Apsaugok, Dieve, nuo giminių, nuo priešų apsisaugosiu pats..

FB grupėje buvo diskusija apie tai, kaip vertėjai padeda su vertimais savo giminaičiams ir draugams. Nepaisant to, kad artimieji yra artimieji, jie visiškai nenutuokia apie vertėjo darbo subtilybes. Ir tai, kaip jie bando išsiprašyti nemokamo vertimo, parodo, kaip jie to darbo ne tik nesupranta, bet dar ir nevertina.

Nelaimės kolega susidūrė su situacija, kai reikėjo išversti keletą lapų į anglų ir rusų kalbas, nors jis pats su rusų kalba nedirba. Tad suprantama, jog jam sutikus versti šiuos tekstus, teks pakratyti savo kišenes, nes juk giminaičiams paslauga nemokama. Cha, cha. Kad pačiam nesiterlioti su tolimąja giminaite, jis nukreipė į kitas vertėjas, kurioms prigrasė, kad būtinai paimtų avansą. Atėjus dienai X giminaitė su kordebaletais kreipėsi į giminaitį vertėją su keiksmais, kokius aferistus anas jai rekomendavo (nors net ne jai to vertimo reikia, o kažkokiai draugei). Viską išsiaiškinus paaiškėjo, kad vertėjos ne tik kad avanso negavo, bet ir paties teksto, kurį reikia išversti, o spėkit, kas liko kaltas? :D

Taigi.. kas labiausiai erzina, kai tenka derinti užsakymus su artimaisiais:

- Gal gali išversti rytojui?

- Artimiausiu metu neturėsiu laiko.

- Taigi ten visai mažai, gal kokie 5-10 lapų…

PATARIMAS: atsisėskit ir perspausdinkit šį tekstą. Tiesiog perspausdinkit, neverskit, ir sekit laiką, pažiūrėkit, kiek tai užima be vertimo.

- Kad kažin ar galiu apsiimti, laiko mažai, o čia daug ką versti reikia..

- Tai ten labai jau gerai versti nereikia..

PATARIMAS: tokiam vertimui naudokite Google Translate, kadangi vertėjas niekada nevers „nelabai gerai“. Vertėjas visada vers maksimaliai gerai, kiek jis sugeba, nes tiesiog kitaip jis negali. Tai nereiškia, kad vertimas bus super geras, bet tiesiog joks vertėjas versdamas nesėdi ir negalvoja – ai, čia gal nedėsiu to artikelio, o šito sakinio logika tegul toliau sau šlubuoja, ir pofik ta gramatika.. Čia tas pats, kas ruošti kokias salotas, ir va, morką supjaustysiu plonai, o agurko tik pusę, bet į salotas sumesiu tiek supjaustytą dalį, tiek pusę nepjaustyto agurko.. vertėjas supjaustys visas salotų sudedamąsias dalis. Galbūt dalis jų nebus taip jau labai smulkiai supjaustytos, bet saltos gausis valgomos.

- Bet ir brungu kaip!

- Čia jau su nuolaida.

PATARIMAS: lengviausias būdas atsikratyti tokių paslaugų kaulytojų – nurodyti darbo įkainius. Nesusidūrę su vertimais žmonės neturi jokio supratimo apie tokį dalyką, tad gali tik pagūžčioti pečiais ir pasakyti, jog tai yra standartas..

FB grupės diskusijoje buvo nurodyta galimybė mandagiai atsikratyti giminaičio arba atlikti jam darbą už normalų atlygį – apsimesti kitu vertėju. Tarkim, dėdė Petras prašo išversti kokį tekstą ir sakot, va, žinau, vieną vertėją, kuris apsiimtų už tiek ir tiek. Jei dėdė Petras nenusigando, paimat ir išverčiat tą tekstą.. :D

Anime: Fune o Amu

Aš mėgstu anime. Mane žavi šios animacijos žanrų ir siužetų gausa. Atsimenu, per vienas anime naktis rodė filmą apie depresija sergančią mokytoją ir mokinį, kuris norėjo siūti batus. Pamenu, kaip sėdėjau suraukus kaktą ir galvojau: na ir kam gi gali šauti mintis kurti siužetą, kur pagrindinis veikėjas nori siūti batus? Man tai buvo nesuvokiama. Nors tai anime ir nieko stebinti neturėtų.

O ar įsivaizduojat, kad yra anime, kur pagrindiniai veikėjai sudarinėja žodyną? Neatsimenu, kas man užrodė šį Fune o Amu, bet aš žinojau, jog pažiūrėt šį serialą yra garbės reikalas. Ir pažiūrėjau. Neilgas, vos 11 serijų anime. Ir toks nuostabus. Leksikografų vargas man savotiškai primena vertėjų. Kaip vertėjai amžinai nepatenkinti tuo žinojimu, jog visada galima rasti geresnį variantą, taip ir leksikografai kankinasi rinkdami žodžius.. čia iš viso tikras Sizifo darbas.

Turbūt didžiausią ačiū šiam anime galima pasakyti už tai, jog taip paprastai ir taikliai pavaizdavo leksikografų atsidavimą savo darbui. Oi, ne kiekvienas galėtų žaistis su žodžiais, ne kiekvienam užtektų kruopštumo ir atidumo su jais terliotis.. atsimenu, kai man buvo užplaukęs azartas (jis užplaukia kiekvieną kartą, kai tik išverčiu kokį nepažįstamą tekstą ir man absoliučiai svetimos srities) paruošti sci-fi ir fantasy žodyną. Na.. kaip ten sako, svarbiausia gražūs ketinimai :D

Peržiūrėjusi šį anime sužinojau nemažai naujo. Labiausiai mane nustebino, jog yra toks dalykas kaip „lapų prilipumas“. Nežinau, ar pas mus į tai yra atkreipiama dėmesį, bet va Japonijoje žodynų sudarytojai suka galvą dėl popieriaus – kad jis būtų ir plonas, ir patvarus, ir nepersišviestų.. ir kad verčiant lapus popierius tinkamai liptų prie pirštų, bet nesuliptų su kitai lapais.. įsivaizduojat? Čia tai bent.

Istorijoje žodynų sudarymas turėjo labai gražią alegoriją apie laivą, jog žodžiai tai bekraštis vandenynas, o žodynai yra laivai, kurie padeda žmonėms susišnekėti, pasiekti reikiamus krantus. Gražu, tiesa?

Oficialiai skelbiu, jog šį anime privalo pamatyti visi, kas dirba su žodžiu. Mėgsta anime, nemėgsta, tai yra visiškai nesvarbu. Manau, tai taip pat puiki proga parodyti artimiesiems ir draugams, kiek daug reiškia šis darbas, ir koks sunkus jis yra. Ir gal net savotiškai nedėkingas, bet be galo prasmingas.

Who lives in a pineapple..

Na štai, pagaliau prisėdau pasigirti. Praeitame įraše žadėjau, jog papasakosiu, jog teko garbė ir šlovė versti devinto sezono keletą Kempiniuko Plačiakelnio serijų. Verčiau ne titrams, o įgarsinimui. Tai buvo pirmas toks vertimas mano kuklioje karjeroje. Iki tol teko tik versti subtitrus. Maniau, kad ir čia bus panašiai, nes tekstą man juk davė, o bet tačiau.. kaip aš klydau. Teksto realiai labai mažai, bet jo pobūdis žudantis. Reikėjo pastoviai sinchronizuoti tekstą su tuo, kas vyksta ekrane, nes vienokie jaustukai ir pasakymai yra anglų kalba, ir visai kitaip kalbama lietuviškai. Tad ne kartą teko pakeisti teiginį retoriniu klausimu, o klausimą teiginiu.

Kitas iššūkis buvo tematika. Jei matėte šią animaciją, turbūt prisimenate, jog ten viskas siejasi su povandeniniu gyvenimu – keiksmažodžiai, patarlės ir kita frazeologija. Tad štai čia teko padirbėti. Labai džiaugiausi tuo, jog Neptūnas šauniai rimuojasi su Perkūnu, tad sugebėjau gana natūraliai integruoti Neptūną į Perkūno kailį, pvz.: kad mane Perkūnas.. ir t.t. Tačiau labiausiai didžiuojuosi kitu vertimu. Šioje animacijoje labai daug pasakymų iš serijos „velniava“, ir visos praktiškai su kokiomis tai jūros gėrybėmis, tad daugiausiai mano kūrybinių pastangų pareikalavęs vaisius yra „po koralais“. Na, na? Ar iškyla jūsų mintyse analogas „po paraliais“? Išbandžiau aš šį variantą ant savo pažįstamų, tai buvo smagu išvysti pritariančias šypsenas jų veide.

Dabar tik gailiuosi dėl vieno momento, kur Planktonas buvo išvadintas snargliu (dėl dydžio ir nereikšmiškumo), ir išverčiau kažkaip ne taip įdomiai, dabar jau turbūt būčiau jį išvadinusi kokia ameba, ir būtų jau arčiau prasmės.. na, bet ką jau padarysi. Iš tikrųjų tas labiausiai ir vargina, jog visada žinai, kad galima išversti geriau.. ir tas jausmas niekada neapleis.

Kokie bendri įspūdžiai? Man patiko. Buvo tikrai smagu po tiek laiko vėl pažiūrėti šią animaciją. Vertimas nebuvo varginantis, užtat pareikalavęs kūrybiškumo. Finansine prasme kažin, ar tokie vertimai apsimoka. Nežinau, kaip tokiame vertime „atkalti ranką“, kad vertimas eitųsi sparčiau. Įtariu, reikėtų pasiskaityti daugiau apie tokio pobūdžio vertimus. Viena serija suėsdavo apie 1-1,5h, o uždarbis apie 10 pinigų. Nežinau, ar čia standartinis toks mokestis už tokio pobūdžio vertimą (mokama už serijos trukmę), bet norisi tikėti, jog už normalų serialą, kur teksto daugiau, o ir jis susideda ne iš jaustukų ir ištiktukų, mokama daugiau. Jei ką nors domina apimtis, tai vienos serijos skriptas užima apie 11-13 A4 lapų. Ženklų skaičiuoti neapsimokėjo, nes pusę teksto užima vardai.

Tikiuosi, jog tai ne paskutinė tokia mano vertimų patirtis.