslaugų, kuo save užimti karantino metu. Taigi, pasidalinsiu štai čia keliomis nuorodomis.

https://about.muse.jhu.edu/resources/freeresourcescovid19/

Štai čia yra suteikiama nemokama prieiga prie įvairios mokslinės literatūros. Ją galima ne tik skaityti, bet ir legaliai parsisiųsti. Tiesa, knygos pateiktos dalimis, tačiau absoliučiai pilnos, tad jei esate tokie pat ne tinginiai kaip aš, tai kantriai parsisiųsite visas tas dalis ir susiklijuosite per bet kurią programėlę kurį turi merge pdf  funkciją.

Tiesa, literatūros iš lingvistikos srities ten nėra daug, ir dažniausiai ji tokia itin siaura tema, kuri arba aktuali arba ne. Na, arba galbūt kam nors bent jau įdomi. Tačiau aš ten siaubiau labai įvairią literatūrą iš socialinių mokslų, reikės būtinai paskaityt kada nors šiame gyvenime.

Kas dar yra nuostabu, jog šioje nuorodoje pateiktas sąrašas nuolat pildomas, tad tikrai yra ką veikt, kol per visus prasieisi.

https://www.scribd.com/

Nors šiame puslapyje galbūt daugiau dėmesio skiriama grožinei literatūrai, tačiau yra ir mokslinės, nors gal daugiau mokslo populiarinimo literatūros. Bet, na juk dykai 2 mėnesiai! Kaip rusistikos magistrantūroje viena profesorė pasakė "на безрыбье, и жопа соловей".

Kalbos technologijos

Man yra dėstomas toks dalykas - kalbos technologijos (KT). Ir tai itin praktiška paskaita. Praktiška tuo, kad ten įgytas žinias galiu panaudoti praktiškai. Nesvarbu, ar tu esi vertėjas, ar redaktorius, ar dar kas nors, kuriam tenka dirbti su tekstais, vis tiek tenka daugiau ar mažiau žaistis su pačiais tekstiniais failais, kurie ne visada būna tekstiniai. Ir galiu pasakyti iš patirties, jog dėl savo neapsišvietimo ne kartą teko daugiau užmušti laiko būtent toms terlionėms nei pačiam vertimui.

KT paskaitų (ar tai seminarų, suprasi ten..) metu kažkiek supratau ir Trados veikimo principą. T.y. supratau, jog jis turi OCR (optical character recognition) funkciją. Kas tas OCR ir su kuo jis valgomas? Biškį lyrinis nukrypimas bus. Pirmą kartą su OCR susidūriau Linkomanijoje. Joje būdavo keliami komiksai ar knygos, o prie failų prirašydavo OCR. Kaip nieko neišmananti vartotoja pajutau skirtumą, jog skanuota knyga sveria nebe 250 mb, o vos 2. Dabar gi esu apsišvietus ir žinau, kad OCR yra toks dalykas, kuris atpažįsta tekstą ne tekstiniame faile, maža to, pateikia man, vartotojai, tekstinį failą, kurį galiu redaguoti ir, žodžiu, galiu daryti ką tik noriu.

Paaavyzdžiui, nusiskanuojate kokį nors žurnalą, knygą ar kokį meniu. Bet jums reikia paties teksto. Ranka viską rinkti šiais laikais, na, dvelkia kažkaip akmens amžiumi. Ta daaam.. yra skaneriai, kurie turi OCR funkciją. Yra programos. Kad ir google docs. Aišku, google docs'ai ne visagaliai, tačiau galima susikrapštyti galingus tekstų gabalus. Reikia suprasti, kad kuo tvarkingesnis ir paprastesnis skanuojamas tekstas, tuo kokybiškiau įranga atkurs norimą tekstą, kurį galėsime tvarkyti pagal savo pageidavimus.

Bet šiandien norėjau pasidalinti kitais atradimais. Ne kartą teko gauti prastai iš pdf į docx konvertuotą failą. Suprantama, tada ir verčiant su Trados galutinis verčiamo teksto variantas gaunasi kreivas. Tada dažniausiai geriau jau iš karto į Trados kelti pdf'inį failą ir versti taip, o paskui jau po visko sutvarkyti gautą docx failą.
Kadangi laikas - pinigai, siūlau pasiterlioti su šiais dalykais prieš verčiant. Jei užsakovas jums atsiuntė ir pdf failą, pasilengvinkite sau gyvenimą patys (jei neatsiuntė, paprašykit, kad atsiųstų). Nepatingėkite ir pakonvertuokite tą pdf failą per nemokamus online converter'ius.

Pati labiausiai rekomenduoju šitą:
https://www.pdfwordconvert.com/

Bet kartais aukščiau pateikta nuoroda neveikia, tai dar galite išmėginti šią:
https://www.ilovepdf.com/

Mano kompiuteris nėra galingas, tad dirbant su didesnės apimties failais Trados pradeda ožiuotis, tokiu atveju geriausia skelti pdf failą į kelias dalis, ką irgi galima padaryti su aukščiau paminėtais įrankiais. Po atlikto darbo, pasinaudojus tais pačiais įrankiais, galima vėl viską suklijuoti į vieną failą :D
O bet tačiau.. kartais pasitaiko tokie nedideli visokių lankstinukų vertimai. Pvz., kokios nors paslaugos reklama, ir ten vos dešimt sakinių. Nemanau, kad tada efektyvu vargti su Trados. O maketuoti arba nemokam, arba tingim, arba mums už tai nenori mokėti, bet atsisakyti vertimo nenorim (aišku, kalbu apie tuos atvejus, kai vertimo apimtis žymiai didesnė nei 10 sakinių). Pavyzdžiui, gavote 10 įvairių lankstinukų. Ką daryti? Siūlau Wondersharer PDFelement.
Su šia programa taip pat galite kokybiškai konvertuoti pdf failus į docx. Bet su su ja taip pat galite ir redaguoti tekstą pačiame pdf faile, tad esant nedidelės apimties vertimui, versti galima tiesiai pdf faile. Pvz.:
Paėmiau random lankstinuką iš interneto ir įkėliau į Wondershare PDFelement (p.s. lankstinuką iškarpiau ir suklijavau, kad parodyčiau, kaip patogiai galima dirbti su įvairiais tekstiniais ir ne tekstiniais elementais). Pvz.:

Spaudžiam Edit Text. Tuomet praktiškai visi tekstiniai elementai tampa redaguotini (kartais, jei tekstas labiau "paveikslinis" gali būti, jog programa ir neatpažins, bet dažniausiai tai būna brendiniai elementai, tai nieko baisaus).

Noriu atkreipti dėmesį, kad ši programa atpažįsta daugelį fontų, tad ir redaguojamas tekstas lieka kaip įmanoma arčiau originalaus varianto.

Čia truputį maivausi norėdama parodyti, kad elementą galima judinti, išplėsti, sumažinti, nes puikiai žinom, kas atsitinka, kai vertimo tekstas būna ilgesnis nei originalo, o ši galimybė išsprendžia šias problemas.
Dar yra galimybė redaguoti objektus. Man asmeniškai šios funkcijos dar neprireikė, bet pasimaivysiu ir pasidalinsiu dar keliais printskrynais :D

Objektas 1:

Objektas 1 po mano išsidirbinėjimų:

Jei nieko nemaišau, pašalinau gal tris elementus. O čia objektą išskrodžiau ir pažaidžiau su dydžiais.

Dar šiek tiek pasižaidžiau su nuotraukomis, kurios buvo originaliame tekste:

Prieš ir po:

Taigi.. tikrai šauni programa. Yra ir naujesnė versija. Žodžiu, įrankis tikrai geras ir patogus bei nereikalaujantis kažkokių papildomų žinių.. gaila, kad biškį mokamas, bet esu tikra, jog yra ir nelegalių būdų įsigyti šią programą. Taip sakant, sąžinės reikalas :D

Tas jausmas, kai..

..pirma reakcija į panašų anekdotą "reikia išsaugoti, a vdrug prireiks", nes esi vertėjas..

Duolingo.com

Čia pelėda trenerė (labai panaši į KHF simbolį :D), reikia stropiai mokytis,
kad pelėda neliūdėtų ir būtų linksma :D

Šį kartą norėjau pasidalinti viena nuostabia nuoroda, kuria užrodė vienos bendramintis. O nuoroda yra štai tokia – duolingo.com Tai yra nuostabi svetainė. Ji skirta mokytis kalbas. Kuo ji nuostabi? Tuo, kad yra belenkaip paprasta, o dar ir pateikimas žaidimo forma taip įtraukia, kad negali nulipt nuo kompiuterio (arba išmaniojo ragelio). Gali pasirinkti sau tinkamą lygį. Pavyzdžiui, aš pasirinkau vokiečių kalbos kursą. Pasakiau programai, jog nesu šioje kalboje naujokė, tačiau po atlikto testo, ji man pareiškė – no skills :D Ok, galvoju, tebūnie.. taip bus dar ir įdomiau :D Jei neklystu, pasiekiau jau penktą lygį.. na, gal reikėtų sakyti ne „jau“, o „tik“ :D Smagu ir tai, kad gali pasirinkti kursą pagal pageidaujamą laiką, pavyzdžiui, penkios minutės per dieną. Tai būtų maždaug trys užduotėlės per dieną. Tačiau niekas nedraudžia atlikti ir daugiau. O užduotys pačios įvairiausios. Nuo žodžio vertimo raštu iki sakinio vertimo žodžiu. Paskutinioji užduotis mano mėgstamiausia. Labai mėgstu tarti vokiškus žodžius, ypatingai su ta gerkline (ar kokia tai.. ) r, kuri skamba kiek kitaip nei prancūzų kalboje :D Labiau primena garsa h nei r.

Asmeniškai aš tikiu, jog naudojant šią programą galima visai neblogai susidraugauti su gramatika. Iš esmės čia yra pateikiami įrankiai, o patį žodyną jau reikėtų turtinti savo nuožiūra. Nors ką gali žinoti, programa sako, kad dar dvidešimt valandų šio kurso liko, gal vėliau kas nors ir rimčiau bus. Ir dar vienas momentas, kurį svarbu paminėti.. na, nenorėčiau teigti jog tai minusas, bet mokytis kalbą tenka per anglų kalbą. T.y., jei tenka versti iš vokiečių kalbos, tai tik į anglų.

Šiaip ši programa gal taip primityviai atrodo dėl to, kad su vokiečių kalba šiaip teko nemažai turėti reikalų, tad reikėtų pabandyti visiškai svetimą kalbą. Manau, kitam kartui griebsiu prancūzų kalbos kursą ir pažiūrėsiu, ką realiai galima su šia programa nuveikti nuo nulio :D O tada prisiminsiu senus gerus laikus su lenkų kalba.. O, sugalvojau, gal kokią japonų kalbą dar pabandysiu.. žodžiu, taip paprastai tos programos ramybėje nepaliksiu :D Pabandykit ir jūs, tikrai negalėsit atsiplėšti :D

Prisispjaudžiau į šulinį..

Taip jau atsitiko, kad teko plačiau pasidomėti tokia nuobodžia sritimi kaip leksikografija. Rimtai, man ji nuobodesnė net už fonetiką.. Ok, ok, gal kam šie dalykai nėra nuobodūs, tačiau studijų laikais buvo labai nuobodu skaityti apie tuos žodynus ar kalti fonemų charakteristikas. Na, bet aš supratau kodėl. Studijuojant trūko aktualumo.

Neįmanoma išversti tekstą be žodyno pagalbos. Aišku, kai kuriuos tekstus galima, tačiau tokiu atveju gali nukentėti vertimo kokybė. Bet šiandien aš noriu pakalbėti ne apie kokybę, o būtent apie žodynus. Tiesiog paėmiau ir rimčiau pasidomėjau, kaip sudaromi žodynai, o tiksliau terminai, nes studijų laikais viskas buvo dėstoma gan apibendrintai (ir nenuostabu, patiems dėstytojams leksikografija, leksikologija nėra įdomiausi dalykai :D).

Atlikusi nedidelę paiešką, aptikau daugybę įdomių dalykų, kurių mūsų niekas nemokė :D Aišku, sakoma, jog daug dalykų ateina su patirtimi, bet tai, ką aš atradau, tiesiog gyvybiškai būtina įtraukti į visas filoloxijos studijas – internetiniai žodynai ir terminų sudarymo bent jau įvadą mažiausiai.

Šiaip palyginus retai gaunu kokį nors tekstą, kur būtų specifinė terminija, tačiau gavusi jį, vargstu, kol įsivažiuoju. O vargas dažniausiai būdavo dėl to, kad elementariai nežinomą terminą gūglinau, ir iš visų pateiktų variantų reikdavo rasti tinkamiausią. Kartais tenka netgi gūglinti vertimus EN-RU, RU-EN kombinacijomis, kad būtų galima išversti kažką į lietuvių kalbą.

Šiaip besidominti, kas per patiekalas ta leksikografija yra ir su kuo valgoma, sužinojau krūvą labai įdomių dalykų. Vienas iš labiausiai mane kvailai nustebinusių dalykų, jog Lietuvių kalbos institutas yra labai rimtai vertinamas tarptautiniu lygmeniu. Na, gal dar nėra sakoma „lietuvių mokykla“, tačiau, tikiu, jog einama to link. Kvailai nustebino dėl to, jog aš ir seniau buvau apie tai girdėjusi, tačiau dėl savo „meilės“ leksikografijai praleidau tai pro ausis. Šiaip dar truputį papasakosiu labai įdomų dalyką. Pasirodo, terminografija yra visai jaunas mokslas, kuriam nėra nė šimto metų, kai tuo tarpu leksikografija egzistuoja vos ne nuo rašto atsiradimo. Tačiau galime pasidžiaugti tuo, jog šioje srityje Lietuva nepavėlavo, kaip dažnai tai būna. Apie 1930 – tuosius metus toks dėdė Viusteris iš Austrijos ir dėdė Lotė iš Rusijos pradėjo aktyviai kelti terminografijos problemas, o tuo metu Lietuvoje tuo užsiėmė dėdė Šalkauskis. Nors šaltiniuose buvo teigiama, jog jis tai darė „šiek tiek“ anksčiau. Kiek tas „šiek tiek“, niekur tiksliai rasti nepavyko, o pagal tai, ką radau, tai nieko ne anksčiau :D Tai čia nesuprasi, arba informacija klaidinga, arba vėl patriotai nesusilaikė :D

Ir tai ne viskas, kuo norėjau pasidžiaugti. Jau seniau varvinau seilę dėl ES vertimų skyriaus. Pamenu, kažkada viena vertėja pravedė seminarą apie tai, kaip ji gyveno Liuksemburge. Fantastika :D Nors nežinau, ar tai atpirktų „malonumą“ verčiant visokius nuobodžius, nuobodžius tekstus :D Nors ta moteris pasakojo, jog ir pas juos įvykdavo visokių kuriozų. Iš kitos pusės, kur jie nevyksta :D

Taigi.. pagalvojau apie ES ir susimąsčiau, nu jomajo, šitokia organizacija tikrai turi turėti kažkokį tekstyną ar šiaip kokią nors prieinamą duomenų bazę. Ir vuolia! IATE!!! InterActive Terminology for Europe :D Įrankis labai paprastas ir patogus naudotis. Net nesant lietuviškam vertimui, galima ką nors sugalvoti remiantis pateiktais duomenimis, galų gale, kad ir išversti termino aprašymą blogiausiu atveju :D Kas man labiausiai patinka, jog ten viskas jau yra paskirstyta pagal temas, o taip pat yra patikimumo įvertinimai.

Kalbant apie patikimumą, tai viskas labai logiška. Terminų yra jūra, specialistų užsiimančių su terminais mažai, tad ir patvirtinti vieno ar kito termino tinkamumą tiesiog fiziškai nėra galimybės, nes kad ir kokios pažangios technologijos bebūtų, už žmogų jos tai padaryti negali, tačiau labai gali padėti tai padaryti žmogui :D Tad ir gaunasi, jog yra jūra nepatikimų terminų, tačiau priklausomai nuo verčiamo teksto, kartais galima pasiimti variantą „iš bėdos“, nes paprasčiausiai daugiau nėra iš kur :D Galų gale, vertėjai taip pat yra vieni iš tų vartotojų, kurie padeda vienam ar kitam terminui prigyti..

Grįžtant prie nuostabių dalykų ir paieškų ir atradimų. Apskritai daug naudingo galima rasti tiesiog pagūglinus tokį raktažodį: „Europos Sąjungos Įstaigų Vertimų Centras“. Vieni iš fainesnių dalykų yra mokomoji/nukreipiančioji medžiaga tiems patiems Vertimų Centre dirbantiems vertėjams. Dažniausiai ji parengiama labai neformaliu stiliumi, tad viskas labai aiškiai ir žmoniškai paaiškinta, kuo naudotis, kodėl naudotis, ir kodėl neverta.

Tiesa, kaip galėjau pamiršti Eurovoc. Tai irgi nuostabus žvėris. Tad tikrai verta panaršyti ir susipažinti. Žodžiu, aš dar po įrašu mestelsiu nuorodas, kurios man pasirodė vertos dėmesio, nors realiai tik „praskrolinau“ su mintimi „reiks paskaityt“.

Be visų ES gėrybių, atradau dar įdomų dalyką ir Valstybinės Lietuvių Kalbos Komisijos tinklapyje. Sužinojau, kad terminams yra keliami reikalavimai, kuriuos rengia ir skelbia būtent VLKK. Šito mūsų irgi niekas nemokė, o gaila. Būtų sutaupyta tiek daug laiko. Nors VLKK puslapį labai dažnai aplankau, bet kai dabar plačiau apie visą tą reikalą paskaičiau, supratau, kad moviausi kelnes per galvą. Dabar aš jau gudri ir to nebedarysiu. Tad tiesiog bendram supratimui tikrai nepakenks susipažinti su terminui keliamais reikalavimais. Pasirodo, negali tiesiog paimti ir sugalvoti terminą :D O atrodo, nu ką čia daryti kuriant terminą.. pridėjai kokią produktyvesnę priesagą ir jau turi :D Tik įdomu man, taip ir nesupratau, termino sulietuvinimas yra geras dalykas ar nelabai. Iš vienos pusės nelabai. Nes juk pirmenybė yra teikiama valstybinei kalbai. Iš kitos pusės termino tarptautiškumas kelia prestižą, palengvina susikalbėjimą, o taip pat ir bendradarbiavimą tarptautiniame lygmenyje.. Na, bet tiek to :D Netaikau į terminografus, nors ir turiu savo sukurtą terminą „literatūrinė klausa“, tik va reiks su juo pasižaisti ir sukurti protingą apibrėžimą :D

Šiaip dar reikia būtinai paminėti tekstynus. Tai yra tiesiog nesveikas įrankis su daugybe funkcijų, viena iš kurių yra vertimas (na, su tam tikrais "bet", tačiau esmės tai nekeičia). Ir man tikrai keista, jog apie juos nebuvo užsiminta bestudijuojant dar Kaune. Gal dėl to, kad nebuvo tinkamų specialistų? Nu ok, tačiau juk bent jau per vertimų teoriją tikrai buvo galima užsiminti, jog tokie dalykai egzistuoja.. Jaučiuosi kaip koks neseniai gimęs kačiukas, kuris tik tik prarėgėjo.. Net gėda darosi rašant, jog nežinau tokių akivaizdžių dalykų..

IATE - nuoroda

Eurovoc - nuoroda

Naudinga info - nuoroda

Lietuviškas tekstynas - nuoroda

Terminams keliami reikalavimai - VLKK nuoroda

Terminologijos vadovėlis ES vertėjams - nuoroda

Naudinga nuoroda: Englishtips.org

Kadangi esu po darbo, tad neturiu jėgų sėstis prie praktikos vertimo, tačiau norisi šį vakarą nuveikti kažką prasmingo. Kodėl gi nepapildžius blogo? :) Bevalgydama ir žiūrėdama filmą vis svarsčiau - apie ką gi parašyt? Galvojau.. gal apie kokią programą? O gal apie žodyną? Galiausiai mane aplankė nušvitimas - kodėl gi man nepapasakojus apie tokį nuostabų interneto platybių kampelį kaip Englishtips.org. 

Visi puikiai žinom, kad internete galime rasti daug naudingų dalykėlių, tačiau ne visi mokam ieškoti, o kiti gal ir moka, bet nežino kur. Štai visų vargų sprendimas - Englishtips.org

Tai tobulas puslapis, kuriame galima rasti literatūrą, kurios net ir neieškojai. Ir šiaip ne tik literatūrą, bet ir pačius įvairiausius straipsnius, programas ir dar velniai žino ko. Pati dažniausiai iš ten siunčiuosi knygas. Paprastai kokybė būna gera, ir pagrindinės nuorodos veikia be priekaištų.

Geriausia yra naudotis mediafire ir ifile nuorodomis. Tiesa, depositfiles yra mano mėgstamiausia failų talpykla, nes ji tikrai labai ilgai išsaugo failus, ir nuorodų galiojimai pasibaigia labai retai. Tačiau nereikia pamiršti, kad pasunaudojus vieną kartą depositfiles nuoroda, kitą kartą teks kiek palūkėti, kol galėsi parsisiųsti failą, todėl aš stengiuosi šios talpyklos nuorodas pataupyti. 

Kartais būna taip, jog failai yra surarinti (:D) ir reikalauja slaptažodžio. Nereikia panikuoti, keiktis ir grįžti prie buvusios nuorodos, nes visų failų slaptažodis vienodas - englishtips.org :) taip taip, toks pat kaip ir puslapio pavadinimas. 

Trumpai tariant, aš tikrai nesugebėsiu tiek išgirti tą puslapį, kiek jis to nusipelnė, tad jei dar neaplankei šios nuorodos, spausk tuojau pat!