Kaip išdurti vertėją/užsakovą?

Šį kartą trumpai pasidalinsiu apie tokius nemalonius dalykus su kuriais teko susidurti man asmeniškai arba mano kolegoms. Iš karto noriu perspėti, jog šis tekstas tėra pramoginio pobūdžio, ir visi žemiau pateikti pavyzdžiai gali būti taikomi priklausomai nuo turimos sąžinės aktyvumo.

Užsakovas: nemokėsiu už pasikartojančius žodžius, jie jau buvo išversti teksto pradžioje.

Vertėjas: tai gal dar ir už pasikartojančias raides nemokėsite?

Čia buvo realus atvejis, atrodo, net buvau jį aprašiusi. Užsakovas norėjo sutaupyti, bet užsirovė ne ant tokios minkštos vertėjos (nors realiai man sunku įsivaizduoti tokį vertėją, kuris su šiuo dalyku būtų sutikęs), tad gavo dar ir primokėti plius. Man kol kas dar neteko susidurti su panašia situacija, tačiau pastebiu, jog tai nėra reta praktika, kai užsakovas prisigalvoja būdų sumažinti paslaugos kainą jau post factum. Šmaikštesni vertėjai kartais net pasiūlo ištrinti pasikartojančius žodžius, kad tik klientas galėtų sumokėti mažiau :D Dar būna ir tokie atvejai, įprastai bendraujant su vertimų biurais, kai tekste yra pasikartojančių "gabalų". Tam tikrų programų pagalba galima apskaičiuoti pasikartojančio teksto procentą. Paprastai pagal atitikimo procentą yra ir įkainis. Kuo didesnis atitikimas, tuo mažiau vertėjas iš jo uždirba. O bet tačiau.. tai puiki vieta papiktnaudžiauti vertėjui. T.y. uždirbti papildomai už jau išverstą tekstą. Asmeniškai aš tame blogybės nematau. Kol pas mus tokie vaikiški įkainiai, o užsakymai kitą kartą gali būti ir nepastovūs, nenuostabu, jog atsiranda vertėjų, kurie pasinaudoja šia spraga. Galų gale, vertėjas vis tiek turi peržiūrėti tą tekstą, kad neliktų kokių neatitikimų. Kita kalba, jei viskas automatizuota. Čia vertėjui nėra ką veikt, tad ir nematau bėdos, jei už tą vertimo atkarpą nieko neuždirbi papildomai. Tai tėra puikus pavyzdys, jog būtina iš anksto susitarti, už ką konkrečiai bus mokamą.

Kai užsakovas nežino, kas yra vertimo lapas.

Išrašant sąskaitą yra nurodomas vertimo lapų kiekis, o ne standartinio A4. O vertimo lapas susideda maždaug iš 1500-1800 spaudos ženklų (įprastai be tarpų) (trumpinys sžbt). Atitinkamai nuo teksto formatavimo subtilybių į A4 lapą gali sutilpti nuo vieno iki kokių 5 vertimo lapų. Kas tokiu atveju gali nutikti? Žioplesnis užsakovas, praleidęs pro ausis/akis iš ko susideda įkainis, norėdamas sutaupyti, sumąsto pateikti tekstą su pačiu mažiausiu įmanomu šriftu, kad ale „lapų“ būtų mažiau. Dar ne retai atsitinka toks atvejis, kai vertėjas pateikia tik pačią galutinę vertimo kainą, nenurodęs iš ko ji susideda, o sąskaitoje stebuklingai atsiranda daugiau „lapų“ nei kad koks word’as nurodo. Suprantama, jog akylesnis užsakovas iš karto sunerims. Kaip tai 20 lapų? Juk vos 10 jų tėra? Na, tada trumpai ir nuobodžiai aiškini žmogui, kaip skaičiuojami įkainiai.

Vertėjo išmintis byloja, jei tą pačią reikšmę galima išreikšti keliais skirtingais žodžiais – rinkis ilgiausią.

Čia vėl grįžtame prie spaudos ženklų. Kadangi kiekvienas savo įkainį apskaičiuoja individualiai, kiekviena pusė stengiasi sutaupyti. Pvz., jei verčiama į rusų kalbą, visada verstas tekstas bus ilgesnis. Su lietuvių kalba panaši situacija, jei verčiame iš anglų kalbos. Kartais pasitaiko atvirkštinių variantų. Jei skaičiuosime įkainį pagal žodžių kiekį, tokiu principu verčiant į vokiečių ar iš vokiečių kalbos galime labai apsišauti, jei įkainis bus skaičiuojamas pagal vokišką tekstą. Taigi.. vertėjas suinteresuotas gauti kuo daugiau iš tos kalbos, kur daugiausiai teksto gaunasi, o užsakovas, kur mažiausiai. Aš su vokiečių kalba nedirbu, tad į tekstą žiūriu ne kaip į žodžius, o kaip į reikšmes, ir mano įkainis susideda iš originalaus teksto kiekio (įprastai iš ženklų). Bet tikrai buvo atvejų ir mano asmeninėje praktikoje, kai piktnaudžiavau su ilgesniais žodžiais, jei mokėdavo už atliktą vertimą. Bet taip dariau tik su ne savo vertimais. Dabar jau seniai taip nebedarau, dėl to ir manau, jog sąžiningiausias apmokėjimas yra už originalų tekstą. Nors čia daug kas pasiginčytų, juk gautas vertimas gaunasi ilgesnis, daugiau spaudos ženklų vis tiek tenka naudoti, o tai kainuoja laiką ir pan., kol surenki tekstą, bet čia aš nesureikšminu. Tekstą renku greitai akluoju būdu, tad esmės man nesudaro, jog rašau keliais spaudos ženklais ilgesnį žodį. Deja, noro atlikti bandymą, kiek laiko ir piniginiu atžvilgiu laimėčiau, jei įkainis būtų už vertimą, o ne originalą, neturiu. Iš kitos pusės, mano lapas dažniausiai tėra 1500-1700 sžbt, tad čia irgi matematika paprasta. Aš iš didesnio lapų kiekio paimu tai, ką kiti paima iš gauto vertimo spaudos ženklais. Na, bet yra visokių variantų.

Atlikite bandomąjį vertimą, išverskite šiuos tris lapus ar net visą knygos skyrių.

Iiiiiiir.. padalinkime tekstą į kokias penkias dalis ir kaip bandomąjį išsiųskime penkiems skirtingiems vertėjams, kad jie viską išverstų nemokamai, o mes jau susiredaguosim, kaip mums reikia.

Taip, atsiranda ir tokių gudručių. Kolegos minėjo, jog yra tekę gauti tokių bandomųjų vertimų kaip pažyma, kas tikrai nėra bandomasis vertimas, o jau užsakymas. Tai nurodžius potencialiam užsakovui, įprastai pastarasis dingdavo iš akiračio.

Neseniai vienas kolega gavo pasiūlymą išversti „bandomąjį tekstą“ - vieną knygos skyrių, kuris susideda iš 20 lapų (A4). Suprasčiau dar, jei paprašytų puslapį išverst, kad būtų galima pamatyti, jog vertėjas palaiko patį autoriaus stilių, o ne šiaip verčia tekstą iš vienos kalbos į kitą, bet lapas yra daugiau nei pakankama, kad parodytum savo kompetenciją atlikti darbą.

Taigi.. pradedantieji vertėjai ir užsakovai, turite pakankamai peno pamąstymui, kaip ir ką daryti. Labiausiai gerbiu tuos užsakovus, kurie iš karto nurodo turimą biudžetą, o ne pradeda ieškoti pigiausio varianto, kad tik sutaupyti.

Man pastoviai potencialūs užsakovai sako, jog iš visų gautų pasiūlymų mano įkainis didžiausias. Aš visiems kartoju, jog jis yra normalus. Nes juk niekas nenori sukti galvos, jog tai praktiškai vos ne valandinis įkainis, ir kiek iš to įkainio atitenka mokesčiams. Pigiai versti apsimoka tiems, kas jų nemoka, bet jei juos moka, tai man nuoširdžiai jų gaila, nes maximos kasoje uždirbtų žymiai daugiau, ir dar laisvo laiko turėtų.