Kažkaip čia daug visko..

Rašau, kad pasigirčiau, jog pradedu po truputį gauti nedidelės apimties vertimukus. T.y. už kuriuos man moka ne šokoladais, o tikrais pinigais, už ką dar turėsiu susimokėti mokesčius :D Kol kas jie tokie nedideli, kad tikrai mirčiau iš bado, jei tektų gyventi iš jų, bet taip žingsnis po žingsnio tikiuosi užsitarnauti biurų pasitikėjimą. Ir gal pagaliau gausiu bent po vieną normalų vertimą per mėnesį (na, normalus būtų toks už 200-300 eurų). Dabar kol kas gaunasi maždaug iki 50 eurų, tačiau vertimai kaskart būna skirtingi, tad savotiškai kaupiu "patirtį". Taip kad, viskas juda į priekį :D

Kitas dalykas, apie kurį norėjau parašyti, jog taip netyčia ėmė ir paaiškėjo, jog esu latentinė leksikografė :D Jau užpraeitame įraše kalbėjau apie tai, kad pastaruoju metu lingvistikos vingiai mane nubloškė į leksikografijos tankmes, o konkrečiau - lietuviškos leksikografijos. Kaip tik patogupirkti.lt puslapyje buvo akcija akademinei literatūrai (realiai ten visada tos pačios kainos, tačiau jos iš tiesų pastebimai mažesnės nei kituose knygynuose), tad nesusilaikiau ir užsisakiau E.Jakaitienės "Leksikografiją" (dar būčiau paėmusi ir "Leksikologiją", bet kad jau išpirko, teks ieškoti per sena.lt) ir D. Melnikienės "Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumus". Už abi knygas nesumokėjau ir 4 eurų, net gėda. Būčiau sumokėjusi ir daugiau.

Pirmiausiai pagriebiau prof. Melnikienės monografiją, mat mane domina labiau praktinė šio reikalo pusė, nors tikrai priklausau tai retai žmonių grupei, kuriai iš tikrųjų patinka teorija. Jau gerokai įpusėjau skaityti šią knygą, tad jos išsamų aprašymą ir savo įspūdžius aprašysiu kitame įraše. Nuo šiol oficialiai skelbiu, jog nuobodžiausia lingvistikos šaka yra fonetika :D

Kaip jau užsiminiau, jog mane domina praktinė šios veiklos pusė, suprantat, jog neketinu apsistoti ties glosarijų sudarymais. Nors jau šimtą metų žadu įmesti tai, ką esu sukaupusi. Iš tikrųjų nėra ten tokie platūs klodai, tačiau yra keli verti dėmesio dalykai. Bet pirmiau viską reikia sutvarkyti, nes ta tvarka, kuri dabar yra, suprantama tik man :D

Senesniame įraše kalbėjau, jog kursiu mokslinės ir maginės fantastikos glosarijų, tačiau apsisprendžiau, jog galiu padaryti geriau. Sukursiu iki tol analogų Lietuvos leksikografijoje neturintį žodyną, skirtą konkrečiai vertėjams. Visi išleisti žodynai iš esmės yra skirti vertimams, ypatingai kalbant apie dvikalbius, tačiau mano žodynas bus skirtas tik vertėjams. Na, gal dar šios srities entuziastams, tačiau nemanau, kad jiems ten bus kokia nauda.

Logiškai mąstant, grožinė literatūra yra dažniau verčiama Į lietuvių kalbą, o ne į kitas, tad ir žodynas mano bus skirtas būtent vertėjams į lietuvių kalbą. Ketinu padaryti trikalbį žodyną, kad žodis būtų pateiktas anglų, rusų ir lietuvių kalbomis. Žodžio reikšmė, suprantama, bus pateikta lietuviškai. Taip pat galvoju pasivogti tinkamas iliustracijas iš interneto. Ir tai dar ne viskas. Kadangi viskas bus pateikiama elektroniniu formatu, įmesiu dar rimtesnes internetines nuorodas, kurios labai svarbios atliekant vertimus. Vertėjų gyvenimas būtų labai paprastas, jei tik paimtum, įvestum ieškomą žodį, ir tau išmestų vertimą. Bet juk dar reikia patikrinti, ar tikrai tas variantas šiuo atveju yra tinkamas.

Kokie gi tie mano šaltiniai? Žinoma, geriausiai yra pirminiai, tačiau šiuo atveju bus tik antriniai - žodynai, enciklopedijos, grožinė literatūra, gal net komiksai, ir, žinoma, serialai bei filmai. Aš seniau visada galvojau, kad leksikografai tai tikrai gyvenime neturi ką veikt, kad užsiima tokia nuobodybe, tačiau pati save pagavau, jog žiūrint "Star Trek'ą" fiksuoju įvairius žodžius ir jų junginius :D ir jau nekalbu apie žodžių rankiojimą beskaitant PFAF seriją :D

Dar kol kas tik renku žodžius, tačiau vis suku galvą, kaip čia reiks pačia medžiagą išdėstyti. Dėl mikrostruktūros ir megastruktūros aš rami, bet va, ką daryti su makrostruktūra.. jaučiu, pabandysiu kelis skirtingus variantus ir pažiūrėsiu, kuris naudojimui bus patogesnis.. dar reiks susirasti bendraminčių, kad irgi užmestų akį.. Suplanavau, kad per dieną paruošiu iki 10 žodžių. Kai Surinksiu kokius 300, pradėsiu dėlioti pateikimo struktūrą. Net gaila, kad niekas nesupranta, kaip tai yra įdomu :D

Šiandien kaip tik susiradau visą jūrą literatūros anglų ir rusų kalbomis, kuria iš esmės ir remsiuosi ruošdama žodžių aprašymus. Galvojau, jog ir lietuvių kalba ką nors pavyks rasti, bet kad Linkomanija užlūžo.. tikiuosi, kad neilgam. Kitaip teks vilktis į biblioteką, o aš ir taip mažai turiu laiko :D

Jau ir taip pakankamai čia pasigyriau, tačiau dar noriu pašnekėti apie vieną dalyką, kuris kainuoja apie 700 eurų. Vertimų programų entuziastai jau turėjo suprasti, jog kalbėsiu apie Trados. Piratai nesnaudžia, ir jau galima išbandyti 2015 metų versiją. Aš šiam reikalui parsisiunčiau ne pačią programą, o jos naudojimosi vadovą, nes aklai bandyti dirbti su šia programa yra tas pats, kas bandyti miegoti ant lubų, gal ir įmanoma, bet tikrai nepatogu. Na, ir kita vertus, jei jau net organizuojami Trados naudojimo kursai, paskaityti vadovą tikrai nepakenks. Mėgėjams, dvejojantiems ar šiaip konservatyvių pažiūrų (šėtono išmislas tas Tradosas! Kam gi duota galva ant pečių!) vertėjams papasakosiu, koks gi gėris vis dėlto tai yra.

Iš esmės darbas vyksta hotkeys pagalba. Aš visada skirsčiau žmones į kopijuojančius informaciją pelyte ir ctrl+c - ctrl+v :D Jei atvirai, man pirmųjų netgi gaila.. kiek laiko jie sugaišta.. Dėl to Trados valdymo sistema yra tiek ištobulinta, kad praktiškai viską galima atlikti su "karštujų" klavišų (įdomu, ar tiktų lietuviškas variantas "karštukas?" Čia ale karštas mygtukas :D Nors man kyla asociacijos su karšinimu.. ) pagaba, kas labai palengvina ir paspartina darbą.

Kitas labai svarbus dalykas - duomenų bazės, kurias galite ne tik patys pildyti, bet net ir parsisiųsti iš kitur. Mačiau, net IATE kažką tokio turi :D Kiek internete išmėtytų bazių turinys yra patikimas, jau kitas klausimas, tačiau jį visada galima susiredaguoti pagal save atliekant vertimus. Aš seniau maniau, kad duomenų bazė kaupiasi tik verčiant, tačiau paaiškėjo, jog ir pats Trados naudotojas gali sau paprasčiausiai "įsimesti" reikiamus terminus, susikurti atskiras duombazes ir jas pasirinkti verčiant atitinkamą tekstą. Galima viską atlikti rankiniu būdų arba importuoti Excel failą su informacija. Na, tam atlikti reikia truputį paburti, tačiau tai yra greičiau, nei kad perrašyt viską ranka :D

Tačiau be viso šito, ką šiaip iš esmės ir turėtų atlikti už tokią kainą įsigyjama programa, mane labiausiai sužavėjo gauto teksto analizė. Aišku, daug kas priklauso dar nuo to, kokiu formatu tą tekstą gavote.. Tačiau apsimeskime, jog gyvename idealiame pasaulyje, ir mes gauname užsakymus tvarkingame MS Word dokumente. Jūs paimat tą failą ir perleidžiate per Trados analizės sistemą, kuri netrukus jums pateiks visą svarbią statistiką.

Ties čia noriu atkreipti dėmesį, jog Trados turi Translation Memory ir Termbase. TB yra būtent pasirinkta duombazė su žodžių vertimais, TM yra segmentų kaupykla. Pavyzdžiui, jei kažkada vertėte frazę "Aš rūkiau žolę", ir naujai gautame tekste bus toks pats sakinys, TM jums pasiūlys iš karto išversti tą sakinį taip, kaip buvo verstas anskčiau. Jei pageidaujate tą sakinį išversti kitaip, jūs tai galite padaryti ir net išsaugoti naują variantą.

Grįžtam prie analizės. Analizė pateiks svarbią informaciją, kiek žodžių programai yra žinoma, kiek sakinių ar junginių ji jau pažįsta. Taip jūs galite realiai įvertinti ir laiką, kiek maždaug užtruktumėte versdami gautą tekstą. Ypatingai tai yra labai patogu, kai yra daug pasikartojimų.

Užsienyje, kur Trados vertėjams yra kaip duona kasdieninė, vertimų biurai tokias analizes patys atlieka ir duomenis siunčia vertėjui, mat kuo daugiau teksto programa atpažįsta, tuo mažesnis tarifas, kadangi vertimų biurai dalinasi duombazėmis su savo vertėjais. Tačiau mes gyvename Lietuvoje, ir kol kas apie tokį dalyką girdėti neteko, tad naudojant Trados išmintingai galima laimėti daug laiko ir nemažai pinigų :)

Tik kiek turi vertėjas gauti užsakymų, kad jam tas Trados atsipirktų? Aš čia ne taip seniai sumąsčiau, jog reikia įsigyti legalų MS Ofisą, mat po paskutinio vertimo supratau, kad su nemokama Office Libre toli nenukeliausiu. Pasižiūrėjau, kad ir kainos nesikandžioja, o juk MS Ofisas yra pagrindinis darbo įrankis, tad būtų visai gražu susimokėti už tai, kas neša tau pinigus. Kadangi jo kaina metams dabar yra 69 eurai, tad ir atsipirkt jis man turi jau per mėnesį. Ko nepasakyčiau apie Trados. Aišku, Trados nusiperki ir turi jau ne metus, tačiau vis reikėtų nusipirkti "upgrade", kurie jau žymiai pigesni, tačiau vienu metu pakloti sumą, kur aš ir per mėnesį negaunu, kažkaip skauda. Pagalvojau, kad įsigyčiau šį žvėrį, jei pradėčiau uždirbti po 200-300 eur per mėnesį vien iš vertimų.

Taip kad dabar kol kas paskaitysiu naudojimosi vadovą, o tada jau bus galima išmėginti bandomąją versiją. Aišku, per mėnesį nieko ten per daug nenuveiksi, tačiau įdomu pažiūrėti patį veikimo principą, kiek tai patogu ir efektyvu. Tai tiek šiam kartui :D

p.s. žmonės, nu nebūkit begėdžiais, gana reklamuoti vertimo biurus prisidengdami komentarais, šitas tinklaraštis ne komercinės paskirties :D

Duolingo.com

Čia pelėda trenerė (labai panaši į KHF simbolį :D), reikia stropiai mokytis,
kad pelėda neliūdėtų ir būtų linksma :D

Šį kartą norėjau pasidalinti viena nuostabia nuoroda, kuria užrodė vienos bendramintis. O nuoroda yra štai tokia – duolingo.com Tai yra nuostabi svetainė. Ji skirta mokytis kalbas. Kuo ji nuostabi? Tuo, kad yra belenkaip paprasta, o dar ir pateikimas žaidimo forma taip įtraukia, kad negali nulipt nuo kompiuterio (arba išmaniojo ragelio). Gali pasirinkti sau tinkamą lygį. Pavyzdžiui, aš pasirinkau vokiečių kalbos kursą. Pasakiau programai, jog nesu šioje kalboje naujokė, tačiau po atlikto testo, ji man pareiškė – no skills :D Ok, galvoju, tebūnie.. taip bus dar ir įdomiau :D Jei neklystu, pasiekiau jau penktą lygį.. na, gal reikėtų sakyti ne „jau“, o „tik“ :D Smagu ir tai, kad gali pasirinkti kursą pagal pageidaujamą laiką, pavyzdžiui, penkios minutės per dieną. Tai būtų maždaug trys užduotėlės per dieną. Tačiau niekas nedraudžia atlikti ir daugiau. O užduotys pačios įvairiausios. Nuo žodžio vertimo raštu iki sakinio vertimo žodžiu. Paskutinioji užduotis mano mėgstamiausia. Labai mėgstu tarti vokiškus žodžius, ypatingai su ta gerkline (ar kokia tai.. ) r, kuri skamba kiek kitaip nei prancūzų kalboje :D Labiau primena garsa h nei r.

Asmeniškai aš tikiu, jog naudojant šią programą galima visai neblogai susidraugauti su gramatika. Iš esmės čia yra pateikiami įrankiai, o patį žodyną jau reikėtų turtinti savo nuožiūra. Nors ką gali žinoti, programa sako, kad dar dvidešimt valandų šio kurso liko, gal vėliau kas nors ir rimčiau bus. Ir dar vienas momentas, kurį svarbu paminėti.. na, nenorėčiau teigti jog tai minusas, bet mokytis kalbą tenka per anglų kalbą. T.y., jei tenka versti iš vokiečių kalbos, tai tik į anglų.

Šiaip ši programa gal taip primityviai atrodo dėl to, kad su vokiečių kalba šiaip teko nemažai turėti reikalų, tad reikėtų pabandyti visiškai svetimą kalbą. Manau, kitam kartui griebsiu prancūzų kalbos kursą ir pažiūrėsiu, ką realiai galima su šia programa nuveikti nuo nulio :D O tada prisiminsiu senus gerus laikus su lenkų kalba.. O, sugalvojau, gal kokią japonų kalbą dar pabandysiu.. žodžiu, taip paprastai tos programos ramybėje nepaliksiu :D Pabandykit ir jūs, tikrai negalėsit atsiplėšti :D

Kai nesimiega..

Norėjau pasidalinti vienu ketinimu. Ketinu išversti serialo "Firefly" subtitrus į lietuvių kalbą. Šiaip realiai mane įkvėpė vienas netyčia aptiktas juokingas video, norintys ir suprantantys rusų kalbą gali pažiūrėti jį štai čia :D Noriu tik patikslinti, jog kalba eina apie video vertimus, kas labai skiriasi nuo vertimo raštu ar žodžiu.

Pačiai pasidarė įdomu, kokios bus mano pačios reakcijos. Galų gale, nusibodo, jau antrame kompe dulka "Subtitle Edit" programa, kurią tik kartą buvau panaudojus, ir tai tik truputį, mat atšaukė užsakymą :D Šiaip smalsu, kaip ten viskas vyksta su tais titrais, pačia programa, kame jos patogumas ir t.t.

Nemanau, kad greitai susisuksiu, vis tik penkiolika serijų, tačiau prie to paties pasiruošiu vieną fainą dalykėlį – mokslinės fantastikos glosarijų. Jau turiu tokį medicininį ir ten pusiau techninį. Daug kas pasakytų, jog koks skirtumas tarp mokslinės fantastikos ir šiaip tiksliųjų mokslų terminų, tačiau skirtumas yra ir labai didelis. Visų pirma, mokslinės fantastikos terminologija nėra tokia jau gausi kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji daug kur kartojasi ir įprastai yra vartojama taip pat. Na, logiška, juk tai mokslinė fantastika :D Štai su fantasy (maginė... brr..) jau kitaip, nes ten labai daug mitologijos, daug variantų. Čia tai visą žinyną galima būtų parengti.. Bet vargo tai dar daugiau :D O grįžtant prie sci-fi, tai tikrai sunku sukrapštyti tinkamus terminus tame didžiuliame mokslinės terminijos liūne :D

Taigi.. kaip visada, paruoštus titrus bus galima parsisiųsti iš čia, tik dar reikia išspręsti klausimą su talpykla. Reikia kaip nors sinchronizuoti google diską, nes tikrai užknisa, kai dabar naudojama talpykla pastoviai trina failus.

Tiesa, dar va netyčia užtaikiau ant skelbimo, jog Rusijoje yra organizuojamas grožinės literatūros vertimų konkursas. Nusprendžiau paimt ir sudalyvaut. Užpildžiau anketą, pažiūrėsiu, ką man atsiųs. Konkursui yra pateikti kūriniai, kurie dar nėra versti į rusų kalbą, tai va, ieškos da best of da best :D Netaikau aš į geriausiųjų gretas, bet šiaip norisi sau pačiai pasidėti "paukštuką", jog va, dalyvavau, nes amžinai pražiopsau LLVS (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga) organizuojamą vertimų konkursą.. Užtat įdomų dalyką perskaičiau apie antipremiją.. Na, bet ką jau čia pasakosiu, geriau patys paskaitykit, kaip kartais būna liūdna :D

Juokas pro ašaras

Prisispjaudžiau į šulinį..

Taip jau atsitiko, kad teko plačiau pasidomėti tokia nuobodžia sritimi kaip leksikografija. Rimtai, man ji nuobodesnė net už fonetiką.. Ok, ok, gal kam šie dalykai nėra nuobodūs, tačiau studijų laikais buvo labai nuobodu skaityti apie tuos žodynus ar kalti fonemų charakteristikas. Na, bet aš supratau kodėl. Studijuojant trūko aktualumo.

Neįmanoma išversti tekstą be žodyno pagalbos. Aišku, kai kuriuos tekstus galima, tačiau tokiu atveju gali nukentėti vertimo kokybė. Bet šiandien aš noriu pakalbėti ne apie kokybę, o būtent apie žodynus. Tiesiog paėmiau ir rimčiau pasidomėjau, kaip sudaromi žodynai, o tiksliau terminai, nes studijų laikais viskas buvo dėstoma gan apibendrintai (ir nenuostabu, patiems dėstytojams leksikografija, leksikologija nėra įdomiausi dalykai :D).

Atlikusi nedidelę paiešką, aptikau daugybę įdomių dalykų, kurių mūsų niekas nemokė :D Aišku, sakoma, jog daug dalykų ateina su patirtimi, bet tai, ką aš atradau, tiesiog gyvybiškai būtina įtraukti į visas filoloxijos studijas – internetiniai žodynai ir terminų sudarymo bent jau įvadą mažiausiai.

Šiaip palyginus retai gaunu kokį nors tekstą, kur būtų specifinė terminija, tačiau gavusi jį, vargstu, kol įsivažiuoju. O vargas dažniausiai būdavo dėl to, kad elementariai nežinomą terminą gūglinau, ir iš visų pateiktų variantų reikdavo rasti tinkamiausią. Kartais tenka netgi gūglinti vertimus EN-RU, RU-EN kombinacijomis, kad būtų galima išversti kažką į lietuvių kalbą.

Šiaip besidominti, kas per patiekalas ta leksikografija yra ir su kuo valgoma, sužinojau krūvą labai įdomių dalykų. Vienas iš labiausiai mane kvailai nustebinusių dalykų, jog Lietuvių kalbos institutas yra labai rimtai vertinamas tarptautiniu lygmeniu. Na, gal dar nėra sakoma „lietuvių mokykla“, tačiau, tikiu, jog einama to link. Kvailai nustebino dėl to, jog aš ir seniau buvau apie tai girdėjusi, tačiau dėl savo „meilės“ leksikografijai praleidau tai pro ausis. Šiaip dar truputį papasakosiu labai įdomų dalyką. Pasirodo, terminografija yra visai jaunas mokslas, kuriam nėra nė šimto metų, kai tuo tarpu leksikografija egzistuoja vos ne nuo rašto atsiradimo. Tačiau galime pasidžiaugti tuo, jog šioje srityje Lietuva nepavėlavo, kaip dažnai tai būna. Apie 1930 – tuosius metus toks dėdė Viusteris iš Austrijos ir dėdė Lotė iš Rusijos pradėjo aktyviai kelti terminografijos problemas, o tuo metu Lietuvoje tuo užsiėmė dėdė Šalkauskis. Nors šaltiniuose buvo teigiama, jog jis tai darė „šiek tiek“ anksčiau. Kiek tas „šiek tiek“, niekur tiksliai rasti nepavyko, o pagal tai, ką radau, tai nieko ne anksčiau :D Tai čia nesuprasi, arba informacija klaidinga, arba vėl patriotai nesusilaikė :D

Ir tai ne viskas, kuo norėjau pasidžiaugti. Jau seniau varvinau seilę dėl ES vertimų skyriaus. Pamenu, kažkada viena vertėja pravedė seminarą apie tai, kaip ji gyveno Liuksemburge. Fantastika :D Nors nežinau, ar tai atpirktų „malonumą“ verčiant visokius nuobodžius, nuobodžius tekstus :D Nors ta moteris pasakojo, jog ir pas juos įvykdavo visokių kuriozų. Iš kitos pusės, kur jie nevyksta :D

Taigi.. pagalvojau apie ES ir susimąsčiau, nu jomajo, šitokia organizacija tikrai turi turėti kažkokį tekstyną ar šiaip kokią nors prieinamą duomenų bazę. Ir vuolia! IATE!!! InterActive Terminology for Europe :D Įrankis labai paprastas ir patogus naudotis. Net nesant lietuviškam vertimui, galima ką nors sugalvoti remiantis pateiktais duomenimis, galų gale, kad ir išversti termino aprašymą blogiausiu atveju :D Kas man labiausiai patinka, jog ten viskas jau yra paskirstyta pagal temas, o taip pat yra patikimumo įvertinimai.

Kalbant apie patikimumą, tai viskas labai logiška. Terminų yra jūra, specialistų užsiimančių su terminais mažai, tad ir patvirtinti vieno ar kito termino tinkamumą tiesiog fiziškai nėra galimybės, nes kad ir kokios pažangios technologijos bebūtų, už žmogų jos tai padaryti negali, tačiau labai gali padėti tai padaryti žmogui :D Tad ir gaunasi, jog yra jūra nepatikimų terminų, tačiau priklausomai nuo verčiamo teksto, kartais galima pasiimti variantą „iš bėdos“, nes paprasčiausiai daugiau nėra iš kur :D Galų gale, vertėjai taip pat yra vieni iš tų vartotojų, kurie padeda vienam ar kitam terminui prigyti..

Grįžtant prie nuostabių dalykų ir paieškų ir atradimų. Apskritai daug naudingo galima rasti tiesiog pagūglinus tokį raktažodį: „Europos Sąjungos Įstaigų Vertimų Centras“. Vieni iš fainesnių dalykų yra mokomoji/nukreipiančioji medžiaga tiems patiems Vertimų Centre dirbantiems vertėjams. Dažniausiai ji parengiama labai neformaliu stiliumi, tad viskas labai aiškiai ir žmoniškai paaiškinta, kuo naudotis, kodėl naudotis, ir kodėl neverta.

Tiesa, kaip galėjau pamiršti Eurovoc. Tai irgi nuostabus žvėris. Tad tikrai verta panaršyti ir susipažinti. Žodžiu, aš dar po įrašu mestelsiu nuorodas, kurios man pasirodė vertos dėmesio, nors realiai tik „praskrolinau“ su mintimi „reiks paskaityt“.

Be visų ES gėrybių, atradau dar įdomų dalyką ir Valstybinės Lietuvių Kalbos Komisijos tinklapyje. Sužinojau, kad terminams yra keliami reikalavimai, kuriuos rengia ir skelbia būtent VLKK. Šito mūsų irgi niekas nemokė, o gaila. Būtų sutaupyta tiek daug laiko. Nors VLKK puslapį labai dažnai aplankau, bet kai dabar plačiau apie visą tą reikalą paskaičiau, supratau, kad moviausi kelnes per galvą. Dabar aš jau gudri ir to nebedarysiu. Tad tiesiog bendram supratimui tikrai nepakenks susipažinti su terminui keliamais reikalavimais. Pasirodo, negali tiesiog paimti ir sugalvoti terminą :D O atrodo, nu ką čia daryti kuriant terminą.. pridėjai kokią produktyvesnę priesagą ir jau turi :D Tik įdomu man, taip ir nesupratau, termino sulietuvinimas yra geras dalykas ar nelabai. Iš vienos pusės nelabai. Nes juk pirmenybė yra teikiama valstybinei kalbai. Iš kitos pusės termino tarptautiškumas kelia prestižą, palengvina susikalbėjimą, o taip pat ir bendradarbiavimą tarptautiniame lygmenyje.. Na, bet tiek to :D Netaikau į terminografus, nors ir turiu savo sukurtą terminą „literatūrinė klausa“, tik va reiks su juo pasižaisti ir sukurti protingą apibrėžimą :D

Šiaip dar reikia būtinai paminėti tekstynus. Tai yra tiesiog nesveikas įrankis su daugybe funkcijų, viena iš kurių yra vertimas (na, su tam tikrais "bet", tačiau esmės tai nekeičia). Ir man tikrai keista, jog apie juos nebuvo užsiminta bestudijuojant dar Kaune. Gal dėl to, kad nebuvo tinkamų specialistų? Nu ok, tačiau juk bent jau per vertimų teoriją tikrai buvo galima užsiminti, jog tokie dalykai egzistuoja.. Jaučiuosi kaip koks neseniai gimęs kačiukas, kuris tik tik prarėgėjo.. Net gėda darosi rašant, jog nežinau tokių akivaizdžių dalykų..

IATE - nuoroda

Eurovoc - nuoroda

Naudinga info - nuoroda

Lietuviškas tekstynas - nuoroda

Terminams keliami reikalavimai - VLKK nuoroda

Terminologijos vadovėlis ES vertėjams - nuoroda

Pamąstymai ir t.t.

Nors ir žadėjau rašyti dažniau, kažkaip gavosi taip, jog apleidau šį tinklaraštį. Ne dėl to, kad neturėčiau ką pasakyti. Atvirkščiai, minčių turiu labai daug, tačiau kadangi kalba eina apie vertimus, norisi, kad ir įrašai būtų vertingesni, su rimtais pavyzdžiais, o ne šiaip sau „nes man taip patinka“. Tačiau kadangi jau seniai šia tema berašiau, nusprendžiau pasidalinti tam tikrais pamąstymais. O konkrečiau – kas yra grožinės literatūros vertimas.

Savaime suprantama, jog tai yra visai kitas vertimo lygis. Žinot, kaip yra amatininkai ir menininkai, tai sakyčiau, visokių administracinių ir t.t. tekstų vertėjai yra amatininkai, o štai dirbantys su grožine literatūra jau yra menininkai. Ir čia nenoriu nieko įžeisti. Tiesiog noriu pabrėžti pačia vertimo principo specifiką.

Pats paprasčiausias vertimo apibrėžimas būtų, A kalba teksto pateiktas ekvivalentas B kalba. Jei yra kažkoks terminas, reikia rasti būtent tinkamiausią terminą kitoje kalboje, jei yra kažkoks žodžių junginys, būtina rasti atitinkamą kitoje kalboje. Ir nors visko pasitaiko visuose vertimuose, tačiau grožinė literatūra išsiskiria tuo, jog pats veikimo principas nėra vien tik atitinkamų blokų perkėlimas iš vienos kalbos į kitą.

Netgi vertinant vertimus yra tokios sąvokos kaip tikslus ir geras vertimas. Verčiant dokumentus vertimas turi būti tikslus. Kalbant apie grožinę, tikslumą neretai tenka aukoti vardan taiklumo ir gerumo. Nes jei nėra vieno ar kito žodžio kalboje, tu negali jo tiesiog išrasti.

Pavyzdžiui, dabar tvarkau Alekso Košo „Specialios paskirties pasakininko“ vertimą, ir ten yra vienas momentas, kai pas pasakininką atvykstą mergina, kuri taip pat yra pasakininkė. Problema atsiranda dėl giminių. Rusų kalboje specialybės atstovas yra vyriškos giminės, nesvarbu, kad tas specialistas yra moteris. Jei per stebuklą Rusijoje būtų išrinkta prezidentĖ, jis vis tiek būtų президент, o ne президентша. Lietuvių kalboje tokių problemų nėra, todėl yra neįmanoma išversti šioje situacijoje susidariusio kalambūro. Todėl tenka aukoti tikslumą tam, kad išlaikyti humoristinį efektą, tad teko iš esmės pakeisti kelis sakinius. Štai būtent tos aukos apie kurias ir kalbėjau.

Dar prisiminiau diskusiją su kolege apie Andy Weir „The Martian“ pirmosios frazės „I'm pretty much fucked“ vertimą į lietuvių kalbą - „Jaučiu, susimoviau“. Draugė labai piktinosi šiuo variantu, ir atvirai pasakius, man jis irgi nelabai prie širdies, kadangi ir tikslumo atveju čia kalbama apie veikėjo situaciją, o ne jo veiksmų rezultatus, kai tuo labiau puikiai žinom, kad anas iš viso nekaltas, jog įstrigo Marse. Sukom galvą, ką čia būtų galima pateikti geriau. Kadangi pamąstymai buvo gan paviršutiniški, tai apsistojom ties „Man šakės“, „Tai bent įkliuvau/įklimpau“, nors ir tai kažkas mano viduje krebžda, jog galima rasti ir geresnį variantą. Apie tai aš dar pagalvosiu.

Kuo toliau, tuo labiau suvokiu grožinės literatūros vertimą kaip chemijos laboratoriją. Žodžiai yra medžiagos, ir jei tos medžiagos tinkamai sudėliojamos, įvyksta cheminė reakcija. Ir vertėjo pareiga išversti taip, kad gautųsi ta pati cheminė reakcija, net jei kitą kartą reikia pakeisti sudedamąsias dalis, ar kai kurių ir visai atsisakyti.

Atsimenu, kai dar bakalauro laikais „ragavom“ grožinės literatūros vertimą, ir reikėjo išversti nedidelį tekstą į lietuvių kalbą. Puikiai suprantu, kodėl dėstytoja parinko tą tekstą, nes jame buvusį kalambūrą suprato vos keli. Pabandysiu pateikti schemą.

A pasakė B, kad C.

B pasakė, jog C yra C.

Ta pajuodinta C ir yra kalambūras – cheminė reakcija. Ir reikėjo išversti taip, kad ir lietuviškai C būtų C. Tačiau dauguma kursioku šioje vietoje suklupo, ir pas juos gavosi taip:

A pasakė B, kad C.

B pasakė, jog C yra C.

Jie išvertė žodžius, bet neišvertė pasakyto teksto.

Iš tikrųjų grožinės literatūros vertėjų darbas yra labai skaudinantis. Nežinau, kaip kitiems, bet man, kai nepavyksta sugalvoti gerą atitikmenį vertimui, pasidaro liūdna. Nes juk tekstas skursta be tų elementų, kuriuos autorius sukuria. Štai kad ir verčiant tą Košo pasaką buvo situacija su televizoriumi. Televizorių pagamino firma „Соня“, kas yra akivaizdi žymios firmos „Sony“ transformacija. Rusų kalboje Соня yra miegalius, apsimiegojęs ir pan., o taip pat ir vardas. O šioje pasakoje dar ir televizoriuje gyvenančios vedėjos vardas. Ir ką man su juo daryti? Va ką man su juo daryti? Aš jau galvojau, velniop ta Sony, imsiu kitą gamintoją, bet tai kas iš to.. Neišveža mano vaizduotė gero atitikmens :D Tai ir palikau Sonia. Šiuo atveju buvo paaukota viskas – tekstas, cheminė reakcija. Ne tik kad nulinis rezultatas, bet sakyčiau, net ir minusinis. Nors dabar man kaip tik šovė mintis su „Panasonic“ vardu.. ale „Pana Sonia“ :D mhm.. o gali ir pavykt.. :D Taip sakant, yra galimybė išlaikyti humoristinį efektą, tik nukreiptą kiek kita linkme :D Kaip gerai, kad šiąnakt sugalvojau parašyti blogą..

Dar praeitais metais išverčiau Veronica Roth „Hearken“ istoriją, tačiau labai smarkiai užbuskavau su teksto redagavimu. Ir tai dėl labai ir labai skirtingų sakinių struktūrų lietuvių ir anglų kalbose. O dar ir pačios rašytojos rašymo maniera. T.y., aš turiu išverstą tekstą, bet man dabar reikia iš jo padaryti skaitomą istoriją, nes dabar skaitosi labai nenatūraliai.

Tiesa, buvau sugalvojus išversti Olgos Gromyko irgi naują pasakų interpretaciją, bet užstrigau jau ties pirma pastraipa. Gromyko labai turtinga rašytoja. Sakydama, jog ji yra turtinga, noriu pabrėžti, kad jos tekstai labai gausūs visko – aprašymų, sudėtingų ar net senų žodžių, kur reikia tikrai gerai pasiknisti, kad rastum atitikmenį. O ką jau kalbėti apie humoro jausmą. Tokių tekstų vertimus vadinu pragarišku malonumu.

Čia ta cheminė reakcija :D

Aš visada maniau, kad humoristinių tekstų vertimas yra aukščiausias pilotažas, ypatingai jei kalba eina apie vertimą į lietuvių kalbą, kuri, vis tik prisipažinkim, toli gražu nėra linksma. Tai įrodo humoro kultūros nebuvimas. Aš nenoriu pasakyti, jog lietuviai neturi humoro jausmo. Žinoma, kad turi daugiau ar mažiau, tačiau ne humoro kultūrą. Pažiūrėkite rusų televizijos programas ir lietuviškų televizijų programas, ir palyginkite, kiek humoristinių laidų yra pas vienus ir pas kitus. Jei tingit lyginti, prisiminkite, kiek komikų turime Lietuvoje, ir kiek jų Rusijoje. Jei mes ir turime humoro kultūrą, tai tik užuomazgas. Nežinau, ar tebėra organizuojamas ale humoro festivalis „Juokis“, kurį iš reikalo seniau rodydavo LRT, tačiau net ir ten buvo juokiamasi tik iš „kaimo“, kvailos ir lėkštos hiperbolės, akivaizdžios ir net nejuokingos ironijos.

Visi geriausi lietuviški anekdotai 99% yra išversti iš kurios nors kalbos, o dabartinės humoristinės laidos yra identiškos rusiškų arba amerikietiškų laidų kopijos, ir dažniausiai nelabai vykusios. Reikės nepatingėt ir pažiūrėti lietuviškuosius „Internus“. Tikrai smalsu, ką lietuviai ten padarė, nes labai ir labai barė šį serialą :D

Realiai pas mus populiarumo sulaukia tik politizuotos humoro laidos iš serijos „Dviračio šou“, na ir dar pašaipūnai „Kakadu“ ir ko.. Tai nėra humoro kultūra. Pabandykim prisiminti mūsų humoristus autorius. Daug kas prisimintų Juozą Erlicką, nes realiai daugiau nelabai ką yra prisiminti. Aš visada juokauju, kad pati linksmiausia lietuvių literatūroje knyga yra „Dievų miškas“. Na, juk bet taip ir yra :D

Lietuvių kalba yra labai sunki, labai tokia net apsunkinta. Kai kurie žodžiai lyg ir turėtų būti neutralūs, bet vis tiek turi kažkokio niūrumo, sunkumo. Kad ir palyginkim vien iš garsinės pusės, kas skamba lengviau: Winter – Зима — Žiema. Pirmais atvejais žodžiai tariami labai greitai ir lengvai, su Žiema reikalas visai kitaip. Aš atlikau mini bandymą, ir visi kaip vienas „Žiemą“ ištarė kiek lėčiau, nes juk ir dvibalsis ie daro savo darbą, o ir galūnėje esanti a tokia ganėtinai ilga..sunki.. Ir būtent dėl to sunkumo kartais žodžiai patys to nenorėdami vertime gali sukurti papildomus efektus ar sugadinti norimą išgauti efektą.

Net ir draugė sakė, kad kažkada norėjo parašyti kažką niūraus. Ji ir šiaip tokio depresyvaus rašymo mėgėja. Tačiau jai niekaip nepavyko rusiškai išreikšti tos minčių juodumos. Užtat kartą pabandė parašyti lietuviškai, ir ji iš pat pirmo karto sulaukė norimo efekto :D

Tiesiog pati kalba yra mažai pritaikyta juokavimui, ir labiau pritaikyta ganėtinai neigiamiems dalykams. Todėl ir lietuviai tokie nelaimingi patys iš savęs, nes nepaisant to, kad nėra ko liūdėti, džiaugtis irgi nėra kuo :D Tai geriausiai atspindi žiniasklaidos antraštės. Pabandykite surasti neutralią arba linksmą (be ironijos) antraštę, ir pamatysite, kaip žiniasklaida mus pastoviai gąsdina, kad pasijaustume nesaugūs. Norite, aš jus dabar išgąsdinsiu? Putinas. Na, ką? Baisu? Jaučiate tą grėsmę kybančią ore? Čia irgi pakamantinėjau pažįstamus, kad užrašytų pirmiausiai į galvą šaunančias mintis išgirdus Putino pavardę. O kur gi tu tos grėsmės nejausi. Net ir aš, politikai visiškai abejingas žmogus, važiuodama troleibuse matydama 15min skelbiamas antraštes ir pamatydama Putino pavardę, iš karto žinau, jog visa kita informacija bus neigiama, nes rašyti Putino pavarde kažką gero žadančiame sakinyje turbūt būtų oksimoronas :D O juk kaip žmonės pastoviai naršo tuos pseudo informacinius portalus, paskaito antraštes ir praryja viską nekramtę. Ir taip ugdo savyje nerimą ir nesaugumo jausmą.

Tai tiek čia tų minčių apie vertimus ir smegenų plovimą :D

Apie humorą ir vertimus :D

Jau kelis vakarus iš eilės žiūriu Michailo Zadornovo koncertus. Jis kad ir kandus satyrikas, tačiau vis tiek yra dar švelnus. Labai mėgstu jo istorijas. Ypatingai apie tai, kaip užsieniečiai nesupranta rusų kultūros :D Man džiugu tai, jog mes esame lankstesni už vakarus. Mes puikiai suprantame tiek vakarietišką humorą, tiek rusų. Net jei tas holivudinis humoras mums net nėra juokingas, mes suvokiam, dėl ko juokiasi kiti. Sakyčiau, Zadornovas yra kiek per griežtas amerikiečiams ir jų humoro kultūrai, nes šiaip ar taip, jie ją tikrai turi. Ir turi ne tik tą buką humorą, kurį mėgsta pašiepti likęs pasaulis, tačiau ir tikrai kokybišką bei vertingą humoro kultūrą. Tiesiog per to buko humoro gausą labai sunku įžiūrėti kažką įdomesnio, o kiti tiesiog ir nesistengia. Jiems pakanka tiesiog patikėti stereotipu ir galvoti, jog visas amerikoniškas humoras yra bukas. Zadornovo atveju, manau, jog jis pabrėždamas amerikiečių humoro bukumą, nori tiesiog sukurti didesnį kontrastą, ryškesnį efektą. Nes tas žodžių junginys "amerikietiškas humoras" jau tapo kaip ir atskiras konceptas, tapęs blogo humoro pavadinimu. Pas mus labiau tokį humorą vadina kaimišku, tačiau kuo mes labiau tolstame nuo kaimo, tuo dažniau pas mus atsiranda amerikietiškas humoras.

Aną kartą su drauge apturėjom diskusiją :D Ji yra Lietuvos rusė, užaugusi rusų šeimoje, o taip pat ir baigusi rusų mokyklą. Ji save laiko ruse. Aš esu maišyta. Mano tėtis rusas, o mama lietuvė. Dalį gyvenimo teko praleisti Rusijoje, na, o jau dabar didžiąją dalį Lietuvoje. Draugė manęs paklausė, kuo aš save laikau. Vaikystėje man šis klausimas buvo skaudus, nes kol gyvenau Rusijoje, niekam visiškai nebuvo įdomu, kas aš esu. Aš buvau tiesiog Vika. Lietuvoje viskas buvo gan sudėtinga, nes čia mane visi neišmanėliai laikė ruse. Ir nori nenori, kaupi kažkokį apmaudą ant šalies, ant žmonių, kad kokie jūs nedraugiški ir manęs nepriimat tik dėl to, kad mano pavardė rusiška. Nekęst manęs priežasties nebuvo jokios. O jei ir buvo, tai ne dėl tautybės.

Vis tik su mama gavosi juokingiau. Ji yra gryna lietuvė, gimė ir užaugo ten pat, kur mes grįžom iš Rusijos. Na, ir, suprantama, ištekėjus, pakeitė pavardę. Tačiau kažkodėl vietiniai gyventojai, kurie matė, kaip mano mama čia augo, ją laiko ruse :D

Taip kad aš nelaikau savęs vien tik lietuve ar vien tik ruse. Manyje yra daugybė bruožų kiek iš vienos, tiek iš kitos kultūros. Na, pavyzdžiui, turiu lietuvišką santūrumą ir rusišką humoro jausmą. Turiu lietuvišką darboholizmą ir rusišką tingumą. Visur yra savi trūkumai, tačiau savi yra savi, tad kvaila neigti kažką vien dėl to, jog gali nepatikti :D

Ir klausant Zadornovo monologų dažnai pagalvoju, kad iš tikrųjų kiek rusų kultūra turi visokių abstrakčių dalykų, kurie nepasiduoda vertimui. Taikomoji ir visokia kokia lingvistika yra bejėgė prieš rusų kalbą :D Man užteko vargo su „зафигачить“ beverčiant Gelasimovo „Troškulį“. Ir vis tik turbūt vienas iš didesnių iššūkių vertėjui būtų tokie žodžiai: тыковка, смекалка, заначка. Žinoma, yra ir daugiau, bet dabar neprisimenu :D Tačiau vis tik pats didžiausias košmaras būtų šitai: Эту фигню надо присобачить к этой хрени. Suprantama, jog kažką reikia pritvirtinti prie kažko, bet šis vertimas apima tik patį primityviausią kalbos lygį :D

Kadangi vis tiek jau šiais metais įrašo nebepakursiu, noriu visiems palinkėti produktyvių ir vertingų metų :D Na, ir pabaigai dar papasakosiu trumpą „įvykį“, kurį pačiai teko stebėti. Bendradarbiui paskambino anglakalbis pilietis ir bandė įvardinti vieną iš Lietuvos miestų. Ir tik girdžiu, kaip kolega klausia: Is this Biržai city? Na, jei kas turi bent panašų humoro jausmą į mano, tai turėtumėte suprast :D Saliut :) Ir metų youtube vaizdelis yra.....

Apie mediciną ir miegą..

Ką mes sakome ką tik gautam vertimui?

Labai seniai nerašiau, nieko nuostabaus. Tiek veiklos ir t.t. Užtat galiu pasigirti, jog pagaliau gavau vertimą už kurį man, ko gero, net ir sumokės. Bent jau kai nusiųsiu sąskaitą. Kodėl aš jos dar nenusiunčiau? Tyyyyngiu.. Na, bet nieko. Turiu šabloną, reikia tik savo duomenis nurodyti :D

Šiaip su šiuo vertimu nušoviau du savo svajonių zuikius – versti už pinigus ir versti medicininius tekstus. Nesupratlyviems paaiškinsiu, gavau medicininį tekstą. Šiaip ir seniau yra tekę tokius verst, bet toookį – pirmą kartą. Vieni burtažodžiai. Bent kažkiek žmonių kalbą priminė tik artikeliai ir prieveiksmiai. Užtat pagalvojau, jog pabūsiu labai protinga, ir beversdama ruošiu kažką panašaus į glosarijų. Patogus daiktas, ypač kai tenka versti kažką į lietuvių kalbą, o dar labiau ypač terminus.

Vis tik kaip medicininis šis tekstas buvo ilgiausias, tad šį kartą teko rimtai paplušėt. Užtat aptikau tam tikras įdomybes. Vis tik bazinė medicinos terminų dalis yra susijusi su rusiškais. Taigi, kaip galiu spėti, nauji terminai ateina iš vakarų. Bet šiaip, jei rimtai, man net baisu pagalvoti apie bet kokį vertimą nemokant rusų kalbos. Bent jau aš versdama, jei niekaip nerandu lietuviško varianto, gūglinu rusišką, o tada per rusišką variantą atseku lietuvišką. Aišku, negalvokit, kad va, iš karto griebiu pirmą pasitaikiusį vertimą, kurį tik pamatau į tą pusė. Niau, niau, niau. Aš jį visaip kaip prievartauju iš visų pusių :D Jei jau matau, kad randu tinkamus straipsnius ir iliustracijas, tada jau tvarka :D

Mano viena iš didžiausių vertėjavimo svajonių (aišku, po grožinės literatūros vertimo, legalios programinės įrangos ir t.t.) yra įsigyti anglų-lietuvių ir rusų-lietuvių medicinos terminų žodynus. Ir dar tarptautinių žodžių žodyną prigriebčiau. Labai patogu ieškant sinonimų. Ir šiaip pavartyt, kai užkrenta koks žodis, o reikalingas būtent lietuviškas atitikmuo :D

Nesu aš iš tų žmonių, kurie skaito žodynus. Ir pati 99% atvejais informacijos ieškau virtualioje erdvėje, tačiau mane žavi tas popierinių žodynų primityvumas. Atsivertei rodyklę, susiradai žodį ir vuolia. Aišku, šiuolaikiniai net ir popieriniai žodynai kitą kartą būna toookie mondri, kad reikia vos ne tris aukštuosius pabaigt, kad susigaudytum visuose žymėjimuose ir t.t. Manau, nebūtina būti vertėju, kad žmogus suprastų apie ką aš kalbu. Tarkim, reikia kažkokios informacijos, parenki gudresnius raktažodžius, atsidarai kokį straipsnį, o tada ten matai kažkokią intriguojančią nuorodą, atsidarai ją, tuomet kitą, ir jau po kokio pusvalandžio jau nebeprisimeni, ko iš viso ieškojai. Man taip būna ir su vertimais. Kartais ieškai kokio termino, bac, randi tikrai įdomų straipsnį (kad ir į temą), o paskui atsipeikėji, kai suvoki, jog reikia skubiai verst, o ne gūglinti, kur gi bus galima panaudoti mano verstą tekstą.

Man ir mano kursiokams univere dėstytojai pastoviai pasakojo apie vertėjo duonos prestižą. Apie tai, kad reikia didžiuotis savo amatu. Bet kaip ten gyvenime būna, vertėjas vertėjui nelygu. Vienas geriau apmokamas, kitas nelabai. Suprantama, kad vertėjo darbas reikalauja disciplinos ir kūrybiškumo, tačiau ir ne vertėjai labai įvairiai žvelgia į šį duonos gavybos būdą. Ypatingai klientai, kurie nenori mokėti už šį juodą darbą :D Bet iš kitos pusės tai jau vertėjo reikalas, kaip į jį žiūrės kiti. Jei jis zys, kad darbo daug, o pinigų mažai ir pan., tai faktas, jog niekas nemanys, kad tai yra būtent tas vertėjas, kokiais mus norėjo padaryti mūsų dėstytojai. Kažkas pasakytų, jog tai asmeninis reikalas už kiek save parduodi. Ir aš tikrai šios išminties nepaneigsiu. Tačiau aš prisilaikau kitos idėjos – daryk tai, kas tau patinka, ir padaryk viską, kad tau už tai dar ir mokėtų :D

Ir pabaigai noriu pasidalinti vienu įdomiu pastebėjimu. Mano draugė jau ne vienerius metus intensyviai verčia vienam vertimo biurui. Kadangi ji dar turi pilną etatą kitame darbe, patys suprantat, laisvo laiko lieka labai mažai. Bet įdomumas yra tame, kad ji labai blogai miega. Normaliai greitai užmiega tik po visiško išsekimo. Vis sukau galvą, kodėl aš miegu kareivišku miegu, o ji šitaip kankinasi. Bet pastarasis vertimas man atvėrė akis. Aš jau seniau buvau tai pastebėjusi, tačiau galvojau, jog tai sutapimas. Tiesiog aš retai kada verčiu iki vėlumos ar prieš miegą, tačiau jei jau tenka taip versti, tuomet ir man būna labai sunku užmigti. Net jei juodai noriu miegu, jau net nebesuprantu nei ką skaitau, nei ką rašau, ir galiausiai pasidavus atsigulu į lovą, aš irgi gan ilgai negaliu užmigti. Spėju, tai yra dėl padidinto smegenų veiklos aktyvumo. Vis tik laviruoti tarp trijų kalbų dar ta smegenų mankštelė. Na, ir suprantama, kad smegenos taip sau nenustos veikusios vien dėl to, kad tau jau laikas eiti miegot :D

Tai tokie mano pastebėjimai šiam kartui.. Kitą kartą gal pasidalinsiu savo sutvarkytu glosarijumi :D