2018 m. birželio 21 d., ketvirtadienis
2018 m. birželio 18 d., pirmadienis
Lietuvių kalbos švaros sargyba
Šiuolaikiniai gudrieji telefonai
yra tikri mūsų pačių ir mūsų interesų atspindžiai. Ir čia
nekalbu apie visokias asmenutes ir šiaip bendrą turinį. Kalbu apie
tai, ką išmanios technologijos, besiremdamos mūsų turiniu ir
veikla, parenka mums. Jei paslaidinsiu pirštu į dešinę
pusę, gūglas man pateiks keletą, jo nuomone, man aktualius
straipsnius. Dabar ten karaliauja egzotiškų patiekalų ar pyragų
receptai, naujienos apie dirbtinį intelektą ir smegenų operacijas.
Retkarčiais išlenda kokie straipsniai apie lietuvių kalbą. Ir
štai perskaičiau lryto interviu su Evalda Jakaitiene. Nusipirkau
jos taip Melnikienės rekomenduotą „Leksikologiją“, bet taip ir
neperskaičiau. Kada nors. Būtinai. Kaip ten bebūtų, profesorė Jakaitienė kalbos švaros sargyboje yra kone visą savo gyvenimą, nes tuo
užsiėmė dar ir jos pačios tėvai.
Tai va.. šiame straipsnyje
Jakaitienės klausė, kokia lietuvių kalbos padėtis rusų ir anglų
kalbų atžvilgiu. Ir jei atvirai, šiame straipsnyje įžvelgiau
savotiškus dvigubus standartus. Tiesą sakant, aš irgi stebiu
lietuvių kalbos raidą bei užsienio kalbų įtaką. Ir žinot, ką
pastebėjau? Jaunimas tapo itin atviras rusų kalbai. Vis dažniau
girdžiu, jog jaunimui rusų kalba graži. Labai įdomus
pastebėjimas. Kai stojau mokytis, man visi sakydavo, kam ta rusų
kalba.. tai neperspektyvu ir t.t., jau kažkur ketvirtame kurse tie
patys žmonės pradėjo manęs klausti, ar negalėčiau jų pamokyti,
nes jau darbo reikalais rusų kalbos reikia.. ir štai.. jau jaunesni
už mane žmonės mielai žiūri rusiškus filmus ir serialus..
grožisi kalbos skambesiu ir su kartėliu dūsauja „o kad aš
mokėčiau rusų kalbą“. Manau, mano kartos jaunimas dar turi nuo
vyresnių žmonių įskiepytą pasipiktinimą rusų kalbai ir tautai
dėl politinių peripetijų, o štai jau bent kokiais penkiais metais
jaunesni visus tuos įvykius vertina kaip istoriją, kuri įvyko taip
pat seniai kaip ir Piramidžių statybos, tad jie nebeturi tos
neargumentuotos neapykantos pačiai kalbai ir kultūrai.
Bet ir kalba jaunimo žymiai
švaresnė, jei kalbėsim apie rusų kalbos įtaką. Jau šimtas metų
nebegirdėjau sakant „karoče“. Taip, nusikeikia dažnai
rusiškai, tačiau angliški keiksmažodžiai neatsilieka, o kitą
kartą ir lenkia. Ir vėlgi.. lietuviški keiksmažodžiai kukliai
sau raudonuoja kamputyje :D Taip kad viskas gerai su ta kalba.
Ramiaks :D
2018 m. birželio 11 d., pirmadienis
Freelance: kaip pakelti įkainį?
Užsakovas turėtų pradėti
springti iš pasipiktinimo, nes nu kodėl tokios nereikšmingos
paslaugos kaip vertimai kaina turėtų kilti? Kainą reikia tik
mažinti ir ne kitaip, o prie lito buvo geriau. O jei rimtai, manau,
visiems daugiau ar mažiau teko susidurti su užsakovais (ką jau čia
slėpsi, vertimo biurai irgi eurais nesišvaisto, ir tam yra savaime
suprantamų priežasčių), kurie išgirdę jūsų įkainį pasakė,
jog ieškos kur pigiau. Niekas nenori permokėti. O dar už tokią
neaiškią paslaugą kaip vertimai. Esame skurdi šalis, ir mokėti
už kokybę dar nenorime, maža to, net ir nesuprantame, jog už ją
reikia mokėti.
Ir faktas, jog visada atsiras vergų,
kurie atliks tą patį vertimą už grašius, ir nebūtinai
nekokybiškai. Ir taip mažai vertėjas paims ne todėl, kad jis
verčia super greičiu, ar jam smagu gauti mažiau, tiesiog už visų
šių dalykų slepiasi daugybė nepalankių aplinkybių. Kartais
negali sau leisti būti išrankiam ar itin reikliam, ypač jei dar
neturi užsidirbęs atitinkamos reputacijos, taip pat visos tavo
pajamos priklauso nuo vertimų. Ne kas iš to profesinio orumo lieka,
jei per mėnesį gauni išversti kelis lapus už 20
eurų, o valgyt kažką reikia, kai gali sulaukti
penkiasdešimties lapų po 6-8 eur. O ką
jau kalbėti apie kiekį, jei verti už kokius 3
eurus.
Kaip ten bebūtų, nusipiginti
niekas nenori, bet viskas priklauso nuo aplinkybių: ar tu turi
pagrindinį darbą ir vertimai tau tik papildomos pajamos/ar tu esi
tik frilanseris; kokių finansinių įsipareigojimų turi, kiek tau
reikia bendrai pragyvenimui; ar tu esi vienas pats sau/ar turi šeimą;
ar verti konkretiems užsakovams/įmonėms/atsitiktiniams klientams;
kalbų vertimo kombinacijos, jų gausa, paklausa, raštu/žodžiu ir
t.t. ir t.t.
Taigi.. kaip pakelti įkainį ir
nenumirti iš bado? Nuskambės banaliai, bet.. praktika, praktika,
praktika. Kuo daugiau jūs verčiat, tuo geriau išmanote sritį,
kuria užsiimate. Kuo geresniu specialistu jūs tampate, tuo darotės
konkurencingesnis. Taip pat nepamirškim ir tokio dalyko, jog su
turtingesne praktika darbas atliekamas greičiau dėl ko už tą patį
laiką galite uždirbti daugiau.
Taip pat buvo kalbos, jog vertimų
biurai švelniai užsimena vertėjams, jog būtų gerai kokį ir
magistrą pasibaigt.. taip sakant, vertimų biuras kels savo
prestižą, atitinkamai galės kelti įkainius baksnodamas klientus
magistro laipsniais, o prie to paties ir jūs galėsite mandagiai
atsikrenkšti, jog !@#$% (vert. past. ~
kokiems velniams), jūs arėte magistro dirvonus dabar negalėdami
pasikelti paslaugos įkainio?
Kitas dalykas – o ką daryti
tiems, kas neragavo lingvistikos ir filologijos šaknų bei neturi
tai patvirtinančių dokumentų? Jei manęs labai čia nenuskalpuos,
drįsčiau įtarti, jog anie be randonų diplomų vertimuose sukasi
kur kas sėkmingiau, nes jie jau yra kažkokios srities (drįsiu
teigti, jog paklausios) specialistai. Ir štai vienas dalykas
pagaliau išspręstų visas tas problemas su diplomais, kokybėmis ir
nesąžiningumais – vertėjo kategorija.
Įsivaizduokit, jog manote, kad
esate vertėjas, ir dar visai neblogas. Ateinate į kažkokią rimtą
instituciją, kurioje „praeinate atestaciją“ ir rimti dėdės ir
tetos nusprendžia, ar galite verstis vertimų (sąskambis čia ne
atsitiktinis) duona. Maža to, jums dar ir kategoriją priskirtų.
Kuo geresnis specialistas, tuo aukštesnė. Kažkada seniai seniai
buvau rusų internetuose užmačius šį momentą, bet jei mintis
manęs neapgauna, ten kategorija priskiriama buvo pagal aktyvios
veiklos metus.
Taigi.. jei atvirai, mane stebina
toks dalykas, jog tam, kad galėtum vesti ekskursijas ir t.t., turi
turėti gido pažymėjimą (pusę metų kursą išlankyti, o be to
dar ir turėti aukštąjį išsilavinimą bei žinoti užsienio
kalbą), bet kad užsiimtum vertimais, užtenka per Mano VMI
nusipiešti IVP, kur niekas netikrina tavo turimos kvalifikacijos ir
išsilavinimo. Netvarka, gerbiami draugai ir kolegos.
Kaip tai padėtų kelti atlygį?
Paprastai. Visų pirma, atkristų didelė dalis prastų vertėjų.
Čia net neturiu ką komentuoti. Visų antra, vertėjui nebereikėtų
gaišti laiko įrodinėti biurams ir privatiems užsakovams, jog jis
yra tinkamas atlikti užsakymą (pagaliau pasibaigtų visos tos
nesąmonės su bandomaisiais tekstais, kurie erzina :D), užteks tik
pateikti kažkokį aukščiau minėtos tariamos institucijos išduotą
dokumentą, kuriame ir bus nurodyta, kad žmogus gali atlikti darbą,
ir kaip gerai (nu, pagal kategorijas :D). Visų trečia, tai būtų
puiki galimybė pakelti specialybės prestižą (nors daug kas sako
„ooo.. vertėja..“, bet mokėti už tą „ooo“ niekas nenori),
nes jau ne bet kas galėtų save vadinti vertėju. Na, ir visų
ketvirta, vertėjai turėtų dar vieną postūmi tobulėti. Nes dabar
esmės nesudaro, kaip tu verti, jei tik sugebi išsimušti gerą
įkainį, o štai dėl kategorijos būtų verta ir pakovoti. Dar ir
„visų penkta“ pridėsiu. Manau, aukščiausių kategorijų
savininkai galėtų nesunkiai patekti į rimtų, stambių (ir be
abejo – mokių) įmonių, kuriems reikalingi tik puikūs vertėjai,
akiratį, na, o vertimų biurai, manau, medžiodami aukštų
kategorijų vertėjus prestižą pasikeltų dar rimčiau nei su
neaiškių magistrų laipsniais. Šis dalykas kaip lakmuso popierėlis
parodytų, kas yra iš tikrųjų vertėjas, o kas tiesiog turi
diplomą. Gal kas komentaruose gali pabandyti mane pagąsdinti, kodėl
šis dalykas gali nesuveikti?
Na, ir šiuolaikinės technologijos.
Kur gi be jų? Iš tikrųjų nesvarbu, ar esate patyręs
brangininkas, ar dar visai žalias vergas, šiuolaikinės
technologijos nesnaudžia, ir jas reikia išnaudoti. Kodėl? Nes jos
padeda sutaupyti marias laiko, organizuoti darbą ir ieškoti naujų
užsakovų. Jūs galite sau kad ir kokiame Balbieriškyje pasikabinti
hamaką tarp dviejų obelų ir gurkšnodamas mojito ieškoti
užsakymų anapus Atlanto. Programose išsaugoti ištįsi tekstai ir
atskiri žodynai leis jums nebegaišti laiko su jau „kažkur“
girdėtais terminais. Maža to, tos pačios programos padės
apipavidalinti tekstą taip, koks jis buvo originaliame, tad jei jums
pasiseks, jūs sutaupysite gal net ne vieną valandą, kurią
skirtumėt teksto formatavimui. Taip kad nevenkit išbandyti kad ir
to paties Google Translate, parsisiųskit nelegalų Trados ar kitą
programą ir pasimokykit, ką su juo galima nuveikti, ir gal net
pamatę jo naudą net įsigysite jį, nukeliaukite į kursus, net jei
jie bus mokami, dalyvaukite konferencijose, sekite naujienas, nes
vertėjas it gydytojas - kaip specialistas miršta, kai nustoja
mokytis.
2018 m. birželio 8 d., penktadienis
Freelancer: kas įeina į kainą?
Kaip ten bebūtų, ar skaičiuosi
savo darbo įkainį pagal spaudos ženklus ar žodžius, iš tikrųjų
tai yra mūsų brangaus laiko kaina. Kuo beverstume, kaip beverstume,
visas mūsų darbas kainuoja laiką. Lengviausia tartis dėl įkainio
yra su biurais, nes jie žino, kaip viskas veikia. Sudėtingiau yra
tartis su kokiu nors privačiu užsakovu, kuris nežino labai daug
dalykų, o ir frilanseris sužino tik su patirtimi. Kodėl tai yra
sudėtinga? Todėl, kad užsakovas ir vertėjas į tekstą žiūri
skirtingai. Vertėjas, žvelgdamas į tekstą, mato procesą, o
užsakovas rezultatą. Ir labai dažnai atsitinka taip, jog tam tikri
akivaizdūs dalykai vienai ar kita pusei būna visiškai neakivaizdūs
vienai ar kitai pusei.
Taigi.. užduosiu dabar tokį
banaliai juokingai kvailą klausimą – kas įeina į vertimo
paslaugą? Skubėdami mažiau patyrę kolegos ar užsakovai choru
sakys – taigi vertimas.. ėėė! (neteisingo
atsakymo erzinantis signalas) Į vertimo paslaugą gali įeiti labai
daug dalykų, kuriuos būtina su užsakovu išsiaiškinti iš anksto
(beje, su vertimo biurais taip pat).
Vienas iš populiariausių dalykų
yra maketavimas. Jei jums duoda nuostabiai tobulą tvarkingą failą,
kur nėra jokių paveiksliukų, lentelių ir kitų pribumbasų,
viskas puiku. Tačiau ką daryti, kai kiekviename lape kabo
logotipas, paveiksliukai su užrašais, kuriuos reikia išversti,
pats tekstas per lapus išmėtytas kaip nors kūrybiškai? Ir tai yra
amžina tema vertimų grupėje. Vieni kategoriškai pasisako, jog
vertėjas turi versti, o maketuoti maketuotojas. Kiti gi už
maketavimo paslaugą reikalauja papildomo atlygio. Dar yra tokia
kategorija, kuri iš baimės nebegauti užsakymų, imasi visų
vertimų ir maketavimo darbų be papildomo mokesčio. Tikrai yra vertėjų, kurie gali sau leisti
būti išrankesniems ir reiklesniems savo užsakovams, tačiau tam
reikia ir patirties, ir reputacijos, kai užsakovui tampa per brangu
prarasti tokį vertėją, o naujo vertėjo paieškos gali tapti
nuostolingos. Pradžioje retas gali sau leisti tokią prabangą
„šokdinti“ užsakovą :) Taigi.. koks būtų mano pasiūlymas?
Visų pirma, reikia nepamiršti, jog tikrai ne visi sugeba maketuoti,
tad tokiems geriau nesigadinti savo reputacijos ir geriau atsisakyti
vertimo, nes kitą kartą maketavimas gali užtrukti ilgiau nei pats
teksto vertimas, tad čia jau gaunasi darbas į nuostolį. O kas
nutiks, jei vėluosite su vertimu? Rizikuojate nebegauti jokių
užsakymų ateityje. Iš kitos pusės.. gebėjimas maketuoti gali
padidinti jūsų konkurencingumą. Kuo daugiau paslaugų (žinoma,
tik kokybiškų) galėsite teikti, tuo didesnę paklausą turėsite.
Neseniai pati praradau vieną
žiauriai įdomų vertimą apie smegenis. Nors tekstas ir nedidelis,
o ir sritis man itin patraukli, jog būčiau vertimą su
patikrinimais visais paruošus per dieną, tačiau tame tekste buvo
labai daug visokių grafinių elementų, o vertimui skirtas laikas
labai trumpas, tad neapsiėmiau jo tiesiog nenorėdama prisidaryti
bėdų nei sau, nei užsakovui. Jei tik terminą būtų prailginę
bent viena diena, mielai būčiau apsiėmusi, o bet tačiau.. Kokios
gi išvados? Ogi tokios – reikia pasipraktikuoti su tekstų
maketavimais, pasižiūrėti, kaip viskas daroma ir t.t., kad
ateityje nereikėtų graužti nagų dėl mylimų vertimų praradimo.
Na, bent jau aš ketinu taip daryti.
Bet maketavimas dar ne viskas. Gana
dažnai pastebiu nepatenkintų užsakovų pranešimus soc. tinkluose.
Dažniausiai skundžiasi, jog nepatinka stilius ar pats turinys ir
pan. Štai viena vertėja buvo apkaltinta pateikus nekokybišką
vertimą argumentuojant, jog anas buvo nukopijuotas iš Google
Translate. Paaiškėjus, jog vertimas vis tik kokybiškas, kad ir su
Tvora Translate verstas, užsakovas pareiškė, jog jam reikia
unikalaus teksto. Taigi.. apie ką aš čia? Ogi apie tai, jog reikia
visada prisiminti, kokiu tikslu bus naudojamas tekstas. Verčiant
juridinius tekstus labai jau neprifantazuosi, bet jei tekstas yra
koks nors kūrybinis, kartais tiesiog vertėjo neužtenka, kad
išverstą tekstą jau būtų galima panaudoti. Tam dar reikia
stilisto.
Kažkada seniai seniai rašiau
baigiamąjį darbą apie intertekstualumą elektroninės
žiniasklaidos antraštėse. Lyginau En, Ru ir Lt žiniasklaidas.
Išvados buvo tokios: En ir Ru antraštės buvo gana neutralios, kai
tuo tarpu Lt visokeriopai gąsdinančios ir provokuojančios. Na, ir
tarkim, jei verstumėte straipsnius kokiam delfiui ar 15min,
vis tik epitetus turėtumėte rinktis sultingesnius, vaizdingesnius,
o antraštes versti aštresnes. Nes toks yra poreikis.
Bet jei dėl to nebuvo susitarta iš anksto, jūs galite
versti ir paprastai be papildomo galvos sukimo. Užsakovas neturi
teisės kaltinti jūsų nekokybišku vertimu ar versti kažką
taisyti, jei vertimas iš tikrųjų yra geras, atitinkantis
originalaus teksto turinį. Galite pasiūlyti stilisto paslaugas,
žinoma, už papildomą mokestį.
Kitas kiek panašus momentas yra,
kai užsakovui atsiranda nepasitenkinimų dėl terminologijos. Ties
čia irgi reikia būti itin atsargiems. Gali būti gana
neprofesionalu imtis versti specifinius tekstus iš srities, kurios
visiškai neišmanote. Tačiau tik tokiu būdu jūs mokotės ir
kaupiate patirti, kad galėtumėte vieną gražią dieną pasakyti,
jog esate profesionalus kokios nors srities vertėjas. O bet tačiau..
terminų parinkimas priklauso nuo daugelio aspektų – teksto žanro,
paskirties, sudėtingumo ir t.t. Taigi.. jei užsakovas jums iš pat
pradžių nepateikė jokios konkrečios terminologijos, kurią norėtų
matyti vertime, jūs galite pasirinkti kokį tik norite tinkamą
variantą, jei tik sugebėsite argumentuoti pasirinkimą. Jei jūsų
argumentai tvirti ir tikslūs, vertimas yra tinkamas, o visi
papildomi užsakovo post factum reikalavimai pataisyti tekstą
taip, kaip jam geriau/gražiau/tiksliau turi būti paversti
piniginiais vienetais. Fb grupėje vertėjai šiuo atveju reikalauja
užmokesčio už valandą, o ne už simbolių ar žodžių kiekį.
Tikiu, jog į kainą įeina ir
daugiau dalykų, tačiau šiam kartui užteks :D te vertimų mūza
neapleidžia jūsų :D
2018 m. birželio 5 d., antradienis
Kas yra sudėtingas vertimas?
Pastaruoju
metu stebiu akademinių tekstų paklausos paaštrėjimą. Paskutinės
nakties studentai skubinasi su apklausomis, baigiamųjų darbų
apipavidalinimu ir santraukų vertimais į anglų kalbą. Ach.. kaip
nepasiilgstu tų laikų :D niau, niau.. nepagalvokit nieko tokio,
studijas aš dievinau, ir mielai pakartočiau, tačiau baigiamųjų
darbų rašymas.. viaaauu.. :D
Taigi..
skelbimuose pastoviai matau prašymus išversti santraukas, bet prie
to paties priduriama, jog tekstas "nesudėtingas".
Garantuotai šis žodžių junginys skirtas numušti vertimo kainą,
nes juk niekas nenori už kažkokią pastraipą mokėti daugiau kaip
penkis eurus. Ypač, jei tekstas "nesudėtingas" :D
Man
visada buvo smalsu, kokį tekstą klientai vertina kaip sudėtingą.
Paklausinėjau vieną, tai kitą, paaiškėjo, jog "nesudėtingas"
tekstas yra, kai nėra jokių kažkokių baisių keiksmažodžių aka
terminų. Dar keli sakė, jog prie sudėtingų priskirtų medicinos
ir teisės tekstus. Tada aš dar paklausiau, ar jie priskirtų prie
sudėtingų tekstų grožinę literatūrą. Rezultatas buvo
stebinantis :D Dalis nė negalvojus sakė, jog tai nesudėtingas
tekstas, o dalis nutarė, jog grožinė literatūra yra vidutinio
sudėtingumo tekstas. Aš smalsumo vedina paklausiau tų
"summary'stų", kurie pareiškė, jog jų santraukos yra
nesudėtingos, ar jų santrauka priklauso grožinei literatūrai, tai
iš karto paaiškėjo, jog jų santraukos iš tikrųjų nėra jau
tokios "nesudėtingos" :D
Žodžiu,
lempiški mano šie prisiknisinėjimai, tačiau jie mane įkvėpė
parengti dar vieną apklausą apie tai, kas kliento akimis yra
"nesudėtingas" tekstas, kiek už tai sutiktų mokėti,
kiek, klientų manymu, turėtų užtrukti tokio teksto vertimas ir
pan. Na, tikrai smalsu :D
Suprantama,
jog kiekvienas vertėjas turi savo Achilo kulną. Kitaip nei pas mus
įprasta manyti, vertėjas negali būti visų sričių specialistu,
tad natūralu, jog vienos srities tekstus vertėjas gali išversti
lengviau, kitus sunkiau. Viskas atsiremia į laiką. Todėl aš
neapsiimu versti teisinių ir visokių kanceliarinių tekstų. Visų
pirma, man tokie tekstai yra tikra kančia. Jie tooookie nuobodūs.
Ypatingai ten visokios ES derektyvos.. verti verti, ir nesupranti
apie ką.. kažkoks pilstymas iš tuščio į kiaurą su krūva
abreviatūrų ir skaičiais skyriais poskyriais bei nuorodomis. Ir
sutarčių neapsiimu, nes ten jau reikalinga specifinė leksika.
2018 m. birželio 1 d., penktadienis
Nuotaika Ленинград - На лабутенах
Mane visada stebino, kaip man pačiai patinka tai, kas yra absoliučiai svetima. Kaip antai grupės Leningrad dainų turinys. Žinau vos kelias jų dainas, ir štai ši daina На лабутенах groja pas mane jau pusę dienos, ir jei nenorėčiau išgąsdinti kaimynų, per priedainį klykčiau kaip skerdžiama. Nors aš nei keikiuosi, nei propaguoju tokį gyvenimo būdą, bet ir nesmerkiu, kuriems šie dalykai yra priimtini. Bet va kartais kaip užkabins kažkas tokio uždrausto, ir viskas. Ir nieko negali su savimi padaryti. Žinau ne vieną asmenį, kuris gėdinasi garsiau klausyti popso, nes neduokdie aplinkiniai išgirs ir užmėtys akmenimis. Panašiai ir man buvo, kai klausiau Lady Gagos :D Bet su metais supranti, jog viskas yra absoliučiai nesvarbu. Ypatingai aplinkiniams. Ir nieko tame gėdingo nėra. Kiekvienas iš mūsų turi kažkokių minčių ar kažkokių pomėgių, kurių galbūt neskelbtume ant viso pasaulio, bet mes puikiai žinom, jog tas kažkas tūno mumyse. Ir tai yra normalu. Kaip ir necenzūrinė leksika.
Man labai gražu stebėti numylėtoje fb vertėjų grupėje diskusijas apie tai, kaip vertėjams tenka versti keiksmažodžius. Ypatingai gražu stebėti vyresnio amžiaus vertėjus, kurie nuo mažumės buvo auklėti, jog negražūs žodžiai yra belenkoks tabu ir fu fu fu, ir kaip jiems sunku lipti per save verčiant tokius tekstus, ir kaip kartais jie net atsiprašinėja, jog rašo čia dabar tokius baisius dalykus :D Kadangi kalba yra gyvas organizmas, o veikia ji per žmogų, kuris nėra tobulas, tad, sakykim, kalba turi savo ydų. Taip, mes galime kovoti su jomis, tačiau juk kalba yra tokia, kokie esam mes, tad kodėl negalim jos priimti tokios, kokia ji yra? Tuo labiau, kai necenzūrinė leksika atlieka tikrai svarbią funkciją.
Visų pirma - išreikšti emocijas pilnumoje. Iš dūšios trenkus plaktuku per pirštą ar sudaužius šviežiai nupirktą telefoną, nepykit, bet žalių rūtų ir rūpių miltų tikrai neužteks. Daug kas į keiksmažodžius žiūri kaip į įžeidimą. Bet mano kuklia nuomone, jei jūs nesate konkretus kokios nors bliadės adresatas, kvėpuokite ramiai :D žmogus tiesiog nori išlieti pasipiktinimą :D juk negali kartoti "oi, kaip negerai, kaip negerai".. nes šie žodžiai neatskleidžia viso skaudančios sielos šauksmo :D
Kartais keiksmažodžiai, man atrodo, net suteikia tam tikro žavesio. Pvz., Deborah iš Dexter. Nors ji keikiasi it vežikas, tačiau nuo to ji atrodo tik dar mieliau :D suprantama, jog tokia leksika yra ją saugantis skydas, o ne tiesiog storžieviškumo išraiška. Taip pat keiksmažodžiai tikrai gali skambėti žaviai ir visiškai nepiktai. Pvz., seriale Ash vs. Evil Dead. Šio serialo kalba tikrai spalvinga. Kadangi mama anglų kalbos nemoka, žiūrim šį serialą rusų kalba, ir matau, kaip kartais mamos akys išlenda iš orbitų nuo sultingų epitetų :D ir matau, kad jai irgi patinka, tačiau ji negali sau to pripažinti, tad jai belieka tik stebėtis :D
Man patinka versti keiksmažodžius. Keiksmažodžių vertimas yra puiki smegenų mankšta, nes verčiant keiksmažodžius reikia versti ne lytinių organų pavadinimus ar poravimosi akto veiksmus, bet pačią idėją, kuri slypi tokioje kalboje. Pamenu, vienas dėstytojas buvo siūlęs kursiniam darbui temą "Žodžio "shit" reikšmė Eminemo dainose". Tema tikrai įdomi, bet drąsuolių, deja, neatsirado :D
Taigi.. nereikia bijoti smarkesnių žodžių, jie taip pat turi teisę gyventi :)
2018 m. gegužės 27 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)


















