Omnia mea mecum porto!

Vartau jau lietuvių autoriaus knygą apie vertimą žodžiu ir kažkiek stebiuosi. Nors tuo pačiu dalyku stebiuosi jau ne pirmą kartą. Profesinis išdidumas. Manau, kiekvienas gali didžiuotis savo atliekamu darbu, jei jis atliekamas profesionaliai, tačiau jokioje kitoje srityje neteko girdėti, kad apie tai būtų dėstoma. Jei teisingai prisimenu, šiam aspektui Norvegijoje yra skirtas net atskiras dalykas, na, o mūsų universitetuose irgi nevengiama apie tai užsiminti. Man tai panašu į dirbtinį bandymą kelti specialybės prestižą. Pati neretai susiduriu su nuostaba "ooo", kai prisistatau esanti vertėja. Tas "ooo" įprastai implikuoja, kad turėčiau būti labai protinga. Bet man pikta, nes manau, jog tokie turėtume būti mes visi, o ne tik vertėjai.

Tebūnie aplinkiniai taip mano, tačiau liūdniau būna, kai patys vertėjai tampa save pačią išpildančia pranašyste. Sužvaigždėti yra nepaprastai lengva, tačiau reikia laiku susivokti, jog šviežiai spausdintas diplomas nepadaro tavęs profesionaliu vertėju, kuriuo ir yra žavimasi. Pastoviai susiduriu su pasakymu, kad vienas vertėjas, sukaupęs 10 metų patirtį, vertas 10 nepatyrusių. Tai jūs man pasakykit, kurioje srityje yra kitaip?

Prie sudėtingų specialybių priskiriama medicina. Ir mane pačią žavi ne tas žinių kiekis ar gebėjimas įsisavinti informaciją, kiek medikų įdirbis, kai nustatyti diagnozę gali sprendžiant vien iš žmogaus eisenos (ir pan. dalykai). Taip ir vertėjais neverta žavėtis vien todėl, kad jie dirba vertėjais. Visur visokių yra.

Kaip ten bebūtų, bet šio įrašo nebūtų, jei ne ši citata:

Nesikabinėsiu prie šio sakinio klaidingumo, spręskite patys, bet pati mintis - vertėjais gimstama - absoliutus melas. Jei tam užtektų tik gimti, nereikėtų nei mokymų, nei praktikos. O ten, kur reikia mokymų ir praktikos, rezultatų gali pasiekti bet kuris asmuo, neturintis sutrikimų.

Man pasisekė gimti dvikalbėje šeimoje, tad turiu dvi gimtąsias kalbas. Puikiai atsimenu (nors gali būti ir false memory), kaip nuosekliuoju būdu verčiau pokalbį tarp tėčio ir senelės, o aš tada dar net skaityt nemokėjau. Kad gerai verčiau, žinau ne dėl kokios banalios tėviškos meilės, kur bet kas yra nuostabu, ką mažas vaikas padaro, o todėl kad mano pačios tėtis buvo profesionalus vertėjas žodžiu ir itin objektyvus žmogus (žaidžiant stalo žaidimus jis niekada man, kaip vaikui, nepasiduodavo). Kas įdomiausia, su mitu, jog versti žodžiu yra sunku, susidūriau jau gal universitete. Man vertimas žodžiu niekada nebuvo panašus į išrinktųjų veiklą, tad manau, jog dauguma vertėjų bijo išmėginti savo jėgas būtent dėl šio mito. Aš toli gražu nesakau, kad versti žodžiu yra lengva, bet tai nėra neįmanoma, kaip bandoma sudaryti įspūdį.

Tik negalvokit, aš jokiais būdais neprilyginu buitinio pokalbio vertimo konferencijų pranešimų vertimams, tačiau principas juk tas pats. Viskas, ko reikia, išmanyti kalbas ir išlaikyti šaltą protą.

Daug kas turbūt pultų prunkštaut, kad to tikrai per mažai, nes tokiam darbui taip pat būtina visokeriopa iškalba, retorikos įgūdžiai, lankstumas, ekonomikos, kultūros, politikos ir kokios tik nori žinios. Ir aš kategoriškai su tuo sutinku, bet šiuos dalykus by default priskiriu kalbų išmanymui.

Dar knygoje buvo užsiminta, kad vertėjai studentai neturi tokios privilegijos stažuotis, kokią turi universitetus pasibaigę jaunieji medikai. Ties čia man tiesiog kraujas užverda. Jau ir šiame bloge ne kartą minėjau, kad vertėjai kaip tik yra privilegijuoti, nes gali praktikuotis visur ir visada, nes visas pasaulis yra ištisas tekstas. Vertėjams nereikia jokių laboratorijų, lavonų ar gyvų pacientų, kad galėtų pasipraktikuoti. Gali pasiimti tekstą ir murmėti sau po nosimi, gali pasijungti youtube ir versti ką tik širdis geidžia. Gali važiuoti autobusu ir versti stenduose pamatytus sloganus. Taip, trūksta to vadinamojo atgalinio ryšio, bet savo darbus galima sekti tiek savarankiškai viską užrašant, tiek pasidalinant mintimis su kolegomis.

Rašydama tai jaučiuosi savotišku Pavliku Morozovu, bet taip jau yra - nėra vertėjo specialybėje jokios magijos. Magija vyksta pačiame vertimo procese, na, o magais savo srityje galime tapti kiekvienas, jei tik investuosime laiką ir pastangas.

- Gal kavos? - Ne, ne, aš čia tik meniu paskaityt atėjau..

Kai atsiverčiau šį straipsnį, nesitikėjau perskaityti nieko įdomaus, ir net vienu tarpu beskaitant pagalvojau, kad jau per daug svarbių pavardžių judinama tokiam dalykui kaip meniu teksto vertimui, tačiau prisikapsčius prie praktinių pavyzdžių, galutinai įsitikinau, kad nėra nereikšmingų tekstų. Jei tingit skaityti visą straipsnį, tai bent jau praskrolinkit 7 lapus ir paskaitykit išskirtus pavyzdžius, na, o juoktis ar verkt, spręskite patys :D

Reklama - versti ar neversti?

Kūrybinis vertimas yra pagrindinė priežastis, kodėl man vertimai apskritai patinka, nors tų priežasčių galėčiau pavardinti dar ne vieną milijoną. Ir šį kartą noriu trumpai pasidalinti mintimis apie reklamų vertimus. Nežinau, kaip kiti, bet susidūrusi su kokiu nors sloganu, nesvarbu, internete, gatvėje ar autobuse, vis bandau perkąsti riešutėlį, suprasti, koks gi viso to grožio branduolys. Ir vienas malonumas laužyt galvą ties keliais žodžiais, lyg mėgintum atidaryti japonišką galvosūkio dėžutę.

Taip jau atsitiko, kad užtaikiau ant tokio straipsnio (paspaudę nuorodą, eikite žemyn, ten bus pateikta pdf versija), kur autorės lygina patyrusių ir nepatyrusių vertėjų kompetenciją. Na, nieko tokio naujo tame straipsnyje neperskaičiau, tačiau buvo netikėtai smagu prisiminti man patikusią "Fa" reklamą su sloganu "How Fa will you go?". Straipsnyje minėti vertėjai nieko doro neišstenėjo, o va, pagalvojau, kad greičiausiai siūlyčiau tokį variantą "Kur keliausi/eisi/nueis/nukeliausi būdama tokia Fa?". Jei mano sumanymas pavyko, skaitydami turėjote pagauti aliuziją į žodį "faina". Tiesa, dėl veiksmažodžio reikia dar pasukt galvą, koks laikas tinkamesnis, kokia formą, ar net paieškot kito varianto. Tai tiek ir tenorėjau - pasidalinti mintimi.

Nesveikai geros nuorodos vertimams žodžiu

Kaip jau paaiškėjo praeitame įraše, žiauriai bijau vertimo žodžiu dalyko, tad vadovaujuosi principu praemonitus, praemunitus ir ieškau įvairiausios informacijos, kaip jam pasiruošti. Pirmiausia ieškojau praktinių patarimų youtube, ko radau gana nemažai, nors ne tiek ir daug, kiek tikėjausi rasti. Tada vadovaujantis logika sumąsčiau, jog ES tikrai turi turėti kažką tokio, kas padėtų pasirengti tokiam darbui. Pradėjau guglint ir spjaudytis, kokia ta ES negera, vertėjų nori, o net kokio nors elementaraus literatūros sąrašo nepateikia. O bet tačiau, paklaidžiojus po ES puslapių labirintus aptikau kažką tiesiog nerealaus.

Interpretation training toolbox

Čia yra pateikiami įvairūs įrankiai, kurie ir skirti vertimo žodžiu praktikai. Labiausiai mane sužavėjo Speech Repository 2.0. Šioje sistemoje gali pasirinkti kalbą, sudėtingumo lygį, temą bei nuoseklųjį arba sinchroninį vertimą:

Yra ir arabų, ir kinų, ir rusų kalbos, tiesiog fantastika

Renkamės nuoseklųjį arba sinchroninį

Renkamės pobūdį

Renkamės lygį

Pasirinkimų išmetė žymiai daugiau, bet į prt scr visų neėmiau. Man smagu, jog prie kiekvieno video nurodyta trukmė ir tema, tad galima patogiai pasirinkti, kiek laiko norime skirti šiai praktikai.

O čia tiesiog suuuuper fantastika, kai pateikiama terminija. Nežinau, apsiverkt galima iš laimės.

Žodžiu, būtinai išmėginsiu šį įrankį, o išmėginus pasidalinsiu įspūdžiais.

Kitas sudominęs įrankis, kuris yra pateiktas net lietuvių kalba yra:

ORCIT

Kad galėtumėte juo pasinaudoti, reikia spausti ant užrašafkės

Tada atsiveria šitoks grožis:

Atvirai pasakysiu, atrodo tai senamadiškai ir primityviai, bet koks skirtumas, jei veikia? Nors, kaip šis aparatas veikia, negaliu pasakyti, nes pati dar neišmėginau. Bet dalinuosi vien tam, kad žinau aš save, paskui arba pamiršiu, arba bus tiek visko, kad tiesiog neparašysiu ir liks toks nuostabus dalykas paliktas gausiuose ES puslapių labirintuose.

Franz Pochhacker - Introducing Interpreting Studies

Pirmoji šiais metais įveikta knyga. Suprantu, kiek kvailai atrodo, kad kairėje rašau, jog skaitau vieną, o įrašas visai apie kitą knygą, tad greičiausiai reikėtų patikslinti. Aš negaliu skaityti ištisai vienos ir tos pačios knygos. Pavargstu. Tad vienu metu skaitau keletą knygų, taip skaitydama vieną knygą automatu pailsiu nuo kitos knygos skaitymo :D Kitas dalykas, noriu iki semestro pradžios perskaityti kuo daugiau knygų, kad daugiau dėmesio galėčiau skirti patiems darbams. Na, ir, žinoma - žiauriai bijau vertimo žodžiu dalyko. Pamenu, bakalaure man šis dalykas visai neblogai sekėsi. Ir jei atvirai, manau, visai galėčiau tapti gera vertėja žodžiu, todėl ir pasirinksiu šį dalyką, kad pagaliau apsispręsčiau, ar verta kovoti su savo vidiniais demonais dėl profesinių perspektyvų ar ne.

Taigi. Grįžtam prie knygos. Atvirai pasakius, buvo žiauriai nuobodu. Bet tada paskaičius knygos pavadinimą klausiu savęs - na, o ko buvo galima tikėtis? Bendrai buvo daug dėmesio skiriama gestų kalbai. Labaaaai daug dėmesio. Ir tai natūralu, mat pats vertimas žodžiu labiau mokslininkų sudomino tik po visų didžiųjų procesų, kai buvo vykdomi kone masiniai vertimai žodžiu, o iki tol pajėgos buvo sutelktos į turinčius klausos negalią. Dilgėlė man pastoviai zyzia, kad mokyčiausi lietuvių gestų kalbos, tuo labiau, kad VDU jos mokytis galima nemokamai. Ir jau beveik susigundžiau, bet tada prisižiūrėjau visokių video, ir atšoko fantazija, mat ten to vaipymosi mano introvertiškai natūrai jau per daug :D

Natūralu, jog daug buvo rašoma apie ES. Knygoje teigiama, kad būtent ES aparatas turi didžiausią vertėjų skruzdėlyną. Priežastys akivaizdžios. Taip pat užsiminta apie vertėjų parengimą, reikalavimus, vertinimus, tačiau man keisčiausiai atrodė įvairūs vertimo modeliai. T.y. vertimo žodžiu veikimo iliustracijos. Pvz., kaip vertėją pasiekia informacija, kas vyksta jo galvoje, ir kaip apdorojęs gautą informaciją ją ištransliuoja kita kalba. Man tie modeliai tokie juokingi atrodo. Gal teorijoje tai ir yra svarbu, tačiau gyvenime viskas vyksta daug paprasčiau :D Na, bet tiek to, nesikabinėsiu prie šito dalyko, nes vis tik tai yra įvadas, o ne praktikos vadovėlis.

Bendram supratimui, kaip viskas vyko, kodėl tai yra svarbu, verta knygą pavartyt, nors, jei atvirai, manau, ji galėtų būti perpus plonesnė. Taip pat šią knygą verta pavartyti norint išsamių nuorodų, ką paskaityti tam tikrais klausimais, bet šiaip tai jos nerekomenduočiau.

Optimalumo teorija vs. komponentinė analizė

Įtariu, darau tikrą šventvagystę, kurdama tokį pavadinimą, bet gal akmenimis nieks neužmėtys. Taigi. Vargu, ar rasime tokį vertėją, kuris nesikankino su kokiu nors vertimu, kur medžioji žodį, o jame vis kažko trūksta, vis kažko to tokio subtilaus, nesugaunamo, neaprašomo, nenusakomo. Jei ši medžioklė yra būtent ta priežastis, kodėl man patinka grožinės literatūros vertimas, tai vienai draugei tai kaip tik priežastis tų vertimų nesiimt visai :D Bet o ką daryt? Verst juk reikia?

Studijuodama rusistikos magistrantūroje susipažinau su tokiu dalyku - komponentinė analizė. O tai yra reikšmės skaidymas į semas. Trumpai tariant, žodžiui atliekamas skrodimas. Kai mus mokė, šio skrodimo esmė buvo nustatyti pagrindinį skirtumą iš panašių žodžių. Pvz., siela, dvasia, vėlė, vaiduoklis. Visi šie žodžiai priklauso iš esmės tam pačiam semantiniam laukui, ir tarpusavyje turi daug bendro, tačiau yra esminiai skirtumai, kodėl negalime vaiduoklio pakeisti siela ir pan. Arba mūsų nagrinėtas pavyzdys: biologinė mama, įsivaikinusi mama. Ar antroji gali būti pilnavertė mama? Visi rėkiam, kad taip! Tačiau ne retai stebimės tokiom mamom ir sakom: myli kaip tikra mama. Kai myli bioliginė mama, mes, visų pirma, nesistebim tokiu reiškiniu. Taigi, vis tik yra tas, pavadinkim mamos tikrumo laipsnis šiuo aspektu. Beje, čia kalbu grynai žodžio lygmenyje, nekalbu apie kokius nors unikalius konkrečius atvejus. Taigi, nežinai, kurį variantą rinktis, pasidarai skrodimą ir renkiesi tinkamiausią :D Čia jau remiesi žodynuose ir tekstynuose aptiktomis reikšmėmis ir pasižymi, kuo vienas variantas išsiskiria, o kuo kitas.

Vėdrynas

O dabar atvirkščiai. Optimalumo teorija. Apie ją išgirdau per moderniųjų kalbotyros krypčių dalyką (beje, tiek KA, tiek OT yra plačiai taikomos ir ne vien kalbotyroje, realiai visur jas galima pritaikyti). Optimalumo teorija nusipurto taisyklių ir į priekį išstumia universalius apribojimus, pagal kuriuos sprendžiama, kiek įmanomas pažeidžiamumas. T.y. mes pateikiam reiškiniui kriterijus, surašom visus kandidatus, ir sužymim varneles, kuriuos kriterijus atitinka, o kurių neatitinka drastiškai - išmetam kaip netinkamus. Tokiu atveju skrodimą reikia atlikti jau žodžiui tos kalbos iš kurios yra verčiama, pvz., iš anglų. Pateiksiu savo darytą pavyzdį, kuriame pagaliau išsprendžiau "Bado žaidynių" katino vardo dilemą, dėl kurios kamuojuosi dar nuo 2012 metų.

Taigi.. "Bado žaidynėse" buvo katinas vardu Buttercup (aš jau turbūt visiems su tuo katinu nusibodau). Į lietuvių kalbą vardas buvo išverstas pažodžiui Vėdrynas. Man, kaip tikrai kačių užkalbėtojai ir profesionaliai senmergei su stažu, nu nė per kur tas vėdrynas nelimpa :D galbūt tai mano subjektyvus vertinimas, nors su kuo kalbėjau, vėdrynas neužkliuvo tik vienam asmeniui, bet ir ten kalba ėjo ne apie katiną, visi kiti pritarė minčiai, kad jokia normali mergaitė neužvadins ryžo katino vėdrynu. Aš dar motyvuoju, jog šiuo atveju pažodinis vertimas yra netinkamas dar ir dėl to, kad pats žodis yra prastai paplitęs, net tekstyne tikrinau, vartojamas negrožinėje literatūroje iš esmės ir negrožiniais tikslais. Priešpriešai galima pateikti kokią ramunę, kur vartojama tiek ir kaip vaistinis augalas, tiek ir kaip romantikos apraiška. Ir šiaip asociacijos su viedrais visokiais :D Nors imk ir atlik apklausą :D

Grįžtam prie optimalumo teorijos. Sukuriam apribojimus, kriterijus:

• kadangi tai yra grožinės literatūros kūrinys, ir tokius vardus įprastai verčiame, mums reikia lietuviško vyriškos giminės sugramatinto varianto.
• kadangi vardo kilmę lėmė geltona gėlė, lietuviškas variantas taip pat turi būti geltona gėlė
• na, ir kad skambesys nesipyktų su protu, kad normali mergaitė tikrai pavadintų tokiu vardu

Na, pažiūrėkim, kas man gavosi..

Baterkapas visai nelietuviškas ir griozdiškas, metam lauk. Pienė - mot. giminė, tačiau galima būtų nusižengti kalbų dievams ir pavadinti katiną Pieniumi? Na, čia aš nesigilinsiu :D Vėdrynas, kaip supratote, man yra traaagiškas variantas. Tai ką aš dariau? Atsidariau google, įsivedžiau raktažodžius su lietuviškais gėlių pavadinimais ir paprasčiausiai skrolinau, kol radau burbulį :D beje, net ir tiesioginiai reikšmei nebuvo labai nusižengta, nes burbulis yra vėdryninių šeimos augalas.

Na, čia buvo užduotis, todėl, sakykim, gražiai viskas pateikta, realiame gyvenime tiesiog susirašytum visus variantus ir netinkamus brauktum lauk :D O bet tačiau. Įsivaizduokim, kad burbulio neradau. Ir nėra jokios katiniškai skambančios geltonos gėlės lietuvių kalba. Ką tada daryt? Tada jau tektų nusispjauti į principus ir imti mažiausią blogybę, kuri vėdrynas turbūt ir būtų :D

VDU Modernioji lingvistika - Moderniosios kalbotyros kryptys, dar šiek tiek spoilerių

Nuoširdžiai tikiuosi, jog manęs iš univero už šias reklamas neišmes, o tai iki laipsnio man liko metukai, nooors, pažymiai surašyti, ko man daugiau bijot? :D

O jei rimtai, šis dalykas buvo itin apžvalginis. Realiai išsamus kalbotyros įvado pasikartojimas. Iki šiol dėkoju savo bakalauro laikų dėstytojai už tokį kietą parengimą, kad visus dėstomus dalykus prisimenu iki šiol, nors praėjo jau dešimt metų :D

Krypčių dalyką dėstė dvi itin charizmatiškos moterys. Tikras malonumas klausyti jų kalbant, nes patirtis ir suvokimas apie pasakojamą dalyką tokie platūs, kad jas turbūt naktį prikeltum, net nepabudusios viską papasakotų.

Labiausiai patiko tai, kad dėstoma buvo taip, jog mes suprastume, kad naujos kryptys neatsirado iš niekur, kad viskas atsirasdavo kažkokiu pagrindu, o ne griaunant kažkokius pamatus ir bandant iškelti naują pjedestalą. Taip pat buvo nuostabu užkišti spragas dėl kalbotyros vystymo Lietuvoje. Staigmenų buvo tikrai daug.

Antroji dalyko dalis buvo kiek įdomesnė, nes praktiškesnė. Reikėjo su programėle ParaConc išanalizuoti "more or less" vertimus grožinėje literatūroje. Štai kelios iliustracijos:

Į programą buvo įkelti sulygiagretinti tekstai en ir lt kalbomis - 30 grožinės literatūros knygų. Ir va į paiešką įvedžiau "more or less". Apačioje pateikiami konkordansai (eilutės) lietuvių kalba. Na, tada eini ir žiūri, kokius sprendimus vertėjai priėmė. Jei kas nori, gali pasižaisti paspaudę šią nuorodą, čia sumesti "more or less" konkordansai su vertimais. Dabar galvoju, gal patogiau būtų buvę, jei pateikimas būtų vertikalus, o ne horizontalus, na nieko, gyveni ir mokais :D Čia jau kalba eina apie gretinamąją (contrastive) lingvistiką. Ši užduotis nuostabiai iliustruoja, kaip teorija susikerta su praktika.

Tiesa, dar didelis dėmesys buvo naudojamos literatūros apžvalgoms ir vertinimui, kas reikalinga mokslinių tekstų rašyme. Jazau, kaip tai nuobodu -_- Bent jau pats dalykas įdomus ir naudingas, tuo ir pasidžiaukim :D