Freelance: atsiskaitymas - prieš ar po?

Atsiskaitymai.. atsiskaitymai.. ko gero antras pagal jautrumą klausimas po įkainio. Jau esu rašiusi apie tai, kiek laiko suteikiama atsiskaitymui ir pan., tad nesikartosiu. Šios dienos įrašą įkvėpė nesmagi diskusija apie vieną atvejį, kai viena vertėja paskelbė apie vieną nesąžiningą užsakovą. Darbą vertėja atliko, o atsiskaitymo nesulaukė. Taigi. Pažvelkim į šią situaciją ne konkrečiai, o bendrai.

Vienas itin kategoriškas kolega užmėtė vertėją akmenimis vien už tai, jog ji nesivadovavo „sveika nuovoka“ ir nereikalavo avanso už darbą. Ir dabar gaunasi jai nėra ko ašarot. Šis kategoriškasis kolega jau kaip „tėve mūsų“ (įtariu, jis kompe išsisaugojęs šabloną turi) amžiais spamina tą pačią žinutę: reikalauti avanso ar viso apmokėjimo iš anksto, ir darbo imtis tik nuo apmokėjimo gavimo, o jei klientas nesutinka, tai su juo ir atsisveikinam. Aš nesakau, jog tai kvailas modelis, nesakau, kad neveiksmingas, bet jis nėra vienintelis.

Aš pati, kaip ir daugelis nusvilusių vertėjų, nesicackinu su visokiais avansais. Galbūt ir man vieną dieną tai kirs per kišenę. Bet kol to nenutiko, man yra patogu taip, kaip yra. Atsiskaitymo klausimu esu lanksti. Smagu, jei atsiskaito greitai po užsakymo įvykdymo, bet tikrai nematau tragedijos, jei atsiskaitymas vėluoja. Svarbiausia, kad užsakovas nesislapsto ir pats apie save primena.

Taigi.. kažkas pasakytų, jog pirmas modelis yra efektyvesnis, ir, ko gero, būtų teisus, tačiau pirmasis modelis nėra teisingesnis už antrąjį. Šiuo konkrečiu ir kitais atvejais, kai nėra atsiskaitoma su paslaugos teikėju, nėra kaltų. Yra tik pusė, kuri elgiasi nesąžiningai. Visiškai nesvarbu, kada buvo susitarta atsiskaityti – prieš ar po. Atsiskaitymas už suteiktą paslaugą turi būti įvykdytas. Deja, kategoriškasis kolega neatsakė į analogišką klausimą, jei pirkėjas perka paslaugą, sumoka avansą, o paslaugos taip ir negauna. Tai kaip tada gaunasi? Klientas asilas, kad mokėjo pinigus? Aišku, kad ne. Tėra tik nesąžininga pusė.

Kaip ir visada, negaliu jums pateikti teisingo atsakymo šiam galvosūkiui. Kiekvienas vadovaujasi savo sąžine ir savo prioritetais.

Freelance: kaip pakelti įkainį?

Užsakovas turėtų pradėti springti iš pasipiktinimo, nes nu kodėl tokios nereikšmingos paslaugos kaip vertimai kaina turėtų kilti? Kainą reikia tik mažinti ir ne kitaip, o prie lito buvo geriau. O jei rimtai, manau, visiems daugiau ar mažiau teko susidurti su užsakovais (ką jau čia slėpsi, vertimo biurai irgi eurais nesišvaisto, ir tam yra savaime suprantamų priežasčių), kurie išgirdę jūsų įkainį pasakė, jog ieškos kur pigiau. Niekas nenori permokėti. O dar už tokią neaiškią paslaugą kaip vertimai. Esame skurdi šalis, ir mokėti už kokybę dar nenorime, maža to, net ir nesuprantame, jog už ją reikia mokėti.

Ir faktas, jog visada atsiras vergų, kurie atliks tą patį vertimą už grašius, ir nebūtinai nekokybiškai. Ir taip mažai vertėjas paims ne todėl, kad jis verčia super greičiu, ar jam smagu gauti mažiau, tiesiog už visų šių dalykų slepiasi daugybė nepalankių aplinkybių. Kartais negali sau leisti būti išrankiam ar itin reikliam, ypač jei dar neturi užsidirbęs atitinkamos reputacijos, taip pat visos tavo pajamos priklauso nuo vertimų. Ne kas iš to profesinio orumo lieka, jei per mėnesį gauni išversti kelis lapus už 20 eurų, o valgyt kažką reikia, kai gali sulaukti penkiasdešimties lapų po 6-8 eur. O ką jau kalbėti apie kiekį, jei verti už kokius 3 eurus.

Kaip ten bebūtų, nusipiginti niekas nenori, bet viskas priklauso nuo aplinkybių: ar tu turi pagrindinį darbą ir vertimai tau tik papildomos pajamos/ar tu esi tik frilanseris; kokių finansinių įsipareigojimų turi, kiek tau reikia bendrai pragyvenimui; ar tu esi vienas pats sau/ar turi šeimą; ar verti konkretiems užsakovams/įmonėms/atsitiktiniams klientams; kalbų vertimo kombinacijos, jų gausa, paklausa, raštu/žodžiu ir t.t. ir t.t.

Taigi.. kaip pakelti įkainį ir nenumirti iš bado? Nuskambės banaliai, bet.. praktika, praktika, praktika. Kuo daugiau jūs verčiat, tuo geriau išmanote sritį, kuria užsiimate. Kuo geresniu specialistu jūs tampate, tuo darotės konkurencingesnis. Taip pat nepamirškim ir tokio dalyko, jog su turtingesne praktika darbas atliekamas greičiau dėl ko už tą patį laiką galite uždirbti daugiau.

Taip pat buvo kalbos, jog vertimų biurai švelniai užsimena vertėjams, jog būtų gerai kokį ir magistrą pasibaigt.. taip sakant, vertimų biuras kels savo prestižą, atitinkamai galės kelti įkainius baksnodamas klientus magistro laipsniais, o prie to paties ir jūs galėsite mandagiai atsikrenkšti, jog !@#$% (vert. past. ~ kokiems velniams), jūs arėte magistro dirvonus dabar negalėdami pasikelti paslaugos įkainio?

Kitas dalykas – o ką daryti tiems, kas neragavo lingvistikos ir filologijos šaknų bei neturi tai patvirtinančių dokumentų? Jei manęs labai čia nenuskalpuos, drįsčiau įtarti, jog anie be randonų diplomų vertimuose sukasi kur kas sėkmingiau, nes jie jau yra kažkokios srities (drįsiu teigti, jog paklausios) specialistai. Ir štai vienas dalykas pagaliau išspręstų visas tas problemas su diplomais, kokybėmis ir nesąžiningumais – vertėjo kategorija.

Įsivaizduokit, jog manote, kad esate vertėjas, ir dar visai neblogas. Ateinate į kažkokią rimtą instituciją, kurioje „praeinate atestaciją“ ir rimti dėdės ir tetos nusprendžia, ar galite verstis vertimų (sąskambis čia ne atsitiktinis) duona. Maža to, jums dar ir kategoriją priskirtų. Kuo geresnis specialistas, tuo aukštesnė. Kažkada seniai seniai buvau rusų internetuose užmačius šį momentą, bet jei mintis manęs neapgauna, ten kategorija priskiriama buvo pagal aktyvios veiklos metus.

Taigi.. jei atvirai, mane stebina toks dalykas, jog tam, kad galėtum vesti ekskursijas ir t.t., turi turėti gido pažymėjimą (pusę metų kursą išlankyti, o be to dar ir turėti aukštąjį išsilavinimą bei žinoti užsienio kalbą), bet kad užsiimtum vertimais, užtenka per Mano VMI nusipiešti IVP, kur niekas netikrina tavo turimos kvalifikacijos ir išsilavinimo. Netvarka, gerbiami draugai ir kolegos.

Kaip tai padėtų kelti atlygį? Paprastai. Visų pirma, atkristų didelė dalis prastų vertėjų. Čia net neturiu ką komentuoti. Visų antra, vertėjui nebereikėtų gaišti laiko įrodinėti biurams ir privatiems užsakovams, jog jis yra tinkamas atlikti užsakymą (pagaliau pasibaigtų visos tos nesąmonės su bandomaisiais tekstais, kurie erzina :D), užteks tik pateikti kažkokį aukščiau minėtos tariamos institucijos išduotą dokumentą, kuriame ir bus nurodyta, kad žmogus gali atlikti darbą, ir kaip gerai (nu, pagal kategorijas :D). Visų trečia, tai būtų puiki galimybė pakelti specialybės prestižą (nors daug kas sako „ooo.. vertėja..“, bet mokėti už tą „ooo“ niekas nenori), nes jau ne bet kas galėtų save vadinti vertėju. Na, ir visų ketvirta, vertėjai turėtų dar vieną postūmi tobulėti. Nes dabar esmės nesudaro, kaip tu verti, jei tik sugebi išsimušti gerą įkainį, o štai dėl kategorijos būtų verta ir pakovoti. Dar ir „visų penkta“ pridėsiu. Manau, aukščiausių kategorijų savininkai galėtų nesunkiai patekti į rimtų, stambių (ir be abejo – mokių) įmonių, kuriems reikalingi tik puikūs vertėjai, akiratį, na, o vertimų biurai, manau, medžiodami aukštų kategorijų vertėjus prestižą pasikeltų dar rimčiau nei su neaiškių magistrų laipsniais. Šis dalykas kaip lakmuso popierėlis parodytų, kas yra iš tikrųjų vertėjas, o kas tiesiog turi diplomą. Gal kas komentaruose gali pabandyti mane pagąsdinti, kodėl šis dalykas gali nesuveikti?

Na, ir šiuolaikinės technologijos. Kur gi be jų? Iš tikrųjų nesvarbu, ar esate patyręs brangininkas, ar dar visai žalias vergas, šiuolaikinės technologijos nesnaudžia, ir jas reikia išnaudoti. Kodėl? Nes jos padeda sutaupyti marias laiko, organizuoti darbą ir ieškoti naujų užsakovų. Jūs galite sau kad ir kokiame Balbieriškyje pasikabinti hamaką tarp dviejų obelų ir gurkšnodamas mojito ieškoti užsakymų anapus Atlanto. Programose išsaugoti ištįsi tekstai ir atskiri žodynai leis jums nebegaišti laiko su jau „kažkur“ girdėtais terminais. Maža to, tos pačios programos padės apipavidalinti tekstą taip, koks jis buvo originaliame, tad jei jums pasiseks, jūs sutaupysite gal net ne vieną valandą, kurią skirtumėt teksto formatavimui. Taip kad nevenkit išbandyti kad ir to paties Google Translate, parsisiųskit nelegalų Trados ar kitą programą ir pasimokykit, ką su juo galima nuveikti, ir gal net pamatę jo naudą net įsigysite jį, nukeliaukite į kursus, net jei jie bus mokami, dalyvaukite konferencijose, sekite naujienas, nes vertėjas it gydytojas - kaip specialistas miršta, kai nustoja mokytis.

Freelancer: kas įeina į kainą?

Kaip ten bebūtų, ar skaičiuosi savo darbo įkainį pagal spaudos ženklus ar žodžius, iš tikrųjų tai yra mūsų brangaus laiko kaina. Kuo beverstume, kaip beverstume, visas mūsų darbas kainuoja laiką. Lengviausia tartis dėl įkainio yra su biurais, nes jie žino, kaip viskas veikia. Sudėtingiau yra tartis su kokiu nors privačiu užsakovu, kuris nežino labai daug dalykų, o ir frilanseris sužino tik su patirtimi. Kodėl tai yra sudėtinga? Todėl, kad užsakovas ir vertėjas į tekstą žiūri skirtingai. Vertėjas, žvelgdamas į tekstą, mato procesą, o užsakovas rezultatą. Ir labai dažnai atsitinka taip, jog tam tikri akivaizdūs dalykai vienai ar kita pusei būna visiškai neakivaizdūs vienai ar kitai pusei.

Taigi.. užduosiu dabar tokį banaliai juokingai kvailą klausimą – kas įeina į vertimo paslaugą? Skubėdami mažiau patyrę kolegos ar užsakovai choru sakys – taigi vertimas.. ėėė! (neteisingo atsakymo erzinantis signalas) Į vertimo paslaugą gali įeiti labai daug dalykų, kuriuos būtina su užsakovu išsiaiškinti iš anksto (beje, su vertimo biurais taip pat).

Vienas iš populiariausių dalykų yra maketavimas. Jei jums duoda nuostabiai tobulą tvarkingą failą, kur nėra jokių paveiksliukų, lentelių ir kitų pribumbasų, viskas puiku. Tačiau ką daryti, kai kiekviename lape kabo logotipas, paveiksliukai su užrašais, kuriuos reikia išversti, pats tekstas per lapus išmėtytas kaip nors kūrybiškai? Ir tai yra amžina tema vertimų grupėje. Vieni kategoriškai pasisako, jog vertėjas turi versti, o maketuoti maketuotojas. Kiti gi už maketavimo paslaugą reikalauja papildomo atlygio. Dar yra tokia kategorija, kuri iš baimės nebegauti užsakymų, imasi visų vertimų ir maketavimo darbų be papildomo mokesčio. Tikrai yra vertėjų, kurie gali sau leisti būti išrankesniems ir reiklesniems savo užsakovams, tačiau tam reikia ir patirties, ir reputacijos, kai užsakovui tampa per brangu prarasti tokį vertėją, o naujo vertėjo paieškos gali tapti nuostolingos. Pradžioje retas gali sau leisti tokią prabangą „šokdinti“ užsakovą :) Taigi.. koks būtų mano pasiūlymas? Visų pirma, reikia nepamiršti, jog tikrai ne visi sugeba maketuoti, tad tokiems geriau nesigadinti savo reputacijos ir geriau atsisakyti vertimo, nes kitą kartą maketavimas gali užtrukti ilgiau nei pats teksto vertimas, tad čia jau gaunasi darbas į nuostolį. O kas nutiks, jei vėluosite su vertimu? Rizikuojate nebegauti jokių užsakymų ateityje. Iš kitos pusės.. gebėjimas maketuoti gali padidinti jūsų konkurencingumą. Kuo daugiau paslaugų (žinoma, tik kokybiškų) galėsite teikti, tuo didesnę paklausą turėsite.

Neseniai pati praradau vieną žiauriai įdomų vertimą apie smegenis. Nors tekstas ir nedidelis, o ir sritis man itin patraukli, jog būčiau vertimą su patikrinimais visais paruošus per dieną, tačiau tame tekste buvo labai daug visokių grafinių elementų, o vertimui skirtas laikas labai trumpas, tad neapsiėmiau jo tiesiog nenorėdama prisidaryti bėdų nei sau, nei užsakovui. Jei tik terminą būtų prailginę bent viena diena, mielai būčiau apsiėmusi, o bet tačiau.. Kokios gi išvados? Ogi tokios – reikia pasipraktikuoti su tekstų maketavimais, pasižiūrėti, kaip viskas daroma ir t.t., kad ateityje nereikėtų graužti nagų dėl mylimų vertimų praradimo. Na, bent jau aš ketinu taip daryti.

Bet maketavimas dar ne viskas. Gana dažnai pastebiu nepatenkintų užsakovų pranešimus soc. tinkluose. Dažniausiai skundžiasi, jog nepatinka stilius ar pats turinys ir pan. Štai viena vertėja buvo apkaltinta pateikus nekokybišką vertimą argumentuojant, jog anas buvo nukopijuotas iš Google Translate. Paaiškėjus, jog vertimas vis tik kokybiškas, kad ir su Tvora Translate verstas, užsakovas pareiškė, jog jam reikia unikalaus teksto. Taigi.. apie ką aš čia? Ogi apie tai, jog reikia visada prisiminti, kokiu tikslu bus naudojamas tekstas. Verčiant juridinius tekstus labai jau neprifantazuosi, bet jei tekstas yra koks nors kūrybinis, kartais tiesiog vertėjo neužtenka, kad išverstą tekstą jau būtų galima panaudoti. Tam dar reikia stilisto.

Kažkada seniai seniai rašiau baigiamąjį darbą apie intertekstualumą elektroninės žiniasklaidos antraštėse. Lyginau En, Ru ir Lt žiniasklaidas. Išvados buvo tokios: En ir Ru antraštės buvo gana neutralios, kai tuo tarpu Lt visokeriopai gąsdinančios ir provokuojančios. Na, ir tarkim, jei verstumėte straipsnius kokiam delfiui ar 15min, vis tik epitetus turėtumėte rinktis sultingesnius, vaizdingesnius, o antraštes versti aštresnes. Nes toks yra poreikis. Bet jei dėl to nebuvo susitarta iš anksto, jūs galite versti ir paprastai be papildomo galvos sukimo. Užsakovas neturi teisės kaltinti jūsų nekokybišku vertimu ar versti kažką taisyti, jei vertimas iš tikrųjų yra geras, atitinkantis originalaus teksto turinį. Galite pasiūlyti stilisto paslaugas, žinoma, už papildomą mokestį.

Kitas kiek panašus momentas yra, kai užsakovui atsiranda nepasitenkinimų dėl terminologijos. Ties čia irgi reikia būti itin atsargiems. Gali būti gana neprofesionalu imtis versti specifinius tekstus iš srities, kurios visiškai neišmanote. Tačiau tik tokiu būdu jūs mokotės ir kaupiate patirti, kad galėtumėte vieną gražią dieną pasakyti, jog esate profesionalus kokios nors srities vertėjas. O bet tačiau.. terminų parinkimas priklauso nuo daugelio aspektų – teksto žanro, paskirties, sudėtingumo ir t.t. Taigi.. jei užsakovas jums iš pat pradžių nepateikė jokios konkrečios terminologijos, kurią norėtų matyti vertime, jūs galite pasirinkti kokį tik norite tinkamą variantą, jei tik sugebėsite argumentuoti pasirinkimą. Jei jūsų argumentai tvirti ir tikslūs, vertimas yra tinkamas, o visi papildomi užsakovo post factum reikalavimai pataisyti tekstą taip, kaip jam geriau/gražiau/tiksliau turi būti paversti piniginiais vienetais. Fb grupėje vertėjai šiuo atveju reikalauja užmokesčio už valandą, o ne už simbolių ar žodžių kiekį.

Tikiu, jog į kainą įeina ir daugiau dalykų, tačiau šiam kartui užteks :D te vertimų mūza neapleidžia jūsų :D

Freelancer: kas tas skubus vertimas ir su kuo jis valgomas?

Tokio absoliutaus įvardinimo, kas yra skubus vertimas, kaip ir nėra. Biurai šią sąvoką traktuoja vienaip, vertėjai vėl kiekvienas savaip pagal galimybes ir patirtį. Kažkada kažkur buvau skaičiusi, jog maždaug keturių A4 formatu lapų vertimas per dieną jau yra skubus vertimas. Tačiau negalima pamiršti, jog vertimas vertimui nelygus.

Vos prieš savaitę gavau pasiūlymą išversti 5 lapų techninį tekstą už varganus 23 eurus. Ir dar vertimui buvo duota nepilna diena (realiai tam, kad suspėčiau išversti laiku, reikėtų darbui paaukoti naktį). Šiaip ten teksto nebuvo daug, tačiau net ir taikant mano minimalų įkainį susidariusiems spaudos ženklams, gautųsi bent jau apie 40-50 eur. Manau, čia tokį tarifą pasiūliusi vertėja, kuri nespėjo versti teksto, vis tik norėjo iš mano vargo dar bent kiek nors minimaliai uždirbti ant mokesčių, o ne tik laiką sutaupyt :D Kaip ten bebūtų, skaitant kolegų komentarus fb grupėje apie skubius vertimus, šis vertimas patektų į skubių vertimų kategoriją. Taip pat skubiems vertimams priskyrė praktiškai visus vertimus, kurie turi būti padaryti tą pačią dieną, ir vertimai, kurie reikalingi kitai dienai, o taip pat pateikti vertimui antroje dienos pusėje (ale teks darbuotis naktį). Na, ir žinoma, didelės apimties vertimai per trumpą terminą. Pvz., 50 lapų kad ir nesudėtingo teksto per tris dienas.

Na.. ir pats įdomiausias momentas – tad koks gi turi būti tarifas už skubų vertimą? Vėlgi.. viskas labai individualu, bet iš esmės žmonės teigia, kad tikrai galima reikalauti 50% plius ir net iki 100%. Vienas tik žmogus pasikuklino prašydamas 20-30%. Bet iš esmės dauguma vertėjų buvo labai užtikrinti dėl 50%, o likę procentai iki 100% jau priklauso nuo visų tų subtilybių: vertėjo galimybės, teksto sudėtingumas, užsakovo pageidavimai ir t.t.
Galiu trumpai pasidalinti su jumis tokia gan šmaikščia istorija iš savo patirties. Ne retai gaudau vertimus fb. Užmatau skelbimą, jog reikia vertimo, parašau jiems savo įkainius, o tada jie jau parašo, tinka ar ne. Vienas toks žmogus paprašė vertimo, parašiau jam savo sąlygas su įprasto ir skubaus vertimų tarifais (aš imu 50% plius). Sako, brangu, paieškosiu pigiau. Ir jei atvirai, aš jau net nesipiktinu dėl tokio dalyko. Suprantu, aš žmones, visi norime pigiau. Bet šioje istorijoje kaip niekad tinka pasakymas - skūpus moka dukart. Po kelių dienų nesėkmingų paieškų tas žmogus man parašė, jog sutinka, kad aš išversčiau jo tekstą.. nu ir ką jūs manot? Kol anas ieškojo, kur pigiau, pagal jo pateiktą teksto kiekį ir duotą terminą mano skaitiklis jungia skubaus vertimo tarifą :D žodžiu, aš iš šio žaidimo tik laimėjau, nes pagal mano tuometinį užimtumą jis kaip ir nebuvo toks jau skubus ir pan., bet juk čia mano asmeninis reikalas, ane? Ar aš vis tik pasielgiau negražiai? :D

Freelancer: o kaip su išeiginėmis?

Jau ne kartą minėjau, kad fb vertėjų grupė yra nuostabi. Joje ne tik galima pasitarti su profesionalais dėl reikiamo termino ir naudingo šaltinio, bet ir padiskutuoti apie kokią vertėjų etiką ar net uždarbį. Ir štai viena vertėja užklausė: Ar už darbą savaitgalį ir švenčių dienomis prašote didesnio įkainio? Na, pvz., kai atsiunčia penktadienį ar Kūčių išvakarėse ir prašo padaryti iki artimiausios darbo dienos ar dar plius vieną kitą dieną, bet akivaizdu pagal apimtį, jog teks dirbti ir laisvalaikio sąskaita..

Šiaip man buvo netikėta, jog atsirado toks vertėjas, kuris nuoširdžiai mano, jog tarifas neturėtų būti didesnis. Ir man nuoširdžiai pagailo to žmogaus. Tai, kad žmogus yra laisvai samdomas darbuotojas, visai nereiškia, jog jis turi galimybę visą socialinį gyvenimą sukišti į darbo dienas, tarsi visos darbo dienos jam būtų laisvos. Reikia nepamiršti, jog vis tik vertėjai ne gydytojai, tad draugų ir pažįstamų ratas retais atvejais ribojasi tik su vertėjais, ir tai dar laisvai samdomais. Dažniausiai jų draugai ir artimieji dirba darbo dienomis, o savaitgaliais aktyviai ilsisi. Tad natūralu, jog ir laisvai samdomi vertėjai savo laisvalaikį planuoja atsižvelgiant į artimųjų galimybes.

Kitas klausimas, jei tikrai turi laiko ir noro. Diskusijoje buvo kalbama, jei vertėjas neturi kokio pastovaus darbo, ir vertimų gauna ne daug, tad galima ir nesilaužyt su kaina. Ir atvirkščiai – jei turi darbo pastoviai, planuoji savo laiką darbo dienomis, ir tokiu atveju, jei klientas nori, kad verstumėt būtent jūs – reikalauti didesnio atlygio yra normalu. Tačiau taip pat kolegos ypatingai pabrėžė santykių su užsakovu svarbą. Na, o dėl šventinių dienų atsakymas buvo akivaizdus praktiškai visiems – nesvarbu, jog esi laisvai samdomas darbuotojas, švęsti šventes nori taip pat kaip ir visi, tad šiuo klausimu kolegos buvo net ypatingai kategoriški :D na, šiaip juk logiška. Kiti bijo prarasti klientą paprašę daugiau, bet juk tokiu atveju gaunasi jau savęs negerbimas. Klientas nori kokybiško vertimo, bet reikalauja iš jūsų ne tik aukoti laiką, bet ir tą laiką, kurį norėjote skirti artimiesiems, tad visai normalu be jokių užuolankų pasakyti, jei nesutinka su tarifu, sėkmės jam ieškant kito, atsiprašant, durnelio, kuris visus planus iškeis į darbą už standartinį tarifą.

Kas man labiausiai patiko, jog vertėjai pasidalino ir galimais sprendimais. Vienas toks, kuris man patiko labiausiai – pratęsti terminą. Tarkim, jums parašo penktadienį, kad vertimas būtų paruoštas pirmadienį. Jūs galite paprašyti didesnio įkainio, arba papildomų kelių dienų už standartinį įkainį. Vertėja sakė, jog biurai dažniausiai sutinka prailginti terminą.

Dar buvo iškeltas klausimas, kiek tas tarifas turi būti didesnis. Ties šiuo momentu mes gražiai pereinam nuo laisvadienių iškovojimo iki skubių vertimų apie kuriuos parašysiu kitą kartą :D