Šių
metų vasario aštuonioliktąją pradėjau versti Андрей Геласимов apsakymą «Жажда». Ir vakar pagaliau baigiau verst.
Nors realiai verst baigiau dar prieš gerą mėnesį, tiesiog daug ilgiau užtrūko
redagavimo procesas. Pragariškas darbas, ir dar garantuotai palikau jūrą
klaidų. Nekenčiu redagavimo. Deja, neturiu tokio gero pažįstamo lituanisto,
kuriam drįsčiau draugiškai kumštelėt į petį ir pasakyt: „Pažiūrėk, ką?“. Tad
pati sau vertėja, pati sau redaktorė.
Kodėl būtent šis
kūrinys? Po
didžiulio fiasko verčiant Sadovo „Padavimą apie girtą studentą“, supratau, kad
dar esu per maža imtis tokių didelių pastangų ir patyrimo reikalaujančių tekstų
vertimų. Kai netyčia (reikėjo paskaitai) perskaičiau šį apsakymą, jis man
beprotiškai patiko. Susimąsčiau, kad va, ir apimtis įkandama, ir pats tekstas
ganėtinai primityvus. Na, čia jau autoriaus stilius toks – genialumas
paprastume. Turbūt tas toks, sakyčiau, vaikiškas nuoširdumas mane tiek papirko,
kad „Troškulys“ tapo mano pirmuoju rimtu išverstu grožiniu kūriniu.
Ko prireikė? Teko šiek tiek susipažinti su karo
įranga. Tačiau didžiausiai valios pastangų teko dėti valdant save. T.y. tas
primityvumas, apie kurį kalbėjau aukščiau. Pvz., kai yra tiesioginė kalba,
lietuvių kalba mes turim tokius variantus: pasakė, atsakė, tarė, pratarė,
paklausė, pakartojo, pasiteiravo, papasakojo ir t.t., tačiau šis kūrinys
reikalavo buko „pasakė“. Net jei buvo užduodamas klausiamas, jis vis tiek
„pasakė“. Ir jis neatsakė į klausimą, o taip pat tiesiog „pasakė“. Taip, tai
turbūt buvo sunkiausia. Problematiškiau buvo nebent tik su keiksmažodžiais ir
barbarizmais, kurių teko atsikratyti su raudančia širdimi. Nors tekste
keiksmažodžių tikrai buvo mažai, ir jie gana padorūs, tik kad niekas
lietuviškai taip nesako. O „velniava“ ir „po paraliais“ situacijos rimtumo
nelabai atspindi :D Pradžioj svarsčiau galimybę palikti originalius
keiksmažodžius, tačiau vis tik nusprendžiau palikt tuos lietuviškus, kadangi
pats tekstas rusų kalba neskamba grubiai, o palikti keiksmai lietuvių kalboje
iš karto padarytų tekstą grubų.
Ko išmokau? Kaip yra sena studentų išmintis:
„Rašyk, kol rašosi“, tai ir šiuo atveju – versk, kol verčiasi. Iš pradžių
išverčiau visą tekstą, pasižymėdama tam tikras vietas, kurios man kėlė
abejonių. O dėl interneto trūkumo, man abejonių kėlė daug kas, tiek
frazeologizmai, karo terminologija (pritaikyta lietuvių kalboje), svetimybės,
žodžių žaismas ir t.t., todėl išvertus visą tekstą dar teko blusinėtis dėl
kiekvieno neaiškaus momento. Taigi.. ateičiai žinosiu, kad jau iš pat pradžių
reikia galutinai apsispręsti, ką daryti su tomis svetimybėmis, barbarizmais ir
keiksmažodžiais, nes paskui reikia perdarinėt tą patį per tą patį ir gaišt
laiką. Suprantu, lituanistai turbūt labai pyksta dėl šio mano svarstomo punkto,
kaip gi čia taip, kokie dar barbarizmai lietuviškame tekste. Na bet juk tekstas
nėra lietuviškas. Ir manau, kad jei tikrai nėra atitinkamo ekvivalento,
svetimybės yra tikrai leistinos, jei tik jos yra suprantamos skaitytojui. Galu
gale, vertimas skirtas ne tam, kad ugdyti nacionalistinius elementus, o būtent
atspindėti tikrovę, kuri pasireiškia per svetimą kalbą.
Kaip gi vis dėlto
verčiau? Kaip ir
minėjau prieš tai, išverčiau visą tekstą. Tada blusinėjau neaiškius momentus.
Išsiaiškinusi dėl visų man kėlusių klausimus aspektų, ėmiausi redagavimo.
Manau, geriausia redaguoti tekstą – skaityti garsiai. Skaitant jauti, kur
kliūva liežuvis. Jauti, kur vienas ar kitas pasakymas būtų natūralesnis
nepažeidžiant originalo minties. Čia kalbu apie tai, kai apie vieną ir tą patį
galime pasakyti skirtingais būdais. Ir vis dėlto sutinku su ta mintimi, kad
negaliu būti šimtu procentų objektyvi savo vertimo atžvilgiu. Gali būti, ir
greičiausiai taip ir yra, kad dar daug ko nežinau, ar daug ką paprasčiausiai
pražiopsojau.
Įdomesni momentai. Tekste buvo panaudotas
frazeologizmas dėl kurio sukau galvą tikrai ne vieną savaitę: „как в воду канул“.
Ir problema ne pačiame frazeologizme, o tame, kad pagal tekstą vaikas
pajuokavo: „какнул“. Aš jau ir į kolegas kreipiausi, kad ką pasiūlytų, tačiau
nieko geriau, nei kad buvau pati apsvarsčiusi, nepasiūlė. Aš verčiau „dingo
kaip į vandenį“ ir „bingo“. Mano kolegė, kuri yra ir mano sugyventinė (gerai
jau gerai, kambariokė :D), rekomendavo paaukoti žodžių žaismą ir sugalvoti ką
nors vaikiškesnio.. Bet man taip patinka žodžių žaismai.. Juk aš negalėsiu
naktį užmigt, jei taip pasielgsiu. Taigi.. Kol kas pasiliekam ties „bingo“. Jei
kas turi įdomesnių variantų, nesilaužom, dalinamės :D
Dar
vienas momentas dėl kurio taip pat negalėjau ramiai gyventi: „Человек сидит в
тюрьме – у него срок есть. Он знает, чего ему ждать. А у меня даже срока нету“. Kaip jau galima numanyti, galvos
skausmą man sukėlė būtent „срок“. Nieko geriau nesugalvojau, kaip „срок“
susieti su laukimu: „Žmogus sėdi kalėjime, ir jam yra skirtas bausmės laikas.
Jis žino, ko jam laukti. O aš net ir laukti nebeturiu ko.“ Kodėl pasirinkau
laukimą.. Todėl, kad „срок“ yra laiko tarpas, kurį nusikaltėlis išbuvęs,
išlaukęs atgauna laisvę, o šiuo atveju gyvenimo nuskriausta moteris, kuri visko
neteko, praktiškai pasmerkta „kalėti“ savo liūdesy iki gyvos galvos. Tad ir
laukti „bausmės“ pabaigos nėra tikslo, nes pabaigos pačios kaip ir nėra. Va,
kažkaip tai taip..
Verčiant
galvą teko sukti ne tik dėl rimtų dalykų. Pasitaikė įdomus ir neverčiamas
žodžių junginys kaip ir „заначка“ (:D) – „устроить тёмную“. Jei išvertus į
žmonių kalbą, „surengti tamsiąją“ reiškia paauklėti kokį nors prasikaltusį
asmenį, kuris nusižengė, pvz., tam tikros grupuotės moralinėms normoms. Ir
tokiu atveju auka yra sumušama tamsoje arba uždengiant akis, kad nematytų savo
budelių. Knygoje „tamsiąją“ norėjo surengti pagrindinio veikėjo tėvui už tai,
kad nesirūpino šeima, buvo neištikimas žmonai, ir vaikas badauja. Tačiau tėvas
jau tada buvo karininkas, tad nieko kareivukams padaryti nepavyko.
Na
ir paskutinis, bet ne pagal sudėtingumą „зафигачить“. Šis žodis reiškia ir suremontuoti
butą, nušauti snaiperius, užmušti nemirtingąjį Koščėjų ir t.t. ir t.t. Žodžiu,
teko man rinktis labiau neutralius vertimo variantus, kadangi tinkami pagal
mintį žodžiai buvo tie patys vertalai iš rusu kalbos. Ką gi padarysi, kad
lietuviški žodžiai nėra tiek apdovanoti ryškiomis reikšmėmis :D
Paskaityti
originalą, o taip pat ir vertimą, galite paspaudę ant šių nuorodų:
Parsisiųsti
– visi formatai (RU), pdf (LT), doc (LT)
