Jau
kelis vakarus iš eilės žiūriu Michailo Zadornovo koncertus. Jis
kad ir kandus satyrikas, tačiau vis tiek yra dar švelnus. Labai
mėgstu jo istorijas. Ypatingai apie tai, kaip užsieniečiai
nesupranta rusų kultūros :D Man džiugu tai, jog mes esame
lankstesni už vakarus. Mes puikiai suprantame tiek vakarietišką humorą, tiek
rusų. Net jei tas holivudinis humoras mums net nėra juokingas, mes
suvokiam, dėl ko juokiasi kiti. Sakyčiau, Zadornovas yra kiek per
griežtas amerikiečiams ir jų humoro kultūrai, nes šiaip ar taip,
jie ją tikrai turi. Ir turi ne tik tą buką humorą, kurį mėgsta
pašiepti likęs pasaulis, tačiau ir tikrai kokybišką bei vertingą
humoro kultūrą. Tiesiog per to buko humoro gausą labai sunku
įžiūrėti kažką įdomesnio, o kiti tiesiog ir nesistengia. Jiems
pakanka tiesiog patikėti stereotipu ir galvoti, jog visas
amerikoniškas humoras yra
bukas. Zadornovo atveju,
manau, jog jis pabrėždamas amerikiečių humoro bukumą, nori
tiesiog sukurti didesnį kontrastą, ryškesnį efektą. Nes tas žodžių junginys "amerikietiškas humoras" jau tapo kaip ir atskiras konceptas, tapęs blogo humoro pavadinimu. Pas mus labiau tokį humorą vadina
kaimišku, tačiau kuo mes labiau tolstame nuo kaimo, tuo dažniau pas
mus atsiranda amerikietiškas humoras.
Aną
kartą su drauge apturėjom diskusiją :D Ji yra Lietuvos rusė,
užaugusi rusų šeimoje, o taip pat ir baigusi rusų mokyklą. Ji
save laiko ruse. Aš esu maišyta. Mano tėtis rusas, o mama lietuvė.
Dalį gyvenimo teko praleisti Rusijoje, na, o jau dabar didžiąją
dalį Lietuvoje. Draugė manęs paklausė, kuo aš save laikau.
Vaikystėje man šis klausimas buvo skaudus, nes kol gyvenau
Rusijoje, niekam visiškai nebuvo įdomu, kas aš esu. Aš buvau
tiesiog Vika. Lietuvoje viskas buvo gan sudėtinga, nes čia mane
visi neišmanėliai laikė ruse. Ir nori nenori, kaupi kažkokį
apmaudą ant šalies, ant
žmonių, kad kokie jūs
nedraugiški ir manęs
nepriimat tik dėl to, kad mano pavardė rusiška. Nekęst manęs
priežasties nebuvo jokios. O
jei ir buvo, tai ne dėl tautybės.
Vis
tik su mama gavosi juokingiau. Ji yra gryna lietuvė, gimė ir užaugo
ten pat, kur mes grįžom iš
Rusijos. Na, ir, suprantama, ištekėjus, pakeitė pavardę. Tačiau
kažkodėl vietiniai gyventojai, kurie matė, kaip mano mama čia
augo, ją laiko ruse :D
Taip
kad aš nelaikau savęs vien tik lietuve ar vien tik ruse. Manyje yra
daugybė bruožų kiek iš vienos, tiek iš kitos kultūros. Na,
pavyzdžiui, turiu lietuvišką santūrumą ir rusišką humoro jausmą.
Turiu lietuvišką darboholizmą ir rusišką tingumą. Visur
yra savi trūkumai, tačiau savi yra savi, tad kvaila neigti kažką vien dėl to, jog gali nepatikti :D
Ir
klausant Zadornovo
monologų dažnai
pagalvoju, kad iš tikrųjų kiek rusų kultūra turi visokių
abstrakčių dalykų, kurie
nepasiduoda vertimui. Taikomoji ir visokia kokia lingvistika yra
bejėgė prieš rusų kalbą :D Man užteko vargo su „зафигачить“
beverčiant Gelasimovo
„Troškulį“. Ir vis tik turbūt vienas iš didesnių iššūkių
vertėjui būtų tokie žodžiai: тыковка,
смекалка, заначка. Žinoma,
yra ir daugiau, bet dabar neprisimenu :D Tačiau vis tik pats
didžiausias košmaras būtų šitai: Эту
фигню надо присобачить к этой хрени.
Suprantama, jog kažką
reikia pritvirtinti prie kažko, bet šis vertimas apima tik patį
primityviausią kalbos lygį :D
Kadangi
vis tiek jau šiais metais įrašo
nebepakursiu, noriu visiems palinkėti produktyvių ir vertingų metų
:D Na, ir pabaigai dar papasakosiu trumpą „įvykį“,
kurį pačiai teko stebėti. Bendradarbiui paskambino anglakalbis
pilietis ir bandė įvardinti vieną iš Lietuvos miestų. Ir tik
girdžiu, kaip kolega klausia: Is this Biržai city? Na, jei kas turi
bent panašų humoro jausmą į mano, tai turėtumėte suprast :D
Saliut :) Ir metų youtube vaizdelis yra.....