2019 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

Optimalumo teorija vs. komponentinė analizė

Įtariu, darau tikrą šventvagystę, kurdama tokį pavadinimą, bet gal akmenimis nieks neužmėtys. Taigi. Vargu, ar rasime tokį vertėją, kuris nesikankino su kokiu nors vertimu, kur medžioji žodį, o jame vis kažko trūksta, vis kažko to tokio subtilaus, nesugaunamo, neaprašomo, nenusakomo. Jei ši medžioklė yra būtent ta priežastis, kodėl man patinka grožinės literatūros vertimas, tai vienai draugei tai kaip tik priežastis tų vertimų nesiimt visai :D Bet o ką daryt? Verst juk reikia?
Studijuodama rusistikos magistrantūroje susipažinau su tokiu dalyku - komponentinė analizė. O tai yra reikšmės skaidymas į semas. Trumpai tariant, žodžiui atliekamas skrodimas. Kai mus mokė, šio skrodimo esmė buvo nustatyti pagrindinį skirtumą iš panašių žodžių. Pvz., siela, dvasia, vėlė, vaiduoklis. Visi šie žodžiai priklauso iš esmės tam pačiam semantiniam laukui, ir tarpusavyje turi daug bendro, tačiau yra esminiai skirtumai, kodėl negalime vaiduoklio pakeisti siela ir pan. Arba mūsų nagrinėtas pavyzdys: biologinė mama, įsivaikinusi mama. Ar antroji gali būti pilnavertė mama? Visi rėkiam, kad taip! Tačiau ne retai stebimės tokiom mamom ir sakom: myli kaip tikra mama. Kai myli bioliginė mama, mes, visų pirma, nesistebim tokiu reiškiniu. Taigi, vis tik yra tas, pavadinkim mamos tikrumo laipsnis šiuo aspektu. Beje, čia kalbu grynai žodžio lygmenyje, nekalbu apie kokius nors unikalius konkrečius atvejus. Taigi, nežinai, kurį variantą rinktis, pasidarai skrodimą ir renkiesi tinkamiausią :D Čia jau remiesi žodynuose ir tekstynuose aptiktomis reikšmėmis ir pasižymi, kuo vienas variantas išsiskiria, o kuo kitas.
Vėdrynas
O dabar atvirkščiai. Optimalumo teorija. Apie ją išgirdau per moderniųjų kalbotyros krypčių dalyką (beje, tiek KA, tiek OT yra plačiai taikomos ir ne vien kalbotyroje, realiai visur jas galima pritaikyti). Optimalumo teorija nusipurto taisyklių ir į priekį išstumia universalius apribojimus, pagal kuriuos sprendžiama, kiek įmanomas pažeidžiamumas. T.y. mes pateikiam reiškiniui kriterijus, surašom visus kandidatus, ir sužymim varneles, kuriuos kriterijus atitinka, o kurių neatitinka drastiškai - išmetam kaip netinkamus. Tokiu atveju skrodimą reikia atlikti jau žodžiui tos kalbos iš kurios yra verčiama, pvz., iš anglų. Pateiksiu savo darytą pavyzdį, kuriame pagaliau išsprendžiau "Bado žaidynių" katino vardo dilemą, dėl kurios kamuojuosi dar nuo 2012 metų.
Taigi.. "Bado žaidynėse" buvo katinas vardu Buttercup (aš jau turbūt visiems su tuo katinu nusibodau). Į lietuvių kalbą vardas buvo išverstas pažodžiui Vėdrynas. Man, kaip tikrai kačių užkalbėtojai ir profesionaliai senmergei su stažu, nu nė per kur tas vėdrynas nelimpa :D galbūt tai mano subjektyvus vertinimas, nors su kuo kalbėjau, vėdrynas neužkliuvo tik vienam asmeniui, bet ir ten kalba ėjo ne apie katiną, visi kiti pritarė minčiai, kad jokia normali mergaitė neužvadins ryžo katino vėdrynu. Aš dar motyvuoju, jog šiuo atveju pažodinis vertimas yra netinkamas dar ir dėl to, kad pats žodis yra prastai paplitęs, net tekstyne tikrinau, vartojamas negrožinėje literatūroje iš esmės ir negrožiniais tikslais. Priešpriešai galima pateikti kokią ramunę, kur vartojama tiek ir kaip vaistinis augalas, tiek ir kaip romantikos apraiška. Ir šiaip asociacijos su viedrais visokiais :D Nors imk ir atlik apklausą :D
Grįžtam prie optimalumo teorijos. Sukuriam apribojimus, kriterijus:
  • kadangi tai yra grožinės literatūros kūrinys, ir tokius vardus įprastai verčiame, mums reikia lietuviško vyriškos giminės sugramatinto varianto.
  • kadangi vardo kilmę lėmė geltona gėlė, lietuviškas variantas taip pat turi būti geltona gėlė
  • na, ir kad skambesys nesipyktų su protu, kad normali mergaitė tikrai pavadintų tokiu vardu
Na, pažiūrėkim, kas man gavosi..


Baterkapas visai nelietuviškas ir griozdiškas, metam lauk. Pienė - mot. giminė, tačiau galima būtų nusižengti kalbų dievams ir pavadinti katiną Pieniumi? Na, čia aš nesigilinsiu :D Vėdrynas, kaip supratote, man yra traaagiškas variantas. Tai ką aš dariau? Atsidariau google, įsivedžiau raktažodžius su lietuviškais gėlių pavadinimais ir paprasčiausiai skrolinau, kol radau burbulį :D beje, net ir tiesioginiai reikšmei nebuvo labai nusižengta, nes burbulis yra vėdryninių šeimos augalas.
Na, čia buvo užduotis, todėl, sakykim, gražiai viskas pateikta, realiame gyvenime tiesiog susirašytum visus variantus ir netinkamus brauktum lauk :D O bet tačiau. Įsivaizduokim, kad burbulio neradau. Ir nėra jokios katiniškai skambančios geltonos gėlės lietuvių kalba. Ką tada daryt? Tada jau tektų nusispjauti į principus ir imti mažiausią blogybę, kuri vėdrynas turbūt ir būtų :D

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą