Good guy VLKK

Praktiškai kiekvienas, kas turi reikalų su tekstais, keikia VLKK. Manau, net ir tie, kas priklauso VLKK, keikia VLKK. Dažniausiai žmonės piktinasi dėl juokingų naujadarų. Kitą kartą piktinasi dėl kokių nors svetimybių ar skolinių legalizavimo ir pan. Bet jau ne kartą tenka stebėti, kaip žmonės piktinasi VLKK veikla ir abejoja jos verte.

Aš pati nevengiu pasijuokti iš kokio naujadaro, o kartais net ir pasipiktinu dėl kokio nors sprendimo ar draudimo, tačiau jokiais būdais nemanau, jog VLKK yra nereikalinga. VLKK ne tik kuria juokingus žodžius, bet ir puoselėja pačią kalbą. Iš tikrųjų tik dėl baimės prieš VLKK mūsų kalba yra tokia, kokia yra. Ir net laisvieji internetai taip smarkiai neišsidirbinėja.

Ką noriu pasakyti? Manau, mane puikiai supras, kas naršo rusiškuose puslapiuose. Mano akys vemia nuo visokių praislistų, penkeikų, resepšenų ir pan. Jei VLKK nebūtų tokia bjauri, kokia ji yra, visi šitie dalykai būtų ir pas mus. Puikūs mums žinomi ir naudojami lietuviški žodžiai legaliai būtų keičiami į anglicizmus vien dėl to, jog „kiečiau“ skamba. Jei VLKK kažkur ir perlenkia lazdą, tebūnie. Aš pati dažnai piktnaudžiauju kalbine nekultūra, bet tik dėl to, jog man taip gražiau. Kartais panaudoju kokį žodį užsienietišką taiklumo labui arba kaip tik ironizuodama.

Noros Gal’ knyga apie kalbą man atvėrė akis šiuo klausimu galutinai – reikia mylėti savo kalbą, ją puoselėti ir saugoti. O verčiant visada pirmenybę teikti lietuviškam žodžiui (aišku, nekalbu apie naujadarus).

O ką aš manau apie naujadarus? Va, neseniai sužinojau, jog šilmuo yra kalorija, o važis – automobilis. Na, važis jokiais būdais neprigis, nes labai jau nekomercinis variantas, o va šilmuo man patinka. Apskritai mėgstu žodžius su galūne uo. Pvz., jei kepenys turėtų vienaskaitą, ar tai būtų kepenuo? :D O grįžtant prie naujadarų.. pragariškas tai darbas. Naujas terminas turi atitikti daugybę sąlygų: daryba turi būti pagrįsta, pats žodis neturėtų būti ilgas, nekelti jokių pašalinių asociacijų (kaip antai bailutės – kelnaitės ar visiems žinomas vaizduoklis) ir t.t. Naujadarų problema yra ta, jog jie vėluoja ateiti į mūsų kalbą, ir jaunimas greičiau priima svetimybę, ir nenori jos keisti į lietuvišką variantą. Nors man šilmuo labai patinka, netikiu, jog jis prigis gyvoje kalboje.

Naujadarus galima būtų skiepyti per prievartą. T.y. jei būtų kategoriškai draudžiama naudoti tarptautinius žodžius, ir būtų privaloma naudoti tik sukurtus lietuviškus, manau, žmonės neturėtų kur dingt, priprastų ir vartotų. Bet taip niekada nebus. Ir ne dėl to, jog būtų sudėtinga kontroliuoti šį reikalą, bet todėl, jog VLKK tiesiog fiziškai nespės kurti naujadarų, o tuomet kiek konfliktų kiltų iš serijos „kuo mes kalti, kad VLKK nespėja, mums žodžių reikia dabar“.

Žodžiu, mylėkime ir gerbkime VLKK už jų kovą su vėjo malūnais ir šiaip nedėkingą darbą. Beje, kviečiu prisijungti prie šmaikščios VLKK grupės fb. Tai ne VLKK grupė, jeigu ką :D

Niekas nevertina darbo

Ne paslaptis, jog medžioju užsakymus fb. Visai ten neblogai sekasi. Aną dieną pamačiau leidyklos „For smart“ skelbimą dėl knygos vertimo. Nurodė, jog knyga apie 200000 sp.ž. be tarpų. Ir kad vertimo reikia skubiai. Kažkur skaičiau, jog įkainis už autorinį lanką (40000 sp. ž. tik nežinau, su tarpais ar be) prasideda nuo 180 iki 340 eur, priklausomai nuo tematikos. Na, galvoju, vertimas skubus, užsiprašysiu nei daug, nei mažai ~ 1500, o knygą pažadėjau išversti per 20-25 dienas. Atstovas nurodė, jog kaina yra kosminė.

Paskaičiuokim – 1 lingvistikos diplomas, 6 studijų metai, 7 metų vertimo patirtis. Ar tikrai 1500 eur yra daug už tokį darbą? Ar čia aš kažko nesuprantu? Tuo labiau, jog norint išversti tokį kiekį teksto, reiškia, jog versti reikės tikrai ne mažiau kaip 8h per parą. Taigi.. darbas, reikalaujantis specifinių žinių ir gebėjimų, darbas, kurį reikia atlikti kokybiškai. Ir dar skubiai. Kiti kolegos galbūt iš manęs pasijuoktų arba apmėtytų akmenimis dėl tokio juokingo įkainio, tačiau dabar galiu tik tuo pasiguosti, jog šiuo metu dar negaliu sau leisti būti labai išrankiai klientams ir šiaip brangiai, taip kad toks įkainis šiai dienai pilnai tenkintų mano poreikius.

Fb pastoviai matau skelbimus, kur žmonės ieško vertėjo, parašai jiems, o jie tada pasako, jog brangu, ir eina ieškoti pigesnių variantų. Ir ne taip jau retai vėliau pamatau, kaip tie patys ieškotojai paskui ieško redaktoriaus, mat skūpus moka dukart.

Vertėjai dažnai skundžiasi tuo, jog su jais elgiamasi nesąžiningai. Pvz., kodėl vertėjai turi laukti atsiskaitymo per 45 dienas nuo sąskaitos išrašymo? Atlyginimai juk mokami bent kartą per mėnesį, o kitą kartą ir kas dvi savaites. Kodėl vertėjas turi laukti stebuklų? Ypatingai pavojinga su naujais biurais, kurie per tas 45 dienas dar gali ir užsilenkti. Nors aš didelės bėdos čia nematau, jei iš to biuro gauni pastovius užsakymus, tad po mėnesio tas "trūkumas" išsilygina.

Taip pat pas mus yra labai didelė problema dėl darbo įvertinimo. Visi nori greitai, kokybiškai ir pigiai. Tai reiškia, jog realiai darbas yra nevertinamas. Visi tikisi, jog ir pigus variantas turi būti savaime suprantamai kokybiškas. Tačiau taip nėra. Įsivaizduokim, jog statom namą. Įmanoma pastatyti greitai ir kokybiškai, bet tik brangiai. Jei bus pigiai, nežinia, ar tokiame name bus saugu gyventi. Tas pats ir su vertimais.

Tam, kad greitai ir kokybiškai išversti tekstą, reikia patirties, įgūdžių, žinių ir gebėjimų visą tai panaudoti. Nesakau, jog visada pigiai gausi tik nekokybišką rezultatą. Kartais atsitinka taip, jog kai kurie dirbantys kokybiškai tiesiog neįvertina savo gebėjimų ar dėl kitų priežasčių, ir verčia už neįtikėtinai žemą kainą. Aišku, visko atsitinka ir su vertėjais brangininkais, tačiau vis tik šansai gauti kokybišką darbą yra didesni.

Neseniai prisiminiau, jog galima uždirbti ir iš užsienio klientų. Vkontakte yra atskira vertėjų grupė, kur užsirašai pagal savo kalbų kombinacijas ir lauki pasiūlymų. Reiks būtinai sugrįžti tenai, nes.. ten užsakovai nesidera, neklausia, kodėl nori tokio ar tokio įkainio. Aišku, užsiprašai įkainio proto ribose, bet niekas nė karto nepaklausė, kodėl taip brangiai, nė karto nei vienas nepasakė, jog eis ieškoti pigesnio varianto. Maža to, praktiškai visi, kuriems buvo reikalinga paslauga, siūlėsi apmokėti anksčiau ar pervesti avansą. Tiesa, praktiškai visada tai buvo kokia nors pažyma, dokumentas, ir visada skubu. Dėl šios priežasties teko atsisakyti vkontakte pasiūlymų, nes negalėjau suderinti skubių vertimų su pagrindiniu darbu.

Kitas dalykas, kuris mane visada pjauna skelbimuose, jog nėra nurodomas biudžetas. Taip sutaupytų marias laiko sau ir kitiems. Biudžeto nenurodymas akivaizdus signalas, jog niekas nenorės mokėti tiek, kiek vertėtų. Va, For Smart nusprendė, jog mano įkainis yra kosminis. Tačiau juk visada galima derėtis. Tad man smalsu, kiek jie pasiryžę mokėti už šį skubų vertimą? 1000? 800? 500? Na, bet čia jau jų sąžinės reikalas. Neturėčiau aš sąžinės, tai išversčiau už 500 su google translate, tai tik linksnius suderinčiau, net netikrinčiau, ar su originalu sutampa. O ko ne? Kiek moka, toks ir darbas. Aišku, aš sau tokios gėdos niekada nesidaryčiau.

Kaip tik su kolege apšnekėjom šį klausimą, kodėl niekas nenori nurodyti galimo biudžeto, jei visada galima surasti ir pigesnį variantą? Todėl, kad mes ubagų kraštas. Vietoj veiklos vystymo ieškom visų įmanomų būdų sutaupyti ant būtinų paslaugų, net ir ten, kur nereikėtų to daryti. Ypač kai taupymas gali kainuoti žymiai brangiau. Taip, niekas nenori permokėti, bet niekas apie permokėjimą ir nekalba. Kalba eina apie adekvatų paslaugos įkainį. Gal vieną gražią dieną ateis šventė ir į Lietuvos daržą :D

Ieškomi durniai

Kai susifeilinau. Tiesiog apsipazorinau. Totalus pravalas. Na, ok. Kalbėkim rimtai :D Žodžiu, medžiojant užsakymus fb, pasitaiko tokių gudragalvių, kurie ieško durnių. Na, pvz., skelbimas: Reikalingas EN-LT vertėjas išversti dviejų lapų tekstą. Parašai jiems savo litaniją (auto panegirika, įkainiai ir pan.), tada jau prasideda arba atsisveikinimas, arba derybos. Ir ne kartą teko pačiai susidurti su tokiais naglais piliečiais, kurie taip ir sako: norėtume, kad atliktumėte bandomąjį vertimą, tuomet mes nuspręsime, ar pasirinksime jus. Na, o tą bandomąjį sudaro trečdalis ar net pusė teksto, kurį reikia išversti. Ir aš nejuokauju. Keli tokie bandytojai ir vertėjo nebereikia. O kai žmogui pasakai, kad gal užteks kelių sakinių ar parodyti diplomą – dingsta.

Man įdomu, kiek naivių vertėjų užkimba už tokių pasiūlymų. Juk jų negali būti daug? Bent jau tikiuosi. Bet va kaip žmonės leidžia sau būti tokiems nagliems? Per tokius „užsakovus“ man net savotiška paranoja išsivystė :D Aną dieną parašiau vienam potencialiam užsakovui, jog išversčiau jų tekstą. Jie atsiuntė man failą, kad įvertinčiau apimtį ir galimybes, ir paprašė, ar negalėčiau išversti 1000 sp.ž. bandomąjį tekstą. Atsidariau failą per telefoną, žiūriu, ten viso nė 3500 ženklų nebūtų. Galvoju, nu va, eilinis lochotronas. Aišku, atsakymą parašiau mandagesne forma :D o tada jau teko pačiai raudonuot. Pasirodo, tame faile buvo nuorodos į prekių aprašymus, kuriuos reikia išversti :D kaip man buvo gėėėda.. o varge.. per telefoną tekstas visiškai nepriminė nuorodų :D o dar aš be lęšių, iš viso džiaugiuosi, jog ką įskaityti valioju, o kur jau ten tamsiai mėlyną nuo juodos atskirt :D

Žodžiu, kolegos ir kolegai, atsargumo ir atidumo visiems palinkėsiu :D

Kitas įrašas bus dar žiauresnis.. ir kultūringesnis už šį :D

Spe-ci-a-li-za-ci-ja

Praeitą kartą rašiau apie tai, koks gėris yra e-tekstas, ir kokios galimybės atsiveria vertėjams. Šį kartą pakalbėsiu apie – specializaciją. T.y. nekalbant apie tai, ką vertėjas papildomai gali daryti (maketuoti, kurti tekstus, iliustracijas ir t.t.), o būtent tai, ką jis turi daryti pagrinde. Tuoj paaiškinsiu, ką norėjau tuo pasakyti.

Teko sudalyvauti diskusijoje, kur vienas vaikinas pasidalino savo ketinimais. Jis, jei neklystu, dirba vertėju net 4 ar daugiau kalbų kombinacijomis. Ir dabar lyg mokosi norvegų kalbos, nes ten įkainiai didesni. Diskusijoje buvę vertėjai jam rekomendavo geriau pasirinkti kokią nors specializaciją. Na, žinote, tarkim – teisė ar kokia medicina. Ką daryti? Emm.. teisingo atsakymo nėra :D

Asmeniškai mane žavi toks to vaikino pasiryžimas. Pati norėčiau mokėti tiek kalbų. Bet tik bendravimo reikmėms. Kažkaip netikiu, jog sugebėčiau sukaupti reikiamą svetimos kalbos kognityvinę bazę. Vis tik manau, tam, kad galėtum darbą atlikti profesionaliai, reikia tikrai kur kas daugiau nei šiaip išmanyti gramatiką ir žinoti daug žodžių. Šiuo metu man visiškai pakanka trijų kalbų. Jei jau ir nuspręsčiau plėsti vertėjavimo plotus, tai būtų bandymai versti į anglų kalbą, ko šiuo metu nedarau.

Taigi. Būnant vertėju yra krūvos galimybių, kaip išnaudoti savo potencialą. Aš vertimuose turiu dvi aistras – grožinė literatūra ir medicina. Nesuderinamas duetas, tiesa? Jei verčiant grožinę literatūrą reikalinga literatūrinė klausa, ko gi reikia norint versti medicininius tekstus? Nepatikėsit – domėtis medicina :D Ir viskuo, kas į ją įeina. Šiam reikalui padeda įvairūs glosarijai. Pvz., kūno dalys, raumenys, nervai, smegenys ir t.t. Dar galima pasidomėti mediciniškais aspektais iš savo gyvenimo. Tarkim, jūs domitės sveika mityba, arba tiesiog mėgstate gaminti. Galite pasidomėti rimčiau tuo, ką valgote, kokios medžiagos sudaro mūsų maistą, kokios cheminės reakcijos vyksta gamybos procese, kokį poveikį visai tai turi mūsų sveikatai. Jei sportuojate, galite pasidomėti, kokie procesai vyksta organizme, kas juose dalyvauja ir t.t. Jei nenorite domėtis kasdieniais savo gyvenimo veiklos momentais, galite tiesiog random būdu paskaitinėti apie kokią nors keistą ligą :D Tačiau to neužtenka. Reikia ir praktikuotis versti. Galite savo malonumui paversti kokius mokslo populiarinimo tekstus, susirasti kokias tai pažymas.. iš lėto palengva sau versite ir džiaugsitės.. ir.. specializuositės :D

Akmens amžius vs. E-tekstas

Man nesveikai karšta.. greičiau ateitų žiema..

Žadėjau (praeitą) savaitgalį įkelti naują įrašą, bet apsimelavau. Gerai, jog už tai man niekas nemoka, o dėl vėlavimo skaitytojai neskuba užmėtyti mane akmenimis :D Šiaip ketinau visai kitokį tekstą pateikti.. gal labiau praktišką.. bet šis bus toks labiau filosofinis.

Apie vertėjo kasdienę duoną galima kalbėti paromis. Apie tai, kas yra vertėjas, ką vertėjas daro, ko nedaro ir t.t., tačiau tekstui dėmesys skiriamas visai kitoje srityje. Būtent apie tekstą ir noriu pakalbėti.

Prisiminkit tuos baisius akmens amžiaus laikus, kai tekstai būvo popieriniai, vertimus teko rašyti ranka ar su mašinėle. Aš tai jų tikrai neprisimenu, nes dėkui dievams, aš šią dalį prašokau tiesiai į šiuolaikinių technologijų amžių. Ir net nesu tikra, ar norėčiau išbandyti šį hipsterišką vertimo būdą.

Su kompiuteriais atsirado nuostabi e-tekstų era, kuri smarkiai pakeitė net tik vertėjo darbo turinį, bet ir formą. O kartais abu viename.

Nors šią vasarą su kursiokais atšventėm (mūsų buvo net 3!) studijų baigimo penkmetį, vis dažniau susiduriu su tokiomis sąvokomis, kurias matau ir girdžiu pirmą kartą. Pradžioje galvojau apie save labai blogai. Maniau, jog iš mano pusės tai yra labai neprofesionalu nežinoti tokių dalykų, tačiau įsigilinusi supratau, jog būtų gėda mokėti visas tas sąvokas ir apsimetinėti, jog moku viską, kas į tas sąvokas įeina.

Vis tik egzistuoja daugybė vertimo sričių, kurių vienas vertėjas nu niekaip neapžios. Galima pagalvoti, jog vienas ir tas pats vertėjas gali dirbti tiek raštu, tiek žodžiu. Ir ties čia reikia susimąstyti, kokios tai skirtingos veiklos apskritai. Tačiau vienas ir tas pats vertėjas gali taip daryti. Tačiau yra tokių, kurie gali atlikti tik vieną iš šių vertimų. O dar yra visokie titrų ruošimo vertimai, lokalizacijos, ir dar daugybė visko visko.. taigi.. mes galime žinoti, su kuo tai valgoma ir kaip, bet be patirties mes galime pasigirti tik tuo, jog žinome sąvoką.

Dirbant vertėja man labiausiai patinka tai, jog pastoviai sužinau kažką naujo. Net jei ne visada viską suprantu, vis tiek mane kabina pats pažinimo procesas. Na, bet grįžkime prie to, apie ką norėjau papasakot.. apie tekstus. Šiuolaikinis tekstas susideda ne vien tik iš paties teksto, bet dar iš visokių smulkių nesąmonių, kurios kainuoja laiką. O taip pat dažnai susiduriu su tokiu apibrėžimu „ne vertėjo darbas“. Įvairus grafinių elementų maketavimas, teksto dėliojimas ar net kokių lankstinukų ruošimas. Pastoviai kolegos kartoja – tai ne vertėjo darbas. Bet kodėl tai negali būti papildoma paslauga?

Turiu vieną šaunų klientą, kuris pradžioje mane samdė kaip seo tekstų vertėją, tačiau atkreipus dėmesį į tai, kiek daug tekstuose klaidų, juokaudama pasakiau, jog jiems pigiau būtų man mokėt už straipsnių rašymą rusų kalba. Bingo! Pokštas virto realybe.. bet juk kurti tekstus „ne vertėjo darbas“. Maketuoti tekstus irgi ne vertėjo darbas, bet.. kas draudžia suderinti šiuos gebėjimus, jei tik tokie yra?

O gal tai kaip tik puiki proga praplėsti savo ariamuosius laukus? Juk niekas nekalba apie nemokamas paslaugas. Aš į tai žiūriu kaip į papildomą progą pasididinti tarifą. Šiaip nesu photoshop’o meistrė, tačiau savo reikmėms man visiškai užtenka paint.net Labai simpatiška ir patogi programėlė.

Šiandien tekstai visko pilni, tačiau negi tai yra priežastis atsisakyti vertimo? Jei atsisakyčiau kiekvieno vertimo išsigandusi kelių lentelių, mirčiau iš bado. Ties šiuo klausimu viską lemia du aspektai – savo galimybių įvertinimas ir užsakovo atsakomybė.

Pirmu atveju, visi mes žinome, ką sugebame ir ko ne. Niekada neapsiimčiau maketuoti kokio failo leidybai ir pan. Ir jei reikia kažką padaryti su grafiniais elementais (pvz., ištrinti originalų tekstą ir užrašyti naują), visada įspėju, jog aš nesu profesionali grafinių elementų redaguotoja, ir visus panašius darbus užsakovas turės pasidaryti taip, kaip jiems reikia panaudojant mano paruoštus failus, arba pasidarys, kaip jiems patogiau. Bet už papildomas paslaugas pinigai būtinai bus paimti.

Tiesa, buvo ne vienas užsakymas, kurio teko atsisakyti dėl maketavimo darbų neišmanymo, tad buvau susimąsčiusi susirasti kokį nors „partnerį“, kuris galėtų pagelbėti su tokiais darbais. Bet po vakarykščių diskusijų susimąsčiau, ar tai ne proga pasimokyti pačiai tokių dalykų? Žinau aš save. Pastoviai užsidegu kokia nors veikla. Tai noriu būti suši meistre, tai programuotoja, tai žolininke, tai akušere.. veiklos atžvilgiu aš labai влюбчивая :D

O kalbant apie užsakovo atsakomybės aspektą - užsakovas būtinai turi jausti visą atsakomybę už priimtą sprendimą dėl grafinių elementų, jei jis sutiko, kad šiuos darbus atliktų neprofesionalus asmuo. Diskutuojant šia tema keli kolegos pasidalino tokia patirtimi, jog jų užsakovai "ištraukdavo" tekstą iš grafinių elementų ir jau paskui patys viską darė, ką jiems reikia. Matomai, tai yra pats užsakovas toks, kuriam svarbu, jog grafiniai elementai būtų sutvarkyti, kaip priklauso. Tačiau ne retai susiduriu su privačiais užsakovais, kurie stebisi, jei atsisakai atlikti maketavimo darbus. Ir jiems sunku išaiškinti, jog vertėjas pirmiausiai - neprivalo mokėti daryti šiuos darbus, kitas dalykas - jei jau vertėjas apsiima atlikti šį darbą, turi būti ir užmokėta. Dėl antro dalyko užsakovus įtikinti sunkiausia, nes juk tai "bendras tekstas" arba "nieko gi ten sunkaus". Dažniausiai tokiems klientams pasakau, jog dėl kompetencijos stokos tokie darbai man kainuoja daug laiko, tad jei klientui šį darbą pasidaryti "nieko ten sunkaus", aš išversiu grafiniuose elementuose tekstą (nes tai yra mano tiesioginis darbas, kuris yra apmokamas), o jis jau pats viską pasidarys, ką ten reikia. Maždaug du užsakovai iš trijų sutinka sumokėti papildomai. Kuris nesutinka, eina ieškoti kito vertėjo :D

Taigi.. kitą kartą pakalbėsiu apie mokėjimo kultūrą.. :D

Tas jausmas, kai..

..norėdamas prasiblaškyti nuo vertimo sugalvoji, jog reikia pasidaryti kavos ruošimo pertraukėlę, bet tada pamatai, jog tavo puodas dar iki pusės pilnas.. še tau optimizmo smūgis į paširdžius..

Kostmosus beverčiant..

Čia toks pasiguodimo įrašas. Šiaip turiu jau ne vieną įrašą beveik paruošus publikavimui, bet tingiu terliotis, o ir laiko nelabai turiu, nes turiu rimtą užsakymą. Sakykim, ten toks akademinis tekstas. Ir jame kartais pasitaiko tokių vietų, kurias aš vadinu kostmosais. Žinot, kur būna perskaitai ir pagalvoju „df aš čia ką tik perskaičiau?!“. Taigi.. būna, kad išverčiu, perskaitau ir pagalvoju, ką apie mane, kaip apie vertėją, pagalvos redaktorius, perskaitęs vertimą. Juk čia tikras kostmosas! Tada dar kartą perskaitau originalą ir įsitikinu, jog tai ne vertimas, o vis tik pats tekstas yra kostmosas.

O kaip išversti kostmosą? Perskaitai sakinį kelis kartus. Nustatai gramatinius centrus ir juos išverti. Prie jų pridedi visas kitas sakinio dalis ir suderini linksnius, gimines ir skaičių. Vualia. Turite kostmoso vertimą.

Taigi.. naujas įrašas pasirodys savaitės pabaigoje, neliūdėkit ir mėgaukitės vasara.