Kaip ten bebūtų, ar skaičiuosi
savo darbo įkainį pagal spaudos ženklus ar žodžius, iš tikrųjų
tai yra mūsų brangaus laiko kaina. Kuo beverstume, kaip beverstume,
visas mūsų darbas kainuoja laiką. Lengviausia tartis dėl įkainio
yra su biurais, nes jie žino, kaip viskas veikia. Sudėtingiau yra
tartis su kokiu nors privačiu užsakovu, kuris nežino labai daug
dalykų, o ir frilanseris sužino tik su patirtimi. Kodėl tai yra
sudėtinga? Todėl, kad užsakovas ir vertėjas į tekstą žiūri
skirtingai. Vertėjas, žvelgdamas į tekstą, mato procesą, o
užsakovas rezultatą. Ir labai dažnai atsitinka taip, jog tam tikri
akivaizdūs dalykai vienai ar kita pusei būna visiškai neakivaizdūs
vienai ar kitai pusei.
Taigi.. užduosiu dabar tokį
banaliai juokingai kvailą klausimą – kas įeina į vertimo
paslaugą? Skubėdami mažiau patyrę kolegos ar užsakovai choru
sakys – taigi vertimas.. ėėė! (neteisingo
atsakymo erzinantis signalas) Į vertimo paslaugą gali įeiti labai
daug dalykų, kuriuos būtina su užsakovu išsiaiškinti iš anksto
(beje, su vertimo biurais taip pat).
Vienas iš populiariausių dalykų
yra maketavimas. Jei jums duoda nuostabiai tobulą tvarkingą failą,
kur nėra jokių paveiksliukų, lentelių ir kitų pribumbasų,
viskas puiku. Tačiau ką daryti, kai kiekviename lape kabo
logotipas, paveiksliukai su užrašais, kuriuos reikia išversti,
pats tekstas per lapus išmėtytas kaip nors kūrybiškai? Ir tai yra
amžina tema vertimų grupėje. Vieni kategoriškai pasisako, jog
vertėjas turi versti, o maketuoti maketuotojas. Kiti gi už
maketavimo paslaugą reikalauja papildomo atlygio. Dar yra tokia
kategorija, kuri iš baimės nebegauti užsakymų, imasi visų
vertimų ir maketavimo darbų be papildomo mokesčio. Tikrai yra vertėjų, kurie gali sau leisti
būti išrankesniems ir reiklesniems savo užsakovams, tačiau tam
reikia ir patirties, ir reputacijos, kai užsakovui tampa per brangu
prarasti tokį vertėją, o naujo vertėjo paieškos gali tapti
nuostolingos. Pradžioje retas gali sau leisti tokią prabangą
„šokdinti“ užsakovą :) Taigi.. koks būtų mano pasiūlymas?
Visų pirma, reikia nepamiršti, jog tikrai ne visi sugeba maketuoti,
tad tokiems geriau nesigadinti savo reputacijos ir geriau atsisakyti
vertimo, nes kitą kartą maketavimas gali užtrukti ilgiau nei pats
teksto vertimas, tad čia jau gaunasi darbas į nuostolį. O kas
nutiks, jei vėluosite su vertimu? Rizikuojate nebegauti jokių
užsakymų ateityje. Iš kitos pusės.. gebėjimas maketuoti gali
padidinti jūsų konkurencingumą. Kuo daugiau paslaugų (žinoma,
tik kokybiškų) galėsite teikti, tuo didesnę paklausą turėsite.
Neseniai pati praradau vieną
žiauriai įdomų vertimą apie smegenis. Nors tekstas ir nedidelis,
o ir sritis man itin patraukli, jog būčiau vertimą su
patikrinimais visais paruošus per dieną, tačiau tame tekste buvo
labai daug visokių grafinių elementų, o vertimui skirtas laikas
labai trumpas, tad neapsiėmiau jo tiesiog nenorėdama prisidaryti
bėdų nei sau, nei užsakovui. Jei tik terminą būtų prailginę
bent viena diena, mielai būčiau apsiėmusi, o bet tačiau.. Kokios
gi išvados? Ogi tokios – reikia pasipraktikuoti su tekstų
maketavimais, pasižiūrėti, kaip viskas daroma ir t.t., kad
ateityje nereikėtų graužti nagų dėl mylimų vertimų praradimo.
Na, bent jau aš ketinu taip daryti.
Bet maketavimas dar ne viskas. Gana
dažnai pastebiu nepatenkintų užsakovų pranešimus soc. tinkluose.
Dažniausiai skundžiasi, jog nepatinka stilius ar pats turinys ir
pan. Štai viena vertėja buvo apkaltinta pateikus nekokybišką
vertimą argumentuojant, jog anas buvo nukopijuotas iš Google
Translate. Paaiškėjus, jog vertimas vis tik kokybiškas, kad ir su
Tvora Translate verstas, užsakovas pareiškė, jog jam reikia
unikalaus teksto. Taigi.. apie ką aš čia? Ogi apie tai, jog reikia
visada prisiminti, kokiu tikslu bus naudojamas tekstas. Verčiant
juridinius tekstus labai jau neprifantazuosi, bet jei tekstas yra
koks nors kūrybinis, kartais tiesiog vertėjo neužtenka, kad
išverstą tekstą jau būtų galima panaudoti. Tam dar reikia
stilisto.
Kažkada seniai seniai rašiau
baigiamąjį darbą apie intertekstualumą elektroninės
žiniasklaidos antraštėse. Lyginau En, Ru ir Lt žiniasklaidas.
Išvados buvo tokios: En ir Ru antraštės buvo gana neutralios, kai
tuo tarpu Lt visokeriopai gąsdinančios ir provokuojančios. Na, ir
tarkim, jei verstumėte straipsnius kokiam delfiui ar 15min,
vis tik epitetus turėtumėte rinktis sultingesnius, vaizdingesnius,
o antraštes versti aštresnes. Nes toks yra poreikis.
Bet jei dėl to nebuvo susitarta iš anksto, jūs galite
versti ir paprastai be papildomo galvos sukimo. Užsakovas neturi
teisės kaltinti jūsų nekokybišku vertimu ar versti kažką
taisyti, jei vertimas iš tikrųjų yra geras, atitinkantis
originalaus teksto turinį. Galite pasiūlyti stilisto paslaugas,
žinoma, už papildomą mokestį.
Kitas kiek panašus momentas yra,
kai užsakovui atsiranda nepasitenkinimų dėl terminologijos. Ties
čia irgi reikia būti itin atsargiems. Gali būti gana
neprofesionalu imtis versti specifinius tekstus iš srities, kurios
visiškai neišmanote. Tačiau tik tokiu būdu jūs mokotės ir
kaupiate patirti, kad galėtumėte vieną gražią dieną pasakyti,
jog esate profesionalus kokios nors srities vertėjas. O bet tačiau..
terminų parinkimas priklauso nuo daugelio aspektų – teksto žanro,
paskirties, sudėtingumo ir t.t. Taigi.. jei užsakovas jums iš pat
pradžių nepateikė jokios konkrečios terminologijos, kurią norėtų
matyti vertime, jūs galite pasirinkti kokį tik norite tinkamą
variantą, jei tik sugebėsite argumentuoti pasirinkimą. Jei jūsų
argumentai tvirti ir tikslūs, vertimas yra tinkamas, o visi
papildomi užsakovo post factum reikalavimai pataisyti tekstą
taip, kaip jam geriau/gražiau/tiksliau turi būti paversti
piniginiais vienetais. Fb grupėje vertėjai šiuo atveju reikalauja
užmokesčio už valandą, o ne už simbolių ar žodžių kiekį.
Tikiu, jog į kainą įeina ir
daugiau dalykų, tačiau šiam kartui užteks :D te vertimų mūza
neapleidžia jūsų :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą