Lauktuvės iš knygų mugės :)

Mano gėdai dar nė karto neteko sudalyvauti knygų mugėje, tačiau naiviai tikiuosi, jog kada nors būtinai ten nusibelsiu. Viena kolegė kaip tik pasidalino kvietimu aplankyti stendą su jos versta knyga. Na, kaip man, senmergei su stažu, gyvent be šios senmergių biblijos? :D Kaip tyčia bendramintė parvežė šią knygą lauktuvių. Tad apie tai pasigyriau knygą vertusiai ir aplankyti stendą kvietusiai vertėjai. Tai dabar su kate bandysim įvertinti :D

Meilei amžius ne riba..

Niekam ne paslaptis, jog esu didelė YA (young adult) literatūros gerbėja. Tad tapau neseniai atsiradusio "knygų klubo" nare. Pervertintos demokratijos dėka dabar skaitome "Kaulų miestą". Smalsumo vedina nusprendžiau skaityti knygą lietuvių kalba..

..neperskaičiau ir pirmo skyriaus, kaip nesiskaitė knyga. Knyga skirta auditorijai vargu ar vyresnei nei keturiolika metų, bet jaunuolių dialogai tokie nenatūralūs, kažkokie kampuoti.. susidarė toks įspūdis, jog vertė koks nors senelis, nesusipažinęs su šiuolaikine jaunimo kalba. Pagūglinus vertėją sužinojau, jog žmogus yra itin garbingo amžiaus.. ir susimąsčiau. Negi 70-metis žmogus gali versti literatūrą, skirtą vaikams? Ir ne šiaip vaikams, o paaugliams, kurių kalba yra dinamiška, greitai kintanti.. ir skaitant tą knygą jautėsi savotiška cenzūra, žodžiai sušvelninami ir pan. Šiaip įdomu. Vertėjas priklauso LLVS, ir net neabejoju, jog jis puikus vertėjas, bet. Bet, bet, bet.. vis tik didžiulė sukaupta patirtis negarantuoja lankstumo verčiant jaunimui skirtą literatūrą.

Tai sakau, reiks pasirašyti sau pačiai laišką, kad išėjus į pensiją neversčiau knygų, skirtų mano anūkams :D Šiaip šiuo įrašu nenorėjau nieko įžeidinėt, tik pasidalinti mintimis.. visada džiaugiausi savo pasirinkimu, kur stoti mokytis, ką dirbti, nes visada maniau, kad šis sprendimas atveria dideles galimybes, suteikia mano ateičiai ir gyvenimui lankstumo. Ir mane visada ramino tas faktas, jog nesvarbu, kuriame pasaulio užkampyje begyvenčiau, ką bedaryčiau, tačiau kol turiu prieigą prie interneto, galėsiu užtikrinti sau pastovų duonos kąsnį. Ir visada buvau tikra, jog amžius man nesutrukdys užsiimti mylima veikla.. ir va, te tau..

Laisvės kaina vertimuose

Studijuodama niekada nebuvau įsigilinusi į vertimų istoriją. Taip, teko girdėti vieną kitą istoriją, tačiau vystymosi eiga man susidomėjimo kažkokio nekėlė, tad buvo visai įdomu paskaityti Noros Gal’ knygoje apie tai, kokius kraštutinumus patyrė vertimų pasaulis. Tais senais gūdžiais laikais.. net nežinau kada.. na, turbūt prieš grožinės literatūros vertimo teorijos atsiradimą.. drąsuoliai ne šiaip versdavo knygas, bet iš esmės jas perrašydavo, tad labai dažnai galima sutikti, jog autorius yra tas ir tas, nors iš tikrųjų jis tik išvertė kažkieno darbą, bet tai padarė taip savaip, kad jau tokį darbą vertimu pavadinti sunku. Veikiau jau plagiatas su savo patobulinimais :D Geoffrey Chaucer kaip tik puikus to pavyzdys. Gal ir nieko taip.. nepatiko kas, paėmei, perrašei.. bet čia jau fanfikai, o ne vertimai :D

Taigi patys galit įsivaizduoti kas ištiko grožinės literatūros pasaulį, kad paskui buvo griebtasi kito kraštutinumo – viską versti pažodžiui. Abu šie kraštutinumai yra blogis. Bet antrasis variantas mane gąsdina daug labiau :D Įsivaizduokit, kas gali gautis iš grožinės literatūros, kuri yra tikra priešingybė protokolui.

Ir štai jau kiek dešimtmečių vertėjai kovoja už laisvę. Ne už laisvę savivaliauti, bet apginti grožinės literatūros kūrinį, kad ir vertimas būtų dar vienas grožinės literatūros kūrinys. Bet kaip žinot, kiek tos laisvės sau gali leisti? Pamenu, univere mums tos laisvės jokios neleido. Ir nesuprasi, ar čia tam, kad geltonsnapiai studentai neįsivaizduotų, jog grožinės literatūros vertimas yra labiau interpretacija, ar dėl to, kad rimtai buvo prisilaikoma idėjos, jog vertime neturi būti jokių papildymų ar pašalinimų.

Šiaip keista. Kalbėjome apie įvairias atvirkštines transformacijas, kai pavyzdžiui, neiginį galima išversti teiginiu ir atvirkščiai, tad kodėl negalima pridėti kokią dalelytę? Pamenu, vertėm kažkokį tekstą iš anglų kalbos, ir vienas sakinys buvo toks įdomus, o įdomus tuo, jog jame jautėsi savotiškas lengvabūdiškumas, kurį aš pasistengiau vertime priduoti dalelyčių pagalba. Aišku, mano savivalę išbrokavo, tačiau aš iki šiol nesijaučiu esanti dėl to neteisi. Lietuviškame variante buvo išversta mintis, bet nebuvo perduota kalbančiojo nuotaika. Dabar aš jau suprantu, kad tada padariau tik vieną klaidą – nesugebėjau apginti savo vertimo.

Nora Gal’ knygoje citavo Cicerono žodžius, kuriuos kiekvienas vertėjas turėtų išsitatuiruoti ant krūtinės, jog žodžius reikia ne skaičiuoti, o pasverti. Ir man tai buvo toks vau.

Verčiant grožinę literatūrą reikia jausti daug daugiau nei tiesiog gerai žinoti kalbas. Kaip jau ir anksčiau minėjau literatūrinę klausą ir grožinės literatūros kūrinio lygius, kuriuos sudaro ne vien tekstas, bet ir nuotaika, veikėjai, ta visa chemija, kuri įvyksta, kai visi elementai, kuriuos autorius panaudojo, pradeda reaguoti. Būtent visą tą cheminę reakciją vertėjas ir turi išversti į kitą kalbą. Nes ta reakcija neįvyks vien dėl to, kad sugebėjote atrinkti visas sudedamąsias dalis, reikia jas sujungti. Štai čia ir yra vertimų keblumas, atpažinti, kas vis tik tą kūrinį padaro kūriniu.

Knygų vertimai: Patrick Rothfuss - the Name of the Wind

Draugas jau kelis metus mane įkalbinėjo perskaityti "Vėjo vardą". Kažkada buvau pradėjusi, bet, matomai, ne sezonas, ir įveikusi vos kelis skyrius, numečiau (kiek tai įmanoma padaryti su skaitmenine versija) knygą šonan. Tačiau jau gruodį ši knyga netikėtai (vėl to paties draugo įkalbinėjimų dėka) atsidūrė mano rankose, ir negaliu atsidžiaugt :D Šioje knygoje daug momentų, kurios turėtų priversti kiekvieną vertėją gerokai pasukti galvą, bet mane labiausiai sudominęs momentas yra (jei kas skaitėt knygą, turėtumėte nujausti, apie ką aš čia ketinu kalbėti) sukurtas kalambūras su vieno iš veikėjų vardu.

Knygoje yra vienas toks šiknius Ambrose Jakis. Kadangi jis yra tikrų tikriausias šiknius, pagrindinis veikėjas su nepagrindiniu veikėju apie jį sukūrė gan įspūdingą dainą „Jackass, jackass“. Štai keli momentai iš originalaus teksto:

"He’s a well-bred ass, you can see it in his stride!

And for a copper penny he will let you take a ride!"

"A pizzle bound to fizzle"

Rusų vertime šis veikėjas išverstas kaip Амброз Джакис (ambroz džakis), o „Jackass“ išvertė kaip ишак — (išak) asilas. Atvirai pasakius, kalambūras nesigavo, bet visai šmaikščiai pavyko išversti aukščiau pateiktas eilutes:

Превосходной породы ишак —

Это сразу видать по рысям!

За один медный пенни — пустяк! —

Покатиться позволит он вам!

Кончик, мягкий как пончик – galiukas minkštas kaip spurga

Nežinau, ar šis įrašas būtų apskritai pasirodęs, jei ne intriguojantis lietuviškas variantas :D Realiai labai vargau, kol radau, kaip buvo išversta Ambrozo pavardė į lietuvių kalbą, ir kai radau, negalėjau patikėti :D Vertėjo ketinimus suprantu – viskas daroma žodžių žaismo vardan, tačiau šiuo atveju jis gavosi kiek pernelyg akivaizdus – Ambrose Jakis lietuviškai buvo išverstas kaip Ambrozas Džasilas.

Daug kas lygina šią trilogiją su Hario Poterio serija, tačiau viskas, kas šias knygas ir gali jungti – žanras. Gal daug ką nuvilsiu, bet atskleisiu paslaptį – J.K. Rowling burtininkų mokymosi įstaigą sugalvojo ne pirmoji, taip kad nėra kažkokio copyright’o tokiam reikalui, kai „Vėjo varde“ siužeto centre yra pati istorija, o ne tikslas mokytis universitete. Kaip ten bebūtų, Haris Poteris skirtas jaunesnei auditorijai (nors suaugę šią seriją dievina ne mažiau), kai tuo tarpu „Vėjo vardas“ jau labiau tinkamas paaugliams (ir vyresniems taip pat :D), tad tokie vertimų variantai kaip Hermiona Įkyrėlė ar Drakas Smirdžius visai atitinka savo auditoriją, bet jau Džasilas kažkaip jau nerimta.

Sakysit, o ką daryt? Nežinau. Visų pirma, pavardę palikčiau Džakis, o asilą būtų galima pridėti šalia prie kokio nors sudurtinio žodžio x+akis. Pvz., asilas išverstakis. Šiuo atveju ir dainos pavadinimą tektų keisti į „Asilas išverstakis“. Arba.. būtų galima kažką sugalvoti su vardu.. koks nors „asilas virtuozas“. Šiaip reikia sutikti, galvosūkis ne iš lengvųjų :D

Su dainos teksto vertimu jau lengviau:

Kokia puiki veislė jo

Iš bėgsenos regėti!

Nepagailėk varioko -

Jis leis pajodinėti!

Ir…

Pimpiukas kaip giliukas

Suprantama, čia yra daugiau erdvės, kur galima apsisukti, nes juk pagrindinė viso to esmė ne žodžių tikslumas, o pažeminti tą niekšelį :D

Mano vertimas: Brian Aldiss - Super-Toys Last All Summer Long

Štai dar vienas mano verstas mini kūrinys. O šio vertimo atsiradimą lėmė viena paprasta istorija. Kažkada seniai seniai, kai man buvo gal kokie keturiolika (o taip, tai buvo tikrai seniai), viename chat‘e, kurio pavadinimo jau ir nebe prisiminsiu, su vienu bendraminčiu kalbėjome apie knygas ir šiaip įdomias istorijas. Taip jau gavosi, kad mano mokykloje anglų kalbos kursas buvo sustiprintas, tad galėjau be didelių problemų skaityti literatūrą anglų kalba. Na, bent jau tą, kur skirta paaugliams ir panašiai (gal galėjau ir kitokią literatūrą paskaityt, bet turbūt nebuvo taip įdomu). Ir vienas pašnekovas pasakė, kad labai norėtų paskaityti šią istoriją, bet nėra vertimo lietuvių kalba. Ir aš jam pažadėjau, kad užaugusi būtinai išversiu.

Štai ir užaugau, net ir tekstą išverčiau, nepaisant to, kad tas pašnekovas jau turbūt ir pats jau sugeba perskaityt tą istoriją anglų kalba, nes tekstas tikrai primityvus. Iš kitos pusės, gal jau net tas pats pašnekovas bus seniausiai pamiršęs, jog norėjo kažką perskaityti.

Bet kokiu atveju priėmiau šį nedidelį iššūkį. Na, gal kiek per garsiai pasakyta „iššūkis“, tačiau vis tiek buvo smagu pasižaisti su moksline fantastika. Kažkokių tikrai problematiškų vietų nebuvo. Nei žodžių žaismo. Buvo šiek tik įdomiau iš techninės pusės, tačiau vėlgi... Tekstas ganėtinai baltas ir pūkuotas, ir toks graudžiai naivus.

Šiaip nesusilaikiau, ir nusprendžiau pažiūrėt, kaip gi išvertė šį tekstą kolegos į rusų kalbą ir buvau labai nustebusi, kadangi tas vertimas buvo net ir išleistas. Kas mane šokiravo Andrejaus Krivolapovo (nuostabi pavardė!) vertime - vertimo laisvumas. Jis dažnai žongliruodavo įvardžiais vaikščiodamas kelių milimetrų ašmenimis. Taip pat pridėdavo kai kurias smulkmenas nuo savęs. Jeigu tai aš dar galiu suprasti (man ir pačiai dažnai tenka kovoti su šia pagunda), tai ko negaliu suprasti – tam tikrų momentų išmetimas iš teksto. Iš esmės man susidarė toks įspūdis, kad arba vertėjas yra toks pat nepatyręs vertime kaip ir aš, kadangi išmestos iš teksto ištraukos kėlė šiokių tokių nepatogumų, kur reikėtų šiek tiek užgaišt laiką, tačiau viskas buvo išsprendžiama, arba vertėjas viską darė „ant greičio“. Šiek tiek paguglinus supratau, kad greičiausiai bus antras variantas. Tai tokie įspūdžiai :) 

Skaityti online [EN] [LT] doc [LT] pdf

Smagi vertimų žioplystė :D

Taip taip, žinau, nesirodžiau jau ilgai, ir vargu, ar būčiau artimiausiu metu pasirodžius, jei ne vienas itin smagus dalykas, kuriuo tiesiog negaliu nepasidalint :D Šio blogo skaitytojai turėjo pastebėti mano neaprėpiamą meilę paaugliams skirtai literatūrai, tad pro mano akis nepraslydo eilinis „ant bangos“ esantis kūrinys - James Dashner „The Maze Runner“ (detalesnę vertimo analizę, kaip ir Divergento, pateiksiu.. kažkada.. :D).

Žodžiu, rankioju įdomybes lietuviškame variante, ir taip netyčia akis užkliuvo už kitos viršelio pusės, kur parašyta apie autorių, jog gerb. Džeimsas yra gimęs ir augęs Gruzijoje. Pagalvojau, nu nieko sau! Vėliau rašoma, jog mokėsi JAV, Jutoje. Tuomet praverčiau paskutinius lapus, kur taip pat buvo patalpinta pastraipa apie autorių, kurioje buvo nurodyta, jog gerb. Džeimsas jau yra gimęs ir augęs JAV, Džordžijos valstijoje..

Garbės žodis, tikiu, kad vertėjas tikrai žino, jog Georgia yra tiek JAV valstija, tiek Gruzija, tačiau negaliu nepasidžiaugti tokiomis nekaltomis, bet šypsena keliančiomis žioplystėmis :D Tai tiek, tikiuosi, kam nors šis momentas pasirodė smagus, ir niekas iš skaitančių nepradės mėtytis akmenimis :D

Knygų vertimai: E.L.James Fifty Shades of Grey

Pasidavusi draugių terorui, nusprendžiau perskaityti garsųjį E.L.James erotinį romaną "Fifty shades of grey". Galit mane pasmerkt, kad esu tokia bedvasė, ir skaitau komercinę literatūrą, pirmyn, man negaila. Neketinu vaidinti klasiką dievinančią snobę. Kiekvienam savo, kažkas mėgsta meilės romanus, kiti biografijas, aš dievinu mokslinę fantastiką. Kadangi "Fifty shades of grey" toli gražu nei mokslinė, nei fantastika, suprantama, jog lūkesčiai skaitant knygą buvo visai kitokie. Didelių reikalavimų knygai nekėliau, todėl ir nelikau nusivylusi. Tad didiems literatams pasakysiu vieną dalyką - nereikia ieškoti šiknoj smegenų. Jei tai yra meilės erotinis romanas, nereikia tikėtis, jog jame bus kažkokių gilių gyvenimiškų tiesų ar šiaip aukštų materijų. Visi esam žmonės, tad nereikia vaidinti, jog yra kitaip. Kadangi tai yra pirma knyga iš tokios serijos, kurią skaičiau, man sunku spręsti, ar ji yra įdomesnė ar prastesnė už kitas, tačiau aptikau keletą įdomių momentų.
Vis dėlto tai ne literatūros apžvalgos blogas, o vertimų, tad pasidalinsiu keliais pastebėjimais. Pasižymėjusi kelis įdomius konceptus, nusprendžiau pasižiūrėti vertimus.
Visų pirma lietuviškame vertime mane nustebino pagrindinės veikėjos vardo vertimas. Originale jos vardas yra Anastasia. Kas bent kiek susigaudo anglų kalboje, žino, kad šiuo atveju vardas bus tariamas (tikėkimės, fonetikai manęs nesudegins ant laužo) /anas'teiša/. Kažkodėl knygos vertėja nusprendė pagrindinę veikėją pakrikštyti Anastazija. Jei knygą būčiau vertus aš, gal būčiau vertus pagal tarimą, prisilaikant originalo, o gal būčiau palikus Anastasiją. Kažkam tai gal skambėtų prorusiškai, bet man šis vardas nekliūva už dantų. Tuo labiau, kad dažniausiai veikėją visi vadino paprasčiausiai Ana. Nors gal esu labiau linkusi prie varianto su tarimu. Turbūt daug kas norės prisikabint, kuo man neįtiko lietuviškas vardo variantas, juk tai yra vertėjo laisvė ir pan. Sutinku, tačiau šiuo atveju, kodėl taip išvertus pagrindinės veikėjos vardą pagrindinio veikėjo vardą praignoravo? Kodėl Christian nebuvo išverstas kaip Kristijonas? Na, reikia pasidžiaugti bent tuo, kad pavardę paliko ramybej, ir Kristianas nepatapo Pilkiu ar Pilkaičiu :D Kaip mačiau, knygoje redaktorius nepaminėtas, tad visi vertimo sprendimai krenta ant vienos vertėjos pečių. Tiesa, rusiškame variante vardas buvo išverstas remiantis į tarimą - Анастейша. Realiai paprastas variantas ir labai patogus. Patogus kame? Ogi nėra prie ko prisikabint. Vardas toks? Toks. Tariasi taip? Taip. Arti originalo? Ir dar kaip! Remiantis šia logika galima argumentuoti, kodėl Андрей netampa Andriumi, arba John netampa Jonu. Net ir menkiausi vardo tarimo pakitimai jau yra reikšmingi pakitimai. Juk niekam nepatinka, kai kas nors iškraipo tavo vardą, kodėl knygų veikėjai turėtų galvoti kitaip? O kalbant apie Anastaziją... Jei tokiu vardu būtų pavadinta lietuvė, viskas tvarkoj, tačiau Anastasia Steele ne lietuvė, tad kam reikia jos vardui priduoti lietuvybę? Mhm... Taip bemąstant, vis tik pasilieku ties variantu Anasteiša. (Na, prisiminkim dainininkę Anastasia, juk jos niekas Anastazija pas mus nevadina :D)
Kitas įdomus momentas, kuris man patiko knygoje, tai vienas iš pseudo-veikėjų - pasąmonė. O štai ir mane sudominęs sakinys:

My subconscious gives me an unhelpful I told you so expression.

Reikia pripažinti, kad šis veikėjas knygoje buvo vienas iš iškalbingiausių, tad buvo įdomu, kaip tai buvo išversta į lietuvių ir rusų kalbas.

Мое подсознание злорадно ухмыляется: «А я ведь говорило!»

Rusiškas variantas mane nustebino forma "говорило". Dar niekada tokio nemačiau, tad labai apsidžiaugiau, kai radau tokią formą pagaliau pavyko aptikti :D Nors pirma sakinio dalis išversta ganėtinai laisvai. Originale nėra paminėta apie "злорадно ухмыляется", tačiau tokį dalyką galima įsivaizduot. Vis dėlto frazė "ar aš tau nesakiau" dažniausiai ir būna lydima tokių emocijų.
Pasąmonė, nutaisiusi miną "ar aš tau nesakiau?", anaiptol man nepadeda.

Lietuviškas variantas artimesnis originaliam, o dar va ir klaustukas pridėtas :D
Kitas personažas, kuris man patiko nemažiau už pasąmonę - inner goddess. Nepaisant to, koks ryškus personažas bebūtų, vertimai nebuvo kažkuo ypatingi: dievaitė ir богиня. Na, o ko ir norėt? :D

Dar vienas sakinys, kuris mane suintrigavo vertimo prasme:

Oh Mom, – et tu Bruté?

Bet ir vėl nieko įdomaus neradau.
Ах, мама, и ты, Брут?
Ak, mama - "lr tu, Brutai?"

Vertimai praktiškai analogiški.

Tačiau man pavyko rasti šį tą įdomaus. Knygoje buvo tokia vieta, kai pagrindinė veikėja turėjo keliauti lėktuvu, ir pradžioje ją ignoravęs oro uosto darbuotojas, pamatęs, jog ji yra pirmos klasės klientė, pabudo.

He seems to have woken up and is beaming at me like I’m the Christmas Fairy and the Easter Bunny rolled into one.

Man buvo įdomu, kaip gi bus išversti personažai Christmas Fairy ir Easter Bunny.
Rusiškas variantas mane nužudė:
Служащий, еще недавно клевавший носом, сияет, словно я Дед Мороз и Снегурочка в одном лице.

Taip sakant, čystai rusiški tipai britų romane :D Šitas veiksmas lyg vadinamas lokalizacija? Tiksliai nežinau, tad nemeluosiu.
Lietuviškas variantas buvo artimesnis konceptų vertime, bet...

Jaunuolis, rodos, pabudo ir šypsosi man iki ausų kaip Kalėdų Senelis ir Velykų kiškis kartu sudėjus.

Kiek mano anglų kalbos žinios siekia, tie personažai yra nukreipti į pagrindinę veikėją, o ne į darbuotoją. T.y. Anastasija yra panaši į Kalėdų Senelį ir Velykų kiškį, o ne darbuotojas. Šiaip sakyčiau, kvailoka klaida.

Šiaip pats tekstas yra primityvokas, nemanau, kad jį verčiant turėjo kilti kažkokių labai didelių problemų. Nebent verčiant ką išdirbinėja pasąmonė su dievaite. Ir šiaip mergina turi tokį švelnų humoro jausmą, o kaip visiems puikiai žinoma, versti juokingus dalykus juokingai yra tikrai nelengva.
Lietuviškas variantas tikrai labai lietuviškas. Pvz, mis išversta kaip panelė, na, o apie vardą jau ir taip rašiau. Na, reik pasidžiaugt, kad Ana nepatapo Ona :D Jei rimtai, tai labai gerbiu vertėjus, kurie sugeba rasti atitinkamus lietuviškus ekvivalentus, nes labai nemėgstu bereikalingų anglicizmų, kurių tikrai būna labai daug šiuolaikiniuose rusiškuose vertimuose (pvz., уикэнд, ланч/ленч ir t.t.), tačiau irgi reikia jausti saiką :D

Knygų vertimai: Алекс Кош Огненный факультет

Nors esu humanitarė iki gyvo kaulo, tačiau labai mėgstu fantastiką :D ir magijos pasaulį labai mėgstu.. žodžiu, labai daug ką mėgstu. Tad štai yra vienas jaunas ir labai perspektyvus rusų fantastas Alex Kosh. Labiausiai jis man patiko dėl nuostabios ugninės serijos. Jau yra išleistos trys dalys, o ketvirtos knygos pasirodymo laukiu jau gerus dvejus metus... tad reguliariai lankausi šio autoriaus puslapyje, kad sužinočiau, kada pasirodys ketvirta dalis.. na, knygos kaip nėra, taip nėra, tačiau perskaičiau tikrai įdomią naujieną - pirmoji serijos dalis yra išversta į anglų kalbą ir ją galima parsisiųsti iš Amazon!!! Labai džiaugiuosi dėl šio autoriaus.. ką gali žinot, gal taps toks pat populiarus kaip Lukjanenko :) O aš galėsiu užriest nosį ir sakyti, jog skaičiau jo knygas "before he was cool" :D 

Bet juk čia blogas, skirtas vertėjams, tad pakalbėsiu apie vertimus. Deja, bet nelegalaus vertimo varianto parsisiųsti aš niekur dar neradau, gal tai tik laiko klausimas, tad palyginti ir išanalizuoti vertimą negaliu. Tačiau skaičiau atsiliepimus. Anglakalbiai fantastikos mėgėjai dalinosi savo įspūdžiais, ir praktiškai vienbalsiai nutarė, kad pirmoji knyga tikrai yra įdomi, tačiau dauguma mano, jog knyga prarado didžiąją grožio dalį, kadangi rusų kalba ne taip jau lengvai pasiduoda vertimui, tuo labiau anglų kalbai. Nežinau, ar ten buvo daug tokių, kurie mokėjo rusų kalbą, ir galėtų objektyviai įvertinti vertimo galimybes, tačiau buvo komentarų, kad dialogų vertimas neteko tam tikro vadinamojo grano salis. Dar dalis skaičiusių teigė, kad pradžioj knyga sunkiai skaitėsi. Iš tikrųjų, aš sutinku, nes ir skaitant originalo kalba ji skaitosi sunkokai. Na, gal dėl to, kad pradžioje labai daug įvairių paaiškinimų apie patį pasaulį ir dėl to veiksmas tarsi sustojęs, o jei konkrečiau, iš viso dar net neprasidėjęs :D 

Bendri įspūdžiai tokie: vertimas galėtų būti ir geresnis. Greičiausiai vertė ne anglakalbis, gal dėl to ir vertimas gavosi sudėtingas. Tačiau knyga visiems (na, palikusiems komentarą) labai patiko, ir jie su nekantrumu laukia kitų galių vertimų. Kokie jie laimingi :D Pirma knyga - niekas, palyginus su kitomis dalimis. Neįsivaizduoju, kokie bus atsiliepimai perskaičius kitas dalis. Bet kokiu atveju, linkiu Aleksui didžiausios sėkmės.

Visų autoriaus knygų parsisiuntimo nuoroda: litmir.co