Vakar apturėjau nuostabiai keistą ir įdomią patirtį - stebėjau e-sporto varžybas. Dilgėlė išsamiai aiškino, kas ten vyksta, ir ko komentatoriai tiek rėkauja. Į pabaigą beveik įsijaučiau ir aš, nors tokių žaidimų pati niekad nesu žaidus. Ir pasakoja man Dilgėlė, pasakoja, o aš galvoju. O kaip visą tą džiaugsmą išverst į lietuvių kalbą? Teko vartyti ne vieną straipsnį apie žaidimų lokalizavimą, tačiau čia kalba eina apie bendresnę terminiją, o ne šiaip žaidimų tekstą, pvz., supp, top, mid, adc, feedinti, healinti ir dar daugiau visokių abrakadabrų, kurių aš nežinau.
Ir problema net neslypi kokiame nors neišverčiamume. Viskas yra išverčiama, tačiau ar tikrai verta versti, kai galime tiesiog pasiskolinti? Štai kolegė verčia kažkokį baisų veikalą, susijusį su semiotika. Labai nesigilinau. Tačiau buvo įdomu, jog mokslinis konsultantas primygtinai reikalauja versti visiems gerai žinomus ir įsigalėjusius terminus į lietuvių kalbą. Tsakant lietuvinti. Suprantu to konsultanto norą "nacionalizuoti" sritį, tačiau viso to vargo nauda labai abejotina.
Prisiminiau, kaip kita kolegė geimerė rusiškai sakydavo "апнула" nuo angliško up. Toks nuostabus žodis. Ir ekonomiškas, ir aiškus. Kai pirmą kartą jį išgirdau, man net nebuvo kažkokių abejonių, ką tas žodis gali reikšti. Kai tuo tarpu lietuviškas variantas būtų belenkaip griozdiškas. Kas dar liūdniau - nevartotinas. Geimeriai gyvena toje aplinkoje su tokiu žodynu, ir lietuviško jiems neįkiši. Kam keisti jau ir taip veikiančius elementus?
Ir štai, šiandien matau vertėjų grupėje diskusiją apie tai, jog pagaliau VU išgirdo leidyklų raudas dėl profesionalių vertėjų ir redaktorių trūkumo. Kaip supratau, ketina tokį profilį parengt, o kas norės, galės pasirinkti. Smagu. Bus įdomu peržvelgt programą. Bet nustebino kolegos su savo kraštutinumais. Pvz., ne vieną dešimtį knygų išvertusi kolegė tikisi, jog tose studijose gali pasisemti kažko naudingo. Manyčiau, jei vertė ne svajonių romanus, toks žmogus pats galėtų dėstyti universitete. Ne tai kad sakyčiau, jog universitete nėra ką veikt, toli gražu. Aš tik manau, jog profesionalus vertėjas pats įgalus nuspręsti, ko jam reikia mokytis, ką pasitempti, ką paskaityti. Nebent tai būtų kokie nors kursai, kurių metu mokaisi kokios nors programos subtilybių. Tad gal laisvo klausytojo teisėmis palankyt kažką ir verta, bet tikrai ne vargt 4 metus.
Kito gi kolegos kraštutinumas - kaip galima išmokyti vertimo per teoriją? Jabuštvairogės. Skamba kaip pareiškimas žmogaus, kuris didžiuodamasis visiems aiškina, jog galima būti vertėju ir be diplomo. Tsakant, givenimas vysko išmokis. Man negaila. Lai mokosi iš savo klaidų, jei tingi paskaityti, tačiau niekinti teoriją, kurios net neskaitė, o jei skaitė, akivaizdu, nesuprato, yra kažkas baisiau nei tiesiog kvaila. Kodėl tokį atsainų požiūrį į teoriją vertimuose pateisinam, bet medikams neleidžiam praktiškai akluoju būdu taikyti visokius preparatus? Arba lakūnai. Kam jiems ten ta fizika, lai ima ir skraido.
Taigi, prie ko čia tas e-sportas ir vertimo teorija? O prie to, kad be vertimo teorijos vertėjas tik klaidžioja tarp savo (gal dar kolegų) patirties ir nuomonės. Tad ir svarstant, ką daryti su e-sporto (arba dabar labai madingos Stambulo konvencijos) terminija, užduotis tampa itin aiški. Kai susipažįsti su vertimo teorijom, strategijom, gali labai lengvai apsvarstyti įvairius sprendimus, kurie į galvą savarankiškai ateitų tik po daugelio praktikos metų. Teorija taupo laiką. Mylėkim teoriją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą