2018 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

Su vertėjų diena :D


Šiandien įvyko man istoriškai žymiai svarbesnis už popiežiaus apsilankymą įvykis – vertėjų susibūrimas Kaune. Pradžioje labai bijojau, jog susirinks daug rimtų dėdžių ir tetų, bet mano baimės nepasiteisino. Dėdžių susirinko ne taip jau ir daug, o ir tie beveik jaunesni už mane. O susirinko mūsų lyg dvylika dūšių. Kažkaip nemaniau, kad bus tiek daug :D bet tikrai smagu, kad taip šauniai pasėdėjom, pabendravom ir gyvai susipažinom. Iš tikrųjų buvo itin malonu pamatyti tuos žmones su kuriais tiek laiko daliniesi mintimis, gandomis ir negandomis. O ypač susitikti su tais žmonėmis, kurie slėpėsi už avatarų (aš šiaip viena iš tų :D).
Ypatingai smagu, jog susirinko tikrai akivaizdžiai kūrybiški, gebantys bendrauti, turintys ką pasakyti žmonės, tad tikrai nebuvo kažkokių nejaukių tylos minučių ar šiaip ko. O diskusijos virė keliais frontais ir taip aktyviai, kad kitą kartą nė nespėji gaudytis, o ką jau kalbėti apie bandymus įsiterpti :D
Kaip jau nutarėm, jokių oficialių dalių nedarėm. Tiesiog susirinkom ramiai sau pasėdėt ir paminėt Šv. Jeronimo dieną. Tačiau šis pasisėdėjimas bent jau man buvo ir švietėjiškas, sužinojau tiek daug visko apie ką gal ir susimąsčius niekada nebuvau. Susibūrimo iniciatorė pasakojo apie vertėjų skirstymą į kategorijas praktiką Norvegijoje. Ir aš jau čia esu rašiusi, jog tai būtų super dalykas, tik va klausimas, kaip jį įgyvendinti pas mus.. na, bet nesiplėsiu. Taip pat daug sužinojau apie pačių vertimo biurų politiką. Na, bent jau vieno biuro. Apie tai, kokia yra situacija, apie tai, kaip klientai nenori mokėti. Apie tai, jog kartais vertėjai pasivagia klientus. Dar kartą įsitikinau, jog šiam pasauliui aš per naivi.
Šiaip, kaip ir priklauso, kolegos noriai dalinosi savo patirtimi apie vertimą žodžiu. Tikiuosi, niekas nesupyks, vieną, man labai patikusią istoriją, vis tik papasakosiu čia. Žodžiu, vertė žmogus, kaip supratau, sinchroniniu būdu iš būdelės. Pranešėjas kalba kalba, ir taip sudėtingai, kad nabagas pats pasimetė ir pasakė: „Nebeprisimenu nuo ko pradėjau“. O kadangi verčiant įvardžiai nėra keičiami, vertėjas taip ir išvertė. Sakė, visa publika į jį atsisuko iš serijos „wtf?“ :D Ir juk neaiškinsi, juk tai pranešėjas taip kalba, o ne vertėjas verčia :D žodžiu, vis pakikenu prisiminus :D Istorijų buvo ir daugiau, bet gal užteks tos vienos.
Nuoširdžiai tikiuosi, jog tokie pasisėdėjimai pasikartos, gal ir dažniau nei kartą per metus.. :D o gal netgi išaugs į kažką daugiau..

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą