2020 m. vasario 26 d., trečiadienis

Kalbotyra, LGBT ir ten kitos tos raidės..

Pastaruoju metu man susidarė toks įspūdis, kad labai daug dėmesio skiriama įvairioms mažumoms. O dar ir studijos neatsilieka. Daugiau gal kalbame apie tautines mažumas, o man ši tema tokia jau banali ir absoliučiai nuvalkiota, jei kalbam apie mūsų šalies mažumas, tad visiškai man ši tema neįdomi. Pati priklausau toms mažumoms, bet aš konkretus ir paprastas žmogus, gyvenu ir tiek. O štai klausimas apie visas tas LGBT mažumas ne toks jau ir įprastas. Turiu omeny, paskaitų metu. Dažniausiai apie jas kalbama gan abstrakčiai, per aplinkui. Ir nesuprasi, ar čia tokia užslėpta homofobija, ar tiesiog žmonėms nėra ką apie tai pasakyt, jei nėra su tuo susidūrę :D
Seniau nelabai supratau, kas ten negerai su ta LGBT, bet kiek plačiau pasidomėjus supratau, kad tikrai yra rimtų problemų - teisinių. Taip, daug kas sako, kad mažumos taip pat gali gauti tas visus tuos reikiamus dalykus, jei ten nueis pas kokį notarą ir t.t., bet čia tiek daug terlionės, kai tuo tarpu sudarius santuoką tu visą tą paketą gauni by default. O vis tik kiek dar dalykų yra, kurių su notaru neišsispręsi. Elementariai, kad ir norint pasikeisti pavardę. Labai dažnai girdžiu tokį pasakymą "tai juk Europoj pilna vietų, kur galima susituokt, važiuok tik". Nu tai !@#$%^&*. Žmonės gimę, augę, kuriantys savo gyvenimus įprastai nori ir tuoktis toje pačioje šalyje. Ar tai jau yra kažkoks nenormalus noras? Tad natūraliai iškyla klausimas, kodėl žmonės, kurie nori kurti savo šeimą šalyje, kurioje ir taip kuria savo gyvenimą, turėtų tuoktis svetur? Tuo labiau, kad tikrai galimybės tokios yra.
Seniau į daugelį dalykų žiūrėjau kaip į savaimę suprantamus, tačiau supratau, kad kalboje iš tikrųjų turime daug dalykų, kurie kuria dirbtines ribas. Kaip antai šiame pavyzdyje:


Štai meilės aiškinimas dabartiniame lietuvių kalbos žodyne. Žvelgiant iš šių dienų aktualijų perspektyvų, galima pastebėti atitinkamą diskriminaciją, tačiau nelabai tikiu, jog tie, kurie ruošė šiuos apibrėžimus, apskritai turėjo kažkokį tokį tikslą diskriminuoti LGBT bendruomenę. Tiesiog dominavo stereotipinis suvokimas, jog romantinį potraukį galima įvardinti tik jei meilė vyksta tarp skirtingų lyčių. Įdomumo dėlei palyginau en bei ru apibrėžtis. Jose daugiau kalbama apie emocinį prisirišimą ir įvairių meilių buvimą. Jei en variante apskritai nebuvo nurodoma, tarp ko gali vykti ta romantinė-seksualinė trauka, tai ru viename žodyne vis tik aptikau tokį tekstą skliausteliuose - dažniausiai tarp vyro ir moters. Taigi. Per paskaitas išmokau naujo žodžio - sąšvelnis. Tai štai "dažniausiai" ir yra šis elementas, kuris nurašo kategoriškumą, kurio neišvengta lietuviškame apibrėžime. Nors, jei atvirai, nelabai sutikčiau, jog meilė yra tiesiog stiprus traukimas. Kažkaip per primityviai.
Taigi taip, galime sakyti, jog tai tokia smulkmena, visiškai nereikšminga, tačiau iš tikrųjų daug ir nereikia, kad galima būtų padaryti kokį tai poveikį.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą