Jei atvirai, neketinau išrasti dviračio, tačiau norėjau surasti lengvą būdą gerinti kalbėjimą svetima kalba... Šiuo atveju - anglų. Na, natūralu, kad kuo daugiau skaitom, nesvarbu, kokia kalba, tuo labiau gerėja mūsų iškalba. Tačiau dažniausiai mokydamiesi svetimos kalbos, pradžioj užtenka tiesiog susikalbėti, ir didžiausias priešas būna tai, jog norim kalbėti laisvai, o nesigauna.. ir problema net ne žodyno skurdume, ar karčios gramatikos šaknys, o tiesiog pasitikėjimo savimi trūkumas. Ir visai neseniai nusprendžiau pasinaudoti mano dėstytojos (ta pati dėstytoja vadovavo ir mano baigiamajam darbui :D) patarimu - nori išmokti suprasti, kai žmonės kalba greitai, patys išmokit greitai kalbėti. Šią išminti išgirdau dar tik pirmam kurse, tačiau jo esmę supratau visai neseniai. Niekada neišmoksi kalbėti, jei nekalbėsi. Ir čia net ne mano išmintis :D dažniausia problema yra ta, kad neturi su kuo kalbėti... tai negi kalbėsies su savimi? Kalbėkis su knyga!
Tuoj tiesiai per aplinkui papasakosiu šio metodo veiksmingumą. Viskas yra labai paprasta. Mes esame išmokę mokytis sąmoningai, kas reikalauja didelių pastangų, susikaupimo. Kalbos - ne kvantinė fiziką. Nebūtina suprasti kiekvieną elementą, kad suvirškintum pačią esmę, tad ir tokių pastangų dėti ne taip jau ir būtina. Šiuo atveju veikia pasąmoningas mokymasis. Pasiimi knygą ir garsiai skaitai. Geriausia tai daryti su intonacija. Ir stengtis skaityti kuo greičiau, kad artikuliacinis aparatas priprastų prie tokio tempo. Nes kaip būna... jei pokalbis vyksta galvoje, manau, didelių problemų neatsiranda, tačiau kai tenka verst liežuvį, kažkas kažkur užkliūna, gal gėda dėl akcento ar šiaip jaudulys, ir viskas, pasitikėjimas savimi išgaruoja ir lieka tik apgailėtinas garsų imitavimas.
Iš pradžių galvojau, kad skaitydama užsirašysiu nežinomus žodžius ir susirasiu jų vertimus. Galiausiai gavosi taip, kad idėją suprasdavau iš konteksto, o ieškoti žodžių žodynuose tingėjau... Ir tada mane aplankė nušvitimas. Ir kam man tas vertimas, jei aš suprantu žodžio prasmę? Tokiu būdu didini savo žodyną natūraliu būdu, ir tu nesi pririštas prie vienos ar kitos reikšmės, tokiu būdu tampi lankstesnis.
Pati visai neseniai pradėjau taip skaityti knygas, ir rezultatą matau jau dabar. Jei anksčiau bandydavau galvoti anglų kalba, tai dabar aš visai smagiai sau po nosim ką nors pakomentuoju, ir be jokių didelių pastangų, nes liežuvis jau įgauna automatiškumo, vis geriau atsimenu įvairias frazes, ir dar geriau moku jas panaudoti vietoj ir laiku. Aišku, tarimo gerinimui reikėtų daugiau praktikos, ir net atskirų pratimų, tačiau šis būdas yra vienas iš tų, kai gali malonumą suderinti su būtinybe.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą