Vietoj to, kad būčiau stojusi į
vertimus, patekau į rusistiką, kur tenka mokytis daugybės dalykų, kurie susiję
su literatūra. Negalėčiau pasakyti, kad pykčiausi su ja, o juk ir
skaityti mėgstu, tačiau man pasidarė smalsu dėl tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui,
prisiminkim visokius teksto suvokimo testus, analizes ir interpretacijas. Tikri
naktiniai košmarai :D Ir štai aukštosiose mokyklose aiškinama, kad negalima
interpretuoti tik vienaip ir nekitaip. Svarbiausia, kad savo interpretacijai
turėtum argumentų. Ir faktas, kad ir kažką analizuojant visiems sekasi
skirtingai. Kažkas kažką pamato, kažkas kažką įžvelgia. Kad ir elementarių stilistinių
figūrų aptikimas. Atsimenu, kaip mokyklos laikais man buvo keista, kai mano
klasiokai nejausdavo kūrinyje ironijos.
Ir kaip šitai pavadint?
Apsiskaitymas? Geras mokymasis? Bendras išprusimas? Visa tai yra ne-są-mo-nė. Tu
gali iškalti apibrėžimą, gali atmintinai išmokti pavyzdžius, bet jei tu nematai
to elemento kūrinyje, iš viso šito vargo gaunasi šnipštas. Tad kas yra tai, kas
leidžia vieniems pamatyti ne tik stilistines figūras, bet ir jausti nuotaiką,
kūrinio atmosferą, veikėjus?
Jau gerą pusmetį sukau dėl šito
dalyko galvą ir pagaliau išmąsčiau. Net ir terminą sukūriau (:D) – literatūrinė
klausa. Kaip ir muzikinė, vieni ją turi, kiti nelabai. Juk žinom daugybę
pavyzdžių, kai atrodo, žmogus ir daug skaito, ir šiaip protingas, bet...
Nepagauna esmės, nemoka atskirti svarbių dalykų nuo antraeilių.
Gal kam iškils klausimas, prie ko
čia ta literatūrinė klausa ir vertimai? O net labai prie ko. Jei vertėjas
nejaučia teksto, negirdi tų elementų, kurie daro tą kūrinį būtent tokį, koks
yra, jis gali praleisti daugybę svarbių momentų. Atsimenu, kaip per vertimų
paskaitas versdavom grožinę literatūrą, ir būdavo, kad kai kuriuos momentus
versdavau plačiau. Aišku, už tai mane bausdavo, na, bet jei konkretaus žodžių
kiekio neužtenka atskleisti ta atmosferą, kurią galime sukurti įvairių,
atrodytų beprasmių, dalelyčių pagalba, argi tai jau tampa neadekvačiu vertimu?
Štai tokios mintys sukasi mano
galvoje..
o gaila, kad nestojai į vertimą :D kolega rašo. jau kokį pusmetį kartais paskaitau tavo dienoraštį, o dabar supratau, kad kartu lankom vieną paskaitą. nu šakės, kaip sakoma
AtsakytiPanaikintiprisidėk mane fb
https://www.facebook.com/wenjandei
kai buna gyvenime :D
AtsakytiPanaikintiO tai gal baudėjai neturi tos vadinamosios literatūrinės klausos? Tai ir baudžia visokius fantazuotojus.
AtsakytiPanaikintiGal.. o gal daug ka lemia ir ribos, kurios atsiranda besimokant. Juk verteja daznai lydi baime isversti kazka ne taip, ir atrodyto, kad kokia nors smulkmena gali iskreipti originalia minti ir pan. Su grozine literatura is viso daugybe sunkumu. Pvz, kas garantuos, kad tai, ka vertejas izvelgia tekste, tame tekste is tikruju ir yra, ir butent ta autorius ir turejo minty :)
Panaikinti