Taip jau
gavosi, kad praeitą šeštadienį sulaukiau svečių iš Šiaulių
su svečiais iš Japonijos :D Na, tai argi aš praleisiu progą
pakamantinėt japoną? Nors dar klausimas, kuris kurį kamantinėjo..
Žodžiu, svečias buvo iš Tokijo, vardu Jungo (tariasi kaip
džungo). Jis studijuoja geografiją ir pagal studentų mainų
programą atvyko į Šiaulius. Taip jau nutiko, kad jis labai norėjo
pamatyti Kauną.. Na, negi man gaila? Tuo labiau, kad pati nesu
buvusi lankytinose Kauno vietose. Sudariau maršrutą, kad parodyti
jam kuo daugiau, tačiau kelionės organizatorė viską perdarė, ir
keliavom kiek kitu maršrutu. Gal taip ir geriau, nes būtume
nušlifavusios kojas iki kelių :D
Kaip visada
suveikė „закон подлости“. Savaitę iki šeštadienio
oras buvo pasakiškas. Ir savaitę po jo. Bet būtent TĄ šeštadienį
oras buvo.. na, sakykim, padarytos nuotraukos Kaunui optimizmo
nesuteikė :D bet argi svarbus tas oras, kai mintys pilnos
entuziazmo, puikios nuotaikos ir naujų įspūdžių troškimu?Trumpai
tariant, viskas buvo labai smagu, visiems viskas patiko, pavargom
kaip šunys, bet buvo verta. Tad iš karto papasakosiu tam tikrus
įdomius momentus, susijusius su kalba. Visų pirma, iš Šiaulių
atvykęs japonas buvo labai išalkęs, tad prie pilies esančiame
turgelyje nusipirko dėžutę skruzdėlyno. Na, suprantama, klausia:
„Kas tai?“. Mes ir sakom: „Anthill“. Jungo veido išraiška
buvo neįkainojama :D jis vos nenorėjo mesti tą dėžutę, bet mes
ji nuraminom: „Don't worry, it's just a name“. Ir šiaip, kai
lankėmės Ivanausko zoologijos muziejuje, jis nupasakojo, kad
praktiškai vos ne visi eksponatai Japonijoje yra valgomi, kuo jam
skruzdės prasikalto :D
Šiaip
stebėtina tas, jog jis per pusmetį šauniai pramoko lietuvių
kalbą, tad mūsų negausiai kompanijai praktiškai nereikėjo
laužyti liežuvio. Be anglų kalbos, jis taip pat šiek tiek žinojo
ir rusų, tačiau kad susišnekėtume, kaip tikri poliglotai
neapsiėjome be lotynų, vokiečių ir lenkų kalbų :D
Smagus
momentas buvo, kad.. Kaip čia paaiškint.. Jo paklausi angliškai,
jis atsako lietuviškai.. Jo paklausi lietuvišikai, jis atsako
angliškai :D tad tikrai sunku pasakyti, kuri kalba buvo
dominuojanti.
Taip pat
labai įdomu buvo stebėti, kaip jis mokosi kalbos. Jis viską
kartoja iš paskos. VISKĄ. Dėl ko pelnė muziejų personalo
simpatijas :D garbės žodis, mes ne tiek laiko muziejų žiūrėjom,
kiek iš jų išeidinėjom :D kaip užšnekins kokią administratorę,
rūbininkę ar kasininkę.. O jei pakeliui atsirasdavo žemėlapis..
Aš net ir pasakiau, kad jis tikras žemėlapių maniakas :D na,
nebūtų geografas.. toks jausmas, kad jis kiekvieną tą žemėlapį
nuskanuoja ir patalpina į galvą, tarsi sci-fi filmuose, kai prieš
akis pasirodo koks 3D objekto modelis, aprašymas ir t.t. :D Kadangi
nei vienas muziejus neapsiėjo be žemėlapio, ir jau po pirmojo
apsilankymo supratom, kas jį labiausiai domina, pamačiusios
žemėlapį juokavom „мы его потеряли“ :D Jau
nekalbu apie jo žinias ir įžvalgumą. Kadangi teko seniau
bendrauti su kinu, tai dabar pradedu suprasti, kad azijiečiai iš
tikrųjų pateisina stereotipus :D
Mano kolegė
nepraleido progos ir pakamantinėjo Jungo dėl japonų kalbos. Mano
meilė japonų kultūrai prasideda ties anime žiūrėjimu ir
baigiasi ties studentiškų suši valgymo, tad apie kalbą nors ir
esu šiek tiek domėjusis, tačiau vis tiek buvo įdomu paklausyti.
Kolegė sako: „Japonų pavardės labai ilgos.“ Jungo nustebo:
„Kaip tai?“ Kolegė sako: „Pavyzdžiui, Kawasaki“. Jungo
susimąstė: „Bet juk tai tik keturios raidės.“ Kolegė: „O
mums tai visos aštuonios“ :D ir jau nekalbu, kad keturi
skiemenys..
Nežinau, ar
beverta paminėti L ir R garsų kaitą. T.y., vietoj „raktas“ jis
sako „laktas“, o vietoj „kalbėti“ sako „karbėti“. Mes
paskui su merginomis kalbėjomės ir pasidalinom įspūdžiu, jog
kiekviena iš mūsų klausydamos jo lietuvių kalbos mintyse
kaitaliojom l ir r raides, kad suprast, ką jis nori pasakyti :D šis
metodas dažnai pasiteisindavo :D
O kas šiaip
mane dar labai nustebino jame, jau net nelabai susijęs dalykas su
kalba, taktilinių pojūčių poreikis. Pirmą kartą mačiau tokį
žmogų, kuris taip viską čiupinėtų, liestų, vartytų, kaip koks
vaikas :D Realiai daugiau pažįstų žmones, kuriems svarbiau
matyti, ar, kaip man, girdėti, bet kad taip viską tyrinėti..
Manau, tą šeštadienį visi laimėjome po dalelę naujos ir įdomios
patirties.
P.S.
Ivanausko muziejuje labai patogiai surašyti gyvūnų pavadinimai
lotynų, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, pagalvojau, visai
patogus dalykas, jei verčiant pritrūktų šaltinių :D
P.P.S. labai rekomenduoju aplankyti medicinos ir farmacijos istorijos muziejų prie rotušės, bet būtinai su gidu :D