Rodomi pranešimai su žymėmis patarimai verčiant. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis patarimai verčiant. Rodyti visus pranešimus

2019 m. vasario 9 d., šeštadienis

AutoHotKey arba tiesiog wow

Esate kada nors gyvai matę iliuzionisto pasirodymą?  Po šiandienos galiu pasakyti, jog aš tikrai mačiau.. Šiandien Kauno kolegijoje vyko paskaitėlė apie AutoHotKey panaudojimą asmeniniais tikslais ir vertime. Ir tai buvo kažkas nerealaus. Ketindama dalyvauti paskaitoje, tikėjausi, jog išmoksiu susiprogramuoti lengvai pasiekiamą @ simbolį, bet sužinojau žyyymiai daugiau.
Taigi.. kas ten per dalykas? Bandysiu paaiškinti blondiniškai, nes aš tikrai nesu programuotoja, tad jei nusišnekėsiu, nekreipkit dėmesio. Taigi.. visiems puikiai žinomi spartieji klavišai ctrl c, ctrl v, ctrl f ir t.t. Tai čia panašiai, tik dar šustriau. Žodžiu, tai yra nemokama mažutė programėlė, kurios dėka galite palengvinti sau gyvenimą. Pavyzdžiui, jūs verčiate kokį nors ilgą ir nuobodų tekstą su pasikartojančiomis ilgomis ir nuobodžiomis sąvokomis. Pavyzdžiui, finansinė išvestinė priemonė (net dabar ašaros akyse kaupiasi..). Ir va, įsivaizduokit sau tokią galimybę, jog rašant šitai jums tereikia parašyti kokį "pfi", ir tekstas akimirksniu atsiduria, kur ir priklauso. Maža to, dar ir panaudojant teisingą linksnį? Kas tai per magija? Tikri šėtono pramanai. Žodžiu, jūs parašote skriptą šiai sąvokai su visais galimais linksniais ir užkoduojate hotkey "pfi". Na, gal ne pfi, gal kokį kitą, kuris jums būtų patogesnis. Bet esmė tame, jog vienu ar kelių mygtukų paspaudimu jūs sutaupote marias laiko.
Arba.. verčiant aptinkat nematytą sąvoką, ją kopijuojate, atsidarote naršyklę, kopijuojate į paiešką.. o parašius skriptą jums užtektų tik pažymėti tą dalį teksto ar žodį, kuris jums neaiškus, o tada kokia nors jums patogi hotkey kombinacija. Ir vualia.
O dabar įsivaizduokite, kad naudojatės kokia nors programa žodynu. Su atitinkamu skriptu ir hotkey kombinacija jums ne tik atsidaro koks anglonas, bet jau net ir rodo norimą rezultatą - ieškotą žodį. To dar negana? Ok, tą patį galima pasidaryti ir su online žodynu :D O gal jums nusibodo rašyti tuos pačius šabloninius atsakymus ranka? Atsakykite automatu vos kelių mygtukų paspaudimais. Ir tai tik žiedeliai.
Programavimas pats nėra sudėtingas, reikia tik atidumo ir loginio mąstymo. Arvydas sakė, jog šios programėlės help'as labai išsamus, o ir daug ką galima pasigūglinti. Iš tikrųjų ši programėlė yra tai, ką aš vadinu genialiu paprastumu. Ką ketinu su ja pasidaryti? Visų pirma, pasidarysiu prieinamą @ simbolį. Tuomet šauktuką, kad nereikėtų keisti kalbos. Tuomet galvoju, reikia pasiruošti automatinį pranešimą potencialiems užsakymams iš random skelbimų, kad nereikėtų eilinį kartą rašyti iš naujo, kad verčiu tą ir aną, vertimo kaina tokia ir tokia. Na, o kuo greičiau pateiki tokią informaciją, didesnė tikimybė greičiau gauti užsakymą :D Dar pasidarysiu staigią paiešką per rulit.lt puslapį, staigią info paiešką chrome. Tuomet galbūt staigų tinklaraščio įrašo kūrimo atsivertimą. Tada dar, įtariu, reiks įdarbinti IATE ir EUR-Lex. Dar reiks pamintyti apie kitas programas ir funkcijas.
Pamąsčiau, jog būtų žiauriai šaunu, jei apie tai būtų išleista kokia knygutė.. tada pamąsčiau, jog dar geriau būtų, jei būtų išleista knygutė, skirta vertėjams. Taip sakant, triukai su AutoHotKey būtų tik atitinkamas knygos skyrius. Toks dalykas būtų labai naudingas Lietuvos būsimiems ir esamiems vertėjams, tačiau supratau, jog vis tik rinka per maža, ir nelabai verta tokiu atveju orientuotis, pavyzdžiui, į aukštąsias mokyklas. O tada patyriau nušvitimą. Galima parašyti knygą apie frilansinimą. T.y. kokia pusė knygos būtų apie patį frilansinimą, kas tai yra, su kuo valgoma, kas gali frilansint, kokios rizikos, kaip bendrauti su klientais, atsakomybės suvokimas, reklama ir daugybė daugybė dalykų, kurie iš esmės vienodai svarbūs bet kokios srities frilanseriams. O kita knygos dalis galėtų būti jau sukonkretinta: vienas skyrius kokiems dizaineriams, kitas fotografams, trečias kokiems nors turinio kūrėjams ir vertėjams, dar kažkas meno dirbinių kūrėjams ir t.t. ir pan. Ir kiekviename tame skyrelyje būtų galima pasikapstyti po atitinkamas smulkmenas su patarimais ir perspėjimais. Grįžtant prie AutoHotKey, tai šią programą tikrai gali pagal savo poreikius naudoti bet kas, nebūtinai vertėjai. Tikiu, jog kiekvienas tyliai pasvajoja apie kokią tai funkciją, kurią norėtų turėti. Tai štai.. būtų tokia universali ir konkreti knygelė kiekvienam - dvejojančiam žengti žingsnį ir jau esamam frilanseriui. Reikia šitos minties nepamesti :D
O čia biškis reklamos geram žmogui :D
Arvydo puslapis su išsamesne ir protingiau išdėstyta informacija :)

2017 m. vasario 15 d., trečiadienis

Nora Gal' - genialu tai, kas paprasta

Kaip jau minėjau praeitame įraše, dabartinis bus skirtas Noros Gal’ išskirtiems „teksto gerinimo būdams“. Greičiausiai dauguma patarimų nieko nenustebins, bet o gal čia apsilankys toks pat geltonsnapis žmogus, dirbantis su žodžiu, tad tikrai tikiu, jog šie vertimų „life hacks“ pasirodys visai naudingi :D
  • Tarptautinį žodį pakeisti gimtuoju
Štai islandai ypatingai rūpinasi savo kalbos švara, ir savo kalboje turi atitikmenį vos ne kiekvienai svetimybei ar skoliniui. Kitas klausimas, kiek jie tuos dirbtinai sukurtus žodžius vartoja.. Iš esmės lituanistai taip pat nesėdi rankų sudėję, tik kad jų vargas kitą kartą būna tiesiog išjuokiamas.. nors kartais žodis visai sėkmingai prigyja, kaip antai asmenutė :D O kalbant bendrai, tai natūraliu būdu atsiradęs žodis praktiškai visada bus geresnis už svetimą. Pabandykite patys. Gaudykite šiuos žodžius savo galvoje ir bandykite pakeisti juos lietuviškais. Sakyčiau, labai gera mankšta. Jūsų kalbai tai priduos daug daugiau nei švaistymasis bespalviais ir beskoniais tarptautiniais žodžiais.

  • Mažiau veiksmažodinių daiktavardžių, daugiau pačių veiksmažodžių
Man labai sunku įsivaizduoti akademinį tekstą be šių gyvos kalbos žudikų. Prisipažinsiu, pati iš įpročio dažnai griešinu, tačiau man ir pačiai tokios struktūros niekada nepatiko, nes kaip Nora Gal ir rašė, tekstas nuo to turiningesnis netapdavo. Kam rašyt „protingai“ ir sudėtingai, jei galima parašyti paprastai ir aiškiai? Jei kas nors prieštarauja šiai minčiai, paskaitykite prof. dr. Melnikienės monografiją apie dvikalbius žodynus. Visų pirma, vien dėl to, kad ją privaloma perskaityti visiems, kas dirba su žodynais, o visų antra, Jūs pamatysite kaip nuostabiai autorė dėsto savo mintis be visokių sudėtingų struktūrų. Apie ką eina kalba suprastų net ir nieko bendro su lingvistika neturintis žmogus. Na, o galiausiai, šis patarimas yra būtinas kuriantiems žmonėms. Nori sukurti gyvą tekstą, pirmyn.

Dar trumpai apie aiškią ir suprantamą kalbą. Nora Gal’ pateikė labai gerą pavyzdį iš grožinės literatūros, kai žmogus įkrito į duobę, ir jam buvo numesta virvė. Ir tas nelaimėlis, vietoj to, kad išliptų iš duobės, pradėjo svarstyti, kas gi yra virvė? Taip ir akademiniuose raštuose, reikia kalbėti apie esmę, o ne puošti ją visokiais numirėliais.


  • Atsargiai su įvardžiais
Iš tikrųjų paprastai kalboje mums įvardžių reikia žymiai mažiau nei, pavyzdžiui, anglų ar vokiečių kalbose. Mes turime visą galybę kaitymų, dėl ko mokytis lietuvių kalbą darosi tik sunkiau, tačiau šios ypatybės dėka sėkmingai galime išvengti nereikalingo įvardžių vartojimo. Čia dar galime šiek tiek paliesti vertimo laisvės klausimą, bet apie jį kitame įraše. Vertimo esmė yra perduoti teksto prasmę, ir jei jau netikite manimi, tai patikėkite tais vertimų ir literatūros milžinais, kurie kurdami savo gimtąja kalba niekada nenaudotų tiek įvardžių, kiek mes jų galėtume išversti. Tekstas bus natūralesnis, jei vieną kitą įvardį pakeisime vardu, pareigybe, ar iš viso jais atsikratysime. Kaip suprasti, kada galime atsikratyti įvardžio – jei galima pasakyti tą pačią mintį be įvardžio, reiškia – metam lauk. Šį reikalą taip pat labai naudinga taikyti ir kuriant.

  • Atsikratom neaiškumais
Kalba eina apie žodžius, kurie iš esmės nieko nepasako, o taip pat ir nesuteikia jokių spalvų – figure, thing, situation, to do ir t.t. Tekstas, parašytas anglų kalba, paklūsta anglų kalbos dėsniams, tačiau vertimo esmė perteikti ne kiekvieno žodžio ar net viso sakinio struktūrą, o tai, kas yra sakoma, tad verčiant reikėtų taikyti lietuvių kalbos dėsnius.

  • Kuo tikslesnis žodis, tuo sodresnis ir gyvesnis tekstas bei mažiau klaidų
Jei yra kažkas pabrėžiama, nereikia versti labai/labiau. Labai didelį galima pakeisti į milžinišką, labai baisų į siaubingą, greitą bėgimą į lėkimą išdegusiomis akimis ir t.t. Ir tai jokiais būdais nėra savivaliavimas, arba kaip rusų kalboje yra puikus žodis – отсебятина. Niekas neleistų tokio lietuvių autoriaus knygų, jei jo tekste visur šmėžuotų „labai“, tad ir vertimuose vertėtų naudoti gyvą žodyną. Na, ir apskritai, ar verta minėti, jog visada reikia ieškoti tikslų žodį?

  • Žaidimas su spalvomis
Šį žodžių žaismą, jei taip galima pavadinti, mums dar trečiame kurse atsiuntė vertimų dėstytoja. Iš esmės būtų juokinga, jei nebūtų tiesa :D Ir čia taip pat bus paliestas laisvės klausimas.. ir vėl bus paliesti lietuvių kalbos dėsniai.. mes turime nuostabius veiksmažodžius, kodėl gi jų nepanaudojus? Kodėl vietoj „medžiai buvo žali“ nepasakyti - „medžiai žaliavo“? Na, čia labai vaikiškas pavyzdys, bet tikiu, jog esmę pagavot :D Jei nepritariate šiam teiginiui.. vėlgi.. kas skamba įtikinamiau? Kas labiau kutena vaizduotę? O koks autoriaus tikslas? Užmigdyti nuobodžiu stiliumi ar suteikti kokius tai pojūčius?

  • Mažiau tokių junginių: veiksmažodis + bendratis
Šitai man buvo naujiena. Niekada nekreipiau į tai dėmesio. Ir tik sužinojusi pastebėjau, kaip dažnai naudoju šią struktūrą. Va, Jums dar vienas vaikiškas pavyzdys – jis nori valgyti. Kaip galime pakeisti? Jis alkanas, išbadėjęs, žarna žarną ryja ir t.t. Jaučiate skirtumą? Puiku. Apie tą jausmą plačiau aprašysiu kitoje dalyje :D

  • Ne išnašoms!
Puikiai pamenu, kaip dėstytojai mus barė dėl šio reikalo, nors kartais apimdavo tikra neviltis – kaip, kaip gi išsisukti??? Spėju, reikės ateityje šiam kenkėjui skirti net atskirą įrašą, tad šį kartą tiesiog parašysiu tai, ką parašė Nora Gal – jog tas vertėjas, kuris slepiasi už išnašos, akivaizdžiai parodo talento trūkumą. Žinoma, ji kiek kitaip šią minti išsakė ir daug plačiau, bet esmė išlieka ta pati.

  • Tarmybės ir netaisyklinga kalba
Grožinėje literatūroje toks galvos skausmas pasitaiko ir net labai dažnai. Kas labiausiai priverčia mano kraują užvirti, kai vertėjas ištaiso tą kalbą vertime. Čia jau prisilaikoma tos kvailos aksiomos, jog literatūra turi šviesti skaitytoją, tad ir kalba turi būti taisyklinga, tačiau tokią šventvagystę aš ir vadinu savivaliavimu. Patys pagalvokit, jei koks nemokša visą gyvenimą nematęs nieko toliau savo kaimo, baigęs vos kelias klases ir niekada nelaikęs rankoje jokios knygos, iš kur jam tokiam kalbėti sklandžia literatūrine kalba? Jei žmogus keikiasi riebiais keiksmažodžiais, kokią vertėjas turi teisę sušvelninti juos ar iš viso panaikinti??? Na, bet čia irgi jau vertimo laisvės klausimas. O Nora Gal’ šiuo klausimu pateikia keletą paprastų patarimų – perteikti tarmybę į verčiamą klabą labai sunku, kadangi vienas dalykas yra amerikiečio ranča, brito ferma ir lietuvio ūkis. Patys pajutot, kaip pasikeitė spalvos? Tas galioja ir su tarmybėmis. Jei panaudosime pernelyg tarmišką žodį, galime išvysti nesuderinamus vaizdus – Vingių Joną tarp kaubojų. O šitai vertėjui taip pat yra tabu. Tad palengvinti savo dalią galime keisdami kalbėsenos struktūrą, pridėti netaisyklingų formų „sėsk už vairą“ ir pan. Čia jau kiek išveža Jūsų vaizduotė :D Man belenkaip patinka iš internetų :D

Tai tiek šiam kartui.. o štai kitame įraše aprašysiu, kokios savybės yra būtinos vertėjui :)