Gėda, gėda, gėda

Gėda vertėjui dėl nekokybiško vertimo, gėda leidyklai dėl redaktoriaus neturėjimo. Bet visų didžiausia gėda leisti knygą, kurios vertimas yra atliktas ne iš originalo kalbos. Mažas nuostolis, jei kalba eina apie šaldytuvo instrukciją, tačiau visai kitas reikalas, jei kalbame apie grožinę literatūrą.

Taigi. "Kitos knygos" išleido mokslinės fantastikos rašytojo Liu Cixin knygą "Trijų kūnų problema".  Bėda ta, kad knyga versta ne iš kinų, bet anglų kalbos. NEPIRKIT ŠIOS KNYGOS. TAI YRA SUROGATAS, O NE KNYGOS VERTIMAS. Vertimas iš originalo kalbos jau ir taip daug ką atima iš skaitytojo, tad įsivaizduokit, ką jūs gaunate, kai skaitote vertimo vertimą. Pamenat, buvo tokia laida "Baimės faktorius". Rodė užduotį, kur senos moterys kramtė mėsą, iš ko paskui darė kotletus, ir dalyviams reikėjo valgyti juos šviežiai sukramtytus. Štai ką jūs gaunate skaitydami tokį vertimą.

Kažkas (neprisistatęs asmuo iš internetų) pareiškė, jog taip yra todėl, kad autorius bendradarbiavo ruošiant vertimą į anglų kalbą, ir ale kažką kažkiek pakoregavo vakariečių kultūrai (įtariu, kalba eina apie paaiškinamąsias išnašas, kurios yra tiesiog būtinos, jei nepriklausai tai kultūrai ir nežinai svarbių Kinijos istorinių įvykių, ar paprasčiausiai neišmanai kalbos ypatumų), bet ar tai priežastis versti knygą ne iš originalo kalbos? Rimtai? Suprasčiau, jei kalba būtų tiek egzotiška, jog neturėtume tinkamų specialistų, bet juk turim.

Su atvira pašaipa žvelgiam į sovietmečio vertimus, atliktus iš rusų kalbos (nes elementariai nebuvo kaip gauti originalą), tad kaip turime vertinti tokius leidyklų sprendimus šiandien? Ir vertėją pateisinčiau tik tuo atveju, jei vertimų fronte badas, reikia kažkaip uždirbt ant duonos. Bet kokiu atveju tai yra skaitytojų apgaudinėjimas ir didžiulis liūdesys dėl tokios puikios knygos, nes vertimo iš kinų kalbos dabar tikrai nebeturėsim. Puoselėju viltį, kad bent jau kitos dalys nebus verčiamos.

"Nauja sargyba" - kaming sūn...

Rašau šiaip iš esmės ne dėl to, kad turėčiau kažką protingo pasakyti, ar papasakoti kokią įdomesnę situaciją, susijusią su vertimais, kiek pasigirti. Po įkyrių įkalbinėjimų sutikau išversti Lukjanenko „Naują sargybą“. Įkalbinėjo mane pažįstamas, kuris yra didelis šios serijos gerbėjas. Šiaip ilgai laužiausi dėl to, kad norėjau išversti visai kitą knygą, bet kadangi jau gerokai užmečiau tos kitos knygos vertimą, pagalvojau, ko gi iš tikrųjų neišvertus „Naujos sargybos“?

Jau baigiu išversti penktadalį šios knygos, o sekasi žymiai lengviau, nei įsivaizdavau. Net su redagavimu neturėtų kilti kažkokių problemų. Iš tikrųjų net savotiškai jaučiu kažkokį nusivylimą.. Tikėjausi daugiau galvosūkių.. Tiesa, vienas pasitaikė toks įdomesnis apie kurį ir papasakosiu.

Žodžiu, užstrigau ties žodžio „сущность“ vertimu. Situacija tokia: yra Šviesieji, ir yra Tamsieji. Na, ir jie kaip ir kovoja tarpusavyje. Tačiau yra dar ir trečioji pusė – Inkvizitoriai, kurie susideda iš tų pačių Šviesiųjų ir Tamsiųjų, tik kažkada susivokę, jog iš tikrųjų abi pusės kovoja dėl vieno ir to paties. Ir kai juos paverčia Inkvizitoriais, jų aurą aptraukia tokia pilkuma, kad nesimatytų, ar tas Inkvizitorius priklausė Šviesiesiems ar Tamsiesiems. Stiprus magas gali pažiūrėti pro tą pilkumą ir pamatyti Inkvizitoriaus „сущность“. Tapimas Inkvizitoriumi tavęs nepakeičia, tu vis tiek iš tikrųjų išlieki arba Tamsusis, arba Šviesusis. Ir man iki skausmo norėjosi versti šį žodį kaip „prigimtis“. Taip sakant, nei pareigos, nei pilkuma Inkvizitorių prigimties nepakeičia, tačiau prigimtis čia netinka, nes tie Kiti negimsta Šviesiaisiais arba Tamsiaisiais, jie jais tampa. Neinicijuotas Kitas vienodai yra linkęs tapti tiek Šviesiuoju, tiek Tamsiuoju, ir viskas priklauso tik nuo aplinkybių, koks jis taps žengęs į Sutemas. Jei tu esi laimingas ir koks nors dar įsimylėjęs, tai jokių abejonių, jog tapsi Šviesiuoju, jei tau nesiseka ir šiaip esi piktas, keliausi Tamsiųjų pusėn. Nors tame yra savotiškų logikos keblumų, bet čia ne esmė.. Taip kad beliko „сущность“ versti kaip esybę. Kaip ir nėra ko ginčytis dėl tokio varianto, bet kažko jame trūksta..

Dar galvą suku dėl „Metro 2035” padėties Lietuvoje. Novelita kažkodėl ignoruoja užklausas dėl šios knygos, nors teko girdėti gandus, jog vertimas pasirodys pavasarį ar vėliausiai vasarą.. Dabar gi jau ruduo. Tai sumąsčiau, kad jei išvertus „Naują sargybą“ dar nebus pasirodęs „Metro 2035” vertimas, tai apsiimsiu ją išversti, nes taip pat turiu zyziančių ir nekantraujančių pažįstamų, kurie labai nori sužinoti, kuo viskas baigėsi. Aišku, tai bus labai nedėkingas vertimas, kadangi knygos mintį supras vienetai, tad galiu sulaukti labai piktų atsiliepimų :D Bet čia jau nesvarbu..

Aną kartą net susimąsčiau, jog būtų galima parašyti apie Lietuvos Metro 2033. Lietuvoje tokio nėra, bet juk niekas nedraudžia susigalvoti? Dar vienas bendramintis siūlė rašyti ne apie Metro, o Kaune esančius fortus.. apjungus juos visus į vieną.. Realiai labai intriguojantis reikalas. Net širdį spaudžia, kaip iki šiol mūsų fantastai nesugalvojo tokio dalyko?