Ups..

Pasirodo, šiais metais buvau pasiryžus 36 įrašus sukurti, apsižioplinau.. tai va, pasidalinsiu kolegės rasta karikatūra. Žiauriai smagi ir kalėdinė :D

Metų apibendrinimas.. ir naujo įkvėpimo begaudant..

Taigis, taigis.. kaipgis.. noriu pasigirti, jog baigiau versti Tomaš Tomaševski knygą - Godumo puodynė. Aišku, baigiau tik versti, dar laukia kampų šlifavimas, bet jų ten daug būti neturėtų, nes kaip niekad vertimas ėjosi sklandžiai be didelių lyrinių nukrypimų. Jei neklystu, knygą pradėjau versti spalio pabaigoje, tad bendras laikas gavosi apie du mėnesius, tačiau gryno vertimo buvo gal kokios dvi savaitės. Na, teksto nebuvo daug. Jei gerai atsimenu, tai kokie 3-4 autoriniai lankai. Na, ir literatūrinis sudėtingumas ne tekste buvo, tad vertimo procese kliūčių didelių nebuvo. Nebent į pabaigą, kai prasidėjo visos tos kulminacijos ir atomazgos.

Taigis, taigis.. mano sąskaitoje jau yra dvi knygos. Reikia taisyti padėtį.. tad apsisprendžiau, jog kitais metais būtinai baigsiu versti Sergejaus Lukjanenko "Naują sargybą". Dar labai norėčiau pagaliau prisėsti prie Gluchovskio "Metro 2035" (jau nekalbu apie senuosius apsakymus, kurių niekaip nesutvarkau), bet ten žiauriai didelis tekstas.. beveik 120 tūkst. žodžių.. tikrai yra ką veikt. Tad būkim realistai, ir apsistokim ties "Nauja sargyba" :D

Taip pat išsikelsiu sau tam tikrus finansinius tikslus, susijusius su vertimais, bet jų čia neviešinsiu, nes nežinau.. gal per daug asmeniški lūkesčiai :D Bet išsikelti juos tikrai reikės.. Dar problematiška man yra su reikiamos literatūros skaitymu.. šitai irgi reikia taisyti.  Bet negalima pamiršti ir šio tinklaraščio. Šių metų tikslą netgi viršijau.. tad stengsiuosi ateinantiems metams palikti tą patį kiekį, bet gal kaip nors parengti turiningesnį turinį :D taip, taip, sviestas sviestuotas, bet mintį pagavot :D

Na, o visiems skaitantiems, verčiantiems ir rašantiems ateinantiems metams palinkėsiu įkvėpimo, pelningų ir gausių užsakymų bei naujų potyrių :D

Meilei amžius ne riba..

Niekam ne paslaptis, jog esu didelė YA (young adult) literatūros gerbėja. Tad tapau neseniai atsiradusio "knygų klubo" nare. Pervertintos demokratijos dėka dabar skaitome "Kaulų miestą". Smalsumo vedina nusprendžiau skaityti knygą lietuvių kalba..

..neperskaičiau ir pirmo skyriaus, kaip nesiskaitė knyga. Knyga skirta auditorijai vargu ar vyresnei nei keturiolika metų, bet jaunuolių dialogai tokie nenatūralūs, kažkokie kampuoti.. susidarė toks įspūdis, jog vertė koks nors senelis, nesusipažinęs su šiuolaikine jaunimo kalba. Pagūglinus vertėją sužinojau, jog žmogus yra itin garbingo amžiaus.. ir susimąsčiau. Negi 70-metis žmogus gali versti literatūrą, skirtą vaikams? Ir ne šiaip vaikams, o paaugliams, kurių kalba yra dinamiška, greitai kintanti.. ir skaitant tą knygą jautėsi savotiška cenzūra, žodžiai sušvelninami ir pan. Šiaip įdomu. Vertėjas priklauso LLVS, ir net neabejoju, jog jis puikus vertėjas, bet. Bet, bet, bet.. vis tik didžiulė sukaupta patirtis negarantuoja lankstumo verčiant jaunimui skirtą literatūrą.

Tai sakau, reiks pasirašyti sau pačiai laišką, kad išėjus į pensiją neversčiau knygų, skirtų mano anūkams :D Šiaip šiuo įrašu nenorėjau nieko įžeidinėt, tik pasidalinti mintimis.. visada džiaugiausi savo pasirinkimu, kur stoti mokytis, ką dirbti, nes visada maniau, kad šis sprendimas atveria dideles galimybes, suteikia mano ateičiai ir gyvenimui lankstumo. Ir mane visada ramino tas faktas, jog nesvarbu, kuriame pasaulio užkampyje begyvenčiau, ką bedaryčiau, tačiau kol turiu prieigą prie interneto, galėsiu užtikrinti sau pastovų duonos kąsnį. Ir visada buvau tikra, jog amžius man nesutrukdys užsiimti mylima veikla.. ir va, te tau..

Ir dar kartą apie profesionalumo išlaikymą..arba kaip pasakyti ne..

Skubu pasidžiaugti, jog išpildžiau ir net viršijau užsibrėžtą tikslą - per metus parašyti 32 įrašus. Dėl temų aktualumo ir mano atminties spragų galiu garantuoti, jog dažnai įrašuose kartojuosi, o bet tačiau.. kaip ten toje dainoje? Sorry not sorry? :D

Kaip jau supratote iš antraštės, dar kartą kalbėsiu apie profesionalumą. Įdomus momentas buvo užkabintas vienoje diskusijoje. Kolega pasipiktino skubiu vertimu. Viskas ok. Visus erzina klientai, kurie paslaugos nori jau vakar. Tai absoliučiai natūralus pasipiktinimas, ir nesvarbu, ar jūs vairuojate troleibusą, ar verčiate tekstus.. kaip žmogus, turintis keturių metų patirtį aktyviai bendraujant tiesiogiai su klientais, galiu pasakyti tik vieną, jog nesvarbu, kokią paslaugą parduodate, kas kaltas ir pan., svarbiausia - išlaikyti profesionalų bendravimą.

Pati visada palaikau malonų, draugišką, gal kartais kiek familiarų (koks nors lengvas juokelis, vienas kitas smailas) bendravimą, jei aplinkybės leidžia, tačiau kalbant apie darbo sąlygas, reikalingas tik profesionalus konkretumas ir nulis emocijų.

Turbūt vienas iš didžiausių naujokų šokų yra pirmasis "ne" potencialiam užsakymui. Kaip mirčiai alsuojant į nugarą, prieš akis prašvilpia padėtas kryžius ant vertėjo karjeros, biurai nebesiunčia naujų užsakymų ir t.t. Bet po pirmo "ne" visos šios baimės išnyksta. Niekas jūsų neįrašo į juodąjį vertėjų sąrašą, ir niekas nededa kryžiaus ant jūsų karjeros. Tad kvėpuokite giliai ir atsakykite trumpai.

Frilansinimo grožis slypi tame, jog jūs atsakote tik prieš save. Jei norite dirbti, dirbate. Nenorite - nedirbate. Skubus vertimas ar neskubus, jums jokio skirtumo. Jei galite ir norite, pirmyn. Neturite laiko ar įkvėpimo, neimkite užsakymo. Ir visiškai nusispjaut į priežastis.

Asmeniškai man dar neteko atsisakyti užsakymo dėl to, kad tiesiog tingėčiau ir pan., bet ir nenurodau priežasties. Kitas klausimas, jei kliūtis įvykdyti užsakymą yra terminas. Įvertinu darbo apimtį, įvertinu užimtumą ir suteiktą terminą. Jei žinau, jog netilpsiu į terminą, pasakau, koks terminas man reikalingas.

Aš netgi manau, jog bandymai pasiteisinti atsisakant užsakymo dvelkia neprofesionalumu (susirgo vaikas, sprogo šildymo katilas, numirė kas nors, tingi, mokslai, darbai ir t.t.). Jūs esate laisvai samdomas paslaugos teikėjas, o ne darbuotojas. Jūs atsakote tik prieš save. Ir tik jūs sprendžiate, ar teiksite paslaugą.

Kodėl patariu atsisakant užsakymo nenurodyti asmeninių priežasčių - asmeninės priežastys ne retai būna susijusios su asmeniniais potyriais ir emocijomis. O emocijoms profesionaliame bendravime ne vieta. Kita priežastis, kodėl neverta dalintis asmeniškumais - jūs suteikiate progą klientui/vertimo biurui pademonstruoti savo neprofesionalumą. O tada prasideda visokie asmeniškumai ir nepageidautinos problemos. Kodėl? Todėl, kad kliento nekaso jūsų problemos. Ir todėl, jog jumis niekas nepatikės.

Kažkada draugė ėjo į darbą ir į jį pavėlavo. Žinote, kodėl? Todėl, kad ji padėjo bobutei pereiti gatvę. Vėlavimas buvo nereikšmingas, tad tiesiog atsiprašė, bet neaiškino priežasties, nes niekas ja vis tiek nepatikės. Kaip ir niekas nepatikės, jog jūs netikėtai susirgote. Niekas. Neseniai iš Kauno persikėliau į savo tėviškę, o draudimo konsultantas skambino susitarti dėl susitikimo Kaune. Pasakiau aš jai, jog nebegyvenu Kaune. Manote, ji manimi patikėjo? Policijos pareigūnas prieš savaitę mane sustabdė, kad pasidžiaugtų, jog nešioju atšvaitus, tačiau papildomai informavo apie pasikeitusią tvarką, jog einant per gatvę negalima naudotis telefonu ir reikia išsitraukti ausines iš ausų. Ir štai, sustabdo mane, vėlai vakare, tamsu, ausyse skamba alternatyvus rokas, o žvilgsnis įbestas į telefoninį žaidimą. Aš nuoširdžiai pasakiau, jog tikrai žinau apie tvarką, ir kad niekada neinu per gatvę naudodamasi telefonu ir klausydamasi muzikos. Ir nepaisant to, jog tai tiesa (aš net gobtuvą nusiimu, kai einu per gatvę, kad viską matyčiau), aš mačiau, jog pareigūnė maloniai šypsodamasi manimi nepatikėjo. Viena pažįstama vertėja, kuri pati turi vertimo biurą (beje, seniau ji reklamuodavo jį šiame tinklaraštyje :D), į fb specialiai įkėlė lūžusios kojos nuotrauką, kad įrodytų, jog tikrai nemeluoja.

Taigi.. nesvarbu, ar sakote tiesą, geriau nesakyti daugiau nei reikia, nes tiesa gali lengvai pasirodyti apgailėtinu pasiteisinimu, o tai jau neprofesionalu. Klientas/VB gali pradėti spausti, kad gal spėsit ir pan., kad kokios čia dar kliūtys gali būti ir t.t. Kaip antai viena kolegė nurodė, jog VB pasipiktino vertėjos pasiteisinimu. Štai čia savo neprofesionalumą parodo VB.

Dar vienas įdomus momentas būna, kai vertėjai bando paauklėti savo klientus. Dar blogiau - kaltinti juos. Jei jau yra poreikis kažką apkaltinti, tai tik emocijas. Vienoje diskusijoje išplaukė toks variantas, jog reikia šviesti klientus, kad netemptų į naktį ir suteiktų vertimams protingą laiką. Nesutinku nei dėl švietimo, nei dėl termino.

Aš esu vertėja, tad aš ir turiu išmanyti savo darbo specifiką. Klientas perka paslaugą, jo neturi dominti, kaip verčiu, kada ar su kuo. Aš galiu nusisamdyti kinų vaikus, siuvančius Nike avalynę, jei tik mano suvokimu tie vaikai sugebės tinkamai išversti tekstą. Paslaugos gavėjui visiškai vienodai, ar jūs miegosit, ar jūs valgysit, sirgsit, mirsit. Vienintelis dalykas, kuris rūpi klientui - rezultatas.

Terminas. Šis klausimas artimas praeitam tekstui. Vėluoti yra normalu. Tad skubių vertimų visada buvo ir visada bus. Nes toks jau tas mūsų gyvenimo tempas. Tereikia su tuo susitaikyti ir susiprasti - arba apsiimi versti skubius vertimus, arba ne.

Kažkas dar įkyriai bandė įpiršti situaciją, jog už skubų vertimą turi mokėti daugiau ir t.t. Norisi įterpti čia kokį nors necenzūrinį žodį, bet aš vis dar bandau apsimesti, jog tai bent jau mokslo populiarinimo tinklaraštis, tad aš to nedarysiu. Kodėl man norisi nusikeikti? Todėl, kad vienas kitam netrukdo ir vienas kitam įtakos neturi. Prieš pradėdami ar jau bendradarbiaudami su klientu/VB jūs galite aptarti sąlygas dėl skubių vertimų. Tas sąlygas galite keisti ir bendradarbiavimo eigoje. Suvokite pagaliau, jog jūs nesate darbuotojas, o paslaugos teikėjas.

Ką aš čia noriu pasakyt.. jokio skirtumo tas tarifas iš esmės, jei jūs galite įvykdyti užsakymą. Pvz., vieni vertėjai kategoriškai atsisako dirbti savaitgaliais. Man gi jokio skirtumo, kokia savaitės diena. Skubus vertimas klientui visai nebūtinai skubus vertimas vertėjui ir atvirkščiai. Tarkim, mušat dinderį, o jums pasiūlo per porą valandų išversti kokį nors tekstą. Jūs vis tiek nieko neveikiat. O jei ir veikiat, bet gal nieko tokio, kas negalėtų palaukti, tai koks čia jums skubus vertimas? Joks. Bet teoriškai tai yra skubus vertimas, nes jis reikalingas čia ir dabar. Tai ir tarifas kaip skubaus vertimo. Bet visa tai turi būti aptarta iš anksto arba bent jau prieš apsiimant versti tą tekstą. Aš nurodau, jog skubių vertimų nesiimu, bet kartais VB kreipiasi į mane, nes daugiau tuo metu neturi į ką kreiptis, ir.. paklausti juk neskauda. Bet va galite prisirinkti neskubių vertimų, ir jų gausa gali priversti jus kiek pasispausti.. ir skubus vertimas klientui gali tapti skubiu vertimu ir jums, kadangi tam, kad galėtumėte skubiai išversti dar vieną naujai gautą tekstą, turite į šalį nustumti einamus darbus.. Na, bet nėra tokios bėdos, kurios neišspręstų laiko planavimas :D