Linkomanijos liaudis savam stiliuj :D

Cenzūra vertimuose

Tik ką baigiau skaityti PFAF serijos knygą „Balsas tyruose“. Ši knyga susideda iš apsakymų. Viename apsakyme (Philip K. Dick - Second Variety/Antrasis modelis) buvo tokie įdomus „nagai“ - žmones žudančios sferos, tad sugalvojau peržiūrėti, kas ten su vertimu darosi, bet nieko įdomaus su tais „nagais“ nebuvo, užtat aptikau tikrą kriminalą :D

Rusai turi net du šio apsakymo vertimus. Vienas teisingas, o kitas – su cenzūra! Kažką tokio buvau aptikusi dar magistre studijuodama kongnityvinę lingvistiką, kai analizavau vieną amerikiečių straipsnį ir aptikau, kad Obamos citata buvo panaudota ne laiku ir ne į temą.

Pagal siužetą, istorijos pradžioje pas amerikiečius ėjo rusų kareivis, o tame cenzūruotame vertime jokie rusai nefigūravo. Ir pas amerikiečius ėjo ne rusas o „priešų kareivis“, o dar po kelių sakinių rusų kareivį pavertė azijiečiu :D Galiausiai gavosi, jog amerikiečiai su azijiečiais ir kariavo, ir iš austro Klaus’o Epstein’o padarė vietnamietį Di Sin Ča :D Bent jau prancūzų kurtizanę paliko prancūze :D

Kai pagalvoji, vis dėlto kokia tai yra ironija.. reali istorija yra apie karo pasekmes.. ir tos pačios istorijos vertimas yra įspraustas į to karo mechanizmo rėmus..

Tyzeris ar paerzintukas?

Šiandien netyčia užtikau labai įdomų dalyką - „paerzintuką“. Perskaičiau jį Geležinės lapės įraše ir nenustebčiau, jei šio naujadaro autorė ji pati ir būtų. Realiai jau labai ilgai manęs nepalieka mintis dėl treilerių ir tyzerių. Galvojau, koks turėtų būti tinkamas lietuviškas atitikmuo. Ir vis dar nežinau.

Pirmiausiai reikėtų atskirti treilerį nuo tyzerio. Tyzeris yra trumpas video įrašas, kuris skirtas ne tiek išreklamuoti filmą, kiek informuoti, jog toks filmas yra kuriamas. Na, faktas, jog to tikslas yra užkabinti būsimus žiūrovus, kad sektų ir lauktų filmo pasirodymo. O treileris jau yra gatavo filmo reklaminis vaizdo įrašas, VLKK siūlo treilerį vadinti anonsiniu arba pristatomuoju filmuku.

Asmeniškai man, dėl savo ilgumo siūlomas variantas yra pasmerktas žlugti. Na, dar tikiu, jog šį variantą gali pritaikyti rašytiniuose tekstuose, kur svarbu laikytis kalbos kultūros. Bet šnekoje.. O štai paerzintukas visai gali prigyti dėl savo žaismingumo kaip ir pimpačkiukai, nors ir ne trumpas variantas. Manau, gautųsi kažkas panašaus į asmenutės prigijimą, nors ir ilgesnis variantas nei selfis.

Žodžiu, yra apie ką pagalvot..

Bandomasis vertimas

Šiandien mane pažįstamas įkvėpė aprašyti vieną nuotykį, kitaip nemanau, ar šis įrašas būtų atsiradęs. Bandomasis tekstas. Šį žodžių junginį žino kiekvienas vertėjas. Dar neteko dirbti nė su vienu vertimų biuru, kuris nebūtų siuntęs bandomojo teksto. Yra net tokių vertimų biurų, kurie jau savo tinklapiuose yra pateikę bandomuosius tekstus, kuriuos išvertus siunti kartu su savo cv. Taip sutaupai tiek savo laiką, tiek biuro vadybininko. Nors kartais man atrodo, kad jie cv net neskaito, nes kitaip kaip paaiškint, kai cv nurodai visas kalbų kombinacijas, vertimų temas, kainas, o tavęs vis tiek klausia tos pačios informacijos :D

Bet jei rimtai. Kas yra bandomasis tekstas? Tai yra tekstas, skirtas įvertinti vertėjo potencialą, sugebėjimus. Bet ar yra universalių tekstų? Kiekvienam biurui teko versti labai skirtingus tekstus. Vieni pateikdavo vieną tekstuką, kiti kelis iš skirtingų operų, o treti ne tiek tekstą, kiek random žodžių junginių kratinį. Vienintelis dalykas, kuris juos vienija – trumpumas. Visi tie tekstai apimdavo maksimum pastraipėlę.

Atsimenu, kažkada kažkokiame forume buvau užtikusi diskusiją, kokio ilgumo bandomasis tekstas turėtų būti. Vieni labai piktinosi, jog tokie iš viso yra, mat diplomas geriausias kokybės garantas (su kuo aš kategoriškai nesutinku). Kiti piktinosi dėl bandomųjų tekstų apimčių ir t.t. Asmeniškai man pačiai bandomieji tekstai nepatinka dėl to, kad dažniausiai jie būna ištraukti iš konteksto. O ir šiaip tingiu juos versti. Iš kažkurios pusės aš sutinku su forumo dalyviais, kad tie bandomieji tekstai ne visada atspindi realius sugebėjimus, ypatingai kai atsiunčia tekstą tema apie kurios egzistenciją išgirsti pirmą kartą :D

Mane labiausiai pribloškė paskutinis variantas, kurį man atsiuntė. Viena „įmonė“ norėjo išversti savo tinklapį į rusų kalbą. Mane skelbimas sudomino. Nusiunčiau reikiamą informaciją. O man atsiuntė „bandomąjį“ tekstą – trijų lapų, 20 eurų vertės mažiausiai. Ir galvoju. Ar čia žmonės visiškai neįsivaizduoja, kaip atrodo bandomasis tekstas, arba tiesiog po kelių tokių kandidatų su „bandomaisiais“ tekstais jau vertėjo jokio nebereikės.. atvirai pasakius, tokiam reikalui (na, ten kaip ir kultūrinė įstaiga) būčiau sutikus ir nemokamai išversti. Pažiūrėsiu, kaip ten bus, kai pabaigsiu versti kitą vertimą..

Grožinės literatūros vertimas: nuo ko pradėti?

Šitos jau išvertėm penktadalį..

Taip jau gavosi, jog netikėtai mano pažintys su vertėjais kiek prasiplėtė. T.y. dabar turiu naujų pažįstamų vertėjų, kurie yra arba labiau už mane pažengę vertimuose, arba mažiau. Abi šias pažintis vertinant iš profesionalios pusės – yra labai puiki galimybė. Pirmu atveju, aš turiu iš ko mokytis. Antru atveju, bemokydama kitą prisimenu senus gerus triukus, kurie kartais užsimiršta dėl pakitusių vertimo įpročių.

Mano kolegės-bendramintės irgi svajoja apie grožinės literatūros vertimus. Lygiai taip pat kaip ir aš neranda to tiesaus ar bent vingiuoto kelio į leidyklą. Ir čia taip netikėtai pasitaikė vienas skelbimas, kur kaip tik buvo reikalingi grožinės literatūros vertėjai. Aš, žinoma, užsidegiau ir parašiau. Labai nustebau, kai išgirdau, jog niekam iš mano bendraminčių neatrašė. Net ir toms, kurios turi žymiai didesnę vertimų patirtį už mane (na, tiesa, kalba eina ne apie grožinės literatūros vertimą). Nes ir aš pati nieko ten įmantraus neparašiau, tik tiek, kad labai myliu vertimus, ir kad versti grožinę literatūrą man yra pats pačiausias dalykas gyvenime.. kad rašau štai šį tinklaraštį ir galiu atsiųsti savo turimus grožinės literatūros vertimus.

Man atrašė, bet pasakė, kad dar besikurianti įmonė negali sau leisti mokėti 5 eurų už 1700 spaudos ženklus be tarpų ar net mažiau.. Na, aš jiems linkiu kuo didžiausios sėkmės, tačiau nemanau, kad reikėtų taupyti ant vertėjų.. nes tai, ką sutaupys ant vertėjo, sumokės redaktoriui. Nuoširdžiai tikiuosi, jog jie tokį turi. Nes nu kamooon.. pigiau gali versti nebent neturintys ką veikti pirmakursiai ar kokie dvyliktokai.. O ir kokybė atitinkama. Kas tada tokias knygas skaitys? Vis dėlto gerą įvaizdį gali susikurt turint tik gerą produktą. Bet šis įrašas ne apie verslo plėtrą..

Tada versiu šitą...

Atvirai pasakius, nežinau, kodėl man atrašė, o kolegėms ne. Gal neturėjo laiko, nes įtariu, jog atsiliepusiųjų buvo tikrai nemažai. Bet galiu garantuoti jog kokie keturi penktadaliai yra rašytojai, o likusio penktadalio trečdalis redaktoriai, nes ten dar be vertėjų ieškojo rašytojų ir redaktorių.

Aš tikrai nesu atradusi to kelio į leidyklos širdį, nes jau tiek metų niekaip nesulaukiu nė vieno vienintelio „taip“. Tačiau stengiuosi tam būti pasiruošusi. Pagaliau susiredagavau vieną iš senai-naujai verstų tekstų. Kalba eina apie Veronica Roth trumpą istoriją. Taigi.. jau turiu vieną rimtesnį vertimą iš anglų kalbos, nes pas mane kažkaip dominuoja rusų autorių kūriniai :D Kad ir dabar verčiu Lukjanenko „Naują sargybą“. Gal ir aš kada nors galėsiu pasigirti kaip kokie Bronius Bružas, Nida Jakubauskienė ar Anita Kapočiūtė ištisa nuostabių knygų vertimų gausa.. Gal.. kada nors..

Žinau tik tiek, kad vien įkyriai siųsti leidykloms savo cv su zyzimais, kad nori versti grožinę literatūrą, nepakanka. Norisi tikėti, jog viskas remiasi į patirtį, ir gal, kai mano vertimų sąraše pasirodys rimtesni kūriniai, pagaliau sulauksiu to nežinios migla apsitraukusio „taip“. Tačiau argi tai yra taip paprasta?

Iš tikrųjų - taip ir yra. Reikia tiesiog imti ir versti. Dėl ko man vertimų sritis patinka, jog čia diplomai nėra esminis dalykas. Laipsnis tik parodo, jog turi kažkokį suvokimą apie kalbą ir kitus dalykus, kurie vertimuose gali labai labai praversti, jei realiai esi linkęs į šią sritį, tačiau net ir dešimt diplomų neatsvers patirties. Čia kaip ir šokėjai – kuo daugiau šoka, tuo geriau gaunasi.

...arba šitą :D

Neseniai klausiau Bodo Schaffer knygos įrašo, kuriame jis pasakojo apie vieną golfo žaidėją. Taip jau atsitiko, jog per vienas varžybas jis įmušė savo kamuoliuką į medį. Visi jau nurašė šį žaidėją, bet anas nepasidavė. Užsilipo į medį, mušė kamuoliuką, kuris nuskriejo iki reikiamos duobutės, o kitu smūgiu apsigynė čempiono titulą. Žurnalistas jam ir sako: „Misteri X (neatsimenu to sportininko pavardės), bet kaip gi jums pasisekė!“ Sportininkas taip labai ilgai nemąstęs jam ir atsako: „Žinote, aš irgi pastebėjau, kad kuo daugiau treniruojuosi, tuo man labiau sekasi“.

Taigi.. kuo daugiau verti, tuo geriau tau gaunasi.. Bet nuo ko pradėti? Manau, viskas priklauso nuo individualių vertėjo savybių. Asmeniškai aš buvau pradėjusi nuo didelės knygos.. ir kas iš to gavosi? 80 išverstų lapų iš 350, užmirštų ir paliktų. Vis guodžiu save mintimi, jog kada nors grįšiu prie to vertimo, bet pati puikiai suvokiu, jog jei ir grįšiu, tai teks viską versti iš naujo.. Gal kiti vertėjai labiau atkaklūs ir nepasimestų vertimų liūne pusiaukelėje..

Tada aš nusprendžiau versti nedidelės apimties kūrinius. Ir čia aš su vertimais pačiais nebeužstrigau. T.y. aš tekstą išverčiu nesunkiai, bet tada šimtą metų jį redaguoju.. pats žiauriausias momentas, kurio labiausiai nekenčiu.. Nežinau, kaip kitiems vertėjams, bet mane pastoviai pjauna tas nepasitenkinimo jausmas, jog galima išversti geriau.. zulini, zulini tą vieną sakinį ar net žodžių junginį, ir vis tiek kažkas nepatinka.. ir nesupranti kas.. arba kai yra keli puikūs variantai, kurį rinktis?! O paklaust nėra ko. Nes visi anglistai.

Šitam dar reikia titrus paruošt..

Bet iš esmės, mano kaip ir patarimas būtų pradėti nuo mažesnės apimties vertimų. Na, tokių kad ir 10-15 lapų. Jau kaip ir ne straipsniukas, bet dar ir ne romanas. Aš vis neprarandu vilties sutvarkyti kitus savo vertimus ir „išleisti“ fantastinių apsakymų rinkinuką.. jis turėtų būti tiesiog nuostabus. Įmesiu į Linkomaniją. Ten tai jau tikrai atsiras bent vienas skaitytojas. Dar vieną pažįstamą turiu, kuris man tą „knygą“ sumaketuos, tai bus iš viso pasaka :D

Manau, tokie nedideli vertimukai irgi veikia kaip tie portfolio, kur tu parodai savo įvairiapusiškumą. Galvoju, gal rimtai reiks pabandyti paversti ir kitokio žanro kūrinius.. Nors dabar mano vertimų sąrašas toks milžiniškas, kad net pačiai darosi baisu. Tačiau reikia galvoti apie šios svajonės įgyvendinimą..

Filmų pavadinimų vertimai

Jau seniai svajoju pakurt šį įrašą, ir pagaliau jis čia. Labai dažnai susiduriu su tuo, kaip žmonės piktinasi dėl filmų pavadinimų vertimų. Dažniausiai jie įsivaizduoja, jog pažodinis vertimas yra tiksliausias ir teisingiausias. Ir nors visi lyg vieno yra girdėję apie perkeltinę prasmę ir t.t., kažkodėl šio elemento pavadinime jie nepripažįsta :D Jau šį klausimą aptarinėjau užpraeitame įraše su „The Walking Dead“. O šį kartą norėjau pasidalinti tam tikrų filmų (kuriuos pati žiūrėjau) pavadinimų vertimais į lietuvių ir rusų kalbas.

The Hunger Games – Bado žaidynės – Голодные игры

Nieko įdomaus..

Catching Fire – Ugnies medžioklė – И вспыхнет пламя

Čia jau įdomu. Kalbant apie lietuvišką variantą, norėtųsi geresnio varianto. Aš nors ir nerūkanti, tačiau turiu daug pažįstamų, kurie rūko. Tad man ugnies medžioklė asocijuojasi su noru prisidegti cigaretę :D Rusiškas variantas toks jau aukštesnio stiliaus, ir į temą. Nes juk kalba pavadinime eina ne apie ugnį, o revoliucijos dar tik liepsnelę, žiežirbą, kuri apims visus. Kad ir kaip ten bebūtų, vis tiek padėtis nėra tokia žiauri kaip su knygų pavadinimų vertimais :D

Mockingjay – Strazdas giesmininkas – Сойка пересмешница

Meh..

Divergent – Divergentė – Дивергент

Prisiminiau, kad aš dar skolinga įrašą apie šią seriją :D

Insurgent – Insurgentė – Игсургент

Meh…

Allegiant – Lojalioji – За стеной

Štai čia anglų kalba viską sušiko :D Nebeišėjo gražiai išversti :D Lietuvių vertėjai rėmėsi žodžio prasme, o rusų – į siužetą.

Red Agent – Raudonas agentas – Универсальный агент

Šį filmą mačiau šimtą metų atgal (filmas pasirodė 2000 metais…) ir kaip tada, taip ir iki šiol nesupratau, kodėl buvo išverstas Raudonas agentas, kadangi siužetas yra apie pavojingą virusą, kurį filme vadino, jei gerai pamenu, raudonąja medžiaga. Pagūglinusi LKŽ radau, jog ir lietuvių kalboje yra žodis agentas su reikšme: kurios nors reiškinius sukelianti priežastis, veiksnys, o kaip pavyzdys buvo pateiktas kaip „šaldymo agentas – amoniakas“. Aš vis tik įtariu, kad pavadinimas buvo verstas pažodžiui labiau žinoma prasme – agentas kaip slaptas pareigūnas vykdantis slaptos organizacijos slaptą užduotį :D Nes kitu atveju, manau, pavadinimas būtų verčiamas kaip „raudona/oji medžiaga“. Kodėl aš taip manau? Todėl, kad filmas skirtas ne chemikams, fizikams ir kitiems tiksliųjų mokslų atstovams, o plačiai masei, mėgstančiai veiksmo filmus su snukiadaužiais. Kitas dalykas, jei jau „eitume ant principo“, tai raudonas agentas būtų ne tik pavadinime, bet ir filme, bet to nebuvo. Rusai gi pasirinko plačiau žinomą agento reikšmę, ir nuo viruso perėjo prie asmens, ir dar padarė iš jo universalą :D Šis variantas kaip ir geresnis už mūsiškį, bet ir jis man nepatinka. Jei akcentas yra uždėtas ant mirtį nešančios bacilos, tai ir vertimas turėtų būti bent jau arčiau to, nes šiuo atveju galimybių tikrai yra daug. Čia tau ne kokį Allegiant verst :D

Alice in Wonderland – Alisa stebuklų šalyje – Алиса в стране чудес

Viskas čiki..

Alice through the looking glass – Alisa veidrodžių karalystėje – Алиса в зазеркалье

O čia kas dabar atsitiko? Kokie dar veidrodžiai? Ir tikrai netikiu, kad čia rusai kopino pavadinimą iš lietuvių… Juk siužetas filmo buvo apie laiką.. tai jei jau gražaus vertimo nėjo padaryti su „looking glass“, kodėl nepadaryti iš serijos „Alisa ir laiko valdovas“ ir pan. :D

Snow White and the Huntsman – Snieguolė ir medžiotojas – Белоснежка и охотник

Meh…

The Huntsman: Winter’s War – Medžiotojas ir Ledo karalienė – Белоснежка и охотник 2

Abiejų šalių vertėjai praignorino žiemos karą, tačiau jei jau mūsiškiai susikoncentravo ties pagrindiniais filmo veikėjais, tai rusų vertėjai pademonstravo tinginystę. Šioje dalyje Snieguolės net nebuvo… O ir pirmoje filmo dalyje pirmoje vietoje buvo net ne Snieguolė, o medžiotojas, jis buvo filmo vinis. Labai klaidinantis variantas, sakyčiau..

Lock, stock and two smoking barrels – Lok, stok arba šauk – Карты, деньги, два ствола

Šio filmo nemačiau, bet man labai patiko pavadinimo vertimas :D Lietuviškas variantas toks žaismingas gavosi, bet kiek tikslus, man pasakyti sunku :D

Inside Out – Išvirkščias pasaulis – Головоломка

Beje, puiki animacija, labai rekomenduoju. O štai su lietuvišku vertimo variantu man kyla kažkokios keistos mintys. Nežinau, kaip kitiems, bet man išvirkščias pasaulis asocijuojasi su priešingomis vertybėmis. Nors pagal šią animaciją kaip ir kažkas į tą pusę, bet ne visai. Na, čia mano subjektyvia nuomone, ne visai :D Norėtųsi tiesiog kažko kito. Rusiškas tai toks neutralus variantas. Nei įdomus, nei blogas.

Wall-E – Wall- E: šiukšlių princo istorija – Валл-И

Koks dar šiukšlių princas? Spėju, čia tokią „uodegą“ pridėjo tam, kad pavadinimas taptų aiškesnis. Bet kam jis turėjo tapti aiškesnis? Pamenu, tuo metu mano jaunesni pusbroliukai buvo dar visai vaikai, ir jiems jokių neaiškumu tas „Volis“ nesukėlė. Gal čia buvo bandoma padaryti aiškiau suaugusiems? Ir šiuo atveju nemanau, kad „šiukšlių princas“ atrodo aiškesnis ir patrauklesnis..

Spirited Away – Stebuklingieji Sihiros nuotykiai dvasių pasaulyje – Унесенные призраками

Šiuose vertimuose nieko įdomaus, labiau norėjau įrašyti tik dėl to, kad šis anime tiesiog nuostabus :D Na, o kadangi čia vis tik vertimų blogas, pabūsiu zanūda ir parašysiu: Štai čia matote lietuviską variantą, kuriame išsamiai aprašyta, kas, kaip ir kur veikia. Mano nuomone, pavadinimas gerokai per ilgas, net griozdiškas. Galima buvo ir paprasčiau išsisukti. Sutikit, japniški vardai, tokie kaip Sihiro, nelabai greitai mums yra įsimenami. Bet šiaip viskas ok :D

Minions – Pakalikai (Pimpačkiukai) – Миньоны

Kaip gi galėjo šis įrašas išvysti dienos šviesą be pimpačkiukų? Tai, ko gero, pats skandalingiausias filmo vertimas Lietuvos istorijoje :D Jei klystų, pasidalinkite savo mintimis komentaruose :D Man labai patiko tai, jog pagaliau buvo atkreiptas dėmesys į nuotaiką :D Pakalikai atspindi tiesioginę šių padarėlių esmę ir paskirtį, tačiau jei jau super tėveliai jaudinosi dėl „netinkamų“ asociacijų su pimpačkiukais, tai kodėl jų negąsdina pakalikai? Šiame žodyje sutelpa visas kriminalinis personalas su visa jos leksika. Kas juokingiausia, pimpačkiukai net VLKK neužkliuvo :D Bet dorovingiesiems tėveliams, matyt, nėra ką veikt. Vietoj visų šitų skandalų geriau jau leistų laiką su savo vaikais, kad ir žiūrėdami pimpačkiukus..

"Nauja sargyba" - kaming sūn...

Rašau šiaip iš esmės ne dėl to, kad turėčiau kažką protingo pasakyti, ar papasakoti kokią įdomesnę situaciją, susijusią su vertimais, kiek pasigirti. Po įkyrių įkalbinėjimų sutikau išversti Lukjanenko „Naują sargybą“. Įkalbinėjo mane pažįstamas, kuris yra didelis šios serijos gerbėjas. Šiaip ilgai laužiausi dėl to, kad norėjau išversti visai kitą knygą, bet kadangi jau gerokai užmečiau tos kitos knygos vertimą, pagalvojau, ko gi iš tikrųjų neišvertus „Naujos sargybos“?

Jau baigiu išversti penktadalį šios knygos, o sekasi žymiai lengviau, nei įsivaizdavau. Net su redagavimu neturėtų kilti kažkokių problemų. Iš tikrųjų net savotiškai jaučiu kažkokį nusivylimą.. Tikėjausi daugiau galvosūkių.. Tiesa, vienas pasitaikė toks įdomesnis apie kurį ir papasakosiu.

Žodžiu, užstrigau ties žodžio „сущность“ vertimu. Situacija tokia: yra Šviesieji, ir yra Tamsieji. Na, ir jie kaip ir kovoja tarpusavyje. Tačiau yra dar ir trečioji pusė – Inkvizitoriai, kurie susideda iš tų pačių Šviesiųjų ir Tamsiųjų, tik kažkada susivokę, jog iš tikrųjų abi pusės kovoja dėl vieno ir to paties. Ir kai juos paverčia Inkvizitoriais, jų aurą aptraukia tokia pilkuma, kad nesimatytų, ar tas Inkvizitorius priklausė Šviesiesiems ar Tamsiesiems. Stiprus magas gali pažiūrėti pro tą pilkumą ir pamatyti Inkvizitoriaus „сущность“. Tapimas Inkvizitoriumi tavęs nepakeičia, tu vis tiek iš tikrųjų išlieki arba Tamsusis, arba Šviesusis. Ir man iki skausmo norėjosi versti šį žodį kaip „prigimtis“. Taip sakant, nei pareigos, nei pilkuma Inkvizitorių prigimties nepakeičia, tačiau prigimtis čia netinka, nes tie Kiti negimsta Šviesiaisiais arba Tamsiaisiais, jie jais tampa. Neinicijuotas Kitas vienodai yra linkęs tapti tiek Šviesiuoju, tiek Tamsiuoju, ir viskas priklauso tik nuo aplinkybių, koks jis taps žengęs į Sutemas. Jei tu esi laimingas ir koks nors dar įsimylėjęs, tai jokių abejonių, jog tapsi Šviesiuoju, jei tau nesiseka ir šiaip esi piktas, keliausi Tamsiųjų pusėn. Nors tame yra savotiškų logikos keblumų, bet čia ne esmė.. Taip kad beliko „сущность“ versti kaip esybę. Kaip ir nėra ko ginčytis dėl tokio varianto, bet kažko jame trūksta..

Dar galvą suku dėl „Metro 2035” padėties Lietuvoje. Novelita kažkodėl ignoruoja užklausas dėl šios knygos, nors teko girdėti gandus, jog vertimas pasirodys pavasarį ar vėliausiai vasarą.. Dabar gi jau ruduo. Tai sumąsčiau, kad jei išvertus „Naują sargybą“ dar nebus pasirodęs „Metro 2035” vertimas, tai apsiimsiu ją išversti, nes taip pat turiu zyziančių ir nekantraujančių pažįstamų, kurie labai nori sužinoti, kuo viskas baigėsi. Aišku, tai bus labai nedėkingas vertimas, kadangi knygos mintį supras vienetai, tad galiu sulaukti labai piktų atsiliepimų :D Bet čia jau nesvarbu..

Aną kartą net susimąsčiau, jog būtų galima parašyti apie Lietuvos Metro 2033. Lietuvoje tokio nėra, bet juk niekas nedraudžia susigalvoti? Dar vienas bendramintis siūlė rašyti ne apie Metro, o Kaune esančius fortus.. apjungus juos visus į vieną.. Realiai labai intriguojantis reikalas. Net širdį spaudžia, kaip iki šiol mūsų fantastai nesugalvojo tokio dalyko?

Pavadinimų vertimai: The Walking dead

Neseniai teko dalyvauti diskusijoje, jei taip galima pasakyti. Na, sunku pavadinti pokalbį diskusija, kai kalbant apie vertimus, nei vienas iš pokalbio dalyvių neturėjo tam pakankamai kompetencijos. Tam, kad įvertinti vertimo kokybę, tikrai nepakanka iš anglų kalbos egzamino gauti 60 procentų. Tačiau neketinu čia plėstis apie diskusiją, geriau papasakosiu, kas gi buvo vertinama.

O vertinamas buvo populiaraus „The Walking Dead“ serialo pavadinimo vertimas į lietuvių kalbą. Nežinau, kaip jūs, bet aš esu didelė šio serialo gerbėja, ir net pačiai teko versti šio serialo atsiradimą įkvėpusius komiksus. Tačiau dėl paties pavadinimo vertimo niekada per daug nesukau galvos. Bet šiai dienai turim tokį ne itin malonų dalyką – du oficialius šio serialo pavadinimus: „Vaikštantys numirėliai“ ir „Gyvi numirėliai“.

Spėju, daugumai yra geriau žinomas pirmasis variantas, nes šiaip tai yra labai elementarus pažodinis vertimas. Neseniai pasirodžius „Gyviems numirėliams“, serialo gerbėjai pateikė priekaištų, kurie dalinai iš tikrųjų yra argumentuoti, nors didžiausią triukšmą jie kėlė dėl neesminio dalyko.

Su vertimais nieko bendro neturintis žmogus lengvai gali palaikyti tokį vertimą grubia klaida. Tačiau, kaip ne keista, šiuo atveju naujasis vertimas, mano subjektyvia nuomone, yra dar tikslesnis nei pažodinis vertimas. Vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos moko vertėjus, jog pažodinis vertimas toli gražu nėra tiksliausias ir geriausias vertimas, o taip pat, kad nėra vieno teisingo vertimo (čia jau labiau taikytina kūrybiniam vertimui, nors nebūtinai, kadangi tai priklauso nuo labai įvairių aspektų).

Kodėl gi aš manau, kad „Gyvi numirėliai“ yra geresnis vertimo variantas (būtent variantas)? Visų pirma, šis vertimas taiko jau savotiškai į perkeltinę-tiesioginę situacijos esmę. „Vaikštantys numirėliai“ yra konkretus zombių įvardinimas, o štai „Gyvi numirėliai“ jau yra nukreiptas į pagrindinius serialo veikėjus, kurie vienoje serialo vietoje suvokia, jog jie patys ir yra „the walking dead“. Serialas yra apie tuos žmones, o ne apie zombius, todėl „Gyvi numirėliai“ yra tikslesnis vertimas.

Kitas dalykas – tradicija. Taip jau yra, kad pas mus naujienos smarkiai vėluoja, dėl ko piratinis mėgėjiškas (ne visada) vertimas suteikia pirminį pagrindą auditorijai, kuri paskui nebegali priimti kito varianto, nes a priori „pirmas visada geresnis“. Galiu pateikti labai gražų (mano nuomone :D) pavyzdį: Betmenas ir Žmogus voras. Nemanau, kad atsiras daug entuziastų, jei Betmeną pervadintume į Žmogų Šikšnosparnį, arba Žmogų Vorą į Spaidermeną. Nors su Spaidermenu dar visai būtų pusė bėdos :D Bent jau.. Tačiau yra toks Geležinis Žmogus.. nors tarpusavyje su saviškiais jį vadinam Aironmenu.. :D

Taip ir su „Vaikštančiais numirėliais“, kurie buvo pirmesni ir akivaizdesni, nors man pati pavadinimo konstrukcija iš tiesų nelabai maloni ausiai. Vien tas „Vaikštantys“ toks griozdiškas. Tačiau aš, kaip ir dauguma šio serialo gerbėjų, žymiai greičiau suvokiu apie ką eina kalba, kai yra pasakoma „Vaikštantys numirėliai“, o ne „Gyvi numirėliai“.

Šiuo atveju nemanau, ar buvo verta įvedinėti naują pavadinimą. Iš tikrųjų jis dabar tik klaidina žiūrovus, nes tikrai dažnas pagalvos, jog tai naujas serialas. Visai kitas reikalas yra su „Game of Thrones“. Šis serialas ir knygos labai lengvai prieinami „Sostų karai“ ir „Sostų žaidimas“ pavadinimais. Nors asmeniškai man „Sostų karai“ ir skamba geriau, ir reikšmę atitinka labiau, nes man mūsų lietuviškame „žaidime“ trūksta tos intrigos, kraujo, jis pernelyg paviršutiniškas ir naivus, kad būtų toks suktas, kokio reikalauja originalus turinys. O štai „karai“ atspindi visą situaiją. Pavyzdžiui, rusų kalboje yra vertimas „Игра престолов“. Rusiškai šis variantas skamba puikiai, nes rusiškame „žaidime“ yra visa ta klasta, kuri yra sukišta į originalią reikšmę. Jei kam nors rusų kalboje trūksta azarto, prisiminkime rusišką ruletę..

Taigi.. keli vertimų variantai nėra klaida, bet yra tradicija ir pripratimas, kurių ignoruoti tiesiog neįmanoma. Kartais vardan vartotojo interesų tenka paaukoti tikslumą, ypatingai kai vartotojas pats reikalauja tradicijos :D Net dabar susimąsčiau.. pvz., žodynų sudaryme viską lemia vartotojas, kadangi jam reikės tuo žodynu naudotis. Reikia sudaryti patogaus naudojimo sąlygas ir turiningą turinį, tačiau neapsunkinant jo. Ar šiuo atveju taip pat tenka kažko atsisakyti būtent vartotojo patogumui? Reiks ties čia pakontempliuot valandėlę kitą..

D.Melnikienė: Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumai

Diskleimeris (muhaha): leksikografijoje esu visiška diletantė, tad ir šis straipsnis yra visiškai subjektyvus mano minčių kratinys, kuris negali būti vertinamas rimtai :D

Besidomėdama viena iš (mano manymu) nuobodžiausių (arba kaip Valerijus Berkovas pareiškė – neprestižine) lingvistikos sritimi – leksikografija – per patogupirkti.lt įsigijau keletą knygų: E. Jakaitienės „Leksikografiją“ ir D. Melnikienės „Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumai“. Tai padariau už graudžiai juokingą kainą. Už šiuos dėmesio vertus darbus ir neturinčius analogų Lietuvoje nesumokėjau ir keturių eurų. Galima sakyti, pristatymas į namus vos ne daugiau kainavo nei abi knygos. Tiesa, be šių knygų dar užsisakiau ir keletą kitų, tačiau šį kartą noriu papasakoti apie D. Melnikienės knygą, kurios labai ilgai laukiau, mat iš visų užsakytų knygų ketinau ją perskaityti pačią pirmą.

Iš pradžių buvau susipainiojusi, galvojau, kad jau „turėjau reikalų“ su šia autore, tačiau netrukus supratau, jog dėl pavardžių panašumo sumaišiau su I. Melnikovą, kuri yra „Intertekstualumo teorijos“ autorė. Iki knygos apie dvikalbius žodynus dar buvau skaičiusi D. Melnikienės straipsnius, kurie nepaisant akademiško rimtumo (sakykim tiesiai šviesiai - sausumo) skaitosi labai lengvai ir maloniai. Labai to tikėjausi ir iš šios knygos.

Pačioje knygoje yra analizuojamos (jei taip galima pasakyti) lietuviškos leksikografijos problemos nuo Nepriklausomybės atgavimo, mat iki šiol niekas tuo neužsiėmė, o juk stebėti situaciją ne tai, kad įdomu (skonio reikalas), bet būtina. Kaip ten Napoleonas sakė? Geografija – tai nuosprendis. Mūsų šalis yra apsupta vos keturiomis šalimis, kuriose kalbama skirtingomis kalbomis, o ką jau kalbėti su kiek šalių yra bendradarbiaujama! Vertimų biurai jau seniai keičia savo formatą, ir dažnai susidaro įspūdis, jog vertimais užsiima tik tarp kitko, mat teikia neįtikėčiausias paslaugas kalbų mokymo tikslais pačioms įvairiausioms amžiaus ir veiklos grupėms, ir jau nekalbu apie visokias stovyklas jaunimui, SEO tekstų rašymą ir t.t. ir t.t. Tad natūralu, jog labai svarbu skirti tinkamą dėmesį kokybiškų žodynų sudarymui.

Kai buvau „maža“ ir kvaila, maniau, kad kuo daugiau žodynų turi, tuo geriau. Šiai dienai suprantu, jog vienas koncentruotas ir kokybiškai parengtas žodynas gali drąsiai atsverti dešimtį „įprastų“ aiškinamųjų. Nesakau, kad dabar aš jau protinga, tačiau pradedu po truputį „gudrėti“. Jau seniau esu rašiusi apie tai, jog sudarinėju glosarijus kiekvienam mano apsiimtam vertimui (o kolegės dėka ir ne tik savo), tačiau tam, kad parengti kokybišką glosarijų, kuris būtų tinkamas naudoti ne tik man pačiai, bet gal ir kitam, reikalingos žinios. Būtent šias žinias tikėjausi gauti iš D. Melnikienės knygos. Aišku, tikrai suprantu, jog vien perskaičius šią knygą netapsiu profesionali leksikografė, tačiau tai ir nėra mano tikslas. Mano tikslas išmokti parengti bent jau labiau rekomenduojamų vertimų glosarijus tam tikromis temomis.

Kalbant apie pačią leksikografijos teoriją, yra labai paradoksalus momentas. Nors žodynai buvo sudarinėjami vos ne penkis tūkstančius metų atgal, normalią teoriją mokslininkai pateikė antroje XX amžiaus pusėje. Užtat galime didžiuotis tuo, kad lietuvių leksikografija žengė koja kojon su pasauliu. Taip kad su leksikografijos „legendomis“ dar galima susipažinti gyvai, ne tai kaip su kokiu nors Ferdinandu de Sosiūru ir pan. :D Viena iš išvardintų knygoje legendų ir man dėstė, tik nelabai susijusius su dėstomu dalyku „dalykus“ :D Bet nesiskundžiu.

Nepaisant mokslo senumo ir „susidomėjimo“ jaunumo, pats žodynų sudarinėjimas buvo (nors gal savotiškai ir tebėra) labai nedėkingas darbas. Kol yra parengiamas ir išleidžiamas žodynas, kalba spėja pakeisti tam tikrus elementus. Juk kalba tai gyvas organizmas (arba kaip mus moko – sistema), kuris auga, vystosi, keičiasi, ir tai daro daug greičiau nei kalbininkai spėja apdoroti visą informaciją – esamą, naują ir pasenusią. Kiekvienas žodis „siekia“ įgauti naujas reikšmes, kiekviena reikšmė „siekia“ įgauti naujas formas – tai ir yra problema. Atsiranda nauji žodžiai, atsisakoma senų arba seni įgauna visai kitas reikšmes ir t.t., dėl to nukenčia vartotojas. Manau, ši problema turėtų nykti perkeliant viską į virtualią sritį, kur koreguoti informaciją yra žymiai paprasčiau nei tai padaryti jau išleistame žodyne.

Iš viso kalbant apie elektroninius žodynus, jie laimi prieš popierinius žodynus nelygioje kovoje savo nenuginčijamu patogumu. Popierius tėra įprotis. Visai tikiu, kad ne tokioje ir tolimoje ateityje žmonės per istoriją mokysis, jog mes iškirtome daugybę medžių vien tam, kad galėtume skaityti literatūrą popieriniu pavidalu, ir vieni juoksis iš to primityvumo, kiti baisėsis. Galbūt skaitymo formatas nepasikeis, galbūt ne visi skaitys knygas elektroniniu pavidalu, tačiau pats skaitymo „lapas“ turės pasikeisti, bus gaminamas iš kažkokios eco-friendly sintetinės medžiagos, kuri pagal visus pojūčius atitiks popierių, tik bus patvaresnis, mažiau kenks akims ir gamtai.

Iš kitos pusės su elektroniniais žodynais irgi reikia elgtis protingai. Yra daugybė vertimų sistemų, kurioms dar toli iki tobulybės, nors ties tuo intensyviai dirbama. Ir ieškomų vertimų šaltinius visada reikia tikrinti per kelis puslapius, nes elementariai galima išsiversti kokią nors nesąmonę. Kokybės atžvilgiu knygos gali laimėti, tačiau irgi ne visada. Ir D. Melnikienė paminėjo „atnaujintų“ žodynų kokybės trūkumo problemą. Marketinge kuo puikiausiai veikia „naujumo“ principas – jei naujesnis, tai geresnis, tačiau realybė parodė, jog naujumas nėra geresnio varianto ekvivalentas.

Kaip ir priklauso, knygoje aptariama „žodyno“ apibrėžimo problema. Lietuviškuose (ir ne tik) variantuose žodynas vis dar asocijuojamas su knyga, tačiau šiuolaikinės technologijos tam padėjo riebų tašką. Labai buvo įdomu, jog kai kurie knygoje paminėti mokslininkai atkreipė dėmesį labiau ne į žodyno turinį, o formą, jog žodyno išdėstymas, pateikimas yra daug svarbesnis už tai, kas jame yra pateikiama, tačiau kitas gi šmaikštuolis pasakė, jog tokią formą turi ir telefonų knygą, bet niekas jos nevadina žodynu. Sakyčiau, genialus palyginimas :D

Įdomu ir tai, jog šioje monografijoje dėmesys buvo skirtas ir žodyno apimčiai. Yra mažieji, vidutiniai ir didieji žodynai. Tačiau kur ta riba? Italai skaičiuoja puslapiais, tačiau tai labai netikslu. Nebent visi žodynai būtų standartizuoti ir leidžiami tuo pačiu formatu kaip kokios universalios kompiuterių jungtys. Na, bet visi puikiai suprantame, jog tai yra neįmanoma. O neįmanoma dėl to, kad žodyno turinys gali būti pateiktas labai įvairiai. Kaip tik įsigijau Vainienės „Ekonomikos terminų žodyną“. Ten 1400 reikšmių, ir galvoju. Kaip tokį žodyną įvardinti? 1400 reikšmių lyg ir nėra daug, tačiau tai yra siauros srities leksika. Jei pagal „standartus“ vien į vidutinės apimties žodyną įeina nuo 8000 reikšmių, tai ar apskritai įmanomas dalykas, kad būtų „Didysis ekonomikos terminų žodynas“? Kitas dalykas – turinys. Jeigu mes turime žodyną, kuriame yra išverstos, tarkim, 10000 žodžių, tačiau nėra jokio to termino apibrėžimo (nors šiaip sunku įsivaizduoti tokį, dalyką, bet pabandom), ir turim žodyną, kuriame yra 5000 reikšmių su vertimais ir išsamiais apibrėžimais ir kita aktualia informacija. Kuris žodynas turėtų didesnį svorį? Asmeniškai man, kaip susidūrusiai su vertimais (:D), didesnį svorį turėtų antrasis, nes labai dažnai tenka aptikus vieną ar kitą terminą ilgai vargti, kol išsiaiškini, ar jis iš tikrųjų yra tinkamas naudoti būtent ta reikšme.

Grįžtant prie Vainienės žodyno, jis tikrai yra labai kompaktiškas ir koncentruotas. Terminai pateikiami lietuvių kalba, šalia skliaustuose nurodytas vertimas anglų kalba, o taip pat terminų apibrėžimai. Gale yra anglų-lietuvių rodyklė, kuria galima pasinaudoti „greituoju žodynėlio“ būdu – radai vertimą, jei klausimų nekyla, tai ir net nežiūri to termino apibrėžimo. Šiaip žodynas įsigytas tikrai už vaikišką kainą, bet jei tingit užsisakyti, rašykit, nufotkinsiu reikiamą terminą :D

Ir vis dėlto, kodėl kiekis yra svarbus? O todėl, kad vyrauja naivus stereotipas – daugiau – geriau. Tačiau ar tas daugiau iš tikrųjų daugiau? Ir čia net ne apie prieš tai aptartą turinio svorį kalbu, o apie realų kiekį, kurį leidėjai pateikia. Na, tikrai sunku būtų įsivaizduoti tokį dalyką, kad paranojos apimtas leksikografas iš neturėjimo ką veikti imtų ir lietingais vakarais skaičiuotų, ar tikrai žodyne, kuriame nurodyta, jog yra 50000 žodžių, iš tikrųjų jų yra nemažiau. Tačiau, tikrai tikiu, jog pasitelkus į pagalbą studentus, tikrai misija įmanoma :D Pateiktų duomenų patikimumas jau visai kitas klausimas :D Visi mes puikiai žinom, kaip humanitarai draugauja su skaičiais.. tad kam dar stebėtis, jei žodyne realiai trūks kokio tūkstančio žodžių ar daugiau :D

Kas man labai šioje knygoje patiko, tai išleistų žodynų lyginimas. Autorė sustato žodynus į eilutę ir kaip kačiukus nosimi į bala „kas čia per pateikimas?“, „o kur gramatinė informacija?“, „tai kas yra žodyno vartotojas?“ ir t.t. ir t.t. Primena pliusų ir minusų vakarą iš realybės šou :D

Dar buvo smagus momentas, kai autorė pareiškė, jog žodynus varto išsilavinę žmonės. Tai pasijutau labai tokia pagerinta :D Bet pats didžiausias pliusas šiame darbe yra atviras požiūris į gyvą kalbą. Kaip iš dainos žodžių neišmesi, taip ir iš kalbos nepašalinsi „nepageidautinų“, tačiau labai stipriai vartojamų žodžių. Skaitau tą monografiją ir širdis net rauda iš pasigerėjimo, kaip puikiai autorė supranta mano kančias beverčiant necenzūrinę leksiką. Su lietuvių kalba yra dar ir kita problema. Lietuvių kalboje nėra „neutralios riebios“ necenzūrinės leksikos :D Čia jau mano sugalvotas terminas, bet jis puikiai nusako situaciją. Pas mus yra arba tokia vaikiška necenzūrinė leksika arba labai riebi, nors dažnai tiek rusiškuose tekstuose, tiek angliškuose, atrodytų, riebesnis žodis pavartotas draugiška prasme :D Čia kaip mes su kursiokėmis vieną kitą bitch‘inom, ir būti bitch yra didžiausias pripažinimo ir šūstrumo levelis :D

Taip pat ši monografija pagaliau man atvėrė akis. Čia vėlgi kalbant apie naujų žodžių atsiradimą ir t.t. Pasirodo, jog vienakalbiai žodynai labiau prisilaiko konservatoriškų pažiūrų nei tai daro dvikalbiai. Kaip tik dvikalbiuose pirmiau atsiranda gyvai naudojami naujai atsiradę žodžiai. Čia galima užkabinti amžiną diskusiją – ar žodynas turi atlikti „auklėjamąją“ funkciją? Asmeniškai aš tikrai nemanau, kad tai yra žodynų darbas. Varge, jei net mokytojai mokykloje yra bejėgiai, tai ką gali žodynas? Net ir pati autorė labai sėkmingai pašmaikštavo, jog jaunimas necenzūrinę leksiką išmoksta vartot ne žodynus vartydami :D Štai jums į paširdžius, super mamytės, kurie piktinosi R. Kudirkos išleistu žodynu :D Viską mes atsinešame iš savo aplinkos. Man tikrai sunku įsivaizduoti žmogų, kuris augtų nesikeikiančioje šeimoje ir pats pradėtų keiktis. Tam tikrai turėtų būti kažkokios įdomios priežastys. Pavyzdžiui, mano tėvai niekada nenaudojo riebių keiksmažodžių, o aš vis tiek žinojau, kad tokie egzistuoja. Bet kažkaip užaugau jų nevartodama.. Jei kada koks ir atsiranda, tai grynai situacijos „pagyvinimui“. Tai yra visada sąmoningai ištartas žodis su tam tikra intencija, priklausančia nuo konkretaus atvejo.

Ir vis dėlto, ką gi daryti su tais „negerais“ žodžiais? Tinkamai juos aprašyti ir gerai „užtaginti“, kad užsienietis žinotų, ką tokia leksiką reiškia, ir kur ją galima naudoti. Toks jau tas gyvenimas. Šie žodžiai yra aktyvi jo dalis, tad super mamoms nėra ką veikti lingvistikoje. Nes kartais jų pastangos primena vieną anekdotą: Labai norėčiau nesikeikti, bet kad bl.. :D

Kitas momentas, kuris man pačiai buvo labai aktualus, tai turinio išdėstymas. Kodėl jis man aktualus? Ruošdamasi kurti sci-fi ir fantasy žodyną galvojau paburti lizdinę struktūrą. Na, jei jau taip primityviai, pvz., pasakų veikėjai, stebuklingi daiktai ir t.t. ir pan. Man ši sistema atrodė įdomesnė, tačiau dar neperskaičiusi skyriaus apie makrostruktūros ypatumus, jau giliai širdyje žinojau atsakymą, jog genialu tai, kas paprasta. Mano kuriamo žodyno esmė ne įdomume, o patogume. O kas gali būti patogiau už abėcėlinę struktūrą? Abėcėlę žinome visi, o štai kurie dievai priklauso graikų mitologijai, o kuri romėnų ar iš viso skandinavų? Va taip va. Man reikia susitaikyti su tuo, kad aš noriu sukurti žodyną, o ne žinyną. Ir baigusi skaityti monografiją, supratau, kad pirmoje eilėje yra visada vartotojo interesai. O kokie jie gali būti? Patogi paieška, aiški struktūra ir lakoniškumas.

Kalbant apie lakoniškumą.. aš seniau bevartydama žodynus niekaip nesuprasdavau, kodėl žodžių straipsniai tokie keisti, tiek daug sutrumpinimų ir t.t. Pavyzdžiui, pateiktas žodis galvIIa m, – os; nesuk man ~os; ir pan. Bet šitas klausimas man buvo iškilęs dar mokykloje, vėliau atsirado internetas, ir panašūs klausimai apleido mano galvą labai ilgam laikui. Dabar gi aš suprantu, jog visa tai yra daroma taupymo sumetimais. Įsivaizduokite, jog žodyne yra 5000 žodžių, ir prie kiekvieno žodžio nurodyta giminė po vieną raidę. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog vien giminę žyminčių spaudos ženklų bus 5000 (čia jei labai nesigilinant). O jei pavyzdžiuose naudosime pilną aiškinamąjį žodį bent po 2-3 kartus, tai jau bereikalingas 10000-15000 kartų pasikartojimas, kuris taip pat „ėda“ vietą.

Nors aš pati tikrai netaikau, jog mano kada nors parengtas žodynas būtų išleistas popieriniu formatu, tačiau aš taip pat neketinu jo apkrauti išsamiais reikšmių aprašymais, kadangi vertimams reikalingas konkretumas, ir tam, kad jį užtikrinčiau, stengsiuosi pateikti glaustą, esmę nusakantį sakinuką. Galvoju, gal dar įdomumo (nu vis tiek aš noriu, kad tas žodynas būtų bent kiek įdomus, o ne vien praktiškas :D) dėlei mestelėti prie „aprašymo“ kokią nors nuorodą į wikipediją :D Kodėl būtent visų peikiamą wikipediją? O todėl, kad joje yra nuostabus dalykas – kalbos pasirinkimas. Versdama tekstus dažnai naudojuosi wikipedija. Įmetu į paiešką norimą terminą, o tada spaudinėju per LT-EN-RU kalbas ir žiūriu, ar tikrai reikšmės ir paveiksliukai sutampa :D

Žodžiu, knyga man patiko, labai skaniai susiskaitė. Tikiu, kad dar ją ne kartą pavartysiu. O toliau savo eilės laukia E.Jakaitienės „Leksikografija“. Dar per sena.lt radau, kas turi tos pačios Jakaitienės „Leksikologiją“. Taip kad su žodynų tema mes dar neskubėkim atsisveikinti, kadangi dar daug ką galvoju su ja nuveikti :D

Kažkaip čia daug visko..

Rašau, kad pasigirčiau, jog pradedu po truputį gauti nedidelės apimties vertimukus. T.y. už kuriuos man moka ne šokoladais, o tikrais pinigais, už ką dar turėsiu susimokėti mokesčius :D Kol kas jie tokie nedideli, kad tikrai mirčiau iš bado, jei tektų gyventi iš jų, bet taip žingsnis po žingsnio tikiuosi užsitarnauti biurų pasitikėjimą. Ir gal pagaliau gausiu bent po vieną normalų vertimą per mėnesį (na, normalus būtų toks už 200-300 eurų). Dabar kol kas gaunasi maždaug iki 50 eurų, tačiau vertimai kaskart būna skirtingi, tad savotiškai kaupiu "patirtį". Taip kad, viskas juda į priekį :D

Kitas dalykas, apie kurį norėjau parašyti, jog taip netyčia ėmė ir paaiškėjo, jog esu latentinė leksikografė :D Jau užpraeitame įraše kalbėjau apie tai, kad pastaruoju metu lingvistikos vingiai mane nubloškė į leksikografijos tankmes, o konkrečiau - lietuviškos leksikografijos. Kaip tik patogupirkti.lt puslapyje buvo akcija akademinei literatūrai (realiai ten visada tos pačios kainos, tačiau jos iš tiesų pastebimai mažesnės nei kituose knygynuose), tad nesusilaikiau ir užsisakiau E.Jakaitienės "Leksikografiją" (dar būčiau paėmusi ir "Leksikologiją", bet kad jau išpirko, teks ieškoti per sena.lt) ir D. Melnikienės "Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumus". Už abi knygas nesumokėjau ir 4 eurų, net gėda. Būčiau sumokėjusi ir daugiau.

Pirmiausiai pagriebiau prof. Melnikienės monografiją, mat mane domina labiau praktinė šio reikalo pusė, nors tikrai priklausau tai retai žmonių grupei, kuriai iš tikrųjų patinka teorija. Jau gerokai įpusėjau skaityti šią knygą, tad jos išsamų aprašymą ir savo įspūdžius aprašysiu kitame įraše. Nuo šiol oficialiai skelbiu, jog nuobodžiausia lingvistikos šaka yra fonetika :D

Kaip jau užsiminiau, jog mane domina praktinė šios veiklos pusė, suprantat, jog neketinu apsistoti ties glosarijų sudarymais. Nors jau šimtą metų žadu įmesti tai, ką esu sukaupusi. Iš tikrųjų nėra ten tokie platūs klodai, tačiau yra keli verti dėmesio dalykai. Bet pirmiau viską reikia sutvarkyti, nes ta tvarka, kuri dabar yra, suprantama tik man :D

Senesniame įraše kalbėjau, jog kursiu mokslinės ir maginės fantastikos glosarijų, tačiau apsisprendžiau, jog galiu padaryti geriau. Sukursiu iki tol analogų Lietuvos leksikografijoje neturintį žodyną, skirtą konkrečiai vertėjams. Visi išleisti žodynai iš esmės yra skirti vertimams, ypatingai kalbant apie dvikalbius, tačiau mano žodynas bus skirtas tik vertėjams. Na, gal dar šios srities entuziastams, tačiau nemanau, kad jiems ten bus kokia nauda.

Logiškai mąstant, grožinė literatūra yra dažniau verčiama Į lietuvių kalbą, o ne į kitas, tad ir žodynas mano bus skirtas būtent vertėjams į lietuvių kalbą. Ketinu padaryti trikalbį žodyną, kad žodis būtų pateiktas anglų, rusų ir lietuvių kalbomis. Žodžio reikšmė, suprantama, bus pateikta lietuviškai. Taip pat galvoju pasivogti tinkamas iliustracijas iš interneto. Ir tai dar ne viskas. Kadangi viskas bus pateikiama elektroniniu formatu, įmesiu dar rimtesnes internetines nuorodas, kurios labai svarbios atliekant vertimus. Vertėjų gyvenimas būtų labai paprastas, jei tik paimtum, įvestum ieškomą žodį, ir tau išmestų vertimą. Bet juk dar reikia patikrinti, ar tikrai tas variantas šiuo atveju yra tinkamas.

Kokie gi tie mano šaltiniai? Žinoma, geriausiai yra pirminiai, tačiau šiuo atveju bus tik antriniai - žodynai, enciklopedijos, grožinė literatūra, gal net komiksai, ir, žinoma, serialai bei filmai. Aš seniau visada galvojau, kad leksikografai tai tikrai gyvenime neturi ką veikt, kad užsiima tokia nuobodybe, tačiau pati save pagavau, jog žiūrint "Star Trek'ą" fiksuoju įvairius žodžius ir jų junginius :D ir jau nekalbu apie žodžių rankiojimą beskaitant PFAF seriją :D

Dar kol kas tik renku žodžius, tačiau vis suku galvą, kaip čia reiks pačia medžiagą išdėstyti. Dėl mikrostruktūros ir megastruktūros aš rami, bet va, ką daryti su makrostruktūra.. jaučiu, pabandysiu kelis skirtingus variantus ir pažiūrėsiu, kuris naudojimui bus patogesnis.. dar reiks susirasti bendraminčių, kad irgi užmestų akį.. Suplanavau, kad per dieną paruošiu iki 10 žodžių. Kai Surinksiu kokius 300, pradėsiu dėlioti pateikimo struktūrą. Net gaila, kad niekas nesupranta, kaip tai yra įdomu :D

Šiandien kaip tik susiradau visą jūrą literatūros anglų ir rusų kalbomis, kuria iš esmės ir remsiuosi ruošdama žodžių aprašymus. Galvojau, jog ir lietuvių kalba ką nors pavyks rasti, bet kad Linkomanija užlūžo.. tikiuosi, kad neilgam. Kitaip teks vilktis į biblioteką, o aš ir taip mažai turiu laiko :D

Jau ir taip pakankamai čia pasigyriau, tačiau dar noriu pašnekėti apie vieną dalyką, kuris kainuoja apie 700 eurų. Vertimų programų entuziastai jau turėjo suprasti, jog kalbėsiu apie Trados. Piratai nesnaudžia, ir jau galima išbandyti 2015 metų versiją. Aš šiam reikalui parsisiunčiau ne pačią programą, o jos naudojimosi vadovą, nes aklai bandyti dirbti su šia programa yra tas pats, kas bandyti miegoti ant lubų, gal ir įmanoma, bet tikrai nepatogu. Na, ir kita vertus, jei jau net organizuojami Trados naudojimo kursai, paskaityti vadovą tikrai nepakenks. Mėgėjams, dvejojantiems ar šiaip konservatyvių pažiūrų (šėtono išmislas tas Tradosas! Kam gi duota galva ant pečių!) vertėjams papasakosiu, koks gi gėris vis dėlto tai yra.

Iš esmės darbas vyksta hotkeys pagalba. Aš visada skirsčiau žmones į kopijuojančius informaciją pelyte ir ctrl+c - ctrl+v :D Jei atvirai, man pirmųjų netgi gaila.. kiek laiko jie sugaišta.. Dėl to Trados valdymo sistema yra tiek ištobulinta, kad praktiškai viską galima atlikti su "karštujų" klavišų (įdomu, ar tiktų lietuviškas variantas "karštukas?" Čia ale karštas mygtukas :D Nors man kyla asociacijos su karšinimu.. ) pagaba, kas labai palengvina ir paspartina darbą.

Kitas labai svarbus dalykas - duomenų bazės, kurias galite ne tik patys pildyti, bet net ir parsisiųsti iš kitur. Mačiau, net IATE kažką tokio turi :D Kiek internete išmėtytų bazių turinys yra patikimas, jau kitas klausimas, tačiau jį visada galima susiredaguoti pagal save atliekant vertimus. Aš seniau maniau, kad duomenų bazė kaupiasi tik verčiant, tačiau paaiškėjo, jog ir pats Trados naudotojas gali sau paprasčiausiai "įsimesti" reikiamus terminus, susikurti atskiras duombazes ir jas pasirinkti verčiant atitinkamą tekstą. Galima viską atlikti rankiniu būdų arba importuoti Excel failą su informacija. Na, tam atlikti reikia truputį paburti, tačiau tai yra greičiau, nei kad perrašyt viską ranka :D

Tačiau be viso šito, ką šiaip iš esmės ir turėtų atlikti už tokią kainą įsigyjama programa, mane labiausiai sužavėjo gauto teksto analizė. Aišku, daug kas priklauso dar nuo to, kokiu formatu tą tekstą gavote.. Tačiau apsimeskime, jog gyvename idealiame pasaulyje, ir mes gauname užsakymus tvarkingame MS Word dokumente. Jūs paimat tą failą ir perleidžiate per Trados analizės sistemą, kuri netrukus jums pateiks visą svarbią statistiką.

Ties čia noriu atkreipti dėmesį, jog Trados turi Translation Memory ir Termbase. TB yra būtent pasirinkta duombazė su žodžių vertimais, TM yra segmentų kaupykla. Pavyzdžiui, jei kažkada vertėte frazę "Aš rūkiau žolę", ir naujai gautame tekste bus toks pats sakinys, TM jums pasiūlys iš karto išversti tą sakinį taip, kaip buvo verstas anskčiau. Jei pageidaujate tą sakinį išversti kitaip, jūs tai galite padaryti ir net išsaugoti naują variantą.

Grįžtam prie analizės. Analizė pateiks svarbią informaciją, kiek žodžių programai yra žinoma, kiek sakinių ar junginių ji jau pažįsta. Taip jūs galite realiai įvertinti ir laiką, kiek maždaug užtruktumėte versdami gautą tekstą. Ypatingai tai yra labai patogu, kai yra daug pasikartojimų.

Užsienyje, kur Trados vertėjams yra kaip duona kasdieninė, vertimų biurai tokias analizes patys atlieka ir duomenis siunčia vertėjui, mat kuo daugiau teksto programa atpažįsta, tuo mažesnis tarifas, kadangi vertimų biurai dalinasi duombazėmis su savo vertėjais. Tačiau mes gyvename Lietuvoje, ir kol kas apie tokį dalyką girdėti neteko, tad naudojant Trados išmintingai galima laimėti daug laiko ir nemažai pinigų :)

Tik kiek turi vertėjas gauti užsakymų, kad jam tas Trados atsipirktų? Aš čia ne taip seniai sumąsčiau, jog reikia įsigyti legalų MS Ofisą, mat po paskutinio vertimo supratau, kad su nemokama Office Libre toli nenukeliausiu. Pasižiūrėjau, kad ir kainos nesikandžioja, o juk MS Ofisas yra pagrindinis darbo įrankis, tad būtų visai gražu susimokėti už tai, kas neša tau pinigus. Kadangi jo kaina metams dabar yra 69 eurai, tad ir atsipirkt jis man turi jau per mėnesį. Ko nepasakyčiau apie Trados. Aišku, Trados nusiperki ir turi jau ne metus, tačiau vis reikėtų nusipirkti "upgrade", kurie jau žymiai pigesni, tačiau vienu metu pakloti sumą, kur aš ir per mėnesį negaunu, kažkaip skauda. Pagalvojau, kad įsigyčiau šį žvėrį, jei pradėčiau uždirbti po 200-300 eur per mėnesį vien iš vertimų.

Taip kad dabar kol kas paskaitysiu naudojimosi vadovą, o tada jau bus galima išmėginti bandomąją versiją. Aišku, per mėnesį nieko ten per daug nenuveiksi, tačiau įdomu pažiūrėti patį veikimo principą, kiek tai patogu ir efektyvu. Tai tiek šiam kartui :D

p.s. žmonės, nu nebūkit begėdžiais, gana reklamuoti vertimo biurus prisidengdami komentarais, šitas tinklaraštis ne komercinės paskirties :D