2018 m. gegužės 20 d., sekmadienis

Freelancer: kas tas skubus vertimas ir su kuo jis valgomas?

Tokio absoliutaus įvardinimo, kas yra skubus vertimas, kaip ir nėra. Biurai šią sąvoką traktuoja vienaip, vertėjai vėl kiekvienas savaip pagal galimybes ir patirtį. Kažkada kažkur buvau skaičiusi, jog maždaug keturių A4 formatu lapų vertimas per dieną jau yra skubus vertimas. Tačiau negalima pamiršti, jog vertimas vertimui nelygus.
Vos prieš savaitę gavau pasiūlymą išversti 5 lapų techninį tekstą už varganus 23 eurus. Ir dar vertimui buvo duota nepilna diena (realiai tam, kad suspėčiau išversti laiku, reikėtų darbui paaukoti naktį). Šiaip ten teksto nebuvo daug, tačiau net ir taikant mano minimalų įkainį susidariusiems spaudos ženklams, gautųsi bent jau apie 40-50 eur. Manau, čia tokį tarifą pasiūliusi vertėja, kuri nespėjo versti teksto, vis tik norėjo iš mano vargo dar bent kiek nors minimaliai uždirbti ant mokesčių, o ne tik laiką sutaupyt :D Kaip ten bebūtų, skaitant kolegų komentarus fb grupėje apie skubius vertimus, šis vertimas patektų į skubių vertimų kategoriją. Taip pat skubiems vertimams priskyrė praktiškai visus vertimus, kurie turi būti padaryti tą pačią dieną, ir vertimai, kurie reikalingi kitai dienai, o taip pat pateikti vertimui antroje dienos pusėje (ale teks darbuotis naktį). Na, ir žinoma, didelės apimties vertimai per trumpą terminą. Pvz., 50 lapų kad ir nesudėtingo teksto per tris dienas.
Na.. ir pats įdomiausias momentas – tad koks gi turi būti tarifas už skubų vertimą? Vėlgi.. viskas labai individualu, bet iš esmės žmonės teigia, kad tikrai galima reikalauti 50% plius ir net iki 100%. Vienas tik žmogus pasikuklino prašydamas 20-30%. Bet iš esmės dauguma vertėjų buvo labai užtikrinti dėl 50%, o likę procentai iki 100% jau priklauso nuo visų tų subtilybių: vertėjo galimybės, teksto sudėtingumas, užsakovo pageidavimai ir t.t.
Galiu trumpai pasidalinti su jumis tokia gan šmaikščia istorija iš savo patirties. Ne retai gaudau vertimus fb. Užmatau skelbimą, jog reikia vertimo, parašau jiems savo įkainius, o tada jie jau parašo, tinka ar ne. Vienas toks žmogus paprašė vertimo, parašiau jam savo sąlygas su įprasto ir skubaus vertimų tarifais (aš imu 50% plius). Sako, brangu, paieškosiu pigiau. Ir jei atvirai, aš jau net nesipiktinu dėl tokio dalyko. Suprantu, aš žmones, visi norime pigiau. Bet šioje istorijoje kaip niekad tinka pasakymas - skūpus moka dukart. Po kelių dienų nesėkmingų paieškų tas žmogus man parašė, jog sutinka, kad aš išversčiau jo tekstą.. nu ir ką jūs manot? Kol anas ieškojo, kur pigiau, pagal jo pateiktą teksto kiekį ir duotą terminą mano skaitiklis jungia skubaus vertimo tarifą :D žodžiu, aš iš šio žaidimo tik laimėjau, nes pagal mano tuometinį užimtumą jis kaip ir nebuvo toks jau skubus ir pan., bet juk čia mano asmeninis reikalas, ane? Ar aš vis tik pasielgiau negražiai? :D

2018 m. gegužės 5 d., šeštadienis

Freelancer: o kaip su išeiginėmis?

Jau ne kartą minėjau, kad fb vertėjų grupė yra nuostabi. Joje ne tik galima pasitarti su profesionalais dėl reikiamo termino ir naudingo šaltinio, bet ir padiskutuoti apie kokią vertėjų etiką ar net uždarbį. Ir štai viena vertėja užklausė: Ar už darbą savaitgalį ir švenčių dienomis prašote didesnio įkainio? Na, pvz., kai atsiunčia penktadienį ar Kūčių išvakarėse ir prašo padaryti iki artimiausios darbo dienos ar dar plius vieną kitą dieną, bet akivaizdu pagal apimtį, jog teks dirbti ir laisvalaikio sąskaita..
Šiaip man buvo netikėta, jog atsirado toks vertėjas, kuris nuoširdžiai mano, jog tarifas neturėtų būti didesnis. Ir man nuoširdžiai pagailo to žmogaus. Tai, kad žmogus yra laisvai samdomas darbuotojas, visai nereiškia, jog jis turi galimybę visą socialinį gyvenimą sukišti į darbo dienas, tarsi visos darbo dienos jam būtų laisvos. Reikia nepamiršti, jog vis tik vertėjai ne gydytojai, tad draugų ir pažįstamų ratas retais atvejais ribojasi tik su vertėjais, ir tai dar laisvai samdomais. Dažniausiai jų draugai ir artimieji dirba darbo dienomis, o savaitgaliais aktyviai ilsisi. Tad natūralu, jog ir laisvai samdomi vertėjai savo laisvalaikį planuoja atsižvelgiant į artimųjų galimybes.
Kitas klausimas, jei tikrai turi laiko ir noro. Diskusijoje buvo kalbama, jei vertėjas neturi kokio pastovaus darbo, ir vertimų gauna ne daug, tad galima ir nesilaužyt su kaina. Ir atvirkščiai – jei turi darbo pastoviai, planuoji savo laiką darbo dienomis, ir tokiu atveju, jei klientas nori, kad verstumėt būtent jūs – reikalauti didesnio atlygio yra normalu. Tačiau taip pat kolegos ypatingai pabrėžė santykių su užsakovu svarbą. Na, o dėl šventinių dienų atsakymas buvo akivaizdus praktiškai visiems – nesvarbu, jog esi laisvai samdomas darbuotojas, švęsti šventes nori taip pat kaip ir visi, tad šiuo klausimu kolegos buvo net ypatingai kategoriški :D na, šiaip juk logiška. Kiti bijo prarasti klientą paprašę daugiau, bet juk tokiu atveju gaunasi jau savęs negerbimas. Klientas nori kokybiško vertimo, bet reikalauja iš jūsų ne tik aukoti laiką, bet ir tą laiką, kurį norėjote skirti artimiesiems, tad visai normalu be jokių užuolankų pasakyti, jei nesutinka su tarifu, sėkmės jam ieškant kito, atsiprašant, durnelio, kuris visus planus iškeis į darbą už standartinį tarifą.
Kas man labiausiai patiko, jog vertėjai pasidalino ir galimais sprendimais. Vienas toks, kuris man patiko labiausiai – pratęsti terminą. Tarkim, jums parašo penktadienį, kad vertimas būtų paruoštas pirmadienį. Jūs galite paprašyti didesnio įkainio, arba papildomų kelių dienų už standartinį įkainį. Vertėja sakė, jog biurai dažniausiai sutinka prailginti terminą.
Dar buvo iškeltas klausimas, kiek tas tarifas turi būti didesnis. Ties šiuo momentu mes gražiai pereinam nuo laisvadienių iškovojimo iki skubių vertimų apie kuriuos parašysiu kitą kartą :D

2018 m. balandžio 28 d., šeštadienis

Studijuoti ar nestudijuoti?

Kažkada fb vertėjų grupėje vyko diskusija apie tai, ką vertėjams būtų verta pastudijuoti. Aišku, pirmiausiai apsireiškė tie vertėjai, kurie yra „be diplomo“. Čia tie, kurie dirba vertėjais, bet jei ir baigė ką nors, tai nieko bendro su kalbotyra ir vertimais. Diskusija trumpam nukrypo į tą pusę, jog „diplomas negarantuoja kokybės“ ir t.t. Dar prie diskusijos prisijungė tie, kurie vis tik turi diplomą. Jie pasidalino savo mintimis apie tai, kaip jiems sekėsi mokytis, kaip viskas vyko, kiek iš to buvo naudos ir pan. Aš ir pati kurpiu mintį kokį dalyką palankyt laisvojo klausytojo teisėmis. Bet vis niekaip nesukurpiu.
Taigi.. dauguma nusprendė, jog dirbantiems vertimuose bent jau kokius penkis metus tikrai neverta nieko studijuoti, nes jau iš studijų nieko nepasisemsi. O jei dar esi savamokslis vertėjas, tai ir kitus dalykus gali išmokti savarankiškai.
Kitas dalykas, kokia yra laipsnio vertė. Kuo man vertimai patinka, kad laipsnis neturi pranašumo prieš patirtį. Gali nors ir dešimt laipsnių turėt, bet jie be patirties nieko verti. Diskusijoje buvo užfiksuotas momentas, jog vertimų biurai pradeda vos ne reikalauti, kad vertėjai turėtų magistro laipsnį. Tiesa, tokius dalykus pasakojo, jog girdėjo univeruose. Man pačiai su tuo susidurti neteko, o ir iš kitų negirdėjau. Tačiau neatmetu galimybės, jog taip galėjo būti. Spėju, toks reikalavimas gali būti tik dėl vertimų biuro prestižo kėlimo, ale, va, mūsų biure vieni profesionalai – magistrai. Iš kitos pusės, papildomas laipsnis gali būti puikus pretekstas kelti vertėjui įkainius :D Na, bet kokiu atveju, manau, kad mokytis visų pirma reikia tik dėl savęs.
Ką galiu pasakyti iš savo varpinės. Asmeniškai man studijos davė itin daug. Visų pirma, suvokimą apie kalbą. Visų antra, buvo suteikti įvairūs įrankiai, kuriuos galima bus naudoti visą gyvenimą tobulinant įgūdžius. Bet jei aš būčiau nebaigus tai, ką baigiau, ir būčiau pradirbus dešimt metų vertimuose, nemanau, kad man vertėtų sėsti į studentų suolą. Visai gal būtų gerai palankyt kažką laisvo klausytojo teisėmis, bet jau ne dėl laipsnio.
O kaip yra iš tikrųjų? Norit atskleisiu paslaptį? Ogi teisingo atsakymo nėra. Kiekvienam savo. Kiekvienas savaip kaupia patirtį ir žinias. Kiekvienas turi galimybes augti ir tobulėti. Ką ir ketinu daryti artimiausiu metu.

2018 m. kovo 17 d., šeštadienis

Bet tai kaip užknisa..

Ne taip seniai kalbėjau su pažįstama frilansere apie darbo vertimų biuruose paieškas. Viskas kaip ir šaunu. Biurų pilna. Nors siuntinėk CV kad ir visą dieną. Bet tada prasideda ta amžina nesąmonė. Ne, ne bandomieji vertimai. Kalba eina apie anketas. Milžiniškas anketas.
Aš suprantu, kad jiems taip patogiau skirstyti vertėjus, tačiau kaip užknisa pildyti tas anketas. Ir dažniausiai reikia pildyti tą patį per tą patį, ką jau rašei savo CV ir prisistatymo laiške, tik dar plačiau. Todėl nerekomenduoju siųsti CV iš karto dešimčiai biurų, nes užpildyti vieną atsiųstą anketą užtrunka maždaug apie pusvalandį (+-). O jei po ranka to pusvalandžio neturi, gali būti, jog taip ir neužbaigsi pildyti tos anketos. O paskui dar kartą siųsti CV tam pačiam biurui po mėnesio irgi kažkokia lempa. Kaip koks deja vu.
Bet ne visur taip yra. Egzistuoja ir tokie biurai, kurie jau iš karto pateikia anketą, kurią galite užpildyti, ar net bandomąjį tekstą, kurį galite išversti ir išsiųsti biurui. Taip susitaupo ir jūsų laikas, nes jau galite įsivaizduoti, kiek užtruksite, kol užpildysit biurą dominančius laukelius, o taip pat ir biuro darbuotojui pasivaidensit tik jau su konkrečiu pasiūlymu.

2018 m. kovo 4 d., sekmadienis

Ble, ble..

Atsiprašau mano tinklaraščio jautresnių skaitytojų, kuriems necenzūrinė leksika yra nepriimtina, tačiau, kaip yra sakoma, visokių yra, visokių reikia - tą patį pritaikyčiau ir žodžiams. Šį kartą pakalbėsiu būtent apie visiems puikiai žinomą žodį "ble".
Netyčia užtikau mielą diskusiją fb skaitytojų grupėje. Įrašo autorė kaip tik skaitė John Katzenbach knygą "Trys raudonos". Ir vienas šios knygos veikėjas kartais pavartoja šį "ble". Skaitytojai iškilo klausimas - wtf? Na, gerai. Ji taip nesakė. Mergina kultūringa ir tokių žodžių nevartoja. Bet sutikit, šiame wtf sutelpa viskas - nuostaba, nesuvokimas, smalsumas, noras suprasti, kas įvyko ir t.t. Taigi.. mergina ir klausia, kaip čia taip galėjo būti, jog grožinės literatūros vertime atsirado šitoks parazitas. Iš esmės didesnė klausimo dalis buvo nutaikyta į tai, ar šis žodis tikrai yra tinkamas?
Kaip aš dievinu šiuos galvosūkius. Keiksmažodžiai yra neatsiejama mūsų kalbos dalis. Vieni keikiasi kultūringiau, kiti gi nesismulkina. Bet keikiamės visi. Kalbant apie save, nepasakyčiau, jog keikčiausi labai jau taip negražiai. Rusiškų (tarkim, jie rusiški) keiksmažodžių nevartoju, nebent kartais išlenda koks "блин". Dažniau vartoju wtf, fuck, damn it. Teoriškai jie nėra tokie jau labiau "cenzūriški" už rusiškus variantus, bet mūsų ausiai jie neskamba taip baisiai kaip koks "blet" ar kiti žodžiai, kurie mums visiems puikiai žinomi. Įdomiausia, jog kažkodėl mokantis užsienio kalbos visada lengvai ir greitai išmokstame keiksmažodžius nei kokius nors reikalingesnius žodžius.
Ilgai laužau galvą dėl to, kaip šiuos padarėlius išversti tinkamai į lietuvių kalbą. Viena iš didžiausių problemų, kuri niekada nebus išspręsta, lietuviški žodžiai yra ilgi. Kai atsitinka kažkas nemalonaus, mums reikia panaudoti kokį nors jaustuką arba keiksmažodį, kuris neturėtų būti ilgesnis nei du skiemenys, idealiausiu atveju - vienas skiemuo. Tad nenuostabu, kad tokie žodžiai kaip "fuck" ar "ble/blet" mūsų žodynuose yra gana jaukiai įsitaisę. O jei dar pasakom "blet, blet", net nereikia nieko daugiau ir pasakot, suprantam, kad padėtis tikrai rimta. Ir jokia "žalia rūta" ar "rupūs miltai" nė per nago juodymą nesugebės atspindėti visos padėties sudėtingumo.
Iš tokių trumpesnių variantų mes turime "šūdas/šūds", "kurva" ir kiti dalykai. Turim ir dar vulgaresnių žodžių "pizė", "bi(y)bi(y)s" ir pan., bet lyginant su "ble" jie neatspindi padėties, nes nors šių žodžių konotacijos gal ir sutampa, tačiau panaudojimas skiriasi. John Katzenhach tekste "ble" atlieka dalelytės vaidmenį, kuri paryškina veikėjo nepasitenkinimą: "kur, ble, logika?". Šiaip pamąsčiau, kad turbūt tą "ble" visai sėkmingai būtų galima pakeisti "kurva". Tačiau šiuo atveju būtų galima sulaukti nepageidaujamo žodžio vaidmens sumaišymo - galima pagalvoti, jog tai yra kreipinys, nors nepasitenkinimas reiškiamas padėtimi, o ne tuo, su kuo mezgamas dialogas. Bet ir šios maišaties būtų galima išvengti, jei veikėjas pastoviai naudotų "kurvą" kaip savo kalbos parazitą. Deja, originalaus teksto man rasti nepavyko, tačiau lietuviškajame variante "ble" naudojamas buvo gana retai, tad "kurva" gali ir nepaeiti.
Jei kas klaustų mano nuomonės, šiuo atveju "ble" palikčiau nepageidautino skolinio teisėmis. Taip, tekstas amerikiečių autoriaus. Tačiau lietuviams "ble" yra puikiai pažįstamas žodis, kurio reikšmės aiškinti nereikia. Taip pat nemanau, kad užsienio literatūros tikslas yra ugdyti lietuviškumo pagrindus, ir tai taip pat neturėtų būti vertimų į lietuvių kalbą darbas. "Ble" knygoje buvo pavartotas tikrai mažai kartų, tad manau, kad didelės nuodėmės čia nebuvo. Vis tik buvo stengiamasi perteikti originalaus teksto mintį, ir, manau, tai yra svarbiau už žodžio "legalumą".
Skaitytoja dar pasidalino tokiu pastebėjimu, jog kitose knygose su "ble" susidurti neteko, dėl to ir buvo nustebusi. Tame nėra jokios mistikos. "Ble" nepraleidžia redaktoriai, o gal ir patys vertėjai jo neteikia kaip varianto, tad ir nematome šio žodžio literatūroje. Įtariu, jog iškilus panašiai dilemai įvyksta vienas iš dviejų dalykų:
a) vertėjas neradęs tinkamesnio atitikmens paprasčiausiai jį praleidžia (ir neskaitęs originalaus teksto nežinai, kad veikėjas galėjo taip kalbėti).
b) būna parenkamas koks nors švelnesnis variantas arba koks nors lietuviškas variantas, kuris sto pudof yra griozdiškas (tačiau neperskaičius originalaus teksto niekas nesužinos tiesos)
Pirmu atveju galima prarasti veikėjo "bruožą". Šitai yra neatleistina. Taip kad "ble" yra žymiai mažesnė blogybė nei veikėjo korekcija.
Antru atveju, bijau, prasideda originalaus teksto stilizavimas, kas yra dar labiau neatleistina. Kalbu apie tai, jog nenormalu, jei koks Džeikas Pauersas pradėtų burnoti "žaliomis rūtomis" ar "rupiais miltais". Galite sakyti, jog tam pačiam Džeikui pasakius "ble" irgi prasideda teksto stilizavimas, tikrai nepradėsiu Jums prieštarauti. Knygos "Trys raudonos" skaitytoja vis tik skaitydama "ble" mato rusišką žodį. Aš gi, girdėdama šį žodį savo aplinkoje neidentifikuoju jo kaip rusiško, nes jį noriai vartoja jaunimas, absoliučiai nemokantis rusų kalbos. Man "ble" yra labiau neutralus, bet čia jau kiekvienam pagal savo kognityvinę bazę.
O dabar atskleisiu paslaptį.. teisingo atsakymo nėra. Aš esu atvira pasiūlymams, tad nematau nieko baisaus kartais nusižengti vardan aukštesnio gėrio. Kitam gi vertėjui ar skaitytojui gali būti neatleistinas dalykas vartoti nelietuviškus žodžius tekste. Patenkintų niekada nebus, tad reikia apsišarvuoti argumentais ir kovoti už savo vertimą.

2017 m. lapkričio 27 d., pirmadienis

Apsaugok, Dieve, nuo giminių, nuo priešų apsisaugosiu pats..

FB grupėje buvo diskusija apie tai, kaip vertėjai padeda su vertimais savo giminaičiams ir draugams. Nepaisant to, kad artimieji yra artimieji, jie visiškai nenutuokia apie vertėjo darbo subtilybes. Ir tai, kaip jie bando išsiprašyti nemokamo vertimo, parodo, kaip jie to darbo ne tik nesupranta, bet dar ir nevertina.
Nelaimės kolega susidūrė su situacija, kai reikėjo išversti keletą lapų į anglų ir rusų kalbas, nors jis pats su rusų kalba nedirba. Tad suprantama, jog jam sutikus versti šiuos tekstus, teks pakratyti savo kišenes, nes juk giminaičiams paslauga nemokama. Cha, cha. Kad pačiam nesiterlioti su tolimąja giminaite, jis nukreipė į kitas vertėjas, kurioms prigrasė, kad būtinai paimtų avansą. Atėjus dienai X giminaitė su kordebaletais kreipėsi į giminaitį vertėją su keiksmais, kokius aferistus anas jai rekomendavo (nors net ne jai to vertimo reikia, o kažkokiai draugei). Viską išsiaiškinus paaiškėjo, kad vertėjos ne tik kad avanso negavo, bet ir paties teksto, kurį reikia išversti, o spėkit, kas liko kaltas? :D
Taigi.. kas labiausiai erzina, kai tenka derinti užsakymus su artimaisiais:

- Gal gali išversti rytojui?
- Artimiausiu metu neturėsiu laiko.
- Taigi ten visai mažai, gal kokie 5-10 lapų…
PATARIMAS: atsisėskit ir perspausdinkit šį tekstą. Tiesiog perspausdinkit, neverskit, ir sekit laiką, pažiūrėkit, kiek tai užima be vertimo.

- Kad kažin ar galiu apsiimti, laiko mažai, o čia daug ką versti reikia..
- Tai ten labai jau gerai versti nereikia..
PATARIMAS: tokiam vertimui naudokite Google Translate, kadangi vertėjas niekada nevers „nelabai gerai“. Vertėjas visada vers maksimaliai gerai, kiek jis sugeba, nes tiesiog kitaip jis negali. Tai nereiškia, kad vertimas bus super geras, bet tiesiog joks vertėjas versdamas nesėdi ir negalvoja – ai, čia gal nedėsiu to artikelio, o šito sakinio logika tegul toliau sau šlubuoja, ir pofik ta gramatika.. Čia tas pats, kas ruošti kokias salotas, ir va, morką supjaustysiu plonai, o agurko tik pusę, bet į salotas sumesiu tiek supjaustytą dalį, tiek pusę nepjaustyto agurko.. vertėjas supjaustys visas salotų sudedamąsias dalis. Galbūt dalis jų nebus taip jau labai smulkiai supjaustytos, bet saltos gausis valgomos.

- Bet ir brungu kaip!
- Čia jau su nuolaida.
PATARIMAS: lengviausias būdas atsikratyti tokių paslaugų kaulytojų – nurodyti darbo įkainius. Nesusidūrę su vertimais žmonės neturi jokio supratimo apie tokį dalyką, tad gali tik pagūžčioti pečiais ir pasakyti, jog tai yra standartas..
FB grupės diskusijoje buvo nurodyta galimybė mandagiai atsikratyti giminaičio arba atlikti jam darbą už normalų atlygį – apsimesti kitu vertėju. Tarkim, dėdė Petras prašo išversti kokį tekstą ir sakot, va, žinau, vieną vertėją, kuris apsiimtų už tiek ir tiek. Jei dėdė Petras nenusigando, paimat ir išverčiat tą tekstą.. :D

2017 m. lapkričio 15 d., trečiadienis

Anime: Fune o Amu

Aš mėgstu anime. Mane žavi šios animacijos žanrų ir siužetų gausa. Atsimenu, per vienas anime naktis rodė filmą apie depresija sergančią mokytoją ir mokinį, kuris norėjo siūti batus. Pamenu, kaip sėdėjau suraukus kaktą ir galvojau: na ir kam gi gali šauti mintis kurti siužetą, kur pagrindinis veikėjas nori siūti batus? Man tai buvo nesuvokiama. Nors tai anime ir nieko stebinti neturėtų.
O ar įsivaizduojat, kad yra anime, kur pagrindiniai veikėjai sudarinėja žodyną? Neatsimenu, kas man užrodė šį Fune o Amu, bet aš žinojau, jog pažiūrėt šį serialą yra garbės reikalas. Ir pažiūrėjau. Neilgas, vos 11 serijų anime. Ir toks nuostabus. Leksikografų vargas man savotiškai primena vertėjų. Kaip vertėjai amžinai nepatenkinti tuo žinojimu, jog visada galima rasti geresnį variantą, taip ir leksikografai kankinasi rinkdami žodžius.. čia iš viso tikras Sizifo darbas.
Turbūt didžiausią ačiū šiam anime galima pasakyti už tai, jog taip paprastai ir taikliai pavaizdavo leksikografų atsidavimą savo darbui. Oi, ne kiekvienas galėtų žaistis su žodžiais, ne kiekvienam užtektų kruopštumo ir atidumo su jais terliotis.. atsimenu, kai man buvo užplaukęs azartas (jis užplaukia kiekvieną kartą, kai tik išverčiu kokį nepažįstamą tekstą ir man absoliučiai svetimos srities) paruošti sci-fi ir fantasy žodyną. Na.. kaip ten sako, svarbiausia gražūs ketinimai :D
Peržiūrėjusi šį anime sužinojau nemažai naujo. Labiausiai mane nustebino, jog yra toks dalykas kaip „lapų prilipumas“. Nežinau, ar pas mus į tai yra atkreipiama dėmesį, bet va Japonijoje žodynų sudarytojai suka galvą dėl popieriaus – kad jis būtų ir plonas, ir patvarus, ir nepersišviestų.. ir kad verčiant lapus popierius tinkamai liptų prie pirštų, bet nesuliptų su kitai lapais.. įsivaizduojat? Čia tai bent.
Istorijoje žodynų sudarymas turėjo labai gražią alegoriją apie laivą, jog žodžiai tai bekraštis vandenynas, o žodynai yra laivai, kurie padeda žmonėms susišnekėti, pasiekti reikiamus krantus. Gražu, tiesa?
Oficialiai skelbiu, jog šį anime privalo pamatyti visi, kas dirba su žodžiu. Mėgsta anime, nemėgsta, tai yra visiškai nesvarbu. Manau, tai taip pat puiki proga parodyti artimiesiems ir draugams, kiek daug reiškia šis darbas, ir koks sunkus jis yra. Ir gal net savotiškai nedėkingas, bet be galo prasmingas.