Žiniasklaidos kalba ir stilius: tartis ir kirčiavimas I dalis

Pratarmė nuobodi.. kalbama apie knygos paskirtį – priemonė žurnalistikos studentams, kurie nėra kalbos specialistai. Tuomet daug kalbama apie tai, kaip ir kodėl žmonėms nušvito, kad kalba yra svarbi, ir ją reikia puoselėti. Skaitau toliau ir prisimenu, kai studijuodama magistrantūroje viena šauni dėstytoja pasakė: „Nori geros karjeros, mylėk tėvynę“. Iš tikrųjų tai ne šiaip istorijos perteikimas, bet ir kuo tikriausia panegirika. Turbūt ryškiausias momentas, kai eina kalba apie patirtus minimalius nuostolius po spaudos draudimo pabaigos, jog kirilica buvo išleista vos 60 knygelių.. ok.. o tai kiek buvo išleista lietuvių kalba? Plius, kiek žmonių tuo metu buvo raštingi, kad galėtų skaityti kirilica ar lietuvių kalba? Tik nepagalvokit, neužsiimu čia tuo vadinamu heitinimu. Aš tiesiog nemėgstu perdėto nacionalizmo, kuris užgožia faktus, o pateiktus pagražina.

O, Jono Juškos vardas! Kartais tikrai smagu skaityti ir netyčia aptikti pavardę, kuri tau sako kažką daugiau nei pateiktame tekste. Mano krašto kaimynystėje yra miestelis Vilkija, kur yra nuostabus Jono ir Antano Juškų muziejus. Jei kada riedėsite pro šalį, būtinai užsukite ir nepagailėkite kelių eurų „ekskursijai“. Galbūt daugiau niekada neteks jums pravažiuoti pro tą pusę, o štai atsiminimai apie šį jaukų muziejų liks visam gyvenimui.

Skaitom knygą toliau..

Įpusėjau knygą.. o dievai, kokia nuobodybė.. dar kol eina kalba apie istoriją, tai dar dar.. o toliau absoliuti nuobodybė apie sviestą sviestuotą..

O.. tartis.. žiūrėsim, kas bus.. 

..kaip man patinka ši knyga :D pasirodo, mano tartis yra nuostabi :D nenuostabu. Juk esu iš Suvalkijos lygumų.. :D Šiaip skiltis apie tartį man labiausiai patinka dėl to, jog žaviuosi tarmėmis. Visada stebėjausi, kaip pažįstami žmonės „persijungia“. Atrodo, tik ką kalbėjo žmogus normalia lietuvių kalba, o atsiliepia į mamos skambutį ir jau žiūrėk, klapsiu ausimis, nes nieko nesuprantu :D turbūt labiausiai stebina žemaičiai. Bet užtat jie labai gražiai kalba lietuviškai. Ir suprantama, jei jie žemaičių kalbą ir lietuvių suvokia kaip, tarkim, aš anglų ir lietuvių. Logiškai mąstant, juk mokėdamas vieną ir kitą kalbą tu neperkelsi vienos kalbos kitai. Kas man pačiai juokingiausia buvo, jog ne taip seniai pati susivokiau, jog tėviškėje kalbu kiek kitaip. Jei neklystu, mano kraštas priklauso Zanavykams, tad kalbame iš tikrųjų gana švariai. O bet tačiau.. turime ir savų navatnesnių žodžių :D kas įdomiausia, jau už kokių 10-15 km nuo mano kaimo žmonės kalba jau vos vos kitaip. Atrodo, lyg ir taisyklingai, bet jaučiasi tam tikros intonacijos. Taip ir savo buvusią kolegę išrišau, kuri atkeliavo į Kauną iš Vilkaviškio. Nors kalba ji tikrai gražiai be jokių mandrybių, bet vietomis tam tikra intonacija išduoda šaknis. Sunkiausia turbūt marijampoliečiams :D

O šiaip įdomu stebėti save. Vienaip kalbu su šeimos nariais, kitaip su draugais, dar kitaip su klientais. Kuo tolimesnis ryšys, tuo „kokybiškesnė“ kalba. Suprantama, kodėl – kad žmonės mane suprastų.

skliausteliuose toooks geras pavyzdys :D

Fui.. fonetika.. žiūrim, ką ten rašo.. šitai žinau, aną mokiausi.. o.. fonostilistika.. kas tai per žvėris? Tai naujai besiformuojantis mokslas iš poetikos ir stilistikos.. mhm.. kol kas gal geriau nekomentuosiu.

Balsės. Paminimas schwa.. bet tik tiek, kad apie jį nebus kalbama :D o toliau visa nuobodybė apie tai, kaip balsiai tariami. Skaitau toliau apie balsių tarimą ir prisiminiau, kaip tragiškai Kauno viešasis transportas įgarsino pranešimą apie Žalgirio areną. Negi negalėjo rasti žmogų, kuris normalia anglų kalba įgarsintų tą tekstą? Toks jausmas, jog su estišku akcentu skaitytų :D dar suprantu, kad lietuvišką variantą hyper taisyklingai padaro, bet nu angliškas toks kraupus, kad prieš užsieniečius gėda :D

Kaip įdomiai.. pratarmėje nurodyta, kad priemonė skirta žurnalistikos studentams, kurie nėra kalbos specialistai, tačiau pratybose reikalauja ne mažiau nei iš kalbos specialistų, nors vėlgi.. pratarmėje nurodė, jog nebus dėmesys sutelktas į lingvistinius dalykus, kuriuos reikėtų papildomai aiškinti ne specialistams. Spėju, čia suveikė lituanistų kruopštusis maksimalizmas :D Užtat išmokau naują žodį – hiatas (dviejų ar daugiau balsių ar dvibalsių susidūrimas, a-orta, į-eiti ir t.t.).

Praktinės užduotys – tarti balsius pateiktuose žodžiuose.. įtariu, iš šono durnai atrodžiau kalbėdamasi su monitoriumi :D

Kaip įdomiai, buvo svarstoma galimybė rašyti J ten, kur tariasi :D daug vietos interpretacijai, sakyčiau.. gal ir gerai, kad neleido :D

Pirmos dalies pabaigoje pateikti tekstai. Kaip suprantu, praktikai. Viskas buvo nuostabu. Parinkti vos ne žinomiausi eilėraščiai, kuriuos su malonumu perskaičiau garsiai, pasimėgaudama kiekviena aliteracija ir asonansu.. bet kai pamačiau tą velnio neštą „Kliudžiau“..  Aš esu absoliuti cat person.. čia kažkokiam mazochistui reikia būti, kad skaitytum tokius siaubus.. o ir šiaip.. yra ir geresnių istorijų apie tokias pamokas.. parašė Biliūnas šitą pasaką, ir dabar vaikus mokykloje traumuoja.. :D

Bendrai net neprisimenu, kas man šią knygą rekomendavo ir kodėl. Antros dalies neskaitysiu (nors gal ten apie stilių ką nors kalba?) Šiaip.. eilinį kartą galbūt ši knyga būtų tinkama Lietuvos užsieniečiams. Na, arba tiems, kas vargsta su tartimi ir kirčiavimu.. :D