Apie humorą ir vertimus :D

Jau kelis vakarus iš eilės žiūriu Michailo Zadornovo koncertus. Jis kad ir kandus satyrikas, tačiau vis tiek yra dar švelnus. Labai mėgstu jo istorijas. Ypatingai apie tai, kaip užsieniečiai nesupranta rusų kultūros :D Man džiugu tai, jog mes esame lankstesni už vakarus. Mes puikiai suprantame tiek vakarietišką humorą, tiek rusų. Net jei tas holivudinis humoras mums net nėra juokingas, mes suvokiam, dėl ko juokiasi kiti. Sakyčiau, Zadornovas yra kiek per griežtas amerikiečiams ir jų humoro kultūrai, nes šiaip ar taip, jie ją tikrai turi. Ir turi ne tik tą buką humorą, kurį mėgsta pašiepti likęs pasaulis, tačiau ir tikrai kokybišką bei vertingą humoro kultūrą. Tiesiog per to buko humoro gausą labai sunku įžiūrėti kažką įdomesnio, o kiti tiesiog ir nesistengia. Jiems pakanka tiesiog patikėti stereotipu ir galvoti, jog visas amerikoniškas humoras yra bukas. Zadornovo atveju, manau, jog jis pabrėždamas amerikiečių humoro bukumą, nori tiesiog sukurti didesnį kontrastą, ryškesnį efektą. Nes tas žodžių junginys "amerikietiškas humoras" jau tapo kaip ir atskiras konceptas, tapęs blogo humoro pavadinimu. Pas mus labiau tokį humorą vadina kaimišku, tačiau kuo mes labiau tolstame nuo kaimo, tuo dažniau pas mus atsiranda amerikietiškas humoras.

Aną kartą su drauge apturėjom diskusiją :D Ji yra Lietuvos rusė, užaugusi rusų šeimoje, o taip pat ir baigusi rusų mokyklą. Ji save laiko ruse. Aš esu maišyta. Mano tėtis rusas, o mama lietuvė. Dalį gyvenimo teko praleisti Rusijoje, na, o jau dabar didžiąją dalį Lietuvoje. Draugė manęs paklausė, kuo aš save laikau. Vaikystėje man šis klausimas buvo skaudus, nes kol gyvenau Rusijoje, niekam visiškai nebuvo įdomu, kas aš esu. Aš buvau tiesiog Vika. Lietuvoje viskas buvo gan sudėtinga, nes čia mane visi neišmanėliai laikė ruse. Ir nori nenori, kaupi kažkokį apmaudą ant šalies, ant žmonių, kad kokie jūs nedraugiški ir manęs nepriimat tik dėl to, kad mano pavardė rusiška. Nekęst manęs priežasties nebuvo jokios. O jei ir buvo, tai ne dėl tautybės.

Vis tik su mama gavosi juokingiau. Ji yra gryna lietuvė, gimė ir užaugo ten pat, kur mes grįžom iš Rusijos. Na, ir, suprantama, ištekėjus, pakeitė pavardę. Tačiau kažkodėl vietiniai gyventojai, kurie matė, kaip mano mama čia augo, ją laiko ruse :D

Taip kad aš nelaikau savęs vien tik lietuve ar vien tik ruse. Manyje yra daugybė bruožų kiek iš vienos, tiek iš kitos kultūros. Na, pavyzdžiui, turiu lietuvišką santūrumą ir rusišką humoro jausmą. Turiu lietuvišką darboholizmą ir rusišką tingumą. Visur yra savi trūkumai, tačiau savi yra savi, tad kvaila neigti kažką vien dėl to, jog gali nepatikti :D

Ir klausant Zadornovo monologų dažnai pagalvoju, kad iš tikrųjų kiek rusų kultūra turi visokių abstrakčių dalykų, kurie nepasiduoda vertimui. Taikomoji ir visokia kokia lingvistika yra bejėgė prieš rusų kalbą :D Man užteko vargo su „зафигачить“ beverčiant Gelasimovo „Troškulį“. Ir vis tik turbūt vienas iš didesnių iššūkių vertėjui būtų tokie žodžiai: тыковка, смекалка, заначка. Žinoma, yra ir daugiau, bet dabar neprisimenu :D Tačiau vis tik pats didžiausias košmaras būtų šitai: Эту фигню надо присобачить к этой хрени. Suprantama, jog kažką reikia pritvirtinti prie kažko, bet šis vertimas apima tik patį primityviausią kalbos lygį :D

Kadangi vis tiek jau šiais metais įrašo nebepakursiu, noriu visiems palinkėti produktyvių ir vertingų metų :D Na, ir pabaigai dar papasakosiu trumpą „įvykį“, kurį pačiai teko stebėti. Bendradarbiui paskambino anglakalbis pilietis ir bandė įvardinti vieną iš Lietuvos miestų. Ir tik girdžiu, kaip kolega klausia: Is this Biržai city? Na, jei kas turi bent panašų humoro jausmą į mano, tai turėtumėte suprast :D Saliut :) Ir metų youtube vaizdelis yra.....