Rugsėjo 30 - tarptautinė vertėjų diena!

Šiandien turbūt bus vienas iš tų retų atvejų, kai rašau "į temą", t.y., įrašas bus ypatingai apie vertimus. Ir ne šiaip vertimus, o būtent grožinės literatūros.

Manau, būtų sunku rasti tokį vertėją ar vertimams prijaučiantį filologą, kuris nežinotų Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS). Jie turi savo tinklapį (nors kas šiais laikais jo neturi), kuriame skelbia įvairią naudingą informaciją bei skelbia konkursus. Jame ketinu dalyvauti ir aš. Konkurso taisyklės elementarios: reikia išversti tam tikrą ištrauką į kitą kalbą. Aišku, ten yra nurodyti tam tikri kriterijai, bet koks konkursas be jų neapsieina?

Su vertėjų diena, kolegos :D 

Konkurso nuoroda: LLVS konkursas

Holy shtako!

Jokia paslaptis, kad esu didelė fantastikos mėgėja. Nesvarbu ar tai būtų mokslinė, ar kaip lituanistai sugalvojo - maginė fantastika. Tiesa, labai kraupi sąvoka :D Žodžiu, visai neseniai aptikau naują mokslinės fantastikos serialą - Defiance. Veiksmas vyksta ateityje, kai į Žemę atvyksta ne itin draugiški ateiviai. Galiausiai pas mus atsikrausto skirtingų rasių ateivių kolonijos. Be abejo, šis faktorius paveikė kalbą :D Įdomiausias kalbinis momentas yra nukreiptas į paprastą cenzūrinį-necenzūrinį žodį shtako. Iš konteksto galima suprasti, kad tai yra ateivių variantas žodžiui shit. 

Kadangi serialą tenka žiūrėti rusų kalba, aptikau vieną smagų dalyką dėl kurio ir atsirado šis įrašas. Siužetas vystėsi taip, kad vienas vaikinas-ateivis norėjo vesti žemietę, bet jo įtakingas tėvelis-ateivis to nenorėjo. Tėvas jam pareiškė, kad anas prieštarauja, į ką sūnus atsakė:

- Да это же полная штакня!

Žmonės, bent kiek besiorientuojantys rusų kalboje ar keiksmažodžiuose, turėtų be didelio vargo atgaminti visiems puikiai žinoma keiksmažodžio variantą ;) Šiuo atveju priesaga ir galūnė tampa ypatingai informatyvios. 

Dar kartą apie rusistikos magistrą..

Jau praėjo antra mokslų savaitė. Kuo toliau, tuo viskas darosi smagiau ir įdomiau. Nors dar su kursiokais kažkaip flegmatiškai kuriasi įdomūs santykiai. Labai visi atsargūs, ar kuklūs? Sunku suprast. Aš, kaip žmogus itin mėgstantis bendrauti (самая дружелюбная тварь в мире :D), vis noriu tai pajuokauti, tai kažką aptarti, bet nesinori pasirodyti kažkokia išsišokėle... Iš kitos pusės, gal jiems ir nelabai įdomu, ką aš ten kalbu. Žodžiu, gyvenimas parodys.

Pirmi įspūdžiai apie pačias studijas... Jaučiuosi susižavėjusi. Šiek tiek apsvaiginta. Na, akivaizdu, tai ne mano širdžiai mielas KHF, tačiau tikiuosi, kad šiame filfake man seksis neblogiau. Labai gerą įspūdį sudarė dėstytojai. Labai nemėgstu, kai dėstytojai viską skaito iš skaidrių ar iš konspekto. Na, nesakau, kad konspektai nereikalingi, aišku, kad reikalingi tam, kad prisilaikyt kokio tai plano, nepamirši ko svarbaus ir pan. Bet ne skaityti visą paskaitą iš lapo. Ir štai man dabar dėstantys specialistai tikri žodžio meistrai. Tiesiog gera klausytis. Gal kiek trūksta to tokio dialogiškumo apie kurį jie taip daug kalba... Nežinau, kaip kituose universitetuose su tuo yra, bet KHF per paskaitas dažniausiai kalbėdavom mes. Na, arba dėstytojas jau ten konkrečiai dėsto kokią tai sunkiai suvirškinamą teoriją, tada mums tekdavo ir patylėt. O čia lyg ir norėtum pakalbėt, bet nieks tau neduoda :D Tikiuosi, kad čia tik dėl to, kad paskaitos kol kas įvadinio pobūdžio, vėliau turbūt kalbėsim iki užkimimo :D 

Kas man dar labai patiko, tai pradedantis formuotis požiūris į lingvistiką. Tiksliau, pačio mokslo suvokimas. Man labai smagu, kai klausau kokio dėstytojo kalbos ir mano sąmonėje kažkas keičiasi, kažkas sujuda... Spėju, varžteliai kokie tai pradeda suktis :D Niekada neįtariau, kad kalbotyros istorija gali būti tokia įdomi. Na, gal taip yra todėl, kad patys dėstytojai labai įdomiai pasakoja.

Tik va liūdna dėl vieno dalyko - magistrinio darbo vadovo. Puoselėjau viltį, kad gal man pasiseks, ir man leis rašyti pas mano dėstytoją, kuri vadovavo mano bakalauriniam darbui. Nors dar didelis klausimas, ar ji pati norėtų, kad aš pas ją rašyčiau. Smagiausia tai, kad ši dėstytoja yra tikras unikumas. Niekur kitur tokio žmogaus nesutiksit. Žinot, būna faini dėstytojai, būna kirviai, būna nuobodūs, o dar būna jokie.. tokie beveidžiai.. O štai mano dėstytoja... Net nežinau, čia jau atskira kategorija. Aš ją gerbiu tiek pat kiek ir bijau. O bijau aš jos labai :D Bet kaip darbo vadovui jai nėra lygiu. Ji tikra tinginio svajonė! Tik vat toks tinginys studentas kaip aš toli gražu nėra mokslininko svajonė :D 

Kai nuėjau į katedrą pasiklausti, ar man leistų rašyti pas kito fakulteto dėstytoją, tai manęs paklausė, kokia tema norėčiau rašyti, tai leptelėjau nepagalvojusi, kad apie konceptus (nors pastaruoju metu pradedu dėl to abejoti), tai katedros administratorė apsidžiaugusi pranešė, kad pas mus pilna konceptologų. O tai aš ir pati to nesupratau per paskaitas, kai per kas antrą paskaitą kalbama apie intertekstualumą, Kristevą, Bachtiną ir kitus mano bakalaurinio darbo esminius momentus. Pagalvojau, kad gal reikėjo sakyti, jog noriu rašyti apie vertimus... Bet tada gal lieptų eiti į vertimų katedrą? Arba iš viso neleistų rašyti tokia tema.. 

Dar buvau sumąsčiusi pagąsdinti dėstytojus, kad aš esu siaubinga studentė, ir jie tikrai nenori, kad aš pas juos ką rašyčiau.. bet tai kaip jau ankščiau minėjau, vargu ar mano dėstytoja norėtų ir vėl griebti mane už ragų ir kankintis su magistriniu darbu. Bet kokiu atveju, apie jokį intertekstualumą ir precedentinius fenomenus nerašysiu! Jau gana, kad pusė šio semestro dalykų yra apie tą nelemtą metodologiją.. 

O jei atvirai, tai labai keista. Kažkaip visai kita aplinka, kiti dėstytojai. Nesakau, kad blogi, tikrai ne. Ir kartais net ir geresni, tačiau pasiilgstu savo kurso.. KHF.. Kai kurių dėstytojų paskaitų. Nors imk ir prašykis atgal į kai kuriuos dalykus kaip laisvas klausytojas :D Štai kad ir mano mėgstamiausia dėstytoja dabar penktadieniais dėsto trečiakursiams vertimo teoriją.. Taip nesveikai norėčiau paklausyt :D 

Kalbotyros perliukai

Šiandien pasivaidensiu labai trumpam, kadangi žiauriai noriu miego... nieko, greit viskas pasikeis, o šį puikų vakarą noriu pasidalinti viena tiesiog fantastiška situacija, kuri nutiko vienai merginai iš Vokietijos su kuria lankom labai įdomias (:D) kalbotyros tiplogijos (ar tipologijos kalbotyros?) paskaitas. Ji pasakojo apie savo pažįstamą iš Kroatijos (jei atsimenu teisingai). Dėl kalbos specifikos paaiškėjo, kad kroatai nelabai skiria garsus s ir š. Labai atsiprašau, jei tai ne kroatai... Šiaip rimtai reikės pasidomėti. Ir tai kroatei nutiko tokia istorija, kad ji kreipėsi į anglakalbį žmogų tokiu būdu:

- Can I shit here? 

Na žinoma, tarp shit ir sit mes skirtumą jaučiam, net ir didelį... Štai tiek :) 

Rusistika - arba kaip aš paklusau likimo valiai

Visai neseniai įvyko net man pačiai neįtikėtinas dalykas - visiškai neketindama stoti mokytis, nes turėjau įvairių planų migruoti uždarbiauti, stojau mokytis toliau. Taigi, spėkit, kas įstojo į rusistikos magistrą mokamą vietą? Ot ir neatspėjot, vis tik aš įstojau į nemokamą. Kas man irgi buvo labai didelė staigmena. Na, bakalaurą baigiau tikrai gerais balais, bet nemaniau, kad to užteks :D 

Visiškai neplanavau šiais metais stoti, galvojau, va, užsidirsiu per metus ir galėsiu paskui mokytis, tačiau žlugus mano planams išvykti, ir dar dėstytojai paskatinus, ėmiau ir užpildžiau prašymą. Visa tai įvyko per penkias minutes. Per penkias minutes mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, tačiau jau tada supratau, kad pasielgiau teisingai. Kadangi pabaigus anglų-rusų kalbų programą supratau, kad rusų kalba yra mano širdžiai artimesnė, nusprendžiau tęsti mokslus būtent su rusų kalba ir štai, įstojau į rusistiką. Šiaip labai laiku man viskas galvoje nušvito, nes jau buvo kaip tik papildomas priėmimas, ir buvo likusios trys vietos. Įstojau pirmu numeriu :D 

Kaip ir priklauso, žmonių susirinko dar mažiau nei mano anrk studijose. Kai atėjau pasirašyti sutartį, man žadėjo, kad mūsų bus 9, per šią savaitę paaiškėjo, kad mūsų yra penki su puse. Su puse todėl, kad viena mergina dirba ir jai labai sunku išsiprašyti iš darbo. Kadangi stojau ne dėl popieriaus, o būtent dėl šio nenusakomo malonumo, savo darbą nusprendžiau mesti. Ne paslaptis, kad gyvenu Kaune, tad ganėtinai sunku viską suderinti. Na, ne tiek suderinti, kiek atlikti viską produktyviai. Nors ir atidirbu visas valandas, bet gaunasi taip, kad ateinu į darbą šeštai valandai ryto, truputį padirbu, tada išvykstu į Vilnių, o kai grįžtu, tai tenka dirbti iki vienuoliktos vakaro, kad nereikėtų atidirbinėt valandas kitomis dienomis. Kitas dalykas, kai visi pripratę, kad dirbu viršvalandžius (už kuriuos niekas nemoka), gaunasi taip, kad padarau nepakankamai, ir šiaip matau, kokia visiems kančia, kai išvykstu. O aš tik džiaugiuosi,nes atgavau gyvenimą. 

Taigi du drastiški ir gyvenimą keičiantys sprendimai.. O kiek įdomybių manęs laukia.. Papasakosiu kitą kartą :)