Lietuvių kalbos kultūros konspektai, 2002

Konspektus parengė Vilniaus koorperacijos kolegijos dėstytoja.

Nors tai yra konspektai, skaitau tekstą kaip knygą, nes šiuose konspektuose yra viskas, ko reikia knygai. Man gi, kaip visada, labai įdomu paskaityti pratarmę, nors dažnai ši dalis yra praleidžiama. O visiškai be reikalo. Konspektų autorė pradeda pratarmę kalbos apibrėžimu, funkcijų apibūdinimais ir bendravimo ypatumais. Turbūt įdomiausias momentas, kurį autorė nurodė, jog: „Dabar – telefonų, televizijos ir kompiuterių bei vaizdajuosčių epochoje, kitas partneris nėra būtinas“. Atkreipkim dėmesį, jog konspektas yra 2002 metų. Ir net žiūrint pro šiuolaikinio gyvenimo prizmę, sunku įsivaizduoti pokalbį be kokio nors partnerio. Taip, mūsų pašnekovai dabar gali įgauti įvairią virtualią formą, bet vis tik.. kalbėtis su savimi.. vargu ar kokių nors priemonių čia bereikia.. jei pamiršime apie tinklaraščių rašymą :D

Kita įdomi mintis buvo apie tai, jog kalba yra tai, kuo vienos tautos skiriasi nuo kitų.. tiesos yra. Bet ką mes galime pasakyti prisimindami šalis, kur gimtoji kalba anglų.. kaip ten bebūtų, lietuvių kalba tikrai yra unikali :D

Būkit pažįstami? Rimtai? 

Kaip buvo miela skaityti: „Grožinės literatūros kūrinyje kalba atlieka estetinę funkciją“. Manyčiau, šitai yra tikra atgyvena.. tad plačiau ir nekomentuosiu.

Užtat pagal tarptautinių žodžių vartojimą galime atskirti išsilavinusį žmogų nuo neišsilavinusio :D Čia ne aš taip sakau. Čia konspektų autorė taip sako. Kaip įdomiai.. konspekto autorė teigia, jog žodis monitorius nėra tarptautinis žodis, o barbarizmas. Mat lietuvių kalboje yra vaizduoklis. Pala, pala. Kas pirmiau atsirado – monitorius kaip daiktas ar žodis vaizduoklis? Ar lietuviai sukūrė monitorių? Barbarizmai yra nevartojami žodžiai, kurie kelia grėsmę lietuviškiems žodžiams, kurie jau yra įsitvirtinę kalboje. O bet tačiau.. nuo kada vaizduoklis yra natūraliai atsiradęs ir įsitvirtinęs kalboje? Maža to, tarptautinius žodžius nurašo teigiant, jog kalboje nėra atitikmens. Mhm.. jei monitorius yra barbarizmas, tai tada galima būtų pritarti šioms erezijoms, bet tada kokių erezijų yra prirašyta „Tarptautinių žodžių žodynuose“? Svajoju įsigyti kada nors. Mėgstu nuėjusi į biblioteką jį pavartyti, mat po nosimi padėtas būna, kai ateinu. Tai.. ar neturime lietuviško žodžio tolerancijai? O kaip gi pakantumas? Na, čia tik pavyzdys, žinoma..

Pakelkite rankas tie kalbininkai, kurie nėra girdėję apie tokį dalyką, jog kiekviena reikšmė siekia turėti kuo daugiau formų,
o kiekviena forma siekia turėti kuo daugiau reikšmių.

Vis dar vargšas priešdėlis da- pateikiamas kaip netinkamas. Pavyzdį pateikė tokį: darašyti – prirašyti. Ir tik išdrįskit pasakyti, jog nejaučiate skirtumo. Kur tau darašyti – užbaigti rašymo procesą ir prirašyti – papildyti esamą tekstą. Kas per bėdos?

Mhm.. konspektų autorė dar teigia, kad pažodinis vertimas, dažno nuomone, yra geras dalykas.. jaučiasi, jog konspektai vos ne akmens amžiaus.. :D

Sužinojau, jog duonos pjauti negalima, reikia ją riekti.. O butelį atkimšti, o ne atidaryti.. mhm.. o jei kamštelis užsukamas? Tuomet atsukti? Nes tikrai ne atkimšti.. kodėl čia negali veikti hiponimų ir hiperonimų principas? Atidaryti bendrai, o atsukti ar atkimšti pagal poreikį?

Daiktavardis turi virš 600 priesagų! Įdomu ir tai, jog, anot autorės, jausmai išreiškiami daugiskaita nepagrįstai. Kaip tai? Net ir pavyzdys pateiktas: Jį apnikusios baimės. Na, tai, pavyzdžiui, jis bijo rytojaus, skolų, žmonių, vorų.. tai kiekviena atskira baimė.. su kiekviena baime reikia kovoti skirtingai, tad kaip galima sakyti, jog žmogų apniko tik viena baimė?

Ooo.. žodį vieningas reikia vartoti labai atsargiai. Pvz., negali būti vieninga nuomonė, bet ta pati, bendra, vienoda nuomonė. Nors nežinau. Man atrodo, jog nuomonei visai galima pritaikyti vieningumą. Kad žmonės galvoja vieningai :D nes vienodas.. tai toks neutralus žodis :D Nors konspektų autorė labai priekaištauja rusiškam žodžiui единый, jog būtent dėl jo lietuvių kalboje šis žodis vartojamas netaisyklingai, tačiau man iš tikrųjų keista. Rusų kalboje šis žodis turi bent keturias reikšmes, bet lietuvių kalboje.. tik vieną? Pagūglinau. Nesąmonė. LKŽ irgi kalba apie šio žodžio reikšmes, kurių net penkios. Ir tarp tų reikšmių yra ta pati reikšmė, kuri tiktų kalbant apie vieningą nuomonę.. nesuprantu.. gal kas nors paaiškins man, blondinei, kas negerai?

Negalima sakyti „koncerto pabaigai“, o „koncerto pabaigoje“. Netikėta man šitai buvo :D 

Bendras įspūdis: jau pradėjusi „vartyti“ šiuos konspektus supratau, jog konspektai akivaizdžiai pasenę. Dauguma kalbos klaidų yra pasenusios. Rusų kalbos įtaka tikrai buvo didelė kažkada, tačiau šiandien praktiškai nebegirdžiu panašių klaidų, apie kurias rašoma. Ir vis tik įdomumo dėlei nusprendžiau pabaigti skaityti juos, kad galėčiau palyginti su „šviežesniais“ leidiniais. O bet tačiau.. manau, rusakalbiams Lietuvoje šie konspektai net labai praverstų, nes jie dar labiau nejaučia, jog lietuviškai kalba su rusų kalbos struktūra :)