Knyga: Minjaras Beloručevas - kaip tapti vertėju?

Štai labai puiki knyga, kuri galėtų sudominti net ir nesidominčius vertimais žmones. Jos autorius Riurikas Konstantinovičius Minjaras-Beloručevas (Рю́рик Константи́нович Минья́р-Белору́чев) pats buvo vienas iš pirmųjų sinchronistų ir knygoje pasakoja būtent apie vertėjo, kuris užsiima vertimais žodžiu, darbo subtilybes ir sunkumus. Pats vertėjas karo metais buvo lakūnu, ir tik po karo stojo i Karinį Užsienio Kalbų Institutą. Ten jis sėkmingai pabaigė (o gal tik pradėjo?) mokslus ir tapo ne tik vertėju iš/į prancūzų kalbą, bet ir dėstytoju. Šis žmogus ne šiaip sau vertė konferencijose ar posėdžiuose. Jis dalyvavo istorijos kūrime. Beloručevas vertė karštakošį Chruščiovą, sunkiai suprantamą Brežnevą ir daugelį kitų tuometinių lyderių. Būdamas vienas iš geriausių savo srityje apkeliavo daugybę šalių, kas tais laikais buvo ganėtinai sudėtinga. Tuo pačiu jis ne tik dirbo, bet ir mokėsi iš savo kolegų, lygino galimybes ir ieškojo naujų būdų ištobulinti vertimo techniką.

Pati knyga yra prisiminimų ir patarimų hibridas. Žinoma, sovietmečio dvasia knygoje vis dėlto išliko, tačiau man tai nei kiek netrukdė mėgautis autoriaus "nuotykiais" :) Iš tikrųjų perskaičius šią knygą pajunti savotišką įkpėpimą ir nušvitimą vienu metu. Įkvėpimas mokytis, stengtis, tobulėti, siekti geriausių rezultatų, o nušvitimas.. tiesiog pamatai kiek yra visokių dalykų su kuriais vertėjui tenka susidurti apie kuriuos net nesusimąstytum. Kalbant apie patarimus, jie yra aukso vertės, nors nepasakyčiau, kad būčiau naujai atradus dviratį, tikrai ne. Su dauguma techninių metodų teko susipažinti trečiame kurse per vertimo žodžiu praktiką. Skaitant buvo smagiausia stebėtis ir savotiškai gailėti autoriaus. Jis pasakoja apie magnetofonus, skatina eiti į kino teatrą, kai jame rodo filmus užsienio kalba. Įsivaizduokit, koks jo potencialas būtų šiais laikais, kai vienoje rankoje yra išmanusis telefonas, o prie šono dulka kompiuteris? (Štai kodėl mūsų specialybė yra labai dėkinga, mes galim praktikuotis dieną, naktį. Mums nereikia eiti kažkur, derintis su kažkuo, ieškoti kokios nors technikos, kaip kad tiksliųjų mokslų atstovams, tarkim, medikams ar fizikams. Mes viską turime šioje stebuklingoje dėžutėje. Mums net nebereikia eiti į biblioteką, nes visi žodynai ir literatūra yra pasiekiami vienu klavišo paspaudimu.)

Kalbant apie aprašytus patarimus, jų yra pačių įvairiausių ir nebūtinai susijusių su vertimais. Pavyzdžiui, aš niekada nebūčiau pagalvojus, kad verčiant kokio nors priėmimo metu negalima ištuštinti savo taurės (net jei gėrimas nėra alkoholinis). Paprasčiausiai beverčiant jūsų darbui gali trukdyti padavėjas su papildomais gėrimais :) o tai tikrai labai blaško :) tokių ir dar linksmesnių momentų knygoje yra ne vienas ir ne du. 

Pati šią knygą atradau tik vertimo dėstytojos dėka. Pavardės neminėsiu, kadangi pati nesu pavyzdinga studentė, "a vdrug" jai bus gėda :D Bet man ši dėstytoja labai patinka. Ji daug skaito ir dalinasi su savo studentais tikrai įdomiais skaitiniais, kurie skatina (bent jau mane) ieškoti daugiau įdomios literatūros ta tema. O kitą kartą kalbėdama apie knygas parašysiu apie madingąjį Douglas Robinson ir jo knygą Becomming a translator :) 

Parsisiųsti Minjaro-Beloručevo knygą "Kaip tapti vertėju" P.S. knyga yra rusų kalba ir pdf formatu.