Rodomi pranešimai su žymėmis žodynai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis žodynai. Rodyti visus pranešimus

2016 m. liepos 22 d., penktadienis

Kažkaip čia daug visko..

Rašau, kad pasigirčiau, jog pradedu po truputį gauti nedidelės apimties vertimukus. T.y. už kuriuos man moka ne šokoladais, o tikrais pinigais, už ką dar turėsiu susimokėti mokesčius :D Kol kas jie tokie nedideli, kad tikrai mirčiau iš bado, jei tektų gyventi iš jų, bet taip žingsnis po žingsnio tikiuosi užsitarnauti biurų pasitikėjimą. Ir gal pagaliau gausiu bent po vieną normalų vertimą per mėnesį (na, normalus būtų toks už 200-300 eurų). Dabar kol kas gaunasi maždaug iki 50 eurų, tačiau vertimai kaskart būna skirtingi, tad savotiškai kaupiu "patirtį". Taip kad, viskas juda į priekį :D
Kitas dalykas, apie kurį norėjau parašyti, jog taip netyčia ėmė ir paaiškėjo, jog esu latentinė leksikografė :D Jau užpraeitame įraše kalbėjau apie tai, kad pastaruoju metu lingvistikos vingiai mane nubloškė į leksikografijos tankmes, o konkrečiau - lietuviškos leksikografijos. Kaip tik patogupirkti.lt puslapyje buvo akcija akademinei literatūrai (realiai ten visada tos pačios kainos, tačiau jos iš tiesų pastebimai mažesnės nei kituose knygynuose), tad nesusilaikiau ir užsisakiau E.Jakaitienės "Leksikografiją" (dar būčiau paėmusi ir "Leksikologiją", bet kad jau išpirko, teks ieškoti per sena.lt) ir D. Melnikienės "Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumus". Už abi knygas nesumokėjau ir 4 eurų, net gėda. Būčiau sumokėjusi ir daugiau.
Pirmiausiai pagriebiau prof. Melnikienės monografiją, mat mane domina labiau praktinė šio reikalo pusė, nors tikrai priklausau tai retai žmonių grupei, kuriai iš tikrųjų patinka teorija. Jau gerokai įpusėjau skaityti šią knygą, tad jos išsamų aprašymą ir savo įspūdžius aprašysiu kitame įraše. Nuo šiol oficialiai skelbiu, jog nuobodžiausia lingvistikos šaka yra fonetika :D
Kaip jau užsiminiau, jog mane domina praktinė šios veiklos pusė, suprantat, jog neketinu apsistoti ties glosarijų sudarymais. Nors jau šimtą metų žadu įmesti tai, ką esu sukaupusi. Iš tikrųjų nėra ten tokie platūs klodai, tačiau yra keli verti dėmesio dalykai. Bet pirmiau viską reikia sutvarkyti, nes ta tvarka, kuri dabar yra, suprantama tik man :D
Senesniame įraše kalbėjau, jog kursiu mokslinės ir maginės fantastikos glosarijų, tačiau apsisprendžiau, jog galiu padaryti geriau. Sukursiu iki tol analogų Lietuvos leksikografijoje neturintį žodyną, skirtą konkrečiai vertėjams. Visi išleisti žodynai iš esmės yra skirti vertimams, ypatingai kalbant apie dvikalbius, tačiau mano žodynas bus skirtas tik vertėjams. Na, gal dar šios srities entuziastams, tačiau nemanau, kad jiems ten bus kokia nauda.
Logiškai mąstant, grožinė literatūra yra dažniau verčiama Į lietuvių kalbą, o ne į kitas, tad ir žodynas mano bus skirtas būtent vertėjams į lietuvių kalbą. Ketinu padaryti trikalbį žodyną, kad žodis būtų pateiktas anglų, rusų ir lietuvių kalbomis. Žodžio reikšmė, suprantama, bus pateikta lietuviškai. Taip pat galvoju pasivogti tinkamas iliustracijas iš interneto. Ir tai dar ne viskas. Kadangi viskas bus pateikiama elektroniniu formatu, įmesiu dar rimtesnes internetines nuorodas, kurios labai svarbios atliekant vertimus. Vertėjų gyvenimas būtų labai paprastas, jei tik paimtum, įvestum ieškomą žodį, ir tau išmestų vertimą. Bet juk dar reikia patikrinti, ar tikrai tas variantas šiuo atveju yra tinkamas.
Kokie gi tie mano šaltiniai? Žinoma, geriausiai yra pirminiai, tačiau šiuo atveju bus tik antriniai - žodynai, enciklopedijos, grožinė literatūra, gal net komiksai, ir, žinoma, serialai bei filmai. Aš seniau visada galvojau, kad leksikografai tai tikrai gyvenime neturi ką veikt, kad užsiima tokia nuobodybe, tačiau pati save pagavau, jog žiūrint "Star Trek'ą" fiksuoju įvairius žodžius ir jų junginius :D ir jau nekalbu apie žodžių rankiojimą beskaitant PFAF seriją :D
Dar kol kas tik renku žodžius, tačiau vis suku galvą, kaip čia reiks pačia medžiagą išdėstyti. Dėl mikrostruktūros ir megastruktūros aš rami, bet va, ką daryti su makrostruktūra.. jaučiu, pabandysiu kelis skirtingus variantus ir pažiūrėsiu, kuris naudojimui bus patogesnis.. dar reiks susirasti bendraminčių, kad irgi užmestų akį.. Suplanavau, kad per dieną paruošiu iki 10 žodžių. Kai Surinksiu kokius 300, pradėsiu dėlioti pateikimo struktūrą. Net gaila, kad niekas nesupranta, kaip tai yra įdomu :D
Šiandien kaip tik susiradau visą jūrą literatūros anglų ir rusų kalbomis, kuria iš esmės ir remsiuosi ruošdama žodžių aprašymus. Galvojau, jog ir lietuvių kalba ką nors pavyks rasti, bet kad Linkomanija užlūžo.. tikiuosi, kad neilgam. Kitaip teks vilktis į biblioteką, o aš ir taip mažai turiu laiko :D
Jau ir taip pakankamai čia pasigyriau, tačiau dar noriu pašnekėti apie vieną dalyką, kuris kainuoja apie 700 eurų. Vertimų programų entuziastai jau turėjo suprasti, jog kalbėsiu apie Trados. Piratai nesnaudžia, ir jau galima išbandyti 2015 metų versiją. Aš šiam reikalui parsisiunčiau ne pačią programą, o jos naudojimosi vadovą, nes aklai bandyti dirbti su šia programa yra tas pats, kas bandyti miegoti ant lubų, gal ir įmanoma, bet tikrai nepatogu. Na, ir kita vertus, jei jau net organizuojami Trados naudojimo kursai, paskaityti vadovą tikrai nepakenks. Mėgėjams, dvejojantiems ar šiaip konservatyvių pažiūrų (šėtono išmislas tas Tradosas! Kam gi duota galva ant pečių!) vertėjams papasakosiu, koks gi gėris vis dėlto tai yra.
Iš esmės darbas vyksta hotkeys pagalba. Aš visada skirsčiau žmones į kopijuojančius informaciją pelyte ir ctrl+c - ctrl+v :D Jei atvirai, man pirmųjų netgi gaila.. kiek laiko jie sugaišta.. Dėl to Trados valdymo sistema yra tiek ištobulinta, kad praktiškai viską galima atlikti su "karštujų" klavišų (įdomu, ar tiktų lietuviškas variantas "karštukas?" Čia ale karštas mygtukas :D Nors man kyla asociacijos su karšinimu.. ) pagaba, kas labai palengvina ir paspartina darbą.
Kitas labai svarbus dalykas - duomenų bazės, kurias galite ne tik patys pildyti, bet net ir parsisiųsti iš kitur. Mačiau, net IATE kažką tokio turi :D Kiek internete išmėtytų bazių turinys yra patikimas, jau kitas klausimas, tačiau jį visada galima susiredaguoti pagal save atliekant vertimus. Aš seniau maniau, kad duomenų bazė kaupiasi tik verčiant, tačiau paaiškėjo, jog ir pats Trados naudotojas gali sau paprasčiausiai "įsimesti" reikiamus terminus, susikurti atskiras duombazes ir jas pasirinkti verčiant atitinkamą tekstą. Galima viską atlikti rankiniu būdų arba importuoti Excel failą su informacija. Na, tam atlikti reikia truputį paburti, tačiau tai yra greičiau, nei kad perrašyt viską ranka :D
Tačiau be viso šito, ką šiaip iš esmės ir turėtų atlikti už tokią kainą įsigyjama programa, mane labiausiai sužavėjo gauto teksto analizė. Aišku, daug kas priklauso dar nuo to, kokiu formatu tą tekstą gavote.. Tačiau apsimeskime, jog gyvename idealiame pasaulyje, ir mes gauname užsakymus tvarkingame MS Word dokumente. Jūs paimat tą failą ir perleidžiate per Trados analizės sistemą, kuri netrukus jums pateiks visą svarbią statistiką.
Ties čia noriu atkreipti dėmesį, jog Trados turi Translation Memory ir Termbase. TB yra būtent pasirinkta duombazė su žodžių vertimais, TM yra segmentų kaupykla. Pavyzdžiui, jei kažkada vertėte frazę "Aš rūkiau žolę", ir naujai gautame tekste bus toks pats sakinys, TM jums pasiūlys iš karto išversti tą sakinį taip, kaip buvo verstas anskčiau. Jei pageidaujate tą sakinį išversti kitaip, jūs tai galite padaryti ir net išsaugoti naują variantą.
Grįžtam prie analizės. Analizė pateiks svarbią informaciją, kiek žodžių programai yra žinoma, kiek sakinių ar junginių ji jau pažįsta. Taip jūs galite realiai įvertinti ir laiką, kiek maždaug užtruktumėte versdami gautą tekstą. Ypatingai tai yra labai patogu, kai yra daug pasikartojimų.
Užsienyje, kur Trados vertėjams yra kaip duona kasdieninė, vertimų biurai tokias analizes patys atlieka ir duomenis siunčia vertėjui, mat kuo daugiau teksto programa atpažįsta, tuo mažesnis tarifas, kadangi vertimų biurai dalinasi duombazėmis su savo vertėjais. Tačiau mes gyvename Lietuvoje, ir kol kas apie tokį dalyką girdėti neteko, tad naudojant Trados išmintingai galima laimėti daug laiko ir nemažai pinigų :)
Tik kiek turi vertėjas gauti užsakymų, kad jam tas Trados atsipirktų? Aš čia ne taip seniai sumąsčiau, jog reikia įsigyti legalų MS Ofisą, mat po paskutinio vertimo supratau, kad su nemokama Office Libre toli nenukeliausiu. Pasižiūrėjau, kad ir kainos nesikandžioja, o juk MS Ofisas yra pagrindinis darbo įrankis, tad būtų visai gražu susimokėti už tai, kas neša tau pinigus. Kadangi jo kaina metams dabar yra 69 eurai, tad ir atsipirkt jis man turi jau per mėnesį. Ko nepasakyčiau apie Trados. Aišku, Trados nusiperki ir turi jau ne metus, tačiau vis reikėtų nusipirkti "upgrade", kurie jau žymiai pigesni, tačiau vienu metu pakloti sumą, kur aš ir per mėnesį negaunu, kažkaip skauda. Pagalvojau, kad įsigyčiau šį žvėrį, jei pradėčiau uždirbti po 200-300 eur per mėnesį vien iš vertimų.
Taip kad dabar kol kas paskaitysiu naudojimosi vadovą, o tada jau bus galima išmėginti bandomąją versiją. Aišku, per mėnesį nieko ten per daug nenuveiksi, tačiau įdomu pažiūrėti patį veikimo principą, kiek tai patogu ir efektyvu. Tai tiek šiam kartui :D
p.s. žmonės, nu nebūkit begėdžiais, gana reklamuoti vertimo biurus prisidengdami komentarais, šitas tinklaraštis ne komercinės paskirties :D

2016 m. balandžio 29 d., penktadienis

Prisispjaudžiau į šulinį..

Taip jau atsitiko, kad teko plačiau pasidomėti tokia nuobodžia sritimi kaip leksikografija. Rimtai, man ji nuobodesnė net už fonetiką.. Ok, ok, gal kam šie dalykai nėra nuobodūs, tačiau studijų laikais buvo labai nuobodu skaityti apie tuos žodynus ar kalti fonemų charakteristikas. Na, bet aš supratau kodėl. Studijuojant trūko aktualumo.
Neįmanoma išversti tekstą be žodyno pagalbos. Aišku, kai kuriuos tekstus galima, tačiau tokiu atveju gali nukentėti vertimo kokybė. Bet šiandien aš noriu pakalbėti ne apie kokybę, o būtent apie žodynus. Tiesiog paėmiau ir rimčiau pasidomėjau, kaip sudaromi žodynai, o tiksliau terminai, nes studijų laikais viskas buvo dėstoma gan apibendrintai (ir nenuostabu, patiems dėstytojams leksikografija, leksikologija nėra įdomiausi dalykai :D).
Atlikusi nedidelę paiešką, aptikau daugybę įdomių dalykų, kurių mūsų niekas nemokė :D Aišku, sakoma, jog daug dalykų ateina su patirtimi, bet tai, ką aš atradau, tiesiog gyvybiškai būtina įtraukti į visas filoloxijos studijas – internetiniai žodynai ir terminų sudarymo bent jau įvadą mažiausiai.
Šiaip palyginus retai gaunu kokį nors tekstą, kur būtų specifinė terminija, tačiau gavusi jį, vargstu, kol įsivažiuoju. O vargas dažniausiai būdavo dėl to, kad elementariai nežinomą terminą gūglinau, ir iš visų pateiktų variantų reikdavo rasti tinkamiausią. Kartais tenka netgi gūglinti vertimus EN-RU, RU-EN kombinacijomis, kad būtų galima išversti kažką į lietuvių kalbą.
Šiaip besidominti, kas per patiekalas ta leksikografija yra ir su kuo valgoma, sužinojau krūvą labai įdomių dalykų. Vienas iš labiausiai mane kvailai nustebinusių dalykų, jog Lietuvių kalbos institutas yra labai rimtai vertinamas tarptautiniu lygmeniu. Na, gal dar nėra sakoma „lietuvių mokykla“, tačiau, tikiu, jog einama to link. Kvailai nustebino dėl to, jog aš ir seniau buvau apie tai girdėjusi, tačiau dėl savo „meilės“ leksikografijai praleidau tai pro ausis. Šiaip dar truputį papasakosiu labai įdomų dalyką. Pasirodo, terminografija yra visai jaunas mokslas, kuriam nėra nė šimto metų, kai tuo tarpu leksikografija egzistuoja vos ne nuo rašto atsiradimo. Tačiau galime pasidžiaugti tuo, jog šioje srityje Lietuva nepavėlavo, kaip dažnai tai būna. Apie 1930 – tuosius metus toks dėdė Viusteris iš Austrijos ir dėdė Lotė iš Rusijos pradėjo aktyviai kelti terminografijos problemas, o tuo metu Lietuvoje tuo užsiėmė dėdė Šalkauskis. Nors šaltiniuose buvo teigiama, jog jis tai darė „šiek tiek“ anksčiau. Kiek tas „šiek tiek“, niekur tiksliai rasti nepavyko, o pagal tai, ką radau, tai nieko ne anksčiau :D Tai čia nesuprasi, arba informacija klaidinga, arba vėl patriotai nesusilaikė :D
Ir tai ne viskas, kuo norėjau pasidžiaugti. Jau seniau varvinau seilę dėl ES vertimų skyriaus. Pamenu, kažkada viena vertėja pravedė seminarą apie tai, kaip ji gyveno Liuksemburge. Fantastika :D Nors nežinau, ar tai atpirktų „malonumą“ verčiant visokius nuobodžius, nuobodžius tekstus :D Nors ta moteris pasakojo, jog ir pas juos įvykdavo visokių kuriozų. Iš kitos pusės, kur jie nevyksta :D
Taigi.. pagalvojau apie ES ir susimąsčiau, nu jomajo, šitokia organizacija tikrai turi turėti kažkokį tekstyną ar šiaip kokią nors prieinamą duomenų bazę. Ir vuolia! IATE!!! InterActive Terminology for Europe :D Įrankis labai paprastas ir patogus naudotis. Net nesant lietuviškam vertimui, galima ką nors sugalvoti remiantis pateiktais duomenimis, galų gale, kad ir išversti termino aprašymą blogiausiu atveju :D Kas man labiausiai patinka, jog ten viskas jau yra paskirstyta pagal temas, o taip pat yra patikimumo įvertinimai.
Kalbant apie patikimumą, tai viskas labai logiška. Terminų yra jūra, specialistų užsiimančių su terminais mažai, tad ir patvirtinti vieno ar kito termino tinkamumą tiesiog fiziškai nėra galimybės, nes kad ir kokios pažangios technologijos bebūtų, už žmogų jos tai padaryti negali, tačiau labai gali padėti tai padaryti žmogui :D Tad ir gaunasi, jog yra jūra nepatikimų terminų, tačiau priklausomai nuo verčiamo teksto, kartais galima pasiimti variantą „iš bėdos“, nes paprasčiausiai daugiau nėra iš kur :D Galų gale, vertėjai taip pat yra vieni iš tų vartotojų, kurie padeda vienam ar kitam terminui prigyti..
Grįžtant prie nuostabių dalykų ir paieškų ir atradimų. Apskritai daug naudingo galima rasti tiesiog pagūglinus tokį raktažodį: „Europos Sąjungos Įstaigų Vertimų Centras“. Vieni iš fainesnių dalykų yra mokomoji/nukreipiančioji medžiaga tiems patiems Vertimų Centre dirbantiems vertėjams. Dažniausiai ji parengiama labai neformaliu stiliumi, tad viskas labai aiškiai ir žmoniškai paaiškinta, kuo naudotis, kodėl naudotis, ir kodėl neverta.
Tiesa, kaip galėjau pamiršti Eurovoc. Tai irgi nuostabus žvėris. Tad tikrai verta panaršyti ir susipažinti. Žodžiu, aš dar po įrašu mestelsiu nuorodas, kurios man pasirodė vertos dėmesio, nors realiai tik „praskrolinau“ su mintimi „reiks paskaityt“.
Be visų ES gėrybių, atradau dar įdomų dalyką ir Valstybinės Lietuvių Kalbos Komisijos tinklapyje. Sužinojau, kad terminams yra keliami reikalavimai, kuriuos rengia ir skelbia būtent VLKK. Šito mūsų irgi niekas nemokė, o gaila. Būtų sutaupyta tiek daug laiko. Nors VLKK puslapį labai dažnai aplankau, bet kai dabar plačiau apie visą tą reikalą paskaičiau, supratau, kad moviausi kelnes per galvą. Dabar aš jau gudri ir to nebedarysiu. Tad tiesiog bendram supratimui tikrai nepakenks susipažinti su terminui keliamais reikalavimais. Pasirodo, negali tiesiog paimti ir sugalvoti terminą :D O atrodo, nu ką čia daryti kuriant terminą.. pridėjai kokią produktyvesnę priesagą ir jau turi :D Tik įdomu man, taip ir nesupratau, termino sulietuvinimas yra geras dalykas ar nelabai. Iš vienos pusės nelabai. Nes juk pirmenybė yra teikiama valstybinei kalbai. Iš kitos pusės termino tarptautiškumas kelia prestižą, palengvina susikalbėjimą, o taip pat ir bendradarbiavimą tarptautiniame lygmenyje.. Na, bet tiek to :D Netaikau į terminografus, nors ir turiu savo sukurtą terminą „literatūrinė klausa“, tik va reiks su juo pasižaisti ir sukurti protingą apibrėžimą :D
Šiaip dar reikia būtinai paminėti tekstynus. Tai yra tiesiog nesveikas įrankis su daugybe funkcijų, viena iš kurių yra vertimas (na, su tam tikrais "bet", tačiau esmės tai nekeičia). Ir man tikrai keista, jog apie juos nebuvo užsiminta bestudijuojant dar Kaune. Gal dėl to, kad nebuvo tinkamų specialistų? Nu ok, tačiau juk bent jau per vertimų teoriją tikrai buvo galima užsiminti, jog tokie dalykai egzistuoja.. Jaučiuosi kaip koks neseniai gimęs kačiukas, kuris tik tik prarėgėjo.. Net gėda darosi rašant, jog nežinau tokių akivaizdžių dalykų..

IATE - nuoroda
Eurovoc - nuoroda
Naudinga info - nuoroda
Lietuviškas tekstynas - nuoroda
Terminams keliami reikalavimai - VLKK nuoroda
Terminologijos vadovėlis ES vertėjams - nuoroda