Vakar
pasiguodžiau, kad nebeteks dirbti Eridane (tarsi būčiau ten kam
reikalinga :D), ir kas tokiu atveju belieka tokiai svajotojai kaip
aš? Negali dirbti Eridane? Pati tapk Eridanu. Suprantu, skamba kiek
kvailai. O gal net ir labai kvailai, bet taip, aš pasiryžau tam, ir
tuoj pasidalinsiu savo nuostabiuoju planu.
Turiu
vieną šaunų bendramintį, kuris yra parašęs knygą, tačiau
visiems puikiai yra žinoma, kaip sunku išleisti knygą nežinomam
asmeniui, o dar ir neturint tam pinigų. Bet mūsų visų džiaugsmui
atsirado galimybė „jeigu labai nori – tai reikia!“.
Bendramintis pasidalino, jog yra tokia leidykla NaujasVardas.lt, kuri
leidžia nežinomų autorių darbus. Taip, tai elektroninių knygų
leidykla. Jei kas tikėjotės kažko fainiau ir šiuo metu su apmaudu
pasakėt „pfff“ ar „meh“, tai atsiprašyti neketinu. Mane ši
leidykla sužavėjo tuo, jog tai yra nekomercinės paskirties
projektas. Jie leidžia niekam nežinomus autorius ir iš to nieko
neuždirba. Iš esmės, niekas iš to neuždirba. Bet juk idėja
tokia nuostabi – supažindinti pasaulį su naujais autoriais. Būtų
mano valia ir turėčiau pinigų tiek, kiek jų neturiu, apsiimčiau
juos globoti :D nieko negaliu padaryti, man visada labai patiko
tokios idėjinės avantiūros, kur būtent idėja yra svarbesnė už
pelną. Jaučiu, po algos net sms'a kokį nusiųsiu :D
Dar
labai įdomi mintis ar net ideologija, kurios prisilaiko NaujasVardas
– kategoriškas NE popieriui :D Taip sakant, propoguoja rašytojus
nežudyti medžių. Net ir komentaruose būna iš jų pusės
atsiliepimų, kodėl gi tie autoriai taip veržiasi nužudyti vieną
kitą medį... Taigi atsakymas labai paprastas – popierinė knyga
yra materialesnė, tikresnė. Nes internetinis leidinys, kad ir su
tuo pačiu turiniu kaip ir popierinis, neturi to tokio „svorio“.
Jei žvelgsime į senesnius laikus, būti išleistam, analogiškai
reikšdavo ir būti vertingam. Jei tave išleido, reiškia –
parašei kažką tikrai vertą dėmesio. O internetinis leidinys...
Psichologiškai jis nesijaučia toks svarus. Baisiai čia..
sutvarkytas tekstas, uždėtas viršelis, kurį gali nusipiešti, kas
netingi, paversti tekstą visais įmanomais formatais, ir štai tau
knyga :D Tokia knyga retai pelnys rimtesnio požiūrio už tekstą,
patalpintą kad ir kokiam rasyk.lt. O ir ten dažną kartą autorius
turi daugiau skaitytojų. Arba koks nors tinklarašatis.. irgi turi
savo skaitytojų ratą.. Kad ir kaip ten bebūtų, manau, visa tai
yra tik sąmoningumo ir įpročio klausimas. Elektroninė knyga bus
vertinama tada, kai mes atprasime skaityti popierines knygas. Nes juk
dauguma knygų mylėtojų ir skundžiasi, jog jie praranda visą
malonumą skaitant per skaityklę, nes nejaučia knygos svorio ar
kvapo. Asmeniškai aš labai džiaugiuosi, kad skaityklė yra
kompaktiška ir nieko nesveria, o su savimi visur ir visada turiu
tūkstančių knygų biblioteką.
Tai
grįžtant prie temos - mintis mano tokia, kad pateikti jiems mano
paruoštus vertimus, o jie jau tegul sau nusprendžia, ar verta jiems
vargt su jais ar ne. Grįžtant prie to tapimo Eridanu – versiu
fantastinius apsakymus, darysiu tokius rinkinukus, ir galbūt kam
nors jie bus įdomus. O ir pati tuo tarpu kaupsiu publikacijas.. Nors
kiek tai padės įsidarbinti, klausimas keliantis daug abejonių, bet
juk ir aš idėjinis žmogus, ir vis tiek verčiu savo malonumui, tai
koks gi skirtumas? Ar tie vertimai dulkės mano kompiuterio
aplankaluose, ar galbūt papuls į kieno nors akiratį...
Kita
leidykla, kur autoriai turi galimybę ir užsidirbti – knygute.lt.
Taip taip, tai tas pats puslapis, kur Eridanas sukišo visą savo
turimą fantastiką. Įdomu tai, kad galima išleisti savo
elektroninę knygą ir iš to uždirbti (kuo aš šiaip labai
abejoju). Pirmas variantas – investuoji į knygos paruošimą
(250lt) ir gauni 50% pelno. Nieko
neinvestuoji – gauni 10%. Man net smalsu
pasidarė, iš ko gi jie labiau pelnosi – autorių ar skaitytojų?
:D
Štai
tokiu būdu ir bandysiu kaip nors pasidalinti savo numylėtais galvos
skausmais, o tuo tarpu dar noriu papasakoti apie du nerealius
vertėjus, kuriems žiauriai pavydžiu. Šie didvyriai yra iš rusų
kalbos verčianti Nida Jakubauskaitė ir iš anglų kalbos verčiantis
Bronius Bružas. Gal jie verčia ir iš kitų kalbų, nežinau, bet
jie abu vertė Eridano knygas, ir praktiškai viskas, kas yra
Lukjanenkos ar Vasiljevo išversta į lietuvių kalbą, tai padarė
p.Nida. Žiauriai pavydžiu. Ir dabar kai Eridanas nebeleidžia
knygų, gaila gi ir skaitytojų, nes juk yra keletas Lukjanenkos
apsakymų apie sargybas ir net kelios naujos knygos... Ir nejaugi jų
niekas nebeišvers?
P.Bronius
išvertė visą jūrą klasikinės ir šiuolaikinės moklsinės ir
nemokslinės fantastikos (ir ne tik fantastikos), dėl ko irgi labai
labai pavydžiu. Tikiuosi, jiems abiems dabar miegant ausys nekaista
nuo mano „pasišnekėjimų su savimi“. Bet juk kaip tai turėtų
būt nuostabu – versti atvirai publikai mėgstamas knygas.
Manęs
vienas draugas prašo, kad išversčiau Dmitrijaus Gluchovskio trečią
Metro dalį. Ir garbės žodis, turbūt apsiverkčiau, jei gaučiau
šią knygą. Na, bet tai beliko pasakyti draugui – laukti.
Anksčiau ar vėliau vertimas tikrai pasirodys. Ir tikrai ne vėliau
už manąjį. Nes, deja, negaliu skirti grožinės literatūros
vertimams tiek, kiek norėtųsi :)
ka tu cia sneki
AtsakytiPanaikintizdare ;)
Panaikintinelabai supratau klausimą :)
PanaikintiŠiaip aš irgi įsimylėjau į N.Vardą.
AtsakytiPanaikintiIr irgi, jeigu turėčiau lėšų - juos paremčiau. :)
Apskritai, tai jaučiu, kad tas projektas jau pradėjo merdėti. Net bijau, kad neišleis jie mano knygos. :)
Atsakymą gavai iš NV? :)
dar negavau :D bet vis laukiu.. :D galu gale, visada yra LM :D
Panaikinti