Radau kai ką įdomaus

Galvoju, apie ką čia parašius... minčių kaip visada begalybė, bet išrinkti kažką konkretaus, neapsisprendžiu... Norėčiau parašyti apie savo bakalaurinio temą, tačiau tam reikia susikaupti. Labai jau abstrakti ir nepraktiška tema :D tad geriau papasakosiu apie vieną tokį... net nežinau, kaip pavadinti, įvykį (?). Su manimi dirba viena tokia mergaitė. Na, taip jau nutiko, kad gyvenimas jai pagailėjo... daug ko... Bet ne esmė. Manau, ji dar spės suaugti ir susikurti norimą gyvenimą. Kažkada ji man prasitarė, kad rašo, ir jos vaikinas jai pasakė, kad jį turėtų išleisti knygą. Šiuo klausimu aš esu labai bjauri. Ne dėl to, kad jausčiausi labai jau didelė šios srities specialistė, tačiau manau, jog galiu spręsti apie tokius dalykus. Tad gavosi taip, jog per kvailą galvą, leptelėjau, kad duotų paskaityt, ką ji yra parašiusi. Geriau jau būčiau nutylėjus ir išsaugojus savo sielą, nes dabar jau tikrai keliausiu pragaran. 

Ko buvo galima sulaukti iš naivaus ir beraščio vaiko? Žinoma, meilės istorijos. Tačiau mano mergaitės kūryboje meilė neužėmė pagrindinės vietos. Jos kūryboje buvo labai daug filosofijos apie gyvenimą, kas tai yra, kam reikia gyventi ir t.t. Jei būčiau redaktorius, ir man duotų sutvarkyti šią rašliavą - pasikarčiau. Manau, tvarkant tą tekstą, veiklos atsirastų bet kurios lingvistikos srities specialistui. Bet vis dėlto įdomiausia būtų kokiam psicholingvistui. Kadangi viskas rašyta ranka, tad buvo nemažai įdomių momentų, kur mergina apsigalvoja parinkdama žodžius... Galiausiai gavosi kažkoks siurrealizmas. Su keliomis savo kursiokėmis nusprendėm, kad būtų įdomu atlikti bandymą... Pateikti šį tekstą kaip pripažintą literatūros kūrinį, ir paprašyti bandymo dalyvių aprašyti pagrindinio veikėjo portretą.

Tikiu, kad šis tekstas daugumai sukeltų šoką, kitiems pasipiktinimą, kažkam juoką, o dar kam nors susirūpinimą. Tačiau vis tiek išlieka smalsu, kaip per tekstą skleidžiasi žmogaus pasaulėžiūra. Naivaus ir nuoširdaus žmogaus. Žinau, kad ko gero elgiuosi labai negražiai, bet juk tai beprotiškai įdomu. Aš niekada nemaniau, kad yra žmonės, kurie šitaip rašytų. Suprantu vaikišką romantiką, kai kuria įvairias eiles apie meilę, dažniausiai nelaimingą, ir čia nieko nuostabaus nepamatysim, bet šis tekstas mane rimtai sudomino. Ne ne, literatūrinės vertės jis tikrai neturi, bet va iš lingvistinės pusės tikrai smalsu. O smagiausia, kad visada gali paklausti to žmogaus, kas ir kodėl. Kai paklausiau mergaitės, apie ką ji rašo, atsakymas buvo toks: apie gyvenimą, gyvenimo kelią, kad reikia eiti pirmyn, o ne atgal. Pamaniau, kad tai yra bendra kūrinio mintis, bet paaiškėjo, kad tai ir yra visas siužetas bei pagrindinis veikėjas. 

Gal pateiksiu vieną iš įdomesnių pavyzdžių, prašau nesijuokti, nes ir jūs degsit pragare.

"Nusibriešk ryžtingą brūkšnį" (netaisyta)

Manau, jei paklausčiau mergaitės apie šitą brūkšnį, nemanau, kad ji ir pati žinotų, kodėl taip parašė. Mano spėjimas yra toks, kad jai teko kažkur girdėti panašius pasakymas kaip "užsibrėžk gyvenimo tikslą" ir pan.

Arba kitas momentas:

"Reikia nepraleisti nei vieno šanso nes nežinai kas gali tykauti už kiekvieno namo kampo" (ir vėl nieko netaisiau)

Šiame pavyzdyje norėčiau atkreipti dėmesį būtent į paskutinę sakinio dalį - už kiekvieno namo kampo. Įdomu tai, kad ir čia mergina kalbėdama apie abstrakčius dalykus parenka itin materialias išraiškos priemones. Kaip prieš tai buvo brūkšnys, taip dabar turime namo kampus. Spėju, kad ir čia turėjo būti kažkur girdėto "gyvenimo posūkis", "gyvenimo kampas" ir t.t. variantas. 

Ir tokių nesuderintų dalykų jos rašliavoje tikrai yra labai daug, todėl tikrai smalsu, kaip į ją sureaguotų rimti suaugę žmonės, būsimi ar esami specialistai, jei jiems šis tekstas būtų pateiktas kaip jau užtikrintas literatūros šedevras :D Aš tikrai nesityčioju iš autorės, man tiesiog iš tikrųjų labai smalsu.

Tai tiek, o kitą kartą papasakosiu, kaip man sekasi versti Sergėjaus Sadovo "Pragarišką praktiką", nes vis dėlto pasiryžau tai padaryti.