Žodžiu, psicholingvistikai reikėjo paruošti trumpą ale rašto darbelį apie žmonių smegenis. Kad būtų kiek įdomiau, nusprendžiau pasidomėti apie smegenų veiklą, kai žmogus verčia :D Radau jūra įdomių dalykų, tačiau šiandien nieko rašyti neketinu, tik norėjau pasidalinti viena nuorodą. Buvo taip juokinga, nes tokia pažįstama situacija, kad ne tas žodis. Ir iš tikrųjų, kažkokia mistika... Pati pamenu man nutikusią panašią situaciją, kai verčiant ne tai kad būčiau užmiršus žodį, bet va būtent dėl smegenų pasidalinimo :D Žodžiu, verčiu į rusų kalbą, o priešais mane vyriškis krapšto nosį. Bet taip intensyviai, kad net nusukus žvilgsnį kitur, vis tiek negalėjau liautis apie tai galvoti, ir dar sau mintyse kartoti "o siaube, fui, nu kodėl būtent tada, kai verčiu", o tuo metu išoriškai visiškai rami verčiau kalbą. Toks jausmas, tarsi kalbos aparatas, o gal net ir visas kūnas, gyvena savo gyvenimą, o mano pačios asmenybė kažkur kamputyje lieka :D
Štai nuoroda į tą straipsnį :) --> language and the brain
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą