Rodomi pranešimai su žymėmis naudinga. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis naudinga. Rodyti visus pranešimus

2020 m. lapkričio 21 d., šeštadienis

Aurelija Leonavičienė - Vertimo atodangos: teorija ir praktika (prancūzų - lietuvių kalba)

Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti knygos autore, mat ji kaip tik šioje magistrantūroje dėstė vertimo teorijas. Suprantama, kad jos paskaita buvo viena mėgstamiausių iš tuo metu dėstomų. Jau per pirmą susitikimą supratau, kaip žvėriškai mano gyvenime trūko tokio žmogaus – suprantančio apie vertimus profesionalo. Ir čia nori nenori, pradedi lyginti „o bakalaure buvo kitaip, ten teorija buvo visai neįdomi“. Ir čia, žinot, galima būtų sakyti, kad „kaltink tik save“, bet rimtai, mūsų tuometinei dėstytojai pačiai šis dalykas buvo tooooks nuobodus, kad visos drauge per paskaitą miegojom – mes, studentės, ir dėstytoja. Kodėl manau, kad vertinu buvusią patirtį objektyviai? Todėl, kad teoriją aš visada mylėjau. Net fonetikos, kurios apskrirtai niekada nemėgau.

Iš tikrųjų ši dėstytoja yra ypatingai dėmesinga ir nuoširdi, skatinanti diskusijas, nors kažkodėl kai kurios kursiokės jos prisibijojo :D Dar ką galiu pabrėžti, kitaip nei dauguma sutiktų profesorių, ji neskuba girtis ir visiems piršti savo parašytos knygos. O galėtų.

Kitaip nei skaitant Pažūsio knygą, susiraukiau tik kartą, ir tai tik dėl europocentrizmo. Dėl ko šiaip raukytis galima, bet pykti neverta, tuo labiau kad knygoje jo labai labai mažai. Tai puikus vertimų vadovėlis visiems vertėjams (gal ne žodininkams, bet ir jiems pavartyti nepakenktų), nepaisant to, kad daugiau skirtas dirbantiems su prancūzų kalba. Visos mintys dėstomos nuosekliai, aiškiai, be jokios abra kadabros ar milijono perteklinių pavyzdžių. Vienintelis minusas, kurį galbūt pažymėčiau, jog man, kaip nemokančiai prancūzų kalbos, elementariai tingisi verstis pateiktus pavyzdžius. Galbūt esminė dalis (būtent kur kliūva vertimas) galėtų būti išversta skliausteliuose. Nors gal praleidau progą pasinaudoti tekstą atpažįstančiu ir iš karto verčiančiu įrankiu.

Negaliu atsidžiaugti, jog autorė tiek dėmesio skyrė vertimo „pasirengimui“ – teksto analizei. Nes, na kaip būna. Pvz., visai žalias vertėjas, neragavęs jokios vertimo teorijos. Jam gi viskas akivaizdu ir paprasta. Pasižiūri į tekstą ir sprendžia: jis ilgas, neilgas.. kokie ten žodžiai? Ar daug sunkių? Ir viskas. Ai, na, dar kiek sumokės ir iki kada reikia išverst. O vertimų duonos skanavęs vertėjas, net ir be papildomo išsilavinimo, į pateiktą užsakymą žiūri jau kitaip. Aišku, galbūt ne taip moksliškai, kaip tai pateikiama vadovėlyje, tačiau tai ir taip pakankamai akivaizdūs dalykai, kad ir: koks žanras, registras, auditorija, tikslas ir daugybė kitų aspektų, į kuriuos svarbu atsižvelgti verčiant.

Dar labai svarbus momentas. Kur Pažūsis savo knygoje rašo apie mistinę vertėjo pajautą, Leonavičienė nuostabiai viską pagrindžia paprastais paaiškinimais (pvz., gramatika, kalbos dėsningumais ir pan.). Nors neapsieita ir be meninių intarpų, bet čia jau vertėjo romantiko, mylinčio savo amatą, bruožas, dėl ko skaitoma teorija atgyja. T.y. skaitai ir supranti, kad autorius šią knygą rašė nes turėjo, ką parašyti, o ne todėl, kad „reikia“.  Tad tikrai rekomenduoju paskaityti tiek žaliems, tiek patyrusiems, galbūt atrasite kažką naujo.

Tiesą sakant, norėčiau, kad ši knyga būtų papildyta ir perleista. Manau, šiandien ją būtina papildyti tekstais apie lokalizaciją, CAT įrankių naudą (tai ne tik apie visokius Trados ar GT, bet ir tekstynus <3), seo tekstų vertimus, galbūt daugiau papasakoti apie situaciją ES institucijose bei vertimo etiką. O gal net ir socialinių tinklų svarbą. Nes kaip ir tekstas nėra pats sau vienas, taip ir vertėjas. Taip. Galbūt taip pat reikėtų skirti dėmesio ir pačiam vertėjui (čia puikiai galima sukišti dalis apie etiką, soc. tinklus), tada nereikės ištisai kartotis apie vertėjo erudicijos svarbą. Dar galbūt norėčiau papildymo prie teksto analizės. Nors vadovėlis kaip ir apima meninį ir nemeninį vertimus, tačiau meniniam vertimui norėtųsi daugiau dėmesio verčiamai knygai, autoriui, aplinkai, kas šiaip savaime suprantama, bet aprašius tai knygoje, kažkam tikrai būtų naudinga. Žinoma, čia kalbu tik tuo atveju, jei knyga leidžiama lietuvių kalba. Kalbomis milžinėmis šitai jau yra aprašyta ir ne kartą.

 

2019 m. spalio 27 d., sekmadienis

Kalbos technologijos

Man yra dėstomas toks dalykas - kalbos technologijos (KT). Ir tai itin praktiška paskaita. Praktiška tuo, kad ten įgytas žinias galiu panaudoti praktiškai. Nesvarbu, ar tu esi vertėjas, ar redaktorius, ar dar kas nors, kuriam tenka dirbti su tekstais, vis tiek tenka daugiau ar mažiau žaistis su pačiais tekstiniais failais, kurie ne visada būna tekstiniai. Ir galiu pasakyti iš patirties, jog dėl savo neapsišvietimo ne kartą teko daugiau užmušti laiko būtent toms terlionėms nei pačiam vertimui.
KT paskaitų (ar tai seminarų, suprasi ten..) metu kažkiek supratau ir Trados veikimo principą. T.y. supratau, jog jis turi OCR (optical character recognition) funkciją. Kas tas OCR ir su kuo jis valgomas? Biškį lyrinis nukrypimas bus. Pirmą kartą su OCR susidūriau Linkomanijoje. Joje būdavo keliami komiksai ar knygos, o prie failų prirašydavo OCR. Kaip nieko neišmananti vartotoja pajutau skirtumą, jog skanuota knyga sveria nebe 250 mb, o vos 2. Dabar gi esu apsišvietus ir žinau, kad OCR yra toks dalykas, kuris atpažįsta tekstą ne tekstiniame faile, maža to, pateikia man, vartotojai, tekstinį failą, kurį galiu redaguoti ir, žodžiu, galiu daryti ką tik noriu.
Paaavyzdžiui, nusiskanuojate kokį nors žurnalą, knygą ar kokį meniu. Bet jums reikia paties teksto. Ranka viską rinkti šiais laikais, na, dvelkia kažkaip akmens amžiumi. Ta daaam.. yra skaneriai, kurie turi OCR funkciją. Yra programos. Kad ir google docs. Aišku, google docs'ai ne visagaliai, tačiau galima susikrapštyti galingus tekstų gabalus. Reikia suprasti, kad kuo tvarkingesnis ir paprastesnis skanuojamas tekstas, tuo kokybiškiau įranga atkurs norimą tekstą, kurį galėsime tvarkyti pagal savo pageidavimus.
Bet šiandien norėjau pasidalinti kitais atradimais. Ne kartą teko gauti prastai iš pdf į docx konvertuotą failą. Suprantama, tada ir verčiant su Trados galutinis verčiamo teksto variantas gaunasi kreivas. Tada dažniausiai geriau jau iš karto į Trados kelti pdf'inį failą ir versti taip, o paskui jau po visko sutvarkyti gautą docx failą.
Kadangi laikas - pinigai, siūlau pasiterlioti su šiais dalykais prieš verčiant. Jei užsakovas jums atsiuntė ir pdf failą, pasilengvinkite sau gyvenimą patys (jei neatsiuntė, paprašykit, kad atsiųstų). Nepatingėkite ir pakonvertuokite tą pdf failą per nemokamus online converter'ius.

Pati labiausiai rekomenduoju šitą:
https://www.pdfwordconvert.com/

Bet kartais aukščiau pateikta nuoroda neveikia, tai dar galite išmėginti šią:
https://www.ilovepdf.com/

Mano kompiuteris nėra galingas, tad dirbant su didesnės apimties failais Trados pradeda ožiuotis, tokiu atveju geriausia skelti pdf failą į kelias dalis, ką irgi galima padaryti su aukščiau paminėtais įrankiais. Po atlikto darbo, pasinaudojus tais pačiais įrankiais, galima vėl viską suklijuoti į vieną failą :D
O bet tačiau.. kartais pasitaiko tokie nedideli visokių lankstinukų vertimai. Pvz., kokios nors paslaugos reklama, ir ten vos dešimt sakinių. Nemanau, kad tada efektyvu vargti su Trados. O maketuoti arba nemokam, arba tingim, arba mums už tai nenori mokėti, bet atsisakyti vertimo nenorim (aišku, kalbu apie tuos atvejus, kai vertimo apimtis žymiai didesnė nei 10 sakinių). Pavyzdžiui, gavote 10 įvairių lankstinukų. Ką daryti? Siūlau Wondersharer PDFelement.
Su šia programa taip pat galite kokybiškai konvertuoti pdf failus į docx. Bet su su ja taip pat galite ir redaguoti tekstą pačiame pdf faile, tad esant nedidelės apimties vertimui, versti galima tiesiai pdf faile. Pvz.:
Paėmiau random lankstinuką iš interneto ir įkėliau į Wondershare PDFelement (p.s. lankstinuką iškarpiau ir suklijavau, kad parodyčiau, kaip patogiai galima dirbti su įvairiais tekstiniais ir ne tekstiniais elementais). Pvz.:


Spaudžiam Edit Text. Tuomet praktiškai visi tekstiniai elementai tampa redaguotini (kartais, jei tekstas labiau "paveikslinis" gali būti, jog programa ir neatpažins, bet dažniausiai tai būna brendiniai elementai, tai nieko baisaus).


Noriu atkreipti dėmesį, kad ši programa atpažįsta daugelį fontų, tad ir redaguojamas tekstas lieka kaip įmanoma arčiau originalaus varianto.

Čia truputį maivausi norėdama parodyti, kad elementą galima judinti, išplėsti, sumažinti, nes puikiai žinom, kas atsitinka, kai vertimo tekstas būna ilgesnis nei originalo, o ši galimybė išsprendžia šias problemas.
Dar yra galimybė redaguoti objektus. Man asmeniškai šios funkcijos dar neprireikė, bet pasimaivysiu ir pasidalinsiu dar keliais printskrynais :D


Objektas 1:
Objektas 1 po mano išsidirbinėjimų:
Jei nieko nemaišau, pašalinau gal tris elementus. O čia objektą išskrodžiau ir pažaidžiau su dydžiais.


Dar šiek tiek pasižaidžiau su nuotraukomis, kurios buvo originaliame tekste:
Prieš ir po:




Taigi.. tikrai šauni programa. Yra ir naujesnė versija. Žodžiu, įrankis tikrai geras ir patogus bei nereikalaujantis kažkokių papildomų žinių.. gaila, kad biškį mokamas, bet esu tikra, jog yra ir nelegalių būdų įsigyti šią programą. Taip sakant, sąžinės reikalas :D


2019 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Metų tip'sas - dešinės pusės Alt.

Neturite šoninės skaičių klaviatūros? Užknisa dirbant lietuvių kalba kas kartą perjungti kalbą, kad parašytumėte skaičių? Spauskite dešinėje pusėje esantį Alt ir norimą skaičių. Ačiū Dilgėlei už šį nuostabų atradimą ;)

2019 m. vasario 9 d., šeštadienis

AutoHotKey arba tiesiog wow

Esate kada nors gyvai matę iliuzionisto pasirodymą?  Po šiandienos galiu pasakyti, jog aš tikrai mačiau.. Šiandien Kauno kolegijoje vyko paskaitėlė apie AutoHotKey panaudojimą asmeniniais tikslais ir vertime. Ir tai buvo kažkas nerealaus. Ketindama dalyvauti paskaitoje, tikėjausi, jog išmoksiu susiprogramuoti lengvai pasiekiamą @ simbolį, bet sužinojau žyyymiai daugiau.
Taigi.. kas ten per dalykas? Bandysiu paaiškinti blondiniškai, nes aš tikrai nesu programuotoja, tad jei nusišnekėsiu, nekreipkit dėmesio. Taigi.. visiems puikiai žinomi spartieji klavišai ctrl c, ctrl v, ctrl f ir t.t. Tai čia panašiai, tik dar šustriau. Žodžiu, tai yra nemokama mažutė programėlė, kurios dėka galite palengvinti sau gyvenimą. Pavyzdžiui, jūs verčiate kokį nors ilgą ir nuobodų tekstą su pasikartojančiomis ilgomis ir nuobodžiomis sąvokomis. Pavyzdžiui, finansinė išvestinė priemonė (net dabar ašaros akyse kaupiasi..). Ir va, įsivaizduokit sau tokią galimybę, jog rašant šitai jums tereikia parašyti kokį "pfi", ir tekstas akimirksniu atsiduria, kur ir priklauso. Maža to, dar ir panaudojant teisingą linksnį? Kas tai per magija? Tikri šėtono pramanai. Žodžiu, jūs parašote skriptą šiai sąvokai su visais galimais linksniais ir užkoduojate hotkey "pfi". Na, gal ne pfi, gal kokį kitą, kuris jums būtų patogesnis. Bet esmė tame, jog vienu ar kelių mygtukų paspaudimu jūs sutaupote marias laiko.
Arba.. verčiant aptinkat nematytą sąvoką, ją kopijuojate, atsidarote naršyklę, kopijuojate į paiešką.. o parašius skriptą jums užtektų tik pažymėti tą dalį teksto ar žodį, kuris jums neaiškus, o tada kokia nors jums patogi hotkey kombinacija. Ir vualia.
O dabar įsivaizduokite, kad naudojatės kokia nors programa žodynu. Su atitinkamu skriptu ir hotkey kombinacija jums ne tik atsidaro koks anglonas, bet jau net ir rodo norimą rezultatą - ieškotą žodį. To dar negana? Ok, tą patį galima pasidaryti ir su online žodynu :D O gal jums nusibodo rašyti tuos pačius šabloninius atsakymus ranka? Atsakykite automatu vos kelių mygtukų paspaudimais. Ir tai tik žiedeliai.
Programavimas pats nėra sudėtingas, reikia tik atidumo ir loginio mąstymo. Arvydas sakė, jog šios programėlės help'as labai išsamus, o ir daug ką galima pasigūglinti. Iš tikrųjų ši programėlė yra tai, ką aš vadinu genialiu paprastumu. Ką ketinu su ja pasidaryti? Visų pirma, pasidarysiu prieinamą @ simbolį. Tuomet šauktuką, kad nereikėtų keisti kalbos. Tuomet galvoju, reikia pasiruošti automatinį pranešimą potencialiems užsakymams iš random skelbimų, kad nereikėtų eilinį kartą rašyti iš naujo, kad verčiu tą ir aną, vertimo kaina tokia ir tokia. Na, o kuo greičiau pateiki tokią informaciją, didesnė tikimybė greičiau gauti užsakymą :D Dar pasidarysiu staigią paiešką per rulit.lt puslapį, staigią info paiešką chrome. Tuomet galbūt staigų tinklaraščio įrašo kūrimo atsivertimą. Tada dar, įtariu, reiks įdarbinti IATE ir EUR-Lex. Dar reiks pamintyti apie kitas programas ir funkcijas.
Pamąsčiau, jog būtų žiauriai šaunu, jei apie tai būtų išleista kokia knygutė.. tada pamąsčiau, jog dar geriau būtų, jei būtų išleista knygutė, skirta vertėjams. Taip sakant, triukai su AutoHotKey būtų tik atitinkamas knygos skyrius. Toks dalykas būtų labai naudingas Lietuvos būsimiems ir esamiems vertėjams, tačiau supratau, jog vis tik rinka per maža, ir nelabai verta tokiu atveju orientuotis, pavyzdžiui, į aukštąsias mokyklas. O tada patyriau nušvitimą. Galima parašyti knygą apie frilansinimą. T.y. kokia pusė knygos būtų apie patį frilansinimą, kas tai yra, su kuo valgoma, kas gali frilansint, kokios rizikos, kaip bendrauti su klientais, atsakomybės suvokimas, reklama ir daugybė daugybė dalykų, kurie iš esmės vienodai svarbūs bet kokios srities frilanseriams. O kita knygos dalis galėtų būti jau sukonkretinta: vienas skyrius kokiems dizaineriams, kitas fotografams, trečias kokiems nors turinio kūrėjams ir vertėjams, dar kažkas meno dirbinių kūrėjams ir t.t. ir pan. Ir kiekviename tame skyrelyje būtų galima pasikapstyti po atitinkamas smulkmenas su patarimais ir perspėjimais. Grįžtant prie AutoHotKey, tai šią programą tikrai gali pagal savo poreikius naudoti bet kas, nebūtinai vertėjai. Tikiu, jog kiekvienas tyliai pasvajoja apie kokią tai funkciją, kurią norėtų turėti. Tai štai.. būtų tokia universali ir konkreti knygelė kiekvienam - dvejojančiam žengti žingsnį ir jau esamam frilanseriui. Reikia šitos minties nepamesti :D
O čia biškis reklamos geram žmogui :D
Arvydo puslapis su išsamesne ir protingiau išdėstyta informacija :)

2018 m. birželio 28 d., ketvirtadienis

Life hack: rulit.lt

Yra gana simpatiškas puslapiukas - rulit.lt. Aišku, ne multitran'as ir ne šiaip kokia įspūdinga duombazė, tačiau visai neblogas e-žodynas dirbant su RU-LT-RU kombinacijomis. Kartais šis žodynas nustebina specifiniais žodžių junginiais. Kartais taip gerai nepasiseka. Kaip ten bebūtų, šis puslapis duoda 50 nemokamų žodžių per dieną. Jei norite daugiau, reikia pamokėti simbolišką sumą eurų.
Nebūčiau suvalkietė, gal pamokėčiau, tačiau dažniausiai man per dieną pakanka ir tų 50 žodžių.. tačiau kartais pasitaiko tokių įdomesnių vertimų, kur neina apsieiti su 50.. ir ką tada daryti? Nežinau, ką daro kiti, bet aš naudoju Tor naršyklę. Ji nefiksuoja jūsų naršymo istorijos, tad nesuprantu, kokiems velniams toje naršyklėje yra mygtukas "atgal", nes iš jo jokios naudos.. o bet tačiau, per Tor naršyklę jūs galėsit ieškoti tiek žodžių, kiek tik norėsit, joks blokas neužsidės.
Taigi.. naudokitės į sveikatą, ir nėra už ką :D

2017 m. vasario 15 d., trečiadienis

Nora Gal' - genialu tai, kas paprasta

Kaip jau minėjau praeitame įraše, dabartinis bus skirtas Noros Gal’ išskirtiems „teksto gerinimo būdams“. Greičiausiai dauguma patarimų nieko nenustebins, bet o gal čia apsilankys toks pat geltonsnapis žmogus, dirbantis su žodžiu, tad tikrai tikiu, jog šie vertimų „life hacks“ pasirodys visai naudingi :D
  • Tarptautinį žodį pakeisti gimtuoju
Štai islandai ypatingai rūpinasi savo kalbos švara, ir savo kalboje turi atitikmenį vos ne kiekvienai svetimybei ar skoliniui. Kitas klausimas, kiek jie tuos dirbtinai sukurtus žodžius vartoja.. Iš esmės lituanistai taip pat nesėdi rankų sudėję, tik kad jų vargas kitą kartą būna tiesiog išjuokiamas.. nors kartais žodis visai sėkmingai prigyja, kaip antai asmenutė :D O kalbant bendrai, tai natūraliu būdu atsiradęs žodis praktiškai visada bus geresnis už svetimą. Pabandykite patys. Gaudykite šiuos žodžius savo galvoje ir bandykite pakeisti juos lietuviškais. Sakyčiau, labai gera mankšta. Jūsų kalbai tai priduos daug daugiau nei švaistymasis bespalviais ir beskoniais tarptautiniais žodžiais.

  • Mažiau veiksmažodinių daiktavardžių, daugiau pačių veiksmažodžių
Man labai sunku įsivaizduoti akademinį tekstą be šių gyvos kalbos žudikų. Prisipažinsiu, pati iš įpročio dažnai griešinu, tačiau man ir pačiai tokios struktūros niekada nepatiko, nes kaip Nora Gal ir rašė, tekstas nuo to turiningesnis netapdavo. Kam rašyt „protingai“ ir sudėtingai, jei galima parašyti paprastai ir aiškiai? Jei kas nors prieštarauja šiai minčiai, paskaitykite prof. dr. Melnikienės monografiją apie dvikalbius žodynus. Visų pirma, vien dėl to, kad ją privaloma perskaityti visiems, kas dirba su žodynais, o visų antra, Jūs pamatysite kaip nuostabiai autorė dėsto savo mintis be visokių sudėtingų struktūrų. Apie ką eina kalba suprastų net ir nieko bendro su lingvistika neturintis žmogus. Na, o galiausiai, šis patarimas yra būtinas kuriantiems žmonėms. Nori sukurti gyvą tekstą, pirmyn.

Dar trumpai apie aiškią ir suprantamą kalbą. Nora Gal’ pateikė labai gerą pavyzdį iš grožinės literatūros, kai žmogus įkrito į duobę, ir jam buvo numesta virvė. Ir tas nelaimėlis, vietoj to, kad išliptų iš duobės, pradėjo svarstyti, kas gi yra virvė? Taip ir akademiniuose raštuose, reikia kalbėti apie esmę, o ne puošti ją visokiais numirėliais.


  • Atsargiai su įvardžiais
Iš tikrųjų paprastai kalboje mums įvardžių reikia žymiai mažiau nei, pavyzdžiui, anglų ar vokiečių kalbose. Mes turime visą galybę kaitymų, dėl ko mokytis lietuvių kalbą darosi tik sunkiau, tačiau šios ypatybės dėka sėkmingai galime išvengti nereikalingo įvardžių vartojimo. Čia dar galime šiek tiek paliesti vertimo laisvės klausimą, bet apie jį kitame įraše. Vertimo esmė yra perduoti teksto prasmę, ir jei jau netikite manimi, tai patikėkite tais vertimų ir literatūros milžinais, kurie kurdami savo gimtąja kalba niekada nenaudotų tiek įvardžių, kiek mes jų galėtume išversti. Tekstas bus natūralesnis, jei vieną kitą įvardį pakeisime vardu, pareigybe, ar iš viso jais atsikratysime. Kaip suprasti, kada galime atsikratyti įvardžio – jei galima pasakyti tą pačią mintį be įvardžio, reiškia – metam lauk. Šį reikalą taip pat labai naudinga taikyti ir kuriant.

  • Atsikratom neaiškumais
Kalba eina apie žodžius, kurie iš esmės nieko nepasako, o taip pat ir nesuteikia jokių spalvų – figure, thing, situation, to do ir t.t. Tekstas, parašytas anglų kalba, paklūsta anglų kalbos dėsniams, tačiau vertimo esmė perteikti ne kiekvieno žodžio ar net viso sakinio struktūrą, o tai, kas yra sakoma, tad verčiant reikėtų taikyti lietuvių kalbos dėsnius.

  • Kuo tikslesnis žodis, tuo sodresnis ir gyvesnis tekstas bei mažiau klaidų
Jei yra kažkas pabrėžiama, nereikia versti labai/labiau. Labai didelį galima pakeisti į milžinišką, labai baisų į siaubingą, greitą bėgimą į lėkimą išdegusiomis akimis ir t.t. Ir tai jokiais būdais nėra savivaliavimas, arba kaip rusų kalboje yra puikus žodis – отсебятина. Niekas neleistų tokio lietuvių autoriaus knygų, jei jo tekste visur šmėžuotų „labai“, tad ir vertimuose vertėtų naudoti gyvą žodyną. Na, ir apskritai, ar verta minėti, jog visada reikia ieškoti tikslų žodį?

  • Žaidimas su spalvomis
Šį žodžių žaismą, jei taip galima pavadinti, mums dar trečiame kurse atsiuntė vertimų dėstytoja. Iš esmės būtų juokinga, jei nebūtų tiesa :D Ir čia taip pat bus paliestas laisvės klausimas.. ir vėl bus paliesti lietuvių kalbos dėsniai.. mes turime nuostabius veiksmažodžius, kodėl gi jų nepanaudojus? Kodėl vietoj „medžiai buvo žali“ nepasakyti - „medžiai žaliavo“? Na, čia labai vaikiškas pavyzdys, bet tikiu, jog esmę pagavot :D Jei nepritariate šiam teiginiui.. vėlgi.. kas skamba įtikinamiau? Kas labiau kutena vaizduotę? O koks autoriaus tikslas? Užmigdyti nuobodžiu stiliumi ar suteikti kokius tai pojūčius?

  • Mažiau tokių junginių: veiksmažodis + bendratis
Šitai man buvo naujiena. Niekada nekreipiau į tai dėmesio. Ir tik sužinojusi pastebėjau, kaip dažnai naudoju šią struktūrą. Va, Jums dar vienas vaikiškas pavyzdys – jis nori valgyti. Kaip galime pakeisti? Jis alkanas, išbadėjęs, žarna žarną ryja ir t.t. Jaučiate skirtumą? Puiku. Apie tą jausmą plačiau aprašysiu kitoje dalyje :D

  • Ne išnašoms!
Puikiai pamenu, kaip dėstytojai mus barė dėl šio reikalo, nors kartais apimdavo tikra neviltis – kaip, kaip gi išsisukti??? Spėju, reikės ateityje šiam kenkėjui skirti net atskirą įrašą, tad šį kartą tiesiog parašysiu tai, ką parašė Nora Gal – jog tas vertėjas, kuris slepiasi už išnašos, akivaizdžiai parodo talento trūkumą. Žinoma, ji kiek kitaip šią minti išsakė ir daug plačiau, bet esmė išlieka ta pati.

  • Tarmybės ir netaisyklinga kalba
Grožinėje literatūroje toks galvos skausmas pasitaiko ir net labai dažnai. Kas labiausiai priverčia mano kraują užvirti, kai vertėjas ištaiso tą kalbą vertime. Čia jau prisilaikoma tos kvailos aksiomos, jog literatūra turi šviesti skaitytoją, tad ir kalba turi būti taisyklinga, tačiau tokią šventvagystę aš ir vadinu savivaliavimu. Patys pagalvokit, jei koks nemokša visą gyvenimą nematęs nieko toliau savo kaimo, baigęs vos kelias klases ir niekada nelaikęs rankoje jokios knygos, iš kur jam tokiam kalbėti sklandžia literatūrine kalba? Jei žmogus keikiasi riebiais keiksmažodžiais, kokią vertėjas turi teisę sušvelninti juos ar iš viso panaikinti??? Na, bet čia irgi jau vertimo laisvės klausimas. O Nora Gal’ šiuo klausimu pateikia keletą paprastų patarimų – perteikti tarmybę į verčiamą klabą labai sunku, kadangi vienas dalykas yra amerikiečio ranča, brito ferma ir lietuvio ūkis. Patys pajutot, kaip pasikeitė spalvos? Tas galioja ir su tarmybėmis. Jei panaudosime pernelyg tarmišką žodį, galime išvysti nesuderinamus vaizdus – Vingių Joną tarp kaubojų. O šitai vertėjui taip pat yra tabu. Tad palengvinti savo dalią galime keisdami kalbėsenos struktūrą, pridėti netaisyklingų formų „sėsk už vairą“ ir pan. Čia jau kiek išveža Jūsų vaizduotė :D Man belenkaip patinka iš internetų :D

Tai tiek šiam kartui.. o štai kitame įraše aprašysiu, kokios savybės yra būtinos vertėjui :)


2016 m. balandžio 29 d., penktadienis

Prisispjaudžiau į šulinį..

Taip jau atsitiko, kad teko plačiau pasidomėti tokia nuobodžia sritimi kaip leksikografija. Rimtai, man ji nuobodesnė net už fonetiką.. Ok, ok, gal kam šie dalykai nėra nuobodūs, tačiau studijų laikais buvo labai nuobodu skaityti apie tuos žodynus ar kalti fonemų charakteristikas. Na, bet aš supratau kodėl. Studijuojant trūko aktualumo.
Neįmanoma išversti tekstą be žodyno pagalbos. Aišku, kai kuriuos tekstus galima, tačiau tokiu atveju gali nukentėti vertimo kokybė. Bet šiandien aš noriu pakalbėti ne apie kokybę, o būtent apie žodynus. Tiesiog paėmiau ir rimčiau pasidomėjau, kaip sudaromi žodynai, o tiksliau terminai, nes studijų laikais viskas buvo dėstoma gan apibendrintai (ir nenuostabu, patiems dėstytojams leksikografija, leksikologija nėra įdomiausi dalykai :D).
Atlikusi nedidelę paiešką, aptikau daugybę įdomių dalykų, kurių mūsų niekas nemokė :D Aišku, sakoma, jog daug dalykų ateina su patirtimi, bet tai, ką aš atradau, tiesiog gyvybiškai būtina įtraukti į visas filoloxijos studijas – internetiniai žodynai ir terminų sudarymo bent jau įvadą mažiausiai.
Šiaip palyginus retai gaunu kokį nors tekstą, kur būtų specifinė terminija, tačiau gavusi jį, vargstu, kol įsivažiuoju. O vargas dažniausiai būdavo dėl to, kad elementariai nežinomą terminą gūglinau, ir iš visų pateiktų variantų reikdavo rasti tinkamiausią. Kartais tenka netgi gūglinti vertimus EN-RU, RU-EN kombinacijomis, kad būtų galima išversti kažką į lietuvių kalbą.
Šiaip besidominti, kas per patiekalas ta leksikografija yra ir su kuo valgoma, sužinojau krūvą labai įdomių dalykų. Vienas iš labiausiai mane kvailai nustebinusių dalykų, jog Lietuvių kalbos institutas yra labai rimtai vertinamas tarptautiniu lygmeniu. Na, gal dar nėra sakoma „lietuvių mokykla“, tačiau, tikiu, jog einama to link. Kvailai nustebino dėl to, jog aš ir seniau buvau apie tai girdėjusi, tačiau dėl savo „meilės“ leksikografijai praleidau tai pro ausis. Šiaip dar truputį papasakosiu labai įdomų dalyką. Pasirodo, terminografija yra visai jaunas mokslas, kuriam nėra nė šimto metų, kai tuo tarpu leksikografija egzistuoja vos ne nuo rašto atsiradimo. Tačiau galime pasidžiaugti tuo, jog šioje srityje Lietuva nepavėlavo, kaip dažnai tai būna. Apie 1930 – tuosius metus toks dėdė Viusteris iš Austrijos ir dėdė Lotė iš Rusijos pradėjo aktyviai kelti terminografijos problemas, o tuo metu Lietuvoje tuo užsiėmė dėdė Šalkauskis. Nors šaltiniuose buvo teigiama, jog jis tai darė „šiek tiek“ anksčiau. Kiek tas „šiek tiek“, niekur tiksliai rasti nepavyko, o pagal tai, ką radau, tai nieko ne anksčiau :D Tai čia nesuprasi, arba informacija klaidinga, arba vėl patriotai nesusilaikė :D
Ir tai ne viskas, kuo norėjau pasidžiaugti. Jau seniau varvinau seilę dėl ES vertimų skyriaus. Pamenu, kažkada viena vertėja pravedė seminarą apie tai, kaip ji gyveno Liuksemburge. Fantastika :D Nors nežinau, ar tai atpirktų „malonumą“ verčiant visokius nuobodžius, nuobodžius tekstus :D Nors ta moteris pasakojo, jog ir pas juos įvykdavo visokių kuriozų. Iš kitos pusės, kur jie nevyksta :D
Taigi.. pagalvojau apie ES ir susimąsčiau, nu jomajo, šitokia organizacija tikrai turi turėti kažkokį tekstyną ar šiaip kokią nors prieinamą duomenų bazę. Ir vuolia! IATE!!! InterActive Terminology for Europe :D Įrankis labai paprastas ir patogus naudotis. Net nesant lietuviškam vertimui, galima ką nors sugalvoti remiantis pateiktais duomenimis, galų gale, kad ir išversti termino aprašymą blogiausiu atveju :D Kas man labiausiai patinka, jog ten viskas jau yra paskirstyta pagal temas, o taip pat yra patikimumo įvertinimai.
Kalbant apie patikimumą, tai viskas labai logiška. Terminų yra jūra, specialistų užsiimančių su terminais mažai, tad ir patvirtinti vieno ar kito termino tinkamumą tiesiog fiziškai nėra galimybės, nes kad ir kokios pažangios technologijos bebūtų, už žmogų jos tai padaryti negali, tačiau labai gali padėti tai padaryti žmogui :D Tad ir gaunasi, jog yra jūra nepatikimų terminų, tačiau priklausomai nuo verčiamo teksto, kartais galima pasiimti variantą „iš bėdos“, nes paprasčiausiai daugiau nėra iš kur :D Galų gale, vertėjai taip pat yra vieni iš tų vartotojų, kurie padeda vienam ar kitam terminui prigyti..
Grįžtant prie nuostabių dalykų ir paieškų ir atradimų. Apskritai daug naudingo galima rasti tiesiog pagūglinus tokį raktažodį: „Europos Sąjungos Įstaigų Vertimų Centras“. Vieni iš fainesnių dalykų yra mokomoji/nukreipiančioji medžiaga tiems patiems Vertimų Centre dirbantiems vertėjams. Dažniausiai ji parengiama labai neformaliu stiliumi, tad viskas labai aiškiai ir žmoniškai paaiškinta, kuo naudotis, kodėl naudotis, ir kodėl neverta.
Tiesa, kaip galėjau pamiršti Eurovoc. Tai irgi nuostabus žvėris. Tad tikrai verta panaršyti ir susipažinti. Žodžiu, aš dar po įrašu mestelsiu nuorodas, kurios man pasirodė vertos dėmesio, nors realiai tik „praskrolinau“ su mintimi „reiks paskaityt“.
Be visų ES gėrybių, atradau dar įdomų dalyką ir Valstybinės Lietuvių Kalbos Komisijos tinklapyje. Sužinojau, kad terminams yra keliami reikalavimai, kuriuos rengia ir skelbia būtent VLKK. Šito mūsų irgi niekas nemokė, o gaila. Būtų sutaupyta tiek daug laiko. Nors VLKK puslapį labai dažnai aplankau, bet kai dabar plačiau apie visą tą reikalą paskaičiau, supratau, kad moviausi kelnes per galvą. Dabar aš jau gudri ir to nebedarysiu. Tad tiesiog bendram supratimui tikrai nepakenks susipažinti su terminui keliamais reikalavimais. Pasirodo, negali tiesiog paimti ir sugalvoti terminą :D O atrodo, nu ką čia daryti kuriant terminą.. pridėjai kokią produktyvesnę priesagą ir jau turi :D Tik įdomu man, taip ir nesupratau, termino sulietuvinimas yra geras dalykas ar nelabai. Iš vienos pusės nelabai. Nes juk pirmenybė yra teikiama valstybinei kalbai. Iš kitos pusės termino tarptautiškumas kelia prestižą, palengvina susikalbėjimą, o taip pat ir bendradarbiavimą tarptautiniame lygmenyje.. Na, bet tiek to :D Netaikau į terminografus, nors ir turiu savo sukurtą terminą „literatūrinė klausa“, tik va reiks su juo pasižaisti ir sukurti protingą apibrėžimą :D
Šiaip dar reikia būtinai paminėti tekstynus. Tai yra tiesiog nesveikas įrankis su daugybe funkcijų, viena iš kurių yra vertimas (na, su tam tikrais "bet", tačiau esmės tai nekeičia). Ir man tikrai keista, jog apie juos nebuvo užsiminta bestudijuojant dar Kaune. Gal dėl to, kad nebuvo tinkamų specialistų? Nu ok, tačiau juk bent jau per vertimų teoriją tikrai buvo galima užsiminti, jog tokie dalykai egzistuoja.. Jaučiuosi kaip koks neseniai gimęs kačiukas, kuris tik tik prarėgėjo.. Net gėda darosi rašant, jog nežinau tokių akivaizdžių dalykų..

IATE - nuoroda
Eurovoc - nuoroda
Naudinga info - nuoroda
Lietuviškas tekstynas - nuoroda
Terminams keliami reikalavimai - VLKK nuoroda
Terminologijos vadovėlis ES vertėjams - nuoroda

2013 m. liepos 23 d., antradienis

Išbandyta - veikia!

Jei atvirai, neketinau išrasti dviračio, tačiau norėjau surasti lengvą būdą gerinti kalbėjimą svetima kalba... Šiuo atveju - anglų. Na, natūralu, kad kuo daugiau skaitom, nesvarbu, kokia kalba, tuo labiau gerėja mūsų iškalba. Tačiau dažniausiai mokydamiesi svetimos kalbos, pradžioj užtenka tiesiog susikalbėti, ir didžiausias priešas būna tai, jog norim kalbėti laisvai, o nesigauna.. ir problema net ne žodyno skurdume, ar karčios gramatikos šaknys, o tiesiog pasitikėjimo savimi trūkumas. Ir visai neseniai nusprendžiau pasinaudoti mano dėstytojos (ta pati dėstytoja vadovavo ir mano baigiamajam darbui :D) patarimu - nori išmokti suprasti, kai žmonės kalba greitai, patys išmokit greitai kalbėti. Šią išminti išgirdau dar tik pirmam kurse, tačiau jo esmę supratau visai neseniai. Niekada neišmoksi kalbėti, jei nekalbėsi. Ir čia net ne mano išmintis :D dažniausia problema yra ta, kad neturi su kuo kalbėti... tai negi kalbėsies su savimi? Kalbėkis su knyga! 
Tuoj tiesiai per aplinkui papasakosiu šio metodo veiksmingumą. Viskas yra labai paprasta. Mes esame išmokę mokytis sąmoningai, kas reikalauja didelių pastangų, susikaupimo. Kalbos - ne kvantinė fiziką. Nebūtina suprasti kiekvieną elementą, kad suvirškintum pačią esmę, tad ir tokių pastangų dėti ne taip jau ir būtina. Šiuo atveju veikia pasąmoningas mokymasis. Pasiimi knygą ir garsiai skaitai. Geriausia tai daryti su intonacija. Ir stengtis skaityti kuo greičiau, kad artikuliacinis aparatas priprastų prie tokio tempo. Nes kaip būna... jei pokalbis vyksta galvoje, manau, didelių problemų neatsiranda, tačiau kai tenka verst liežuvį, kažkas kažkur užkliūna, gal gėda dėl akcento ar šiaip jaudulys, ir viskas, pasitikėjimas savimi išgaruoja ir lieka tik apgailėtinas garsų imitavimas. 
Iš pradžių galvojau, kad skaitydama užsirašysiu nežinomus žodžius ir susirasiu jų vertimus. Galiausiai gavosi taip, kad idėją suprasdavau iš konteksto, o ieškoti žodžių žodynuose tingėjau... Ir tada mane aplankė nušvitimas. Ir kam man tas vertimas, jei aš suprantu žodžio prasmę? Tokiu būdu didini savo žodyną natūraliu būdu, ir tu nesi pririštas prie vienos ar kitos reikšmės, tokiu būdu tampi lankstesnis.
Pati visai neseniai pradėjau taip skaityti knygas, ir rezultatą matau jau dabar. Jei anksčiau bandydavau galvoti anglų kalba, tai dabar aš visai smagiai sau po nosim ką nors pakomentuoju, ir be jokių didelių pastangų, nes liežuvis jau įgauna automatiškumo, vis geriau atsimenu įvairias frazes, ir dar geriau moku jas panaudoti vietoj ir laiku. Aišku, tarimo gerinimui reikėtų daugiau praktikos, ir net atskirų pratimų, tačiau šis būdas yra vienas iš tų, kai gali malonumą suderinti su būtinybe. 

2013 m. sausio 23 d., trečiadienis

Naudinga nuoroda: Englishtips.org

Kadangi esu po darbo, tad neturiu jėgų sėstis prie praktikos vertimo, tačiau norisi šį vakarą nuveikti kažką prasmingo. Kodėl gi nepapildžius blogo? :) Bevalgydama ir žiūrėdama filmą vis svarsčiau - apie ką gi parašyt? Galvojau.. gal apie kokią programą? O gal apie žodyną? Galiausiai mane aplankė nušvitimas - kodėl gi man nepapasakojus apie tokį nuostabų interneto platybių kampelį kaip Englishtips.org. 
Visi puikiai žinom, kad internete galime rasti daug naudingų dalykėlių, tačiau ne visi mokam ieškoti, o kiti gal ir moka, bet nežino kur. Štai visų vargų sprendimas - Englishtips.org
Tai tobulas puslapis, kuriame galima rasti literatūrą, kurios net ir neieškojai. Ir šiaip ne tik literatūrą, bet ir pačius įvairiausius straipsnius, programas ir dar velniai žino ko. Pati dažniausiai iš ten siunčiuosi knygas. Paprastai kokybė būna gera, ir pagrindinės nuorodos veikia be priekaištų.
Geriausia yra naudotis mediafire ir ifile nuorodomis. Tiesa, depositfiles yra mano mėgstamiausia failų talpykla, nes ji tikrai labai ilgai išsaugo failus, ir nuorodų galiojimai pasibaigia labai retai. Tačiau nereikia pamiršti, kad pasunaudojus vieną kartą depositfiles nuoroda, kitą kartą teks kiek palūkėti, kol galėsi parsisiųsti failą, todėl aš stengiuosi šios talpyklos nuorodas pataupyti. 
Kartais būna taip, jog failai yra surarinti (:D) ir reikalauja slaptažodžio. Nereikia panikuoti, keiktis ir grįžti prie buvusios nuorodos, nes visų failų slaptažodis vienodas - englishtips.org :) taip taip, toks pat kaip ir puslapio pavadinimas. 
Trumpai tariant, aš tikrai nesugebėsiu tiek išgirti tą puslapį, kiek jis to nusipelnė, tad jei dar neaplankei šios nuorodos, spausk tuojau pat!

2013 m. sausio 13 d., sekmadienis

Nuvertintas Google Translator'ius

Galiu nesunkiai įsivaizduoti, ką pagalvojote pamatę šios dienos įrašo pavadinimą. Ir suprantu, kodėl. Vis tik mūsų, vertėjų, džiaugsmui šis neįvertintas pagalbininkas dar ilgą laiką neprilygs profesionaliam vertėjui. 
Kaip ir priklauso, visose srityse yra tokių žmonių, kurie kažko nepripažįsta vien tik iš principo. Ir dėl tokio požiūrio ši nemokama programa būna nurašyta. Na, tai aš šiuo įrašu pasistengsiu išteisinti šį ganėtinai naudingą įrankį. 
Visų pirma, nereikia šiai programai kelti didelių reikalavimų, tokiu atveju jai nereiks pateisinti kažkokius nerealius lūkesčius. 
Visų antra, reikia mokėti pasirinkti kalbą. Remiantis logika, programa verčia geriau iš/į tas kalbas, kurios yra labiausiai paplitusios. Tarkim, anglų-rusų arba rusų-anglų (kiek galiu spręsti iš savo kuklios vertimų patirties) tekstų vertimai dažniausiai gaunasi ganėtinai tikslūs. Aišku, yra ir taisytinų vietų, tačiau mintis būna iškreipta labai retai. Tiesa, nepamirškim teksto sudėtingumo. Pakenčiamus vertimus galima gauti tik tuo atveju, jei versime primityvokus ar vidutinio sunkumo tekstus. 
Kalbant apie lietuvių kalbą, tai suprantama, kad ji neįeina į top kalbamiausių pasaulio kalbų, todėl ir būna tokių smagių klaidelių, kaip antai Rihanna verčia į Rytį Ciciną, o female verčia kaip moterį :D Kitas dalykas, verčiant net ir primityviausius tekstus, pasitaiko labai rimtų klaidų, tad reikia būti atsargiems. 
Kada aš naudoju šią programą: 

Kai ieškau sinonimų (jų ten visada duoda visą eilę);
Kai bendrauju su žmonėmis, kurių kalbą nelabai moku ar nemoku visiškai, pvz, vokiečių ar ispanų kalbos. Google Translator'iaus bendram susišnekėjimui visiškai užtenka (bet ir tai dažniau naudoju kombinacijas anglų-vokiečių, anglų-ispanų arba rusu-vokiečių, rusų-ispanų, nes lietuvių-vokiečių ir lietuvių-ispanų vertimai būna ganėtinai problematiški.)
Kai tingisi dirbti su sakinio struktūra. Tada belieka sudėlioti išverstas sakinio dalis į vietas ir gaunasi pakenčiamas vertimas. 
Kai noriu sužinoti vieno ar kito žodžio tarimą. 

Programa patogi dar ir dėl to, kad ji pateikia žodžio vartojimo pavyzdžių, pagal tai galima atsirinkti, ar vertimas pasisekė ir atitinką pagrindinę mintį. 

Žinoma, užsiimant rimtais vertimais, nederėtų taip smarkiai pasikliauti šia nemokama programa, nes gali pasitaikyti žioplų klaidų, kurios gali tapti labai rimtų problemų priežastimi. (Štai labai gerą patarimą davė mano mėgstama dėstytoja - svarbiausia yra teisingai išversti skaičius, nes jie dažniausiai lemia pagrindinius dalykus, kitu atveju gali tekti patiems padengti nuostolius.)
Štai tiek apie kuklųjį Google Translator'ių. Nesmerkit šios programėlės, jai dar yra kur tobulėti, ir tai yra labai gerai. Žinoma, yra daugybė vertimų programų, mokamų ir nemokamų, patogių ir nelabai, naudingų ir nevertų dėmesio, tad ateity aprašysiu vieną ypatingai naudingą ir patogią, tačiau mokamą programą. Long Live the Pirate Bay!

2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

Kas kaltas: užsakovas, vertėjas ar vadybininkas?


Praeitą savaitę mano mėgstama ir itin gerbiama dėstytoja (kurios šiandien labai bijojau ir kuriai buvo gėda rodytis akyse :D) vertimo praktikumui uždavė perskaityti vieną diskusiją. Kas supranta rusų kalbą, gali paskaityti ją štai ČIA. Kas nesupranta rusų kalbos, trumpai papasakosiu esmę. Žodžiu, mergina, kuri sukūrė forume temą, yra kažkokio vertimų biuro vadybininkė. Pati TaniaN nėra vertėja, tačiau į jos pareigas įeina vertimo užsakymų priėmimas. Jai iškilo problema su vienu užsakovu. Gavosi taip, kad ji priėmė užsakymą išversti beveik 600 lapų iš rusų i vokiečių kalbą per mėnesį. Jei vadybininkė nemelavo, užsakymą atliko du vertėjai (kuriuos labai užjaučiu). Galiausiai buvo taip, kad užsakovas liko labai nepatenkintas darbu ir atsisakė mokėti pinigus argumentuodamas, kad vertimas nėra kokybiškas. Šiaip manau, mergina sukūrė tą temą grynai ieškodama sau moralinio palaikymo, o ne dėl teisybės ieškojimo. Tai štai, pabandysiu nupasakoti, prie kokių išvadų mes priėjome. Pasistengsiu aprašyti padėtį iš trijų pusių, nes jų tikrai trys.

Užsakovas
Užsakovas turi teisę reikalauti kokybiško vertimo ir jis visiškai neprivalo žinoti vertimo paslaugų subtilybių. Bet ar turi jis teisę piktintis netinkamu vertimu, jei prieš pasirašydamas sutartį jis nepaliko jokių komentarų? Galų gale, vertimo užsakymas nėra tolygus kokio nors torto užsakymui. Nenoriu per daug išsiplėsti dėl užsakovo, kaip ir minėjau, jis neprivalo žinoti, tačiau vis tik domėtis savo užsakymu reikėtų.

Vertėjas
Apskritai anksčiau minėtos problemos iškilo dėl paprasčiausiai nesusikalbėjimo. Tai visų pirma, didelę klaidą padarė vertėjai, kad nebendradarbiavo su užsakovu. Kaip supratau, tekstas buvo kaip kokio vadovo pobūdžio, gal kokiems gidams ir pan. Tekste buvo daugybė miestų ir vietovių pavadinimų, o kaip žinoma, galimų vertimo variantų yra dar daugiau. Jei aš būčiau atsidūrusi šių vertėjų vietoj, aš būtinai reikalaučiau iš vadybininkės kažkokių kontaktų, kad galėčiau susiekti su užsakovu. Kitas momentas, būtinai derinčiau viską su kitu vertėju, kad tekstai per daug nesiskirtų, tarkim, kad nebūtų tokių dalykų, pavyzdžiui, aš verčiu pavadinimus, o jis palieka originalų variantą ir pan. Galų gale, reikia pagalvoti ir apie redaktorių, vis tik ir jis yra žmogus. Ir būtent tas žmogus, kuris padaro tekstą skaitomą :D

Vadybininkas
Labai pykstu ant tos TaniosN, nes buvau tikrai pasibaisėjusi. Iš kitos pusės, pasijutau tikra profesionalė, nors dar ir nediplomuota. Visų pirma, ji iš viso neturėjo teisės imtis tokio užsakymo. Jei pats neatlieki vertimų, negali objektyviai įvertinti galimo darbo, todėl ji taip pat privalėjo bendrauti su savo vertėjais. Idealiausiai būtų buvę, jei šitą užsakymą ji būtų parodžius kuriam nors iš savo vertėjų prieš sutikdama atlikti vertimą. Kitas dalykas, ji aklai priėmė užsakymą visiškai negalvodama apie pasekmes. Ji pabijojo, kad jei atsisakys, užsakovų daugiau nebesulauks ir susigadins reputaciją. Bet juk reikėjo pagalvoti, kad priimdama tokį rizikingą užsakymą ji susigadins jau viso biuro reputaciją nekokybišku vertimu. Spėju, ji melavo apie savo 8 metų darbo patirtį, nes šitas grėblys, ant kurio ji sėkmingai užsiropštė, toks primityvus, kad net akivaizdu. Mergina akivaizdžiai nepasitiki nei savo, nei savo vertėjų jėgomis, tad bijo likti apkaltinta neprofesionalumu. Mokėjimas laiku atsitraukti ir yra profesionalumo požymis. Nereikia griebti visus iš eilės pasitaikančius užsakymus, jei realiai nesugebėsi jo atlikti. Jei atsakysi kokiam tai užsakovui, taip, gal tą akimirką jis įsižeis, pagalvos apie biurą kažką negero, bet po kelių akimirkų jis iš viso apie jį pamirš. Tačiau atlikus nekokybišką vertimą, iškilus konfliktui, užsakovas niekada gyvenime nepamirš šio košmaro, ir net nesvarbu, ar jūsų biuras buvo teisus, vis tiek išliks ta dėmė. Manau, TaniaN negerbia savo vertėjų, nes kaip galima būti tokiam žioplam ir nesitarti su jais. Maža to, ji tam pačiam forume pradėjo klausinėti apie vietovardžių vertimus. Kokiems velniams to reikia vadybininkui? O ypač vertimų biuro, kai po ranka turi ne vieną vertėją. Tuo labiau, kad tai net ne jos darbas ir bet kokiu atveju ji tekstų nevers. Šitie klausimai man nuskambėjo kaip skęstančiojo griebimasis už šiaudo.

Galiausiai dėstytoja paprašė mūsų pasakyti tokias kaip ir šventas tris taisykles, kurių mes, kaip vertėjai, pasiryžę laikytis dirbdami su vertimais. Aš pasirašiau štai tokias:

Bendrauti su visais: su užsakovu (tam, kad išsiaiškinti, ko jam konkrečiai reikia), su vadybininku (kad būtų realus supratimas apie galimybes, tarkim, kaip būna kai kurie vertėjai, kurie vertimais užsiima laisvu laiku nuo pagrindinių darbų, tad jei būčiau laisvesnė, paprašyčiau daugiau vertimų, jei tam tikru metu neturėčiau juodai laiko, praneščiau jam, kad paprasčiausiai nepavesti nei jo, nei tuo pačiu ir kliento), su kolegomis (jei tektų versti kartu tą patį tekstą, kad nekiltų elementarių nesklandumų, jei versti tekstą savarankiškai, „lyšnas“ kolegos patarimas niekada nepakenks), su redaktoriumi (teko skaityti ne vieną straipsnį, kad su laiku vertėjui dirbant su vienu ir tuo pačiu redaktoriumi, pastarasis taip pripranta prie vertėjo stiliaus, kad vėliau vertimą tvarko tiesiog automatiškai, tačiau būtent bendravimas su redaktoriumi gali palengvinti darbą tiek pačiam vertėjui, tiek vargšui redaktoriui).

Nesiimti visų vertimų iš eilės: reikia sugebėti objektyviai įvertinti savo galimybes tam, kad galų gale, nesusigadintum savo vardo, ir nepakištum kiaulės kitam. Štai viena vertėja taip pat šioje temoje dalinosi savo patirtimi, kad ji neprisiima visų užsakymų, o būtent tik tuos, kuriuos ji geriausiai supranta, na, o kai geriau supranti kokioje nors srityje, tai ir vertimą atlikti sekasi greičiau, o greitesnis vertimas garantuoja didesnį vertimų kiekį (bent jau kalbant apie paklausų vertėją). Automatiškai toks vertėjas ir uždirba daugiau nei tas, kuris verčia viską iš eilės.

Pasitikėti savimi ir savo vertimu: taip, aš dar tik pradedanti, tačiau žinau, kad galiu argumentuoti kiekvieną savo vertimo pasirinkimą, ir jei aš tai galiu, aš tikiu, kad mano vertimas yra tinkamas. Visada galima išversti ir padaryti geriau. Visada taip bus, tačiau reikia pasitikėti savimi nepaisant to, jei koks užsakovas skųstųsi tavo pasirinkimu ar net kaltintu neprofesionalumu. Visiems neįtiksi, tad kam kreipt dėmesį į tuos, kurie nesupranta apie ką kalba. Tačiau būtina atskirti konstruktyvią kritiką nuo šiaip padejavimų.

Na, ir toks dar vienas rastas šioje diskusijoje mini patarimas, kuris man labai patiko, ir pasirodė tikrai labai naudingas. Akivaizdu, kad geriausia vertimus daryti į gimtąją kalbą, tačiau gyvenimas toks dalykas, kad tenka versti į pačias įvairiausias ne gimtąsias kalbas. Tad viena vertėja pasakė, jog gavusi užsakymą išversti kokį tai tekstą į jai negimtą kalbą, ji sutartyje nurodo, kad užsakovas suvokia, jog vertėjui, nesant reikiamos kalbos "nešiotoju", vertimo kokybė nebus tokia, kokia būtų verčiant tos kalbos "nešiotojui". Nesvarbu, kaip tai gali pasirodytu užsakovui, jis turi suprasi riziką, kuri išlieka visuose biuruose, nepaisant to, kiek jie yra atviri su savo klientais.
Ir pabaigai tos pačios mano mėgstamos dėstytojos pasiūlytas perliukas. Jei užsakovui pradedi aiškinti, kad redaktorius yra reikalingas, ir būtų gerai, kad tą patį vertimą peržvelgtų keli vertėjai, jis tik mato, kad vertimo kaina pučiasi su kiekviena akimirka, tačiau jei užsiminsim apie vertimus pagal Euro standartus, jis gali kiek apsiraminti, juk tai skamba taip rimtai ir kokybiškai :D o tie standartai ir susideda iš tokių „smulkmenų“. Gal kada ir papaišysiu čia apie tuos standartus, o šiam kartui tiek. Prirašiau daugiau nei tikėjausi :)

2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis

YouTube


Kaip ir dauguma internautų, aš lankausi šiame puslapyje, klausausi muzikos, žiūriu klipus, peržvelgiu IT naujienas. Gaila, bet yra taip, jog tik maža dalis lankytojų sugeba pritaikyti youtube gyvenimiškoje veikloje. Šiame įraše kalba eina ne apie visiems žinomas video pamokas, o būtent apie praktiškąją puslapio pritaikymo pusę.
Štai vienas mano anglų kalbos fonetikos dėstytojas naudojo youtube talpinamą video medžiagą, kad mes išmoktume atskirti akcentus, dialektus, fonemas, susipažintume su transkripcija. Jis specialiai parinkdavo linksmesnius ir gyvesnius vaizdelius, kad mums, vargšams studentams, sėdint visą dieną prie to pačio įrašo nebūtų taip liūdna :) Pavyzdžiui, mums teko transkribuoti interviu su Steve Irwin,  Ellen DeGeneres pokalbį su Hugh Laurie ir t.t. 
Kaip gi youtube naudoju aš...

1. Labai mėgstu Ellen DeGeneres laidas, todėl su malonumu pasijungiu vieną kitą laidą ir murmu sau po nosim. Vienu atveju kartoju tekstą. Teksto kartojimas padeda gerinti dikciją, turtina žodyną, ir šiaip gerina sakinių konstrukciją. Kitu atveju tiesiog verčiu. Iš pirmo žvilgsnio vertimo atžvilgiu šios laidos atrodo skurdžios, tačiau taip toli gražu nėra. Kadangi Ellen yra linksmų plaučių moteriškė, savo laidose ji pastoviai juokauja, o išversti humorą į kitą kalbą yra labai sudėtinga. Štai kodėl 9gag juokeliai neskamba kita kalba.

2. Kadangi versti gali tekti nebūtinai sinchroniniu būdu, tad geram vertėjui reiktų mokėti greitai fiksuoti kalbą raštu. Tokiems tekstams aš parenku kokio nors politiko, dėstytojo ar šiaip kokio oratoriaus monologą ir jį fiksuoju. Kai kuriuos simbolius esu pasiskolinusi iš vertimo žodžiu paskaitų, kitus pati susigalvojau.

3. Galima pagalvoti, kad youtube gali padėti pagerinti mūsų klausymą ir tarimą, tačiau nepamirškim gramatikos. Pati retai taip darau, tačiau gal kam ir patiks. Žodžiu, youtube yra daugybė eilėraščių įrašų. Pasijungi video ir skaitai eilėraštį kartu su kokiu nors garsiu ar nelabai aktoriumi. Kadangi dažniausiai tekstas būna pačiame vaizdelyje, mūsų vizualiniai gebėjimai taip pat lieka užkabinti. Kitą kartą gali net nežinoti žodžio reikšmės, bet gali netyčia prisiminti, kaip jis yra rašomas.  Šiaip aš labiau mėgstu tą patį daryti su dainomis, tačiau jų žodynas dažniausiai būna ganėtinai skurdus, tad prasmingiau užsiimti su eilėraščiais.
Na, akivaizdu, kad youtube galima rasti įvairiausių naudingų pamokų, nuo tarimo gerinimo iki knygų išleidimo. Tad netingėkit paieškoti kažko naudingo sau, nes niekada negali žinoti, kokią smagią pamoką ten gali aptikti. Juk tai taip paprasta ir svarbiausia – nieko nekainuoja, o veikia efektingiau už kalbų kursus. Kaip ir sakiau, neišradau jokio dviračio, tačiau man youtube patinka tuo, kad galiu pati pasiruošti sau tinkamiausią programą, vieną dieną gerinu dikciją, kitą vertimo įgūdžius, trečią teksto fiksavimą. Žodžiu, smagaus youtube‘inimo :D 

2012 m. lapkričio 8 d., ketvirtadienis

Klausymas


Daug kas galvoja, kad besimokant kokią tai kalbą, svarbiausia yra taisyklingumas ir turtingas žodynas. Bet kuo visa tai padės, jei nė velnio nesuprantat, ką jums sako? Supratimas nukenčia tada, kai mūsų klausa nėra pripratusi prie užsienio kalbos. Štai anglų kalba šis dalykas yra vadinamas listening comprehension, o rusų - аудирование.
Klausymas yra daug svarbesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pati esu gyvas (jei taip galima sakyti) nepripratusios ausies pavyzdys. Jau antrame kurse buvau tvirtai pasiryžusi pasukti būtent rusų kalbos tobulinimo keliu, ir taip nukentėjo mano anglų kalba. Ypatingai po trečio kurso, kai dauguma dalykų buvo dėstomi rusų kalba, o ir tarpusavyje su kursiokais mes neturėjom tokios mados kalbėtis anglų kalba, kaip kad ją turi mūsų fakulteto anglistai. Kadangi mano mama anglų kalbos visiškai nemoka, filmus tenka žiūrėti vien tik rusų kalba. Taip pat ir literatūrą skaitau rusų kalba. Galiausiai po vasaros atostogų rezultatas toks, jog būdama ketvirtame kurse turiu problemų su anglų kalba. Aišku, daug kas pasakytų, kad viskas su ja gerai, bet pagal mano matavimus, ji tokia nėra. Net pati save pagaunu, kad nė velnio nesuprantu, kai žmogus į mane kreipiasi anglų kalba, iš pradžių aš net nesuprantu, kokia kalba žmogus į mane kreipiasi. T.y. perėjimas nuo vienos kalbos prie kitos užtrunka ilgiau nei derėtų, ir tuo pačiu supratimas yra stabdomas.
Ir ką reikėtų daryti, kad pataisyti padėtį? Neketinu išradinėti dviračio, viskas pernelyg akivaizdu. Kad suprastum, ką tau sako, reikia klausytis. Ir kuo daugiau. Kokia kalba klausytis kalbos, tikiuosi, minėti nereikia :D
Trumpai papasakosiu, ką darau aš. Kaip dirbanti ketvirto kurso studentė, nelabai turiu laisvo laiko, kurį galima būtų skirti sąmoningoms ir reguliarioms treniruotėms, todėl pasirinkau ganėtinai pasyvų, bet veiksmingą būdą. Parsisiunčiau vieną iš savo mėgstamų TV serialų – The Walking Dead (kas matė šį serialą, turbūt saldžiai nusijuokė, nes iš esmės šiame seriale kalba zombiai... Na... O zombių kalba... Patys suprantat :D). Gavosi taip, kad tą dieną teko pravegetuoti prie kompiuterio geras šešias valandas, kurių metu perklausiau visą pirmą sezoną. Nesakau, kad įvyko stebuklas, tačiau reikalas pajudėjo labai sparčiai. Gal dėl to, kad man reikėjo ne iš naujo mokytis, o tik prisiminti jau tai, ką jau ir taip mokėjau. Perklausiusi antrą sezoną, pereisiu prie kalbesnių serialų, kurių leksika nebūtų tokia primityvi, tik nežinau, nuo ko pradėti: ar nuo Dexter, ar nuo House M.D., ar nuo Stargate. Žinau, žinau, gal šie serialai ir neišsiskiria ypatingai sudėtinga leksika, tačiau juose yra daug įvairių terminų. Pavyzdžiui, Dexter – jame yra daug terminų ir žodžių junginių susijusių su kriminalistika, House M.D. – medicinos terminų gausa, Stargate – kvantinės fizikos ir kitų tiksliųjų mokslų terminų.
Kitas metodas, kurį aš labiau naudoju tobulinant vertimo žodžiu gebėjimus, audio knygų klausymas. Pliusai – pastovus balsas ir tempas, turtingas žodynas. Minusas – kalba savotiškai dirbtina, kadangi tekstas yra skaitomas, nevyksta natūralus pokalbis, kalba išlieka vienoda, maža to, perklausyti visą knygą užtrunka.
Taupantiems laiką rekomenduoju žiūrėti youtube įvairius interviu ar tai monologus. Apskritai, mano nuomone, youtube yra tobuliausias įrankis bet kuriam, besimokančiam užsienio kalbos. Ateity pakursiu net atskirą įrašą, kaip išpešti naudos iš šio puslapio :)
Ir paskutinis, ko gero, veiksmingiausias patarimas, jei turit galimybę, bendraukit gyvai su užsieniečiais. Jei ne, belieka žiūrėti filmus, klausytis muzikos, įvairiausių įrašų originalo kalba. Svarbiausia yra netintėti.

2012 m. spalio 19 d., penktadienis

Daug žadanti pradžia

Pagaliau! O kas pagaliau? Na, gal apie viską iš pradžių. 
Aš esu paprasta mirtingoji ketvirto kurso filologijos (ar tai lingvistikos) studentė. Taip taip, žemiausios mitybos grandies atstovė :) Myliu kalbas, todėl į filologiją stojau ne todėl, kad nemoku matematikos (nors ir nemoku). Dievinu savo studijas, tačiau bėgantis laikas man nuolat primena, kad jau gana linksmintis ir reikia pradėti galvoti, ką veiksiu gyvenime. Iki šiol viskas buvo taip abstraktu.. na, kažką su kalbomis.. ir štai.. ketvirtas kursas.. diplominis jau spiria į penktąjį tašką ir.. ir nežinau. Mane domina visos veiklos: tiek vertimai, tiek dėstymas, tiek rašymas, tiek kalbėjimas ir t.t. Ir tada man šovė mintis, kad visi šitie dalykai vieni kitiems netrukdo. Ir tai tiesa. Kad dirbčiau mokykloje, man nebūtina atsisakyti vertimų ir atvirkščiai..
Ir turbūt reiktų sugrįžti prie to, kodėl atsirado šitas blogas. O jis atsirado todėl, kad tokių blogų yra mažai. Taip, žinoma, blogų anglų ar rusų kalba sočiai, bet lietuvių kalba.. na, bent jau aš tokio neradau :D ir turbūt paklausit, kokio tokio. O tokio.. naudingo.. praktiško.. neperkrauto formalumais. 
Nors blogo antraštė garsiai skelbia apie mano paties tapimą vertėja, tai nėra visiškai taip. Aš dar tik pradedantysis mėgėjas :D o antraštė tokia, nes "kaip aš tampu" nelabai skamba :D Vertėjo darbas yra labai sudėtingas, bet ir įdomus, tad rašydama šį blogą stengsiuos, kad žmonės, kuriems humanitariniai mokslai yra tolimi, įgautų šiokį tokį supratimą apie šį amatą, o man giminingos sielos rastų kažką naudingo :)
Ko gi čia bus? Bus įvairūs patarimai, kaip ir ką daryti (nebūtinai vien tik su vertimais). Taip pat papasakosiu apie literatūrą. Na, tarkim, perskaitysiu kokią nors įdomią knygą apie vertimus ar šiaip kalbas, ir man pasirodys, kad ji yra verta dėmesio, tai ne tik papasakosiu apie ją, bet dar ir nuorodą duosiu, kur bus galima ją parsisiųsti :) kadangi labai mėgstu įvairius vertimų kuriozus, tai čia jų išvengti taip pat nepavyks. 
Pabaigai palinkėsiu sau netingėti ir pildyti šį blogą, o skaitytojams (jei tokių atsiras) rasti čia kažką naudingo ar bent įdomaus. 

Verčiu, vadinasi, esu :)