Su vertėjų diena :D

Šiandien įvyko man istoriškai žymiai svarbesnis už popiežiaus apsilankymą įvykis – vertėjų susibūrimas Kaune. Pradžioje labai bijojau, jog susirinks daug rimtų dėdžių ir tetų, bet mano baimės nepasiteisino. Dėdžių susirinko ne taip jau ir daug, o ir tie beveik jaunesni už mane. O susirinko mūsų lyg dvylika dūšių. Kažkaip nemaniau, kad bus tiek daug :D bet tikrai smagu, kad taip šauniai pasėdėjom, pabendravom ir gyvai susipažinom. Iš tikrųjų buvo itin malonu pamatyti tuos žmones su kuriais tiek laiko daliniesi mintimis, gandomis ir negandomis. O ypač susitikti su tais žmonėmis, kurie slėpėsi už avatarų (aš šiaip viena iš tų :D).

Ypatingai smagu, jog susirinko tikrai akivaizdžiai kūrybiški, gebantys bendrauti, turintys ką pasakyti žmonės, tad tikrai nebuvo kažkokių nejaukių tylos minučių ar šiaip ko. O diskusijos virė keliais frontais ir taip aktyviai, kad kitą kartą nė nespėji gaudytis, o ką jau kalbėti apie bandymus įsiterpti :D

Kaip jau nutarėm, jokių oficialių dalių nedarėm. Tiesiog susirinkom ramiai sau pasėdėt ir paminėt Šv. Jeronimo dieną. Tačiau šis pasisėdėjimas bent jau man buvo ir švietėjiškas, sužinojau tiek daug visko apie ką gal ir susimąsčius niekada nebuvau. Susibūrimo iniciatorė pasakojo apie vertėjų skirstymą į kategorijas praktiką Norvegijoje. Ir aš jau čia esu rašiusi, jog tai būtų super dalykas, tik va klausimas, kaip jį įgyvendinti pas mus.. na, bet nesiplėsiu. Taip pat daug sužinojau apie pačių vertimo biurų politiką. Na, bent jau vieno biuro. Apie tai, kokia yra situacija, apie tai, kaip klientai nenori mokėti. Apie tai, jog kartais vertėjai pasivagia klientus. Dar kartą įsitikinau, jog šiam pasauliui aš per naivi.

Šiaip, kaip ir priklauso, kolegos noriai dalinosi savo patirtimi apie vertimą žodžiu. Tikiuosi, niekas nesupyks, vieną, man labai patikusią istoriją, vis tik papasakosiu čia. Žodžiu, vertė žmogus, kaip supratau, sinchroniniu būdu iš būdelės. Pranešėjas kalba kalba, ir taip sudėtingai, kad nabagas pats pasimetė ir pasakė: „Nebeprisimenu nuo ko pradėjau“. O kadangi verčiant įvardžiai nėra keičiami, vertėjas taip ir išvertė. Sakė, visa publika į jį atsisuko iš serijos „wtf?“ :D Ir juk neaiškinsi, juk tai pranešėjas taip kalba, o ne vertėjas verčia :D žodžiu, vis pakikenu prisiminus :D Istorijų buvo ir daugiau, bet gal užteks tos vienos.

Nuoširdžiai tikiuosi, jog tokie pasisėdėjimai pasikartos, gal ir dažniau nei kartą per metus.. :D o gal netgi išaugs į kažką daugiau..

Ir vėl vėelkeka :D

Neseniai nuskambėjo skandalas (?) apie tai, jog VLKK parašė pareiškimą dėl fb VLKK (Visuotinės, ne valstybinės) grupės pajuokų. Na, atvirai pasakius, man šis pareiškimas pasirodė juokingas ir graudus. O juokinga ir graudu dėl to, jog sunku patikėti, kad rimti dėdės ir tetos gali ant tiek būti rimti ir nesuprasti elementarių pokštų. Nu rimtai. Nieko tokio baisaus ta grupė nepadarė, o komentaruose žmonės kaip tik net ir piktinasi kalbos kultūros klaidomis. Manyčiau, VLKK turėtų pykti tik ant savęs, jog ne ji administruoja šią grupę. Bet kokiu atveju, tikiuosi, jog šis kipišas privers VLKK šiek tiek pakrutėti.

Smagiausia, jog pamačiusi straipsnį šyptelėjau minčiai – vaaa.. čia tai bus trigeris Užkalniui. Ir akurat. Šviežut šviežutėlė tulžis liejasi laisvai. Nesu aš priešiškai nusiteikusi Užkalnio atžvilgiu. Man visai smagiai skaitosi jo knygos apie keliones, ir žodį jis valdo meistriškai, čia jau niekas nepasiginčys. Tačiau jo prizmė nu jau toookia subjektyvi, kad negalima jo pateikto teksto priimti kaip faktą. Ir šiaip niekada nepasitikėjau žmonėmis, kurie mano esą visų galų meistrai.

Pilnai kolekcijai man tetrūksta Ramanausko pasisakymo. Man turbūt labiausiai gaila šių žmonių dėl to, jog jie nesupranta pačios VLKK esmės. Taip, VLKK konservatyvi, net fb paskyros neturi, yra tolima šiuolaikiniam kalbos vartotojui, tačiau ji yra ne tam, kad linksmintų eilinį viskuo nepatenkintą pižoną, o tam, kad išliktų kalba. Tie patys terminologai puikiai suvokia, jog kalba yra gyvas organizmas, tačiau tam, kad ji gyvuotų, ją reikia puoselėti, ką VLKK ir daro.

Freelance: atsiskaitymas - prieš ar po?

Atsiskaitymai.. atsiskaitymai.. ko gero antras pagal jautrumą klausimas po įkainio. Jau esu rašiusi apie tai, kiek laiko suteikiama atsiskaitymui ir pan., tad nesikartosiu. Šios dienos įrašą įkvėpė nesmagi diskusija apie vieną atvejį, kai viena vertėja paskelbė apie vieną nesąžiningą užsakovą. Darbą vertėja atliko, o atsiskaitymo nesulaukė. Taigi. Pažvelkim į šią situaciją ne konkrečiai, o bendrai.

Vienas itin kategoriškas kolega užmėtė vertėją akmenimis vien už tai, jog ji nesivadovavo „sveika nuovoka“ ir nereikalavo avanso už darbą. Ir dabar gaunasi jai nėra ko ašarot. Šis kategoriškasis kolega jau kaip „tėve mūsų“ (įtariu, jis kompe išsisaugojęs šabloną turi) amžiais spamina tą pačią žinutę: reikalauti avanso ar viso apmokėjimo iš anksto, ir darbo imtis tik nuo apmokėjimo gavimo, o jei klientas nesutinka, tai su juo ir atsisveikinam. Aš nesakau, jog tai kvailas modelis, nesakau, kad neveiksmingas, bet jis nėra vienintelis.

Aš pati, kaip ir daugelis nusvilusių vertėjų, nesicackinu su visokiais avansais. Galbūt ir man vieną dieną tai kirs per kišenę. Bet kol to nenutiko, man yra patogu taip, kaip yra. Atsiskaitymo klausimu esu lanksti. Smagu, jei atsiskaito greitai po užsakymo įvykdymo, bet tikrai nematau tragedijos, jei atsiskaitymas vėluoja. Svarbiausia, kad užsakovas nesislapsto ir pats apie save primena.

Taigi.. kažkas pasakytų, jog pirmas modelis yra efektyvesnis, ir, ko gero, būtų teisus, tačiau pirmasis modelis nėra teisingesnis už antrąjį. Šiuo konkrečiu ir kitais atvejais, kai nėra atsiskaitoma su paslaugos teikėju, nėra kaltų. Yra tik pusė, kuri elgiasi nesąžiningai. Visiškai nesvarbu, kada buvo susitarta atsiskaityti – prieš ar po. Atsiskaitymas už suteiktą paslaugą turi būti įvykdytas. Deja, kategoriškasis kolega neatsakė į analogišką klausimą, jei pirkėjas perka paslaugą, sumoka avansą, o paslaugos taip ir negauna. Tai kaip tada gaunasi? Klientas asilas, kad mokėjo pinigus? Aišku, kad ne. Tėra tik nesąžininga pusė.

Kaip ir visada, negaliu jums pateikti teisingo atsakymo šiam galvosūkiui. Kiekvienas vadovaujasi savo sąžine ir savo prioritetais.

Šv. Jeronimo diena - Vertėjų diena - Rugsėjo 30

Šv. Džeromas - kai tingisi versti..

Sveiki, kolegos ir kolegai! 
Teisingai, gerb. vertėjai, kreipiuosi į Jus, jei tokie skaitot mano tinklaraštuką.

Šis įrašas bus itin trumpas. Visiems žinoma apie Šv. Jeronimo dieną, kuri būna rugsėjo 30. Taigi.. fb vertėjų grupėje susirinkusi kompanija simboliškai šią dieną pamini savo rate.. kaip supratau, iki šiol tokie paminėjimai vykdavo tik Vilniuje, tačiau šiais metais kelių vertėjų iniciatyva buvo nuspręsta pasisėdėti ir Kaune. Rinksimės 30 dieną kažkur senamiestyje, tad jei bus norinčių daugiau vertėjų prisijungti, papaišykit į fb grupę Vertėjai arba man el. paštu verciuvadinasiesu@gmail.com, atsiųsiu tikslesnę informaciją :)

Iki susimatymo!

p.s. nauji įrašai apie vertimus coming soon.. :D