Kolegos ir kolegai - su švente :))

Kai pradėjau pildyti šį tinklaraštį, apie vertimus lietuviškame internete buvo rašoma mažokui. Šiandien gi vertėjai būriuojasi įvairiuose socialiniuose tinkluose, kurdami tam tikrą bendruomenę. Mačiau, vienas vertimų biuras net vertėjų kursus organizuoja. Bet ko visame tame man trūksta. Nepaisant visos tos gausos - turinio vertė itin menka. Kaip tik šventės išvakarėse raudojau Dilgėlei, kad liūdna, jog sunku organizuoti diskusijas apie vertimus, jei kalba neina apie konkretaus iš konteksto išrauto žodžio vertimą.

Štai ir šiandien viena grupė sveikino su vertėjo diena ir savo sveikinime padarė dvi klaidas. Net neguodžia, jog pasveikinimas 2016 metų.

Taip pasveikinti vertėjus galėjo tik žmogus, nesusipažinęs nei su vertimo teorija, nei su leksikografijos pagrindais. Laikas jau deginti mitą apie pažodinio vertimo blogybę. Pažodinis vertimas yra taikomas žymiai dažniau nei suvokia patys vertėjai. Elementarus pavyzdys: pelėda. Kaip jūs versite pelėdą į anglų kalbą? Kaip owl ar mice eater? Taigi. Ar mes verčiame žodžių reikšmes ar morfemas? Taigi, pamorfemis vertimas yra baisu, jei mes verčiame tekstą. Tai yra etimologų darbas, kurie tiria pačią kalbą ir jos vienetus. Kitas pavyzdys: dreiundzwanzig. Negi atsirastų toks neadekvatus vertėjas, kuris vers trys ir dvidešimt? Net taip peikiamas Google Translate taip neišverstų. Bet juk yra reikšmė 23. Ir ji yra tiesioginė. Katinas miega - Кот спит. Absoliučiai pažodinis vertimas. Ar jis blogas/klaidingas/netinkamas? Pažodinis vertimas yra strategija, įrankis, būdas. Ne jis yra blogas, jei vertėjas jį taiko ne vietoje ir ne laiku. Taigi ne, pažodinis vertimas nėra prasto vertėjo sinonimas.

Dėl vertimo žodyninės reikšmės mes matome ką? Jau ne kartą mano čia iškeltą problemą - žodynai yra statiški ir nelankstūs. Žodžių reikšmės su laiku sensta, nyksta, keičiasi vietomis. Ir žodis versti šiuo atveju to puikiausias pavyzdys. Atsiverčiam mano taip mylimą tekstyną, įvedam šį žodį ir paskrolinam, ką mums randa? Peržvelgiau vos 30 sakinių, iš kurių trečdalyje atvejų kalbama apie vertimus mums visiems labiausiai suprantama prasme. Tuomet daug atvejų su kaltės ir kalnų vertimais. Taip pat medžių vertimu tiesiogine prasme. Štai taip. Žodynas turi būti interaktyvus padaras. Reikšmės turi kaitaliotis atitinkamai pagal vartoseną. Taigi ne, dabartinėje lietuvių *KALBOJE* mums miela reikšmė nėra 11 vietoje.

Vertėjų dienos proga Kauno kolegija (apskritai labai simpatizuoju šiai kolegijai, ji tokia friendly vertėjams) organizavo online paskaitą apie mašininį vertimą, kurią skaitė Egidijus Zaikauskas. Jei taip labai nuoširdžiai, manau, Zaikauskas rašo įdomiau nei pasakoja, kita vertus, galbūt tema tokia nedėkinga ir labiau tinkanti pirmos pakopos studijų antrakursiams-trečiakursiams. Nepaisant mano asmeninių preferencijų, paskaita buvo gan populiari, prisijungė net 100 klausytojų. O bet tačiau, joje mažai buvo pasakojama apie tai, ko nebūtų galima perskaityti (dėmesio) 2006 metų straipsnyje. Beklausant paskaitos dar šmėkštelėjo mintis - na, ką galima pasakoti apie mašininį vertimą, kai dalis prisijungusių vertėjų net nemoka išjungti kameros ir garso :D Tiesa, buvo žadėta, kad įkels paskaitos įrašą, tad pasistengsiu čia įkelti nuorodą, jei nepamiršiu.

[Nepamiršau, štai nuoroda.]

Ir dar vienas momentas, kuriuo noriu pasidalinti: konferencija, kuri vyks Kauno kolegijoje nuotoliniu būdu. Kol kas pati visai kaip ir noriu joje sudalyvauti. Jau pavasarį norėjau, bet dėl žinomų priežasčių ji buvo atšaukta. Dilgėlė man net mandrą temą sugalvojo, bet po Zaikausko paskaitos supratau, kad iš esmės nieko naujo nepapasakosiu, tad gal ką nors papasakočiau iš savo baigiamojo darbo tyrimo. O gal ir ne. Žodžiu, žiūrėsma :D

----------------------

*suprantu, kad kalba ir žodynas nėra tas pats, tad ir neklaidinkim vieni kitų pasenusia informacija

Su vertėjų diena :D

Šiandien įvyko man istoriškai žymiai svarbesnis už popiežiaus apsilankymą įvykis – vertėjų susibūrimas Kaune. Pradžioje labai bijojau, jog susirinks daug rimtų dėdžių ir tetų, bet mano baimės nepasiteisino. Dėdžių susirinko ne taip jau ir daug, o ir tie beveik jaunesni už mane. O susirinko mūsų lyg dvylika dūšių. Kažkaip nemaniau, kad bus tiek daug :D bet tikrai smagu, kad taip šauniai pasėdėjom, pabendravom ir gyvai susipažinom. Iš tikrųjų buvo itin malonu pamatyti tuos žmones su kuriais tiek laiko daliniesi mintimis, gandomis ir negandomis. O ypač susitikti su tais žmonėmis, kurie slėpėsi už avatarų (aš šiaip viena iš tų :D).

Ypatingai smagu, jog susirinko tikrai akivaizdžiai kūrybiški, gebantys bendrauti, turintys ką pasakyti žmonės, tad tikrai nebuvo kažkokių nejaukių tylos minučių ar šiaip ko. O diskusijos virė keliais frontais ir taip aktyviai, kad kitą kartą nė nespėji gaudytis, o ką jau kalbėti apie bandymus įsiterpti :D

Kaip jau nutarėm, jokių oficialių dalių nedarėm. Tiesiog susirinkom ramiai sau pasėdėt ir paminėt Šv. Jeronimo dieną. Tačiau šis pasisėdėjimas bent jau man buvo ir švietėjiškas, sužinojau tiek daug visko apie ką gal ir susimąsčius niekada nebuvau. Susibūrimo iniciatorė pasakojo apie vertėjų skirstymą į kategorijas praktiką Norvegijoje. Ir aš jau čia esu rašiusi, jog tai būtų super dalykas, tik va klausimas, kaip jį įgyvendinti pas mus.. na, bet nesiplėsiu. Taip pat daug sužinojau apie pačių vertimo biurų politiką. Na, bent jau vieno biuro. Apie tai, kokia yra situacija, apie tai, kaip klientai nenori mokėti. Apie tai, jog kartais vertėjai pasivagia klientus. Dar kartą įsitikinau, jog šiam pasauliui aš per naivi.

Šiaip, kaip ir priklauso, kolegos noriai dalinosi savo patirtimi apie vertimą žodžiu. Tikiuosi, niekas nesupyks, vieną, man labai patikusią istoriją, vis tik papasakosiu čia. Žodžiu, vertė žmogus, kaip supratau, sinchroniniu būdu iš būdelės. Pranešėjas kalba kalba, ir taip sudėtingai, kad nabagas pats pasimetė ir pasakė: „Nebeprisimenu nuo ko pradėjau“. O kadangi verčiant įvardžiai nėra keičiami, vertėjas taip ir išvertė. Sakė, visa publika į jį atsisuko iš serijos „wtf?“ :D Ir juk neaiškinsi, juk tai pranešėjas taip kalba, o ne vertėjas verčia :D žodžiu, vis pakikenu prisiminus :D Istorijų buvo ir daugiau, bet gal užteks tos vienos.

Nuoširdžiai tikiuosi, jog tokie pasisėdėjimai pasikartos, gal ir dažniau nei kartą per metus.. :D o gal netgi išaugs į kažką daugiau..

Šv. Jeronimo diena - Vertėjų diena - Rugsėjo 30

Šv. Džeromas - kai tingisi versti..

Sveiki, kolegos ir kolegai! 
Teisingai, gerb. vertėjai, kreipiuosi į Jus, jei tokie skaitot mano tinklaraštuką.

Šis įrašas bus itin trumpas. Visiems žinoma apie Šv. Jeronimo dieną, kuri būna rugsėjo 30. Taigi.. fb vertėjų grupėje susirinkusi kompanija simboliškai šią dieną pamini savo rate.. kaip supratau, iki šiol tokie paminėjimai vykdavo tik Vilniuje, tačiau šiais metais kelių vertėjų iniciatyva buvo nuspręsta pasisėdėti ir Kaune. Rinksimės 30 dieną kažkur senamiestyje, tad jei bus norinčių daugiau vertėjų prisijungti, papaišykit į fb grupę Vertėjai arba man el. paštu verciuvadinasiesu@gmail.com, atsiųsiu tikslesnę informaciją :)

Iki susimatymo!

p.s. nauji įrašai apie vertimus coming soon.. :D

Su vertėjų diena!

Sveikinu visus, pradedančiuosius ir patyrusius su šia nuostabia švente :) Aš gi galiu pasigirti tuo, kad įsigijau naują kompiuterį, kuris padės man sparčiau dirbti ir siekti geriausių rezultatų ne tik vertimų srityje :) Na, tai tiek ir tenorėjau, pasveikinti ir pasigirti :D Iki kito karto :D

Rugsėjo 30 - tarptautinė vertėjų diena!

Šiandien turbūt bus vienas iš tų retų atvejų, kai rašau "į temą", t.y., įrašas bus ypatingai apie vertimus. Ir ne šiaip vertimus, o būtent grožinės literatūros.

Manau, būtų sunku rasti tokį vertėją ar vertimams prijaučiantį filologą, kuris nežinotų Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS). Jie turi savo tinklapį (nors kas šiais laikais jo neturi), kuriame skelbia įvairią naudingą informaciją bei skelbia konkursus. Jame ketinu dalyvauti ir aš. Konkurso taisyklės elementarios: reikia išversti tam tikrą ištrauką į kitą kalbą. Aišku, ten yra nurodyti tam tikri kriterijai, bet koks konkursas be jų neapsieina?

Su vertėjų diena, kolegos :D 

Konkurso nuoroda: LLVS konkursas