Štai, mano mokslai jau juda pabaigos link.. liko nei daug, nei mažai, tik parašyti baigiamąjį darbą.. kurio turiu lygiai titulinį lapą ir puslapį.. :D taip taip, man iš tikrųjų gėda.. juk svarbiausia, kad net tema tai man pačiai labai patinka, tiesiog sergu visų normalių studentų liga - tinginitu. Gal ne tiek tingiu, kiek sunku tiesiog imti ir prisiversti atsisest ir parašyt. Būtent tokia aš rašytoja ir esu. Nemoku rašyti po truputį, kadangi prisiversti daryti tai dažnai yra sunku.. o dėstytoja būtent to ir reikalauja, kad parašyčiau po mažai.. na, ir gaunasi, kad nieko ir nerašau.. gėda.. labai gėda.. bet dar nenuleidžiu rankų, ir tikrai teks šiandien padraugauti su galėtinai charizmatiška prancūzų postmodernizmo struktūraliste Julija Kristeva.. Dar ir Bachtiną prigriebsim prie kompanijos.. Ir daugėlis kitų žymių (ir nelabai) pavardžių.
Iš esmės, mano tema tikra nėra kažkoks atradimas.. gal reikėtų pasakyti bent jau kokia tema rašau.. o rašau apie intertekstualumą laikraščių antraštėse. Šiaip ką galiu pasakyti.. ko gero visi žino, kas tai yra, tik mažai, kas žino, kad būtent tai, ką jie žino, yra vadinama intertekstualumu :D čia jau kažkoks semantinis kalambūras gavosi.. na, nesvarbu. Greičiausiai kitame įraše plačiau ir papasakosiu būtent apie bakalaurinį darbą, tiesa, ir apie praktikos pabaigą ir jos gynimą. Nors jau seniai ketinau apie tai parašyt, bet vis niekaip per tą prakeiktą darbą jėgų neužtenka..
Žodžiu, kas tingit laukt mano naujo įrašo apie intertekstualumą, pagūglinkit, jei ne, tai sėkmės jums belaukiant.. ir.. smagumo dėlei pasidalinsiu keleta realių situacijų, kuriose teko dalyvauti, ar bent jau stebėti iš šalies.
Situacija I
Vyko akcija "Darom", ir pasiūliau vienam pažįstamam amerikiečiui, kad anas sudalyvautu talkoje.. na, tikiuosi, lietuviams, kad ir mieste gyvenantiems, šis žodis dar yra aktualus :D ir sukau galvą, kaip gi talka angliškai.. nieko nesugalvojau, tad nusprendžiau tiesiog apibūdinti patį veiksmą.
- Na, vienoje vietoje susirenka daug žmonių, jie daug ir sunkiai dirba, o paskui, dažniausiai po pietų ar vakarop gauna pavalgyti (bent jau tikrame kaime ši tradicija yra išlikusi.. dabar gi žmonės vieni kitiems sutinka padėti tik už pinigus).
Amerikietis susimąstė ir atsakė:
- Bet juk tai vergovė!
Neatsimenu, kada paskutinį kartą taip saldžiai juokiausi, kad net buvo sunku paaiškinti, kodėl tai vis tik ne vergovė :D
- Ne, ne.. tu dirbi, ir tau tai patinka :D
Štai kokį skirtumą įžvelgiau aš.. nežinau, kaip kitiems, bet man asmeniškai tikrai smagu dalyvauti kokiame nors bulviakasyje.. ar šiaip talkoje.. :)
Situacija II
Dirbau parduotuvėje, ir prie bendradarbės kasos priėjo rusai.. Vienas jų ir sako:
- Дайте пакет побольше. (Duokite didesnį maišą)
Ką mano bedradarbė ir padarė.. nuvedė rusų "delegaciją" prie paketų.. :D
Tai tiek šiam kartui..
