2015 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Svečias iš Japonijos

Taip jau gavosi, kad praeitą šeštadienį sulaukiau svečių iš Šiaulių su svečiais iš Japonijos :D Na, tai argi aš praleisiu progą pakamantinėt japoną? Nors dar klausimas, kuris kurį kamantinėjo.. Žodžiu, svečias buvo iš Tokijo, vardu Jungo (tariasi kaip džungo). Jis studijuoja geografiją ir pagal studentų mainų programą atvyko į Šiaulius. Taip jau nutiko, kad jis labai norėjo pamatyti Kauną.. Na, negi man gaila? Tuo labiau, kad pati nesu buvusi lankytinose Kauno vietose. Sudariau maršrutą, kad parodyti jam kuo daugiau, tačiau kelionės organizatorė viską perdarė, ir keliavom kiek kitu maršrutu. Gal taip ir geriau, nes būtume nušlifavusios kojas iki kelių :D
Kaip visada suveikė „закон подлости“. Savaitę iki šeštadienio oras buvo pasakiškas. Ir savaitę po jo. Bet būtent TĄ šeštadienį oras buvo.. na, sakykim, padarytos nuotraukos Kaunui optimizmo nesuteikė :D bet argi svarbus tas oras, kai mintys pilnos entuziazmo, puikios nuotaikos ir naujų įspūdžių troškimu?Trumpai tariant, viskas buvo labai smagu, visiems viskas patiko, pavargom kaip šunys, bet buvo verta. Tad iš karto papasakosiu tam tikrus įdomius momentus, susijusius su kalba. Visų pirma, iš Šiaulių atvykęs japonas buvo labai išalkęs, tad prie pilies esančiame turgelyje nusipirko dėžutę skruzdėlyno. Na, suprantama, klausia: „Kas tai?“. Mes ir sakom: „Anthill“. Jungo veido išraiška buvo neįkainojama :D jis vos nenorėjo mesti tą dėžutę, bet mes ji nuraminom: „Don't worry, it's just a name“. Ir šiaip, kai lankėmės Ivanausko zoologijos muziejuje, jis nupasakojo, kad praktiškai vos ne visi eksponatai Japonijoje yra valgomi, kuo jam skruzdės prasikalto :D
Šiaip stebėtina tas, jog jis per pusmetį šauniai pramoko lietuvių kalbą, tad mūsų negausiai kompanijai praktiškai nereikėjo laužyti liežuvio. Be anglų kalbos, jis taip pat šiek tiek žinojo ir rusų, tačiau kad susišnekėtume, kaip tikri poliglotai neapsiėjome be lotynų, vokiečių ir lenkų kalbų :D
Smagus momentas buvo, kad.. Kaip čia paaiškint.. Jo paklausi angliškai, jis atsako lietuviškai.. Jo paklausi lietuvišikai, jis atsako angliškai :D tad tikrai sunku pasakyti, kuri kalba buvo dominuojanti.
Taip pat labai įdomu buvo stebėti, kaip jis mokosi kalbos. Jis viską kartoja iš paskos. VISKĄ. Dėl ko pelnė muziejų personalo simpatijas :D garbės žodis, mes ne tiek laiko muziejų žiūrėjom, kiek iš jų išeidinėjom :D kaip užšnekins kokią administratorę, rūbininkę ar kasininkę.. O jei pakeliui atsirasdavo žemėlapis.. Aš net ir pasakiau, kad jis tikras žemėlapių maniakas :D na, nebūtų geografas.. toks jausmas, kad jis kiekvieną tą žemėlapį nuskanuoja ir patalpina į galvą, tarsi sci-fi filmuose, kai prieš akis pasirodo koks 3D objekto modelis, aprašymas ir t.t. :D Kadangi nei vienas muziejus neapsiėjo be žemėlapio, ir jau po pirmojo apsilankymo supratom, kas jį labiausiai domina, pamačiusios žemėlapį juokavom „мы его потеряли“ :D Jau nekalbu apie jo žinias ir įžvalgumą. Kadangi teko seniau bendrauti su kinu, tai dabar pradedu suprasti, kad azijiečiai iš tikrųjų pateisina stereotipus :D
Mano kolegė nepraleido progos ir pakamantinėjo Jungo dėl japonų kalbos. Mano meilė japonų kultūrai prasideda ties anime žiūrėjimu ir baigiasi ties studentiškų suši valgymo, tad apie kalbą nors ir esu šiek tiek domėjusis, tačiau vis tiek buvo įdomu paklausyti. Kolegė sako: „Japonų pavardės labai ilgos.“ Jungo nustebo: „Kaip tai?“ Kolegė sako: „Pavyzdžiui, Kawasaki“. Jungo susimąstė: „Bet juk tai tik keturios raidės.“ Kolegė: „O mums tai visos aštuonios“ :D ir jau nekalbu, kad keturi skiemenys..
Nežinau, ar beverta paminėti L ir R garsų kaitą. T.y., vietoj „raktas“ jis sako „laktas“, o vietoj „kalbėti“ sako „karbėti“. Mes paskui su merginomis kalbėjomės ir pasidalinom įspūdžiu, jog kiekviena iš mūsų klausydamos jo lietuvių kalbos mintyse kaitaliojom l ir r raides, kad suprast, ką jis nori pasakyti :D šis metodas dažnai pasiteisindavo :D
O kas šiaip mane dar labai nustebino jame, jau net nelabai susijęs dalykas su kalba, taktilinių pojūčių poreikis. Pirmą kartą mačiau tokį žmogų, kuris taip viską čiupinėtų, liestų, vartytų, kaip koks vaikas :D Realiai daugiau pažįstų žmones, kuriems svarbiau matyti, ar, kaip man, girdėti, bet kad taip viską tyrinėti.. Manau, tą šeštadienį visi laimėjome po dalelę naujos ir įdomios patirties.

P.S. Ivanausko muziejuje labai patogiai surašyti gyvūnų pavadinimai lotynų, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, pagalvojau, visai patogus dalykas, jei verčiant pritrūktų šaltinių :D
P.P.S. labai rekomenduoju aplankyti medicinos ir farmacijos istorijos muziejų prie rotušės, bet būtinai su gidu :D