Ilgą laiką kažkuriame sąmonės užkampyje mąsčiau apie šį klausimą.. sakykim, itin nedrąsiai mąsčiau.. na, aš jau toks žmogus, kol manęs nepaliečia, nelabai ir domiuosi :D O šį kartą parašysiu apie atsakomybę už savo vertimą. Vertėjas gali pridaryti labai didelių nemalonumų, jei norėtų. Bet gali pridaryti ir to nenorėdamas. Tiesiog egzistuoja toks dalykas kaip žmogiškasis faktorius: kavos trūkumas, miego trūkumas, žinių trūkumas, patirties trūkumas, suvokimo trūkumas, nelaimė šeimoje, laimė šeimoje, bloga savijauta, elementarus nuovargis ar žioplumas. Ir štai, vietoj vieno skaičiaus vertėjas "išverčia" kitą, arba vietoj vieno termino išverčia panašų, bet kiek kitokį. Nuo tokio dalyko niekas nėra apsaugotas, bet yra papildomas saugiklis - redaktorius. O ką daryti, jei tokio nėra? O ir redaktorius tėra žmogus.. Errare humanum est..
Tokia jau mūsų graudi kasdienybė, jog retas vertimų biuras turi redaktorių ypač retesnių kalbų (nes nu brungu!), o ką jau kalbėti apie savarankiškai dirbantį vertėją. Nors tikrai žinau, jog yra vertėjų, kurie turi savo redaktorius. Kaip ten bebūtų, jei verčiate ne per vertimo biurą, visa atsakomybė sugula ant jūsų gležnų pečių. Bet pasimesti nebūtina.
Pirmiausiai reikia įsitikinti, jog iš tikrųjų klaida buvo padaryta iš jūsų pusės, nes atsitinka ir taip, jog kaltinamas yra vertėjas, nors iš tikrųjų klaida padaryta originaliame tekste. Na, o ką vertėjas? Vertėjas tik verčia.
Jei vis tik klaida jūsų, išsiaiškinkite, ar dar yra galimybė tą klaidą ištaisyti. Pataisykite tekstą, suteikite nuolaidą atitinkamai atsižvelgdami į padarytą klaidą. Jei klaida nereikšminga, neleiskite užsakovui sėsti ant sprando. Nesivelkite į konfliktą, atsiprašykite, parodykite savo susirūpinimą ir pasirengimą bendradarbiauti ir spręsti problemą. Su adekvačiu klientu viskas turėtų būti gerai. Su neadekvačiu geriau iš viso reikalų neturėti :D
Kitas klausimas, kam tenka atsakomybė, jei dirbate per vertimų biurą. Jei yra pasirašoma sutartis, joje būtinai bus punktas apie atsakomybę. Tad žiūrėkite, kas ten parašyta, ir ką jūs padarėte su vertimu. Atitinkamai ir elkitės :D
O kas, jei sutartis nėra pasirašyta? Kolegos prabalsavo, jog atsakomybė tenka biurui, nes biurai turi turėti redaktorių, kuris tikrina vertimus, ir teoriškai turėtų sugaudyti visus tokius lepsusus. Jei atvirai, aš ties čia dar dvejoju. Taip, teoriškai biurai turi geresnes sąlygas turėti redaktorių nei privatus vertėjas. Tačiau tai nereiškia, jog vertėjas turi teisę nekokybiškai atlikti vertimą, net jei tai nutinka ne tyčia, nusispjaudamas į tą pačią kokybę manydamas, kad vis tiek redaktorius viską sutvarkys (teko ir pačiai ne kartą girdėti iš kolegų tokį pasakymą "ai, redaktorius sugalvos, ką čia daryti/ai, tegul redaktorius uždirba sau algą"). Žodžiu, neturint sutarties situaciją sudėtinga analizuoti, viskas priklauso nuo problemos masto, biuro ir vertėjo bendradarbiavimo santykių.
Fb grupėje kaip tik buvo vienas atvejis (kuris ir įkvėpė mane parašyti šį įrašą), kai užsakovė atsisakė sandorio dėl nereikšmingos klaidos dokumento vertime. Noriu dar pabrėžti, jog klaida iš karto buvo ištaisyta. Šiaip ten buvo dar kitokių įdomių aspektų dėl kurių sandoris neįvyko, ir tie aspektai neturi nieko bendro su vertimu apskritai. Taigi, šitai pasakoju tik dėl to, jog diskusijoje dalyvavo teisininkė, kuri užtikrino, jog jokio teismo nebūtų, nes vertimas teisinės galios neturi, o tik originalus dokumentas, tad nereikšminga klaida esmės nekeičia.
Norėčiau pasakyti, jog šis įrašas labai universalus, bet juk iš tikrųjų tai tik teorija, mano pamąstymai, kolegų mintys.. kiekvienas atvejis turi būti analizuojamas atskirai :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą