Su vertėjų diena :D

Šiandien įvyko man istoriškai žymiai svarbesnis už popiežiaus apsilankymą įvykis – vertėjų susibūrimas Kaune. Pradžioje labai bijojau, jog susirinks daug rimtų dėdžių ir tetų, bet mano baimės nepasiteisino. Dėdžių susirinko ne taip jau ir daug, o ir tie beveik jaunesni už mane. O susirinko mūsų lyg dvylika dūšių. Kažkaip nemaniau, kad bus tiek daug :D bet tikrai smagu, kad taip šauniai pasėdėjom, pabendravom ir gyvai susipažinom. Iš tikrųjų buvo itin malonu pamatyti tuos žmones su kuriais tiek laiko daliniesi mintimis, gandomis ir negandomis. O ypač susitikti su tais žmonėmis, kurie slėpėsi už avatarų (aš šiaip viena iš tų :D).

Ypatingai smagu, jog susirinko tikrai akivaizdžiai kūrybiški, gebantys bendrauti, turintys ką pasakyti žmonės, tad tikrai nebuvo kažkokių nejaukių tylos minučių ar šiaip ko. O diskusijos virė keliais frontais ir taip aktyviai, kad kitą kartą nė nespėji gaudytis, o ką jau kalbėti apie bandymus įsiterpti :D

Kaip jau nutarėm, jokių oficialių dalių nedarėm. Tiesiog susirinkom ramiai sau pasėdėt ir paminėt Šv. Jeronimo dieną. Tačiau šis pasisėdėjimas bent jau man buvo ir švietėjiškas, sužinojau tiek daug visko apie ką gal ir susimąsčius niekada nebuvau. Susibūrimo iniciatorė pasakojo apie vertėjų skirstymą į kategorijas praktiką Norvegijoje. Ir aš jau čia esu rašiusi, jog tai būtų super dalykas, tik va klausimas, kaip jį įgyvendinti pas mus.. na, bet nesiplėsiu. Taip pat daug sužinojau apie pačių vertimo biurų politiką. Na, bent jau vieno biuro. Apie tai, kokia yra situacija, apie tai, kaip klientai nenori mokėti. Apie tai, jog kartais vertėjai pasivagia klientus. Dar kartą įsitikinau, jog šiam pasauliui aš per naivi.

Šiaip, kaip ir priklauso, kolegos noriai dalinosi savo patirtimi apie vertimą žodžiu. Tikiuosi, niekas nesupyks, vieną, man labai patikusią istoriją, vis tik papasakosiu čia. Žodžiu, vertė žmogus, kaip supratau, sinchroniniu būdu iš būdelės. Pranešėjas kalba kalba, ir taip sudėtingai, kad nabagas pats pasimetė ir pasakė: „Nebeprisimenu nuo ko pradėjau“. O kadangi verčiant įvardžiai nėra keičiami, vertėjas taip ir išvertė. Sakė, visa publika į jį atsisuko iš serijos „wtf?“ :D Ir juk neaiškinsi, juk tai pranešėjas taip kalba, o ne vertėjas verčia :D žodžiu, vis pakikenu prisiminus :D Istorijų buvo ir daugiau, bet gal užteks tos vienos.

Nuoširdžiai tikiuosi, jog tokie pasisėdėjimai pasikartos, gal ir dažniau nei kartą per metus.. :D o gal netgi išaugs į kažką daugiau..

Mažų vertimų prakeiksmas

Nekenčiu mažų vertimų. Jie tokie problematiški ir nenaudingi, kad nu gyva tragedija. Juodai nekenčiu. Todėl man visada keista, kai išgirstų, jog žmonėms patinka trumpi vertimai iki 1-2h. Apskritai nemėgstu užsiimti visokiais lempiškais vertimais (čia tokie vertimai, kur būna visokios nerišlios lentelės, krūvos abreviatūrų, santrumpų, ir mažai normalaus teksto) kurių vertė iki 50 eurų.

Tokių vertimų net nesiimu. Nes tas vargas neapsimoka. Verčiant techninį vertimą iš esmės buksuoji tik pačioje pradžioje, kol apsisprendi dėl terminologijos, ir visa ta abra kadabra įgauna prasmę. O su trumpais vertimais? Buksuoji, buksuoji, išverti tą tekstą.. o abra kadabra kaip buvo, taip ir liko. Čia prisimenat, kai per matematikos pamokas mokytoja dešimtą kartą aiškina tą patį per tą patį kokiam nors klasiokui, ir per tuos kartojimus net ir jūs pradedat suprasti, apie ką eina kalba :D tai čia lygiai tas pats. Verčiant trumpus vertimus aš net nepajaučiu to malonumo, dėl ko mane vertimai veža, kai verti ne šiaip tekstą, bet ir įgauni žinias. O su trumpais vertimais tik buksuoji.

Tačiau ir čia yra sprendimas. Ne aš jį sugalvojau. Nusistatyti konkretų įkainį už tekstus, kurie nesiekia minimalaus jūsų lapo apimties. Mačiau, kad kai kurie vertėjai ima po 17 eur, kiti ir po 20. Na, už tokią kainą jau verta valandėlę ir pabuksuot :D

Freelancer: kas tas skubus vertimas ir su kuo jis valgomas?

Tokio absoliutaus įvardinimo, kas yra skubus vertimas, kaip ir nėra. Biurai šią sąvoką traktuoja vienaip, vertėjai vėl kiekvienas savaip pagal galimybes ir patirtį. Kažkada kažkur buvau skaičiusi, jog maždaug keturių A4 formatu lapų vertimas per dieną jau yra skubus vertimas. Tačiau negalima pamiršti, jog vertimas vertimui nelygus.

Vos prieš savaitę gavau pasiūlymą išversti 5 lapų techninį tekstą už varganus 23 eurus. Ir dar vertimui buvo duota nepilna diena (realiai tam, kad suspėčiau išversti laiku, reikėtų darbui paaukoti naktį). Šiaip ten teksto nebuvo daug, tačiau net ir taikant mano minimalų įkainį susidariusiems spaudos ženklams, gautųsi bent jau apie 40-50 eur. Manau, čia tokį tarifą pasiūliusi vertėja, kuri nespėjo versti teksto, vis tik norėjo iš mano vargo dar bent kiek nors minimaliai uždirbti ant mokesčių, o ne tik laiką sutaupyt :D Kaip ten bebūtų, skaitant kolegų komentarus fb grupėje apie skubius vertimus, šis vertimas patektų į skubių vertimų kategoriją. Taip pat skubiems vertimams priskyrė praktiškai visus vertimus, kurie turi būti padaryti tą pačią dieną, ir vertimai, kurie reikalingi kitai dienai, o taip pat pateikti vertimui antroje dienos pusėje (ale teks darbuotis naktį). Na, ir žinoma, didelės apimties vertimai per trumpą terminą. Pvz., 50 lapų kad ir nesudėtingo teksto per tris dienas.

Na.. ir pats įdomiausias momentas – tad koks gi turi būti tarifas už skubų vertimą? Vėlgi.. viskas labai individualu, bet iš esmės žmonės teigia, kad tikrai galima reikalauti 50% plius ir net iki 100%. Vienas tik žmogus pasikuklino prašydamas 20-30%. Bet iš esmės dauguma vertėjų buvo labai užtikrinti dėl 50%, o likę procentai iki 100% jau priklauso nuo visų tų subtilybių: vertėjo galimybės, teksto sudėtingumas, užsakovo pageidavimai ir t.t.
Galiu trumpai pasidalinti su jumis tokia gan šmaikščia istorija iš savo patirties. Ne retai gaudau vertimus fb. Užmatau skelbimą, jog reikia vertimo, parašau jiems savo įkainius, o tada jie jau parašo, tinka ar ne. Vienas toks žmogus paprašė vertimo, parašiau jam savo sąlygas su įprasto ir skubaus vertimų tarifais (aš imu 50% plius). Sako, brangu, paieškosiu pigiau. Ir jei atvirai, aš jau net nesipiktinu dėl tokio dalyko. Suprantu, aš žmones, visi norime pigiau. Bet šioje istorijoje kaip niekad tinka pasakymas - skūpus moka dukart. Po kelių dienų nesėkmingų paieškų tas žmogus man parašė, jog sutinka, kad aš išversčiau jo tekstą.. nu ir ką jūs manot? Kol anas ieškojo, kur pigiau, pagal jo pateiktą teksto kiekį ir duotą terminą mano skaitiklis jungia skubaus vertimo tarifą :D žodžiu, aš iš šio žaidimo tik laimėjau, nes pagal mano tuometinį užimtumą jis kaip ir nebuvo toks jau skubus ir pan., bet juk čia mano asmeninis reikalas, ane? Ar aš vis tik pasielgiau negražiai? :D

Freelancer: o kaip su išeiginėmis?

Jau ne kartą minėjau, kad fb vertėjų grupė yra nuostabi. Joje ne tik galima pasitarti su profesionalais dėl reikiamo termino ir naudingo šaltinio, bet ir padiskutuoti apie kokią vertėjų etiką ar net uždarbį. Ir štai viena vertėja užklausė: Ar už darbą savaitgalį ir švenčių dienomis prašote didesnio įkainio? Na, pvz., kai atsiunčia penktadienį ar Kūčių išvakarėse ir prašo padaryti iki artimiausios darbo dienos ar dar plius vieną kitą dieną, bet akivaizdu pagal apimtį, jog teks dirbti ir laisvalaikio sąskaita..

Šiaip man buvo netikėta, jog atsirado toks vertėjas, kuris nuoširdžiai mano, jog tarifas neturėtų būti didesnis. Ir man nuoširdžiai pagailo to žmogaus. Tai, kad žmogus yra laisvai samdomas darbuotojas, visai nereiškia, jog jis turi galimybę visą socialinį gyvenimą sukišti į darbo dienas, tarsi visos darbo dienos jam būtų laisvos. Reikia nepamiršti, jog vis tik vertėjai ne gydytojai, tad draugų ir pažįstamų ratas retais atvejais ribojasi tik su vertėjais, ir tai dar laisvai samdomais. Dažniausiai jų draugai ir artimieji dirba darbo dienomis, o savaitgaliais aktyviai ilsisi. Tad natūralu, jog ir laisvai samdomi vertėjai savo laisvalaikį planuoja atsižvelgiant į artimųjų galimybes.

Kitas klausimas, jei tikrai turi laiko ir noro. Diskusijoje buvo kalbama, jei vertėjas neturi kokio pastovaus darbo, ir vertimų gauna ne daug, tad galima ir nesilaužyt su kaina. Ir atvirkščiai – jei turi darbo pastoviai, planuoji savo laiką darbo dienomis, ir tokiu atveju, jei klientas nori, kad verstumėt būtent jūs – reikalauti didesnio atlygio yra normalu. Tačiau taip pat kolegos ypatingai pabrėžė santykių su užsakovu svarbą. Na, o dėl šventinių dienų atsakymas buvo akivaizdus praktiškai visiems – nesvarbu, jog esi laisvai samdomas darbuotojas, švęsti šventes nori taip pat kaip ir visi, tad šiuo klausimu kolegos buvo net ypatingai kategoriški :D na, šiaip juk logiška. Kiti bijo prarasti klientą paprašę daugiau, bet juk tokiu atveju gaunasi jau savęs negerbimas. Klientas nori kokybiško vertimo, bet reikalauja iš jūsų ne tik aukoti laiką, bet ir tą laiką, kurį norėjote skirti artimiesiems, tad visai normalu be jokių užuolankų pasakyti, jei nesutinka su tarifu, sėkmės jam ieškant kito, atsiprašant, durnelio, kuris visus planus iškeis į darbą už standartinį tarifą.

Kas man labiausiai patiko, jog vertėjai pasidalino ir galimais sprendimais. Vienas toks, kuris man patiko labiausiai – pratęsti terminą. Tarkim, jums parašo penktadienį, kad vertimas būtų paruoštas pirmadienį. Jūs galite paprašyti didesnio įkainio, arba papildomų kelių dienų už standartinį įkainį. Vertėja sakė, jog biurai dažniausiai sutinka prailginti terminą.

Dar buvo iškeltas klausimas, kiek tas tarifas turi būti didesnis. Ties šiuo momentu mes gražiai pereinam nuo laisvadienių iškovojimo iki skubių vertimų apie kuriuos parašysiu kitą kartą :D