Kur renkasi geriausi vertimų specialistai? Žinoma, kad LM'e!

Greičiausiai būtų sunku rasti tokį Lietuvos internautą, kuris nežinotų, kas yra Linkomanija. Šis puslapis yra tikras lobynas ir ne tik savo turiniu. Dažnai tenai apsilankau, ir vieną kitą kartą paskaitau komentarus. Patys galit įsivaizduot, ko tik neprisiskaitau. 

Mano mėgstamiausi komentarai yra tokie:

- Kaip vertimas? 

- Ar geras vertimas?

- Tikiuosi, vertimas nesugadins bendro įspūdžio.

Dažniausias atsakas į tokius klausimus būna tokie:

- Lievas.

- Nekoks.

- Geras.

- Geriau skaityti originalo kalba.

Kartais komentaruose dėl vertimų užverda aršios diskusijos. Tarkim, skaitytojui nepatiko koks nors vienas išverstas žodis, ir viskas. Anot tokių ekspertų, visa knyga yra blogai išversta. 

Kadangi dabar tapo labai populiaru į lietuvių kalbą versti visokius komiksus, video klipus, na, bet kokį nedidelės apimties tekstą, vertėjų mėgėjų atsirado labai daug. Kad jau kažkiek gaudosi kalboje, tai ir verčia. Aš tame nematau nieko blogo. Bet va, kai susirenka tokie vertimų ekspertai, kurie gyvenime nėra išvertę nieko daugiau, kiek tik teko per pamokas, na... švelniai tariant, darosi juokinga :D 

Tad su pasididžiavimu pristatau naują vertimų programą, kurią atrado vienas komiksų vertėjas:

Ir ką čia daugiau pasakysi.. aišku, aš suprantu, kad kalbama buvo apie paties failo paruošimą, bet vertimas.. tebūnie.. smagių diskusijų LM'e :) 

Kalbėti ar nekalbėti? Dar ir koks klausimas.

Aną dieną susitikau su kursioke ir kartu nuėjom į parduotuvę nusipirkt ką skanaus. Kadangi ji yra rusė, o aš noriu rusiškai kalbėti kuo geriau, todėl su ja visada stengiuosi kalbėti rusiškai, nors ji gal labiau norėtų kalbėti lietuviškai, kad pagerintų lietuvių kalbą :D na, ir buvo taip, kad priėjom prie kasos kalbėdamos, aišku, rusiškai. Reikėjo sumokėti kiek tai ten tų litų ir 32 centus. Kasininkė pasikvietė apsaugos darbuotoją ir paprašė, kad ji paklaustų mūsų, ar mes neturime 32 centų. Na, situacija buvo juokinga, nes mes abi laisvai kalbam lietuviškai :D na, sau smagiai pasijuokėm ir išsiskirstėm.
Kai šią situaciją nupasakojau kitai kursiokei ir jos draugams, sulaukiau didelio pasipiktinimo :D kaip čia taip, gyveni Lietuvoj, tai ir kalbėk lietuviškai.. istorija sena kaip gyvenimas.. ir būtent tą vakarą buvo kursiokės ir jos draugo išleistuvės. Kaip ir dauguma jaunų žmonių, žemiškos laimės patraukė ieškoti už jūrų marių. Šiuo atveju į Angliją. Tada aš kreipiausi į juos:
- Tai ką, jūs nuvykę į UK ketinate tarpusavyje kalbėtis angliškai?
Stojo nejauki tyla, o atsakymas buvo akivaizdus. Kalbų mokėjimas, manau didina tolerancijos lygį... Ir dažnai taip jau nutinka, kad žmonės, nemokėdami kaimynų kalbos jaučiasi gal net ir įžeisti :D Prie to pačio prisiminiau, kaip mano fakultete buvo organizuojama tarptautinė konferencija, ir į ją suvažiavo žmonės iš įvairių šalių. Kelios iš mano kursiokių buvo pasodintos prie registracijos, tad nutaikius laisvą minutę nubėgau pas jas. Ir atvažiavo keturi svečiai iš Latvijos. Na, mano kursiokė pamanė, kad jau jie iš Latvijos, tai bus lengviau susikalbėti rusiškai. Į ką viena latvė atsakė:

"We are not from Russia".

Net supykau :D o kursiokė nepasimetė:

"Oh, you are from the UK, aren't you?"

Manau, tai latvei šis įžūlumas visai nepatiko. Apskritai aš šioje situacijoje problemos nematau. Žinau, teko girdėti ne vieną istoriją, kai užsieniečiai įsivaizduoja, kad Lietuva tebėra Rusijos dalis, ir kalbama pas mus rusiškai. Bet juk negali ant jų dėl to pykti. Jie net nežino, kur ta Lietuva yra, lygiai taip pat, kaip ir mes nežinom, kokia kalba kokiame... Hondūre.. Na, gerai, ispanų kalba... bet ir tai žinau tik todėl, kad ruošiau apie šią šalį pranešimą, bet juk pasaulyje tiek daug įvairių skirtingų šalių ir kultūrų, o jau apie istoriją iš viso patyliu. Žodžiu, taika, taika, taika :D

Išbandyta - veikia!

Jei atvirai, neketinau išrasti dviračio, tačiau norėjau surasti lengvą būdą gerinti kalbėjimą svetima kalba... Šiuo atveju - anglų. Na, natūralu, kad kuo daugiau skaitom, nesvarbu, kokia kalba, tuo labiau gerėja mūsų iškalba. Tačiau dažniausiai mokydamiesi svetimos kalbos, pradžioj užtenka tiesiog susikalbėti, ir didžiausias priešas būna tai, jog norim kalbėti laisvai, o nesigauna.. ir problema net ne žodyno skurdume, ar karčios gramatikos šaknys, o tiesiog pasitikėjimo savimi trūkumas. Ir visai neseniai nusprendžiau pasinaudoti mano dėstytojos (ta pati dėstytoja vadovavo ir mano baigiamajam darbui :D) patarimu - nori išmokti suprasti, kai žmonės kalba greitai, patys išmokit greitai kalbėti. Šią išminti išgirdau dar tik pirmam kurse, tačiau jo esmę supratau visai neseniai. Niekada neišmoksi kalbėti, jei nekalbėsi. Ir čia net ne mano išmintis :D dažniausia problema yra ta, kad neturi su kuo kalbėti... tai negi kalbėsies su savimi? Kalbėkis su knyga! 

Tuoj tiesiai per aplinkui papasakosiu šio metodo veiksmingumą. Viskas yra labai paprasta. Mes esame išmokę mokytis sąmoningai, kas reikalauja didelių pastangų, susikaupimo. Kalbos - ne kvantinė fiziką. Nebūtina suprasti kiekvieną elementą, kad suvirškintum pačią esmę, tad ir tokių pastangų dėti ne taip jau ir būtina. Šiuo atveju veikia pasąmoningas mokymasis. Pasiimi knygą ir garsiai skaitai. Geriausia tai daryti su intonacija. Ir stengtis skaityti kuo greičiau, kad artikuliacinis aparatas priprastų prie tokio tempo. Nes kaip būna... jei pokalbis vyksta galvoje, manau, didelių problemų neatsiranda, tačiau kai tenka verst liežuvį, kažkas kažkur užkliūna, gal gėda dėl akcento ar šiaip jaudulys, ir viskas, pasitikėjimas savimi išgaruoja ir lieka tik apgailėtinas garsų imitavimas. 

Iš pradžių galvojau, kad skaitydama užsirašysiu nežinomus žodžius ir susirasiu jų vertimus. Galiausiai gavosi taip, kad idėją suprasdavau iš konteksto, o ieškoti žodžių žodynuose tingėjau... Ir tada mane aplankė nušvitimas. Ir kam man tas vertimas, jei aš suprantu žodžio prasmę? Tokiu būdu didini savo žodyną natūraliu būdu, ir tu nesi pririštas prie vienos ar kitos reikšmės, tokiu būdu tampi lankstesnis.

Pati visai neseniai pradėjau taip skaityti knygas, ir rezultatą matau jau dabar. Jei anksčiau bandydavau galvoti anglų kalba, tai dabar aš visai smagiai sau po nosim ką nors pakomentuoju, ir be jokių didelių pastangų, nes liežuvis jau įgauna automatiškumo, vis geriau atsimenu įvairias frazes, ir dar geriau moku jas panaudoti vietoj ir laiku. Aišku, tarimo gerinimui reikėtų daugiau praktikos, ir net atskirų pratimų, tačiau šis būdas yra vienas iš tų, kai gali malonumą suderinti su būtinybe. 

Radau kai ką įdomaus

Galvoju, apie ką čia parašius... minčių kaip visada begalybė, bet išrinkti kažką konkretaus, neapsisprendžiu... Norėčiau parašyti apie savo bakalaurinio temą, tačiau tam reikia susikaupti. Labai jau abstrakti ir nepraktiška tema :D tad geriau papasakosiu apie vieną tokį... net nežinau, kaip pavadinti, įvykį (?). Su manimi dirba viena tokia mergaitė. Na, taip jau nutiko, kad gyvenimas jai pagailėjo... daug ko... Bet ne esmė. Manau, ji dar spės suaugti ir susikurti norimą gyvenimą. Kažkada ji man prasitarė, kad rašo, ir jos vaikinas jai pasakė, kad jį turėtų išleisti knygą. Šiuo klausimu aš esu labai bjauri. Ne dėl to, kad jausčiausi labai jau didelė šios srities specialistė, tačiau manau, jog galiu spręsti apie tokius dalykus. Tad gavosi taip, jog per kvailą galvą, leptelėjau, kad duotų paskaityt, ką ji yra parašiusi. Geriau jau būčiau nutylėjus ir išsaugojus savo sielą, nes dabar jau tikrai keliausiu pragaran. 

Ko buvo galima sulaukti iš naivaus ir beraščio vaiko? Žinoma, meilės istorijos. Tačiau mano mergaitės kūryboje meilė neužėmė pagrindinės vietos. Jos kūryboje buvo labai daug filosofijos apie gyvenimą, kas tai yra, kam reikia gyventi ir t.t. Jei būčiau redaktorius, ir man duotų sutvarkyti šią rašliavą - pasikarčiau. Manau, tvarkant tą tekstą, veiklos atsirastų bet kurios lingvistikos srities specialistui. Bet vis dėlto įdomiausia būtų kokiam psicholingvistui. Kadangi viskas rašyta ranka, tad buvo nemažai įdomių momentų, kur mergina apsigalvoja parinkdama žodžius... Galiausiai gavosi kažkoks siurrealizmas. Su keliomis savo kursiokėmis nusprendėm, kad būtų įdomu atlikti bandymą... Pateikti šį tekstą kaip pripažintą literatūros kūrinį, ir paprašyti bandymo dalyvių aprašyti pagrindinio veikėjo portretą.

Tikiu, kad šis tekstas daugumai sukeltų šoką, kitiems pasipiktinimą, kažkam juoką, o dar kam nors susirūpinimą. Tačiau vis tiek išlieka smalsu, kaip per tekstą skleidžiasi žmogaus pasaulėžiūra. Naivaus ir nuoširdaus žmogaus. Žinau, kad ko gero elgiuosi labai negražiai, bet juk tai beprotiškai įdomu. Aš niekada nemaniau, kad yra žmonės, kurie šitaip rašytų. Suprantu vaikišką romantiką, kai kuria įvairias eiles apie meilę, dažniausiai nelaimingą, ir čia nieko nuostabaus nepamatysim, bet šis tekstas mane rimtai sudomino. Ne ne, literatūrinės vertės jis tikrai neturi, bet va iš lingvistinės pusės tikrai smalsu. O smagiausia, kad visada gali paklausti to žmogaus, kas ir kodėl. Kai paklausiau mergaitės, apie ką ji rašo, atsakymas buvo toks: apie gyvenimą, gyvenimo kelią, kad reikia eiti pirmyn, o ne atgal. Pamaniau, kad tai yra bendra kūrinio mintis, bet paaiškėjo, kad tai ir yra visas siužetas bei pagrindinis veikėjas. 

Gal pateiksiu vieną iš įdomesnių pavyzdžių, prašau nesijuokti, nes ir jūs degsit pragare.

"Nusibriešk ryžtingą brūkšnį" (netaisyta)

Manau, jei paklausčiau mergaitės apie šitą brūkšnį, nemanau, kad ji ir pati žinotų, kodėl taip parašė. Mano spėjimas yra toks, kad jai teko kažkur girdėti panašius pasakymas kaip "užsibrėžk gyvenimo tikslą" ir pan.

Arba kitas momentas:

"Reikia nepraleisti nei vieno šanso nes nežinai kas gali tykauti už kiekvieno namo kampo" (ir vėl nieko netaisiau)

Šiame pavyzdyje norėčiau atkreipti dėmesį būtent į paskutinę sakinio dalį - už kiekvieno namo kampo. Įdomu tai, kad ir čia mergina kalbėdama apie abstrakčius dalykus parenka itin materialias išraiškos priemones. Kaip prieš tai buvo brūkšnys, taip dabar turime namo kampus. Spėju, kad ir čia turėjo būti kažkur girdėto "gyvenimo posūkis", "gyvenimo kampas" ir t.t. variantas. 

Ir tokių nesuderintų dalykų jos rašliavoje tikrai yra labai daug, todėl tikrai smalsu, kaip į ją sureaguotų rimti suaugę žmonės, būsimi ar esami specialistai, jei jiems šis tekstas būtų pateiktas kaip jau užtikrintas literatūros šedevras :D Aš tikrai nesityčioju iš autorės, man tiesiog iš tikrųjų labai smalsu.

Tai tiek, o kitą kartą papasakosiu, kaip man sekasi versti Sergėjaus Sadovo "Pragarišką praktiką", nes vis dėlto pasiryžau tai padaryti. 

Šiokios tokios naujienos

Po tikrai netrumpos pertraukos vėl pildau šį tinklaraštį. Nors tikrai turiu minčių apie ką rašyt, vis tik parašysiu, kaip man sekasi. Šiuo metu jau esu diplomuota lngvistė.. tiesa, tik bakalaurė, bet viskam savas laikas. Kitais metais būtinai stosiu į rusistiką. Na, bet apie tai kitą kartą.

Gal pirmiau papasakosiu apie praktiką, kurią atlikau "Pasaulio spalvose". Rimtas biuras su rimtais žmonėmis. Tik gal mes su kursioke pasirodėm nerimtai, tad ir į mus žiūrėjo pro pirštus. Įvertinimai buvo aukšti, bet neobjektyvūs. Kas man iš to aštuoneto, jei žinau, kad mano pirmasis vertimas tikrai jo nevertas, o štai kiti vertimai tikrai vertesni geresnio įvertinimo.. tik vat niekas tų kitų vertimų netikrino ir nevertino.. Šiaip suprantu.. Kai vykdėm einamąjį vertimą, tai jie vis duodavo apie save žinią, o kai vertėm jau verstus darbus, kurie jau yra praradę savo aktualumą, jau priminti apie save turėjome mes pačios :D sakyčiau, labai studentiškai ta praktika praėjo :D Spėju, tikrai nelabai gerai užsirekomendavom, ypatingai dėl pirmojo vertimo.. Na, bet ir duoti versti 50 lapų magistro darbą į ne gimtąją kalbą tai čia irgi reikėjo drąsos :D bent jau aš tikrai neduočiau  tokio darbo praktikantams.. Net ne dėl to, ar abejočiau jų sugebėjimais, tiesiog niekada negali žinoti, ar žmogus yra patikimas, nepaisant jo sugebėjimų. Manau, kiekvienas savo pažįstamų rate turi tokį gudrutį, kuris yra protingas ir gabus pats iš savęs, bet su tokiu žmogumi į žvalgybą neitum. 

Bendrai įvertinus tikrai rekomenduočiau šį vertimo biurą. Na, tiems, kurie norėtų atlikti praktiką. Biure sedėti neteks, nes ten ir taip vietos mažai, tad labai lengva suderinti darbą su praktika. (Na, bent jau mano atveju darbas kiek pakišo koją praktikai, bet jei pridėjus ranką prie širdies, labai labai norint, galėjau pasirodyti ir geriau net ir dirbdama dabartiniame darbe). 

Beje, "Pasaulio spalvų" direktorė (ir mano praktikos vadovė :D) yra išvertus tokį žinomą veikalą kaip "Partizaninis marketingas". Labai tikiuosi, kad tie, kurie skaito šį įrašą yra girdėję apie tokią knygą, nes nors aš ir humanitarė, vis tiek domiuosi kitomis sritimis, o kaip mano praktikos gynimas parodė, aš tokia viena :D nes, kai paminėjau šį faktą, į mano laukiamą reakciją sulaukiau tik awkward moment :D 

Bendrai praktika po gynimo buvo įvertinta devynetui, ir neįsivaizduoju už ką. Gal vis dėlto mano kiti vertimai buvo tikrai tokie kokybiški, kaip aš ir maniau? Nes tikrai kai kurie mano rusiški vertimai man labiau patiko nei pateikti jau paruošti profesionalaus vertėjo darbai.

Bet kokiu atveju, yra kaip yra.. Dėl perspektyvų ateityjė.. Na, vadovė pasakė, kad rašytume, jei kada sumąstysim dirbti RIMTAI. Ir net nežinau, ar bandyt laime ten ar ne. Tai tiek tų įspūdžių iš praktikos.

Va su diplominiu darbu tai buvo kur kas smagiau. Kaip visada, dirbau labai studentiškai, tad parašiau jį per paskutines dvi naktis iki pridavimo termino. Ir parašiau. Ir net labai gerai parašiau. Tik va apsigyniau prastai. Pati nesuprantu, kas man ten atsitiko, tarsi kas liežuvį būtų išrovęs. Kas mane pažįsta, žino, kad man tai nebūdinga, turbūt dėl to taip smarkiai ir nenumušė pažymio. Tiesiog tikrai pasirodžiau labai kraupiai. Aš pati sau už tokį darbo pristatymą būčiau parašius penkis.. geriausiu atveju šešis.. Tik šiaip gaila, kad taip susimoviau, o juk galėjau apsiginti ir dešimtukui :D nors esmė net ne pažymyje.. man apmaudžiausia dėl mano darbo vadovės. Ji taip stengėsi, kad tik aš geriau pasirodyčiau, kad tik geriau apsiginčiau, o aš ėmiau ir susimoviau.. na, bet tai tebūna man pamoka, kad vis dėlto ne visada gali taip aklai eiti ir kalbėti.. šiaip jei ne power point pristatymas, tai manau, būčiau geriau pasirodžius. Mane labai erzina, kai esu suvaržyta tų skaidrių, nes jos man trukdo kalbėti nuosekliai.. atrodo, va, viena skaidrė, reikia čia apie tai pakalbėti.. va, kita skaidrė, reikia apie tai pakalbėti.. ot velnias, šitai pamiršau, o šito dar negaliu minėti, nes neturėsiu ką pasakoti kitoje. Mano kalbėjimo maniera yra kopūsto pagrindu.. aš kalbu kalbu.. ir iš pradžių atrodo, kad nusišneku, bet galiausiai viskas susieina ir įgauna savotišką logiką ir prasmę :D o kalbant su skaidrėmis tai yra neįmanoma.. bent jau aš kol kas neatradau tokio būdo, kad galėčiau su skaidrėmis susišnekėti.. kitas dalykas, jei aš kalbu, tai paskui galiu netyčia ir pamiršti perjungti skaidres, kas ir įvyko gynimo metu, kai jau baigėsi mano tylos minutė ir pradėjau pasakoti apie savo darbą.. o tada komisijos pirmininkė pasakė, kad mano kalba neatitinka to, ką ji mato ant lentos.. nu jomajo :D koks skirtumas, kas yra ant lentos, juk svarbiausia, ką aš sakau :D kaip dėl manęs, tai skaidrės būtų sudarytos vien iš paveikslėlių :D bent jau būtų į ką žiūrėt, kai koks nuobodyla skaito savo pranešimą.. :) 

O va per diplomų įteikimo šventę buvo tikrai linksma.. buvau švelniai privalomai priversta sakyti kalbą :D ir ką jūs manot? Pasirodžiau šauniai.. ir pajuokavau, ir vieną kitą kartą kažką rimto pasakiau, kas širdį suvirpintų :D negaliu pasakyti, kad mano kalba buvo vajė vajė, tačiau iš visų trijų (nes dar kalbėjo lituanistai ir anglistai) kalbų, mano buvo pati natūraliausia ir nuoširdžiausia. Visai smagu buvo stebėti lituanistę (atleisk, nepažįstu tavęs :) drebančiomis rankomis.. ir kaip ji suokė apie tai, kaip "jie sėdėjo prie baigiamųjų darbų".. tik jau nereikia :D žinom mes, kaip sėdėjot :D šalia manęs sėdėjusi mano dėstytoja (irgi tokia linksmų plaučių motera :D) sakė, kad tame ir yra tas cinkelis :D Anglisto rankos nedrebėjo, ir šiaip man jo kalba pasirodė kaip iš sveikinimo koncertų.. bet gal jam taip ir priklausė.. juk praktiškai visus keturis metus jis buvo mūsų fakulteto balsas.. jei koks renginys, jį būtinai praves Vaičiulis.. Jei koks mitingas, priešaky su garsiakalbiu bus Vaičiulis. Šiaip gerai, kad fakultetuose yra tokie aktyvistai. Na, mano kursas buvo aktyvus kiek kita prasme.. ir nepasakyčiau, kad blogiausia :) 

Štai tiek šiam kartui, o kitame įraše parašysiu daugiau apie savo baigiamąjį darbą ir šiaip vieną įdomų momentą, kurį aptikau beskaitydama vieną knygą.. :)