Kaip jau supratote iš antraštės, dar kartą kalbėsiu apie profesionalumą. Įdomus momentas buvo užkabintas vienoje diskusijoje. Kolega pasipiktino skubiu vertimu. Viskas ok. Visus erzina klientai, kurie paslaugos nori jau vakar. Tai absoliučiai natūralus pasipiktinimas, ir nesvarbu, ar jūs vairuojate troleibusą, ar verčiate tekstus.. kaip žmogus, turintis keturių metų patirtį aktyviai bendraujant tiesiogiai su klientais, galiu pasakyti tik vieną, jog nesvarbu, kokią paslaugą parduodate, kas kaltas ir pan., svarbiausia - išlaikyti profesionalų bendravimą.
Pati visada palaikau malonų, draugišką, gal kartais kiek familiarų (koks nors lengvas juokelis, vienas kitas smailas) bendravimą, jei aplinkybės leidžia, tačiau kalbant apie darbo sąlygas, reikalingas tik profesionalus konkretumas ir nulis emocijų.
Turbūt vienas iš didžiausių naujokų šokų yra pirmasis "ne" potencialiam užsakymui. Kaip mirčiai alsuojant į nugarą, prieš akis prašvilpia padėtas kryžius ant vertėjo karjeros, biurai nebesiunčia naujų užsakymų ir t.t. Bet po pirmo "ne" visos šios baimės išnyksta. Niekas jūsų neįrašo į juodąjį vertėjų sąrašą, ir niekas nededa kryžiaus ant jūsų karjeros. Tad kvėpuokite giliai ir atsakykite trumpai.
Frilansinimo grožis slypi tame, jog jūs atsakote tik prieš save. Jei norite dirbti, dirbate. Nenorite - nedirbate. Skubus vertimas ar neskubus, jums jokio skirtumo. Jei galite ir norite, pirmyn. Neturite laiko ar įkvėpimo, neimkite užsakymo. Ir visiškai nusispjaut į priežastis.
Aš netgi manau, jog bandymai pasiteisinti atsisakant užsakymo dvelkia neprofesionalumu (susirgo vaikas, sprogo šildymo katilas, numirė kas nors, tingi, mokslai, darbai ir t.t.). Jūs esate laisvai samdomas paslaugos teikėjas, o ne darbuotojas. Jūs atsakote tik prieš save. Ir tik jūs sprendžiate, ar teiksite paslaugą.
Kodėl patariu atsisakant užsakymo nenurodyti asmeninių priežasčių - asmeninės priežastys ne retai būna susijusios su asmeniniais potyriais ir emocijomis. O emocijoms profesionaliame bendravime ne vieta. Kita priežastis, kodėl neverta dalintis asmeniškumais - jūs suteikiate progą klientui/vertimo biurui pademonstruoti savo neprofesionalumą. O tada prasideda visokie asmeniškumai ir nepageidautinos problemos. Kodėl? Todėl, kad kliento nekaso jūsų problemos. Ir todėl, jog jumis niekas nepatikės.
Kažkada draugė ėjo į darbą ir į jį pavėlavo. Žinote, kodėl? Todėl, kad ji padėjo bobutei pereiti gatvę. Vėlavimas buvo nereikšmingas, tad tiesiog atsiprašė, bet neaiškino priežasties, nes niekas ja vis tiek nepatikės. Kaip ir niekas nepatikės, jog jūs netikėtai susirgote. Niekas. Neseniai iš Kauno persikėliau į savo tėviškę, o draudimo konsultantas skambino susitarti dėl susitikimo Kaune. Pasakiau aš jai, jog nebegyvenu Kaune. Manote, ji manimi patikėjo? Policijos pareigūnas prieš savaitę mane sustabdė, kad pasidžiaugtų, jog nešioju atšvaitus, tačiau papildomai informavo apie pasikeitusią tvarką, jog einant per gatvę negalima naudotis telefonu ir reikia išsitraukti ausines iš ausų. Ir štai, sustabdo mane, vėlai vakare, tamsu, ausyse skamba alternatyvus rokas, o žvilgsnis įbestas į telefoninį žaidimą. Aš nuoširdžiai pasakiau, jog tikrai žinau apie tvarką, ir kad niekada neinu per gatvę naudodamasi telefonu ir klausydamasi muzikos. Ir nepaisant to, jog tai tiesa (aš net gobtuvą nusiimu, kai einu per gatvę, kad viską matyčiau), aš mačiau, jog pareigūnė maloniai šypsodamasi manimi nepatikėjo. Viena pažįstama vertėja, kuri pati turi vertimo biurą (beje, seniau ji reklamuodavo jį šiame tinklaraštyje :D), į fb specialiai įkėlė lūžusios kojos nuotrauką, kad įrodytų, jog tikrai nemeluoja.
Dar vienas įdomus momentas būna, kai vertėjai bando paauklėti savo klientus. Dar blogiau - kaltinti juos. Jei jau yra poreikis kažką apkaltinti, tai tik emocijas. Vienoje diskusijoje išplaukė toks variantas, jog reikia šviesti klientus, kad netemptų į naktį ir suteiktų vertimams protingą laiką. Nesutinku nei dėl švietimo, nei dėl termino.
Aš esu vertėja, tad aš ir turiu išmanyti savo darbo specifiką. Klientas perka paslaugą, jo neturi dominti, kaip verčiu, kada ar su kuo. Aš galiu nusisamdyti kinų vaikus, siuvančius Nike avalynę, jei tik mano suvokimu tie vaikai sugebės tinkamai išversti tekstą. Paslaugos gavėjui visiškai vienodai, ar jūs miegosit, ar jūs valgysit, sirgsit, mirsit. Vienintelis dalykas, kuris rūpi klientui - rezultatas.
Terminas. Šis klausimas artimas praeitam tekstui. Vėluoti yra normalu. Tad skubių vertimų visada buvo ir visada bus. Nes toks jau tas mūsų gyvenimo tempas. Tereikia su tuo susitaikyti ir susiprasti - arba apsiimi versti skubius vertimus, arba ne.
Kažkas dar įkyriai bandė įpiršti situaciją, jog už skubų vertimą turi mokėti daugiau ir t.t. Norisi įterpti čia kokį nors necenzūrinį žodį, bet aš vis dar bandau apsimesti, jog tai bent jau mokslo populiarinimo tinklaraštis, tad aš to nedarysiu. Kodėl man norisi nusikeikti? Todėl, kad vienas kitam netrukdo ir vienas kitam įtakos neturi. Prieš pradėdami ar jau bendradarbiaudami su klientu/VB jūs galite aptarti sąlygas dėl skubių vertimų. Tas sąlygas galite keisti ir bendradarbiavimo eigoje. Suvokite pagaliau, jog jūs nesate darbuotojas, o paslaugos teikėjas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą