Lauktuvės iš knygų mugės :)

Mano gėdai dar nė karto neteko sudalyvauti knygų mugėje, tačiau naiviai tikiuosi, jog kada nors būtinai ten nusibelsiu. Viena kolegė kaip tik pasidalino kvietimu aplankyti stendą su jos versta knyga. Na, kaip man, senmergei su stažu, gyvent be šios senmergių biblijos? :D Kaip tyčia bendramintė parvežė šią knygą lauktuvių. Tad apie tai pasigyriau knygą vertusiai ir aplankyti stendą kvietusiai vertėjai. Tai dabar su kate bandysim įvertinti :D

Kaip erzina..

Dar vienas pabambėjimas.. be to, kad erzina atlikinėti bandomąjį vertimą ar pildyti visas tas anketas, dar labai erzina bendravimas anglų kalba su vertimų biurais. Kalbu apie tuos lietuviškus, kur moka lietuvių kalbą. Nėra man problemų bendrauti anglų kalba, bet pats principas mane erzina. Jei tokiu būdu bando tikrinti mano anglų kalbos žinias, tai kodėl su manimi nebendrauja rusiškai, jei kalba eina apie vertimus rusų kalba? Nežinau, nežinau.. ok, einu versti :D 

AutoHotKey arba tiesiog wow

Esate kada nors gyvai matę iliuzionisto pasirodymą?  Po šiandienos galiu pasakyti, jog aš tikrai mačiau.. Šiandien Kauno kolegijoje vyko paskaitėlė apie AutoHotKey panaudojimą asmeniniais tikslais ir vertime. Ir tai buvo kažkas nerealaus. Ketindama dalyvauti paskaitoje, tikėjausi, jog išmoksiu susiprogramuoti lengvai pasiekiamą @ simbolį, bet sužinojau žyyymiai daugiau.

Taigi.. kas ten per dalykas? Bandysiu paaiškinti blondiniškai, nes aš tikrai nesu programuotoja, tad jei nusišnekėsiu, nekreipkit dėmesio. Taigi.. visiems puikiai žinomi spartieji klavišai ctrl c, ctrl v, ctrl f ir t.t. Tai čia panašiai, tik dar šustriau. Žodžiu, tai yra nemokama mažutė programėlė, kurios dėka galite palengvinti sau gyvenimą. Pavyzdžiui, jūs verčiate kokį nors ilgą ir nuobodų tekstą su pasikartojančiomis ilgomis ir nuobodžiomis sąvokomis. Pavyzdžiui, finansinė išvestinė priemonė (net dabar ašaros akyse kaupiasi..). Ir va, įsivaizduokit sau tokią galimybę, jog rašant šitai jums tereikia parašyti kokį "pfi", ir tekstas akimirksniu atsiduria, kur ir priklauso. Maža to, dar ir panaudojant teisingą linksnį? Kas tai per magija? Tikri šėtono pramanai. Žodžiu, jūs parašote skriptą šiai sąvokai su visais galimais linksniais ir užkoduojate hotkey "pfi". Na, gal ne pfi, gal kokį kitą, kuris jums būtų patogesnis. Bet esmė tame, jog vienu ar kelių mygtukų paspaudimu jūs sutaupote marias laiko.

Arba.. verčiant aptinkat nematytą sąvoką, ją kopijuojate, atsidarote naršyklę, kopijuojate į paiešką.. o parašius skriptą jums užtektų tik pažymėti tą dalį teksto ar žodį, kuris jums neaiškus, o tada kokia nors jums patogi hotkey kombinacija. Ir vualia.

O dabar įsivaizduokite, kad naudojatės kokia nors programa žodynu. Su atitinkamu skriptu ir hotkey kombinacija jums ne tik atsidaro koks anglonas, bet jau net ir rodo norimą rezultatą - ieškotą žodį. To dar negana? Ok, tą patį galima pasidaryti ir su online žodynu :D O gal jums nusibodo rašyti tuos pačius šabloninius atsakymus ranka? Atsakykite automatu vos kelių mygtukų paspaudimais. Ir tai tik žiedeliai.

Programavimas pats nėra sudėtingas, reikia tik atidumo ir loginio mąstymo. Arvydas sakė, jog šios programėlės help'as labai išsamus, o ir daug ką galima pasigūglinti. Iš tikrųjų ši programėlė yra tai, ką aš vadinu genialiu paprastumu. Ką ketinu su ja pasidaryti? Visų pirma, pasidarysiu prieinamą @ simbolį. Tuomet šauktuką, kad nereikėtų keisti kalbos. Tuomet galvoju, reikia pasiruošti automatinį pranešimą potencialiems užsakymams iš random skelbimų, kad nereikėtų eilinį kartą rašyti iš naujo, kad verčiu tą ir aną, vertimo kaina tokia ir tokia. Na, o kuo greičiau pateiki tokią informaciją, didesnė tikimybė greičiau gauti užsakymą :D Dar pasidarysiu staigią paiešką per rulit.lt puslapį, staigią info paiešką chrome. Tuomet galbūt staigų tinklaraščio įrašo kūrimo atsivertimą. Tada dar, įtariu, reiks įdarbinti IATE ir EUR-Lex. Dar reiks pamintyti apie kitas programas ir funkcijas.

Pamąsčiau, jog būtų žiauriai šaunu, jei apie tai būtų išleista kokia knygutė.. tada pamąsčiau, jog dar geriau būtų, jei būtų išleista knygutė, skirta vertėjams. Taip sakant, triukai su AutoHotKey būtų tik atitinkamas knygos skyrius. Toks dalykas būtų labai naudingas Lietuvos būsimiems ir esamiems vertėjams, tačiau supratau, jog vis tik rinka per maža, ir nelabai verta tokiu atveju orientuotis, pavyzdžiui, į aukštąsias mokyklas. O tada patyriau nušvitimą. Galima parašyti knygą apie frilansinimą. T.y. kokia pusė knygos būtų apie patį frilansinimą, kas tai yra, su kuo valgoma, kas gali frilansint, kokios rizikos, kaip bendrauti su klientais, atsakomybės suvokimas, reklama ir daugybė daugybė dalykų, kurie iš esmės vienodai svarbūs bet kokios srities frilanseriams. O kita knygos dalis galėtų būti jau sukonkretinta: vienas skyrius kokiems dizaineriams, kitas fotografams, trečias kokiems nors turinio kūrėjams ir vertėjams, dar kažkas meno dirbinių kūrėjams ir t.t. ir pan. Ir kiekviename tame skyrelyje būtų galima pasikapstyti po atitinkamas smulkmenas su patarimais ir perspėjimais. Grįžtant prie AutoHotKey, tai šią programą tikrai gali pagal savo poreikius naudoti bet kas, nebūtinai vertėjai. Tikiu, jog kiekvienas tyliai pasvajoja apie kokią tai funkciją, kurią norėtų turėti. Tai štai.. būtų tokia universali ir konkreti knygelė kiekvienam - dvejojančiam žengti žingsnį ir jau esamam frilanseriui. Reikia šitos minties nepamesti :D

O čia biškis reklamos geram žmogui :D

Arvydo puslapis su išsamesne ir protingiau išdėstyta informacija :)

R.I.P. G+

Nors niekada nebuvau G+ fanė ar aktyvi naudotoja, tačiau noriu perspėti tą negausų žmonių būrį, kuris daugiau ar mažiau skaito mano įrašus, kad, ko gero, nebegausite pranešimų apie mano naujus įrašus. Na, ir kaip gi jūs gyvensite be mano erezijų? Jūs paskęsite pilkoje kasdienybėje.. žodžiu, kad taip nenutiktų, kviečiu prenumeruoti mano tinklaraštį. Tai padaryti galite nurodydami savo el.paštą kairėje pusėje pateiktame laukelyje ir džiaugiatės mano spamu toliau :D

Kvietimas į paskaitėlę :)

Jei kam įdomu, ketinu ir pati apsilankyti paskaitoje. Tikiu, jog bus ko išmokti per šią paskaitą, na, o mokestis, katino ašaros :) kitą kartą bus brangiau :D o gal ir ne.. Arvydo pati nepažįstu, bet žinau "iš matymo" internete :D Žmogus atrodo gana charizmatiškas ir nesusipykęs su humoro jausmu, konkretus, tad ir laikas tikrai nebus sugaištas. Na, o ką jau kalbėti apie progą susipažinti su kolegomis :)

Žiniasklaidos kalba ir stilius: tartis ir kirčiavimas I dalis

Pratarmė nuobodi.. kalbama apie knygos paskirtį – priemonė žurnalistikos studentams, kurie nėra kalbos specialistai. Tuomet daug kalbama apie tai, kaip ir kodėl žmonėms nušvito, kad kalba yra svarbi, ir ją reikia puoselėti. Skaitau toliau ir prisimenu, kai studijuodama magistrantūroje viena šauni dėstytoja pasakė: „Nori geros karjeros, mylėk tėvynę“. Iš tikrųjų tai ne šiaip istorijos perteikimas, bet ir kuo tikriausia panegirika. Turbūt ryškiausias momentas, kai eina kalba apie patirtus minimalius nuostolius po spaudos draudimo pabaigos, jog kirilica buvo išleista vos 60 knygelių.. ok.. o tai kiek buvo išleista lietuvių kalba? Plius, kiek žmonių tuo metu buvo raštingi, kad galėtų skaityti kirilica ar lietuvių kalba? Tik nepagalvokit, neužsiimu čia tuo vadinamu heitinimu. Aš tiesiog nemėgstu perdėto nacionalizmo, kuris užgožia faktus, o pateiktus pagražina.

O, Jono Juškos vardas! Kartais tikrai smagu skaityti ir netyčia aptikti pavardę, kuri tau sako kažką daugiau nei pateiktame tekste. Mano krašto kaimynystėje yra miestelis Vilkija, kur yra nuostabus Jono ir Antano Juškų muziejus. Jei kada riedėsite pro šalį, būtinai užsukite ir nepagailėkite kelių eurų „ekskursijai“. Galbūt daugiau niekada neteks jums pravažiuoti pro tą pusę, o štai atsiminimai apie šį jaukų muziejų liks visam gyvenimui.

Skaitom knygą toliau..

Įpusėjau knygą.. o dievai, kokia nuobodybė.. dar kol eina kalba apie istoriją, tai dar dar.. o toliau absoliuti nuobodybė apie sviestą sviestuotą..

O.. tartis.. žiūrėsim, kas bus.. 

..kaip man patinka ši knyga :D pasirodo, mano tartis yra nuostabi :D nenuostabu. Juk esu iš Suvalkijos lygumų.. :D Šiaip skiltis apie tartį man labiausiai patinka dėl to, jog žaviuosi tarmėmis. Visada stebėjausi, kaip pažįstami žmonės „persijungia“. Atrodo, tik ką kalbėjo žmogus normalia lietuvių kalba, o atsiliepia į mamos skambutį ir jau žiūrėk, klapsiu ausimis, nes nieko nesuprantu :D turbūt labiausiai stebina žemaičiai. Bet užtat jie labai gražiai kalba lietuviškai. Ir suprantama, jei jie žemaičių kalbą ir lietuvių suvokia kaip, tarkim, aš anglų ir lietuvių. Logiškai mąstant, juk mokėdamas vieną ir kitą kalbą tu neperkelsi vienos kalbos kitai. Kas man pačiai juokingiausia buvo, jog ne taip seniai pati susivokiau, jog tėviškėje kalbu kiek kitaip. Jei neklystu, mano kraštas priklauso Zanavykams, tad kalbame iš tikrųjų gana švariai. O bet tačiau.. turime ir savų navatnesnių žodžių :D kas įdomiausia, jau už kokių 10-15 km nuo mano kaimo žmonės kalba jau vos vos kitaip. Atrodo, lyg ir taisyklingai, bet jaučiasi tam tikros intonacijos. Taip ir savo buvusią kolegę išrišau, kuri atkeliavo į Kauną iš Vilkaviškio. Nors kalba ji tikrai gražiai be jokių mandrybių, bet vietomis tam tikra intonacija išduoda šaknis. Sunkiausia turbūt marijampoliečiams :D

O šiaip įdomu stebėti save. Vienaip kalbu su šeimos nariais, kitaip su draugais, dar kitaip su klientais. Kuo tolimesnis ryšys, tuo „kokybiškesnė“ kalba. Suprantama, kodėl – kad žmonės mane suprastų.

skliausteliuose toooks geras pavyzdys :D

Fui.. fonetika.. žiūrim, ką ten rašo.. šitai žinau, aną mokiausi.. o.. fonostilistika.. kas tai per žvėris? Tai naujai besiformuojantis mokslas iš poetikos ir stilistikos.. mhm.. kol kas gal geriau nekomentuosiu.

Balsės. Paminimas schwa.. bet tik tiek, kad apie jį nebus kalbama :D o toliau visa nuobodybė apie tai, kaip balsiai tariami. Skaitau toliau apie balsių tarimą ir prisiminiau, kaip tragiškai Kauno viešasis transportas įgarsino pranešimą apie Žalgirio areną. Negi negalėjo rasti žmogų, kuris normalia anglų kalba įgarsintų tą tekstą? Toks jausmas, jog su estišku akcentu skaitytų :D dar suprantu, kad lietuvišką variantą hyper taisyklingai padaro, bet nu angliškas toks kraupus, kad prieš užsieniečius gėda :D

Kaip įdomiai.. pratarmėje nurodyta, kad priemonė skirta žurnalistikos studentams, kurie nėra kalbos specialistai, tačiau pratybose reikalauja ne mažiau nei iš kalbos specialistų, nors vėlgi.. pratarmėje nurodė, jog nebus dėmesys sutelktas į lingvistinius dalykus, kuriuos reikėtų papildomai aiškinti ne specialistams. Spėju, čia suveikė lituanistų kruopštusis maksimalizmas :D Užtat išmokau naują žodį – hiatas (dviejų ar daugiau balsių ar dvibalsių susidūrimas, a-orta, į-eiti ir t.t.).

Praktinės užduotys – tarti balsius pateiktuose žodžiuose.. įtariu, iš šono durnai atrodžiau kalbėdamasi su monitoriumi :D

Kaip įdomiai, buvo svarstoma galimybė rašyti J ten, kur tariasi :D daug vietos interpretacijai, sakyčiau.. gal ir gerai, kad neleido :D

Pirmos dalies pabaigoje pateikti tekstai. Kaip suprantu, praktikai. Viskas buvo nuostabu. Parinkti vos ne žinomiausi eilėraščiai, kuriuos su malonumu perskaičiau garsiai, pasimėgaudama kiekviena aliteracija ir asonansu.. bet kai pamačiau tą velnio neštą „Kliudžiau“..  Aš esu absoliuti cat person.. čia kažkokiam mazochistui reikia būti, kad skaitytum tokius siaubus.. o ir šiaip.. yra ir geresnių istorijų apie tokias pamokas.. parašė Biliūnas šitą pasaką, ir dabar vaikus mokykloje traumuoja.. :D

Bendrai net neprisimenu, kas man šią knygą rekomendavo ir kodėl. Antros dalies neskaitysiu (nors gal ten apie stilių ką nors kalba?) Šiaip.. eilinį kartą galbūt ši knyga būtų tinkama Lietuvos užsieniečiams. Na, arba tiems, kas vargsta su tartimi ir kirčiavimu.. :D

Lietuvių kalbos kultūros konspektai, 2002

Konspektus parengė Vilniaus koorperacijos kolegijos dėstytoja.

Nors tai yra konspektai, skaitau tekstą kaip knygą, nes šiuose konspektuose yra viskas, ko reikia knygai. Man gi, kaip visada, labai įdomu paskaityti pratarmę, nors dažnai ši dalis yra praleidžiama. O visiškai be reikalo. Konspektų autorė pradeda pratarmę kalbos apibrėžimu, funkcijų apibūdinimais ir bendravimo ypatumais. Turbūt įdomiausias momentas, kurį autorė nurodė, jog: „Dabar – telefonų, televizijos ir kompiuterių bei vaizdajuosčių epochoje, kitas partneris nėra būtinas“. Atkreipkim dėmesį, jog konspektas yra 2002 metų. Ir net žiūrint pro šiuolaikinio gyvenimo prizmę, sunku įsivaizduoti pokalbį be kokio nors partnerio. Taip, mūsų pašnekovai dabar gali įgauti įvairią virtualią formą, bet vis tik.. kalbėtis su savimi.. vargu ar kokių nors priemonių čia bereikia.. jei pamiršime apie tinklaraščių rašymą :D

Kita įdomi mintis buvo apie tai, jog kalba yra tai, kuo vienos tautos skiriasi nuo kitų.. tiesos yra. Bet ką mes galime pasakyti prisimindami šalis, kur gimtoji kalba anglų.. kaip ten bebūtų, lietuvių kalba tikrai yra unikali :D

Būkit pažįstami? Rimtai? 

Kaip buvo miela skaityti: „Grožinės literatūros kūrinyje kalba atlieka estetinę funkciją“. Manyčiau, šitai yra tikra atgyvena.. tad plačiau ir nekomentuosiu.

Užtat pagal tarptautinių žodžių vartojimą galime atskirti išsilavinusį žmogų nuo neišsilavinusio :D Čia ne aš taip sakau. Čia konspektų autorė taip sako. Kaip įdomiai.. konspekto autorė teigia, jog žodis monitorius nėra tarptautinis žodis, o barbarizmas. Mat lietuvių kalboje yra vaizduoklis. Pala, pala. Kas pirmiau atsirado – monitorius kaip daiktas ar žodis vaizduoklis? Ar lietuviai sukūrė monitorių? Barbarizmai yra nevartojami žodžiai, kurie kelia grėsmę lietuviškiems žodžiams, kurie jau yra įsitvirtinę kalboje. O bet tačiau.. nuo kada vaizduoklis yra natūraliai atsiradęs ir įsitvirtinęs kalboje? Maža to, tarptautinius žodžius nurašo teigiant, jog kalboje nėra atitikmens. Mhm.. jei monitorius yra barbarizmas, tai tada galima būtų pritarti šioms erezijoms, bet tada kokių erezijų yra prirašyta „Tarptautinių žodžių žodynuose“? Svajoju įsigyti kada nors. Mėgstu nuėjusi į biblioteką jį pavartyti, mat po nosimi padėtas būna, kai ateinu. Tai.. ar neturime lietuviško žodžio tolerancijai? O kaip gi pakantumas? Na, čia tik pavyzdys, žinoma..

Pakelkite rankas tie kalbininkai, kurie nėra girdėję apie tokį dalyką, jog kiekviena reikšmė siekia turėti kuo daugiau formų,
o kiekviena forma siekia turėti kuo daugiau reikšmių.

Vis dar vargšas priešdėlis da- pateikiamas kaip netinkamas. Pavyzdį pateikė tokį: darašyti – prirašyti. Ir tik išdrįskit pasakyti, jog nejaučiate skirtumo. Kur tau darašyti – užbaigti rašymo procesą ir prirašyti – papildyti esamą tekstą. Kas per bėdos?

Mhm.. konspektų autorė dar teigia, kad pažodinis vertimas, dažno nuomone, yra geras dalykas.. jaučiasi, jog konspektai vos ne akmens amžiaus.. :D

Sužinojau, jog duonos pjauti negalima, reikia ją riekti.. O butelį atkimšti, o ne atidaryti.. mhm.. o jei kamštelis užsukamas? Tuomet atsukti? Nes tikrai ne atkimšti.. kodėl čia negali veikti hiponimų ir hiperonimų principas? Atidaryti bendrai, o atsukti ar atkimšti pagal poreikį?

Daiktavardis turi virš 600 priesagų! Įdomu ir tai, jog, anot autorės, jausmai išreiškiami daugiskaita nepagrįstai. Kaip tai? Net ir pavyzdys pateiktas: Jį apnikusios baimės. Na, tai, pavyzdžiui, jis bijo rytojaus, skolų, žmonių, vorų.. tai kiekviena atskira baimė.. su kiekviena baime reikia kovoti skirtingai, tad kaip galima sakyti, jog žmogų apniko tik viena baimė?

Ooo.. žodį vieningas reikia vartoti labai atsargiai. Pvz., negali būti vieninga nuomonė, bet ta pati, bendra, vienoda nuomonė. Nors nežinau. Man atrodo, jog nuomonei visai galima pritaikyti vieningumą. Kad žmonės galvoja vieningai :D nes vienodas.. tai toks neutralus žodis :D Nors konspektų autorė labai priekaištauja rusiškam žodžiui единый, jog būtent dėl jo lietuvių kalboje šis žodis vartojamas netaisyklingai, tačiau man iš tikrųjų keista. Rusų kalboje šis žodis turi bent keturias reikšmes, bet lietuvių kalboje.. tik vieną? Pagūglinau. Nesąmonė. LKŽ irgi kalba apie šio žodžio reikšmes, kurių net penkios. Ir tarp tų reikšmių yra ta pati reikšmė, kuri tiktų kalbant apie vieningą nuomonę.. nesuprantu.. gal kas nors paaiškins man, blondinei, kas negerai?

Negalima sakyti „koncerto pabaigai“, o „koncerto pabaigoje“. Netikėta man šitai buvo :D 

Bendras įspūdis: jau pradėjusi „vartyti“ šiuos konspektus supratau, jog konspektai akivaizdžiai pasenę. Dauguma kalbos klaidų yra pasenusios. Rusų kalbos įtaka tikrai buvo didelė kažkada, tačiau šiandien praktiškai nebegirdžiu panašių klaidų, apie kurias rašoma. Ir vis tik įdomumo dėlei nusprendžiau pabaigti skaityti juos, kad galėčiau palyginti su „šviežesniais“ leidiniais. O bet tačiau.. manau, rusakalbiams Lietuvoje šie konspektai net labai praverstų, nes jie dar labiau nejaučia, jog lietuviškai kalba su rusų kalbos struktūra :)