2018 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Ir vėl vėelkeka :D


Neseniai nuskambėjo skandalas (?) apie tai, jog VLKK parašė pareiškimą dėl fb VLKK (Visuotinės, ne valstybinės) grupės pajuokų. Na, atvirai pasakius, man šis pareiškimas pasirodė juokingas ir graudus. O juokinga ir graudu dėl to, jog sunku patikėti, kad rimti dėdės ir tetos gali ant tiek būti rimti ir nesuprasti elementarių pokštų. Nu rimtai. Nieko tokio baisaus ta grupė nepadarė, o komentaruose žmonės kaip tik net ir piktinasi kalbos kultūros klaidomis. Manyčiau, VLKK turėtų pykti tik ant savęs, jog ne ji administruoja šią grupę. Bet kokiu atveju, tikiuosi, jog šis kipišas privers VLKK šiek tiek pakrutėti.
Smagiausia, jog pamačiusi straipsnį šyptelėjau minčiai – vaaa.. čia tai bus trigeris Užkalniui. Ir akurat. Šviežut šviežutėlė tulžis liejasi laisvai. Nesu aš priešiškai nusiteikusi Užkalnio atžvilgiu. Man visai smagiai skaitosi jo knygos apie keliones, ir žodį jis valdo meistriškai, čia jau niekas nepasiginčys. Tačiau jo prizmė nu jau toookia subjektyvi, kad negalima jo pateikto teksto priimti kaip faktą. Ir šiaip niekada nepasitikėjau žmonėmis, kurie mano esą visų galų meistrai.
Pilnai kolekcijai man tetrūksta Ramanausko pasisakymo. Man turbūt labiausiai gaila šių žmonių dėl to, jog jie nesupranta pačios VLKK esmės. Taip, VLKK konservatyvi, net fb paskyros neturi, yra tolima šiuolaikiniam kalbos vartotojui, tačiau ji yra ne tam, kad linksmintų eilinį viskuo nepatenkintą pižoną, o tam, kad išliktų kalba. Tie patys terminologai puikiai suvokia, jog kalba yra gyvas organizmas, tačiau tam, kad ji gyvuotų, ją reikia puoselėti, ką VLKK ir daro.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą