Jau
seniai teko matyti tokį vertimą, supurtantį iki gelmių :D
Paversti Kristoferį Robiną Jonuku man atrodo tikrų tikriausia
šventvagystė. Sužinojau, jog 1984
metų
knygos vertime kaip tik ir buvo Jonukas. Vyresni kolegos teigia, jog
sovietmečiu labai daug literatūros yra išversta būtent tokiu
būdu. Suprantu, kodėl tuo metu taip buvo verčiama. Vis tik tada
tokie vardai buvo pernelyg egzotiški, o Jonukas mums visiems puikiai
žinomas veikėjas su kuriuo vaikai gali lengviausiai asocijuotis.
(Įdomu, kaip būtų Tomą Sojerį išvertę, jei jis nebūtų Tomas
:D)
Na,
ok, 1984,
na,
ok, sovietmetis. Bet mes juk gyvename XXI amžiuje, kai Kristoferis
Robinas niekam akių nebado. Kolegos sakė, jog buvo prisilaikoma
tradicijos. Bet ar teisinga prisilaikyti tradicijos, kai ji yra
klaidinga? Aš suprantu, jog seniau pasirinkimas ir žinios buvo
negausios, atitinkama cenzūra, reikalavimai ir t.t., bet juk dabar
mes turime pasirinkimą. Net iš marketingo pusės, manau, jog tai
labai keistas sprendimas.
Visada
sakiau ir sakysiu, jog koks nors rančos kaubojus ne tas ūkininkas,
kurį turime Lietuvoje. Todėl ir jokių Jonukų nepakęsiu svetimoje
kūryboje. Žinot, nebūtų taip apmaudu, jei tai būtų migruojantis
motyvas. Na, žinot, visos tos tradicinės pasakos: Jonukas ir
Grytutė, Raudonkepuraitė, Snieguolė ir t.t. ir pan. Bet
Kristoferis Robinas turi konkretų autorių, tad
niekaip negaliu pritarti tokiai savivalei XXI amžiuje.
Iškilo
įdomi diskusija dėl vertimų mišrainių, kai vieni vardai yra
verčiami, o kiti ne. Panašų pavyzdį galime matyti labai daug kur,
pvz., Simpsonuose. Kol nesimokiau anglų kalbos ir pirmą kartą
nepažiūrėjau Simpsonų anglų kalba, nesuvokiau visų šių vardų
kaip Malūnas, ponas Degėla, direktorius Lupikas, mokytoja
Pikčiuvienė ir pan. kaip vertimus. Man tai buvo tiesiog vardai.
Atidesnis kolega paminėjo, jog pradžioje vardai buvo
verčiami, vėliau nauji vardai nebebuvo verčiami, o seni buvo palikti, kaip buvo verčiami anksčiau. Kitas kolega pasidalino žiniomis, jog pradžioje vertė vienas vertėjas, kuriam patiko versti vardus, o vėliau atėjo kitas vertėjas, kuris jų nevertė, tad nauji vardai ir nebuvo verčiami, bet seni palikti. Dėl to dabar
turime nei šį nei tą. Nes verčiant yra labai daug galimybių.
Logika susipjauna, kai kiekvieną kartą prisilaikoma vis kitokios
logikos :D t. y. Jei jau verčiam vardus, tai verskim viską? Arba,
jei neverčiam vienų, tai neverskim ir kitų? Analogiška padėtis
su Hario Poterio vertimais. Turime Hermioną Įkyrėlę, bet kažkodėl
neturime Hario Puodžiaus :D Why??? Plius, vaikų literatūra turi
dar kitokias vertimo taisykles ir tradicijas, tad apie tai būtų
galima kalbėti ir kalbėti.. Nes šiaip būnant vaiku ir nežinant
kalbos, Hermiona Įkyrėlė žymiai įdomesnis personažas nei
Hermiona Grendžer ar pan.
Kažkada
seniai seniai rašiau apie pilkųjų atspalvių vertimą, kur
nesupratau, kodėl Anastasia buvo išversta į Anastaziją, o štai
Christian nevirto į Kristijoną. Aš būčiau vertus Anasteiša.
Seniau į vertimą žiūrėjau kaip izoliuotą dalyką nepaisydama
skaitytojo. Dabar gi jaučiuosi kiek paprotingėjusi ir labiau
suvokianti tradicijos galią. Pagalvokim, kokiai auditorijai skirti
tie atspalviai? Tikrai ne merginoms, bet jau įvairaus amžiaus
moterims. Atitinkamas yra ir jų santykis su anglų kalba. Jų ausiai
ir liežuviui Anastazija yra patogesnė nei Anasteiša, o va
Kristijonas jau būtų per daug Donelaitiška :D Tikrai ne tas
siužetas, kur norėtum jausti lietuviško kaimo baroko prieskonius
:D Bet, aišku, čia viskas tėra mano pamąstymai. Nebūtinai yra
taip, kaip čia parašiau.
Iš
tikrųjų tenorėjau dar kartą atkreipti dėmesį į kiek daug
aspektų reikia atsižvelgti verčiant vardus, nes
ši tema niekada nepraras aktualumo. Užtenka pažiūrėti į visą
Marvel herojų kolekciją :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą