2015 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

Apie humorą ir vertimus :D

Jau kelis vakarus iš eilės žiūriu Michailo Zadornovo koncertus. Jis kad ir kandus satyrikas, tačiau vis tiek yra dar švelnus. Labai mėgstu jo istorijas. Ypatingai apie tai, kaip užsieniečiai nesupranta rusų kultūros :D Man džiugu tai, jog mes esame lankstesni už vakarus. Mes puikiai suprantame tiek vakarietišką humorą, tiek rusų. Net jei tas holivudinis humoras mums net nėra juokingas, mes suvokiam, dėl ko juokiasi kiti. Sakyčiau, Zadornovas yra kiek per griežtas amerikiečiams ir jų humoro kultūrai, nes šiaip ar taip, jie ją tikrai turi. Ir turi ne tik tą buką humorą, kurį mėgsta pašiepti likęs pasaulis, tačiau ir tikrai kokybišką bei vertingą humoro kultūrą. Tiesiog per to buko humoro gausą labai sunku įžiūrėti kažką įdomesnio, o kiti tiesiog ir nesistengia. Jiems pakanka tiesiog patikėti stereotipu ir galvoti, jog visas amerikoniškas humoras yra bukas. Zadornovo atveju, manau, jog jis pabrėždamas amerikiečių humoro bukumą, nori tiesiog sukurti didesnį kontrastą, ryškesnį efektą. Nes tas žodžių junginys "amerikietiškas humoras" jau tapo kaip ir atskiras konceptas, tapęs blogo humoro pavadinimu. Pas mus labiau tokį humorą vadina kaimišku, tačiau kuo mes labiau tolstame nuo kaimo, tuo dažniau pas mus atsiranda amerikietiškas humoras.
Aną kartą su drauge apturėjom diskusiją :D Ji yra Lietuvos rusė, užaugusi rusų šeimoje, o taip pat ir baigusi rusų mokyklą. Ji save laiko ruse. Aš esu maišyta. Mano tėtis rusas, o mama lietuvė. Dalį gyvenimo teko praleisti Rusijoje, na, o jau dabar didžiąją dalį Lietuvoje. Draugė manęs paklausė, kuo aš save laikau. Vaikystėje man šis klausimas buvo skaudus, nes kol gyvenau Rusijoje, niekam visiškai nebuvo įdomu, kas aš esu. Aš buvau tiesiog Vika. Lietuvoje viskas buvo gan sudėtinga, nes čia mane visi neišmanėliai laikė ruse. Ir nori nenori, kaupi kažkokį apmaudą ant šalies, ant žmonių, kad kokie jūs nedraugiški ir manęs nepriimat tik dėl to, kad mano pavardė rusiška. Nekęst manęs priežasties nebuvo jokios. O jei ir buvo, tai ne dėl tautybės.
Vis tik su mama gavosi juokingiau. Ji yra gryna lietuvė, gimė ir užaugo ten pat, kur mes grįžom iš Rusijos. Na, ir, suprantama, ištekėjus, pakeitė pavardę. Tačiau kažkodėl vietiniai gyventojai, kurie matė, kaip mano mama čia augo, ją laiko ruse :D
Taip kad aš nelaikau savęs vien tik lietuve ar vien tik ruse. Manyje yra daugybė bruožų kiek iš vienos, tiek iš kitos kultūros. Na, pavyzdžiui, turiu lietuvišką santūrumą ir rusišką humoro jausmą. Turiu lietuvišką darboholizmą ir rusišką tingumą. Visur yra savi trūkumai, tačiau savi yra savi, tad kvaila neigti kažką vien dėl to, jog gali nepatikti :D
Ir klausant Zadornovo monologų dažnai pagalvoju, kad iš tikrųjų kiek rusų kultūra turi visokių abstrakčių dalykų, kurie nepasiduoda vertimui. Taikomoji ir visokia kokia lingvistika yra bejėgė prieš rusų kalbą :D Man užteko vargo su „зафигачить“ beverčiant Gelasimovo „Troškulį“. Ir vis tik turbūt vienas iš didesnių iššūkių vertėjui būtų tokie žodžiai: тыковка, смекалка, заначка. Žinoma, yra ir daugiau, bet dabar neprisimenu :D Tačiau vis tik pats didžiausias košmaras būtų šitai: Эту фигню надо присобачить к этой хрени. Suprantama, jog kažką reikia pritvirtinti prie kažko, bet šis vertimas apima tik patį primityviausią kalbos lygį :D
Kadangi vis tiek jau šiais metais įrašo nebepakursiu, noriu visiems palinkėti produktyvių ir vertingų metų :D Na, ir pabaigai dar papasakosiu trumpą „įvykį“, kurį pačiai teko stebėti. Bendradarbiui paskambino anglakalbis pilietis ir bandė įvardinti vieną iš Lietuvos miestų. Ir tik girdžiu, kaip kolega klausia: Is this Biržai city? Na, jei kas turi bent panašų humoro jausmą į mano, tai turėtumėte suprast :D Saliut :) Ir metų youtube vaizdelis yra.....

2015 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

Apie mediciną ir miegą..

Ką mes sakome ką tik gautam vertimui?
Labai seniai nerašiau, nieko nuostabaus. Tiek veiklos ir t.t. Užtat galiu pasigirti, jog pagaliau gavau vertimą už kurį man, ko gero, net ir sumokės. Bent jau kai nusiųsiu sąskaitą. Kodėl aš jos dar nenusiunčiau? Tyyyyngiu.. Na, bet nieko. Turiu šabloną, reikia tik savo duomenis nurodyti :D
Šiaip su šiuo vertimu nušoviau du savo svajonių zuikius – versti už pinigus ir versti medicininius tekstus. Nesupratlyviems paaiškinsiu, gavau medicininį tekstą. Šiaip ir seniau yra tekę tokius verst, bet toookį – pirmą kartą. Vieni burtažodžiai. Bent kažkiek žmonių kalbą priminė tik artikeliai ir prieveiksmiai. Užtat pagalvojau, jog pabūsiu labai protinga, ir beversdama ruošiu kažką panašaus į glosarijų. Patogus daiktas, ypač kai tenka versti kažką į lietuvių kalbą, o dar labiau ypač terminus.
Vis tik kaip medicininis šis tekstas buvo ilgiausias, tad šį kartą teko rimtai paplušėt. Užtat aptikau tam tikras įdomybes. Vis tik bazinė medicinos terminų dalis yra susijusi su rusiškais. Taigi, kaip galiu spėti, nauji terminai ateina iš vakarų. Bet šiaip, jei rimtai, man net baisu pagalvoti apie bet kokį vertimą nemokant rusų kalbos. Bent jau aš versdama, jei niekaip nerandu lietuviško varianto, gūglinu rusišką, o tada per rusišką variantą atseku lietuvišką. Aišku, negalvokit, kad va, iš karto griebiu pirmą pasitaikiusį vertimą, kurį tik pamatau į tą pusė. Niau, niau, niau. Aš jį visaip kaip prievartauju iš visų pusių :D Jei jau matau, kad randu tinkamus straipsnius ir iliustracijas, tada jau tvarka :D
Mano viena iš didžiausių vertėjavimo svajonių (aišku, po grožinės literatūros vertimo, legalios programinės įrangos ir t.t.) yra įsigyti anglų-lietuvių ir rusų-lietuvių medicinos terminų žodynus. Ir dar tarptautinių žodžių žodyną prigriebčiau. Labai patogu ieškant sinonimų. Ir šiaip pavartyt, kai užkrenta koks žodis, o reikalingas būtent lietuviškas atitikmuo :D
Nesu aš iš tų žmonių, kurie skaito žodynus. Ir pati 99% atvejais informacijos ieškau virtualioje erdvėje, tačiau mane žavi tas popierinių žodynų primityvumas. Atsivertei rodyklę, susiradai žodį ir vuolia. Aišku, šiuolaikiniai net ir popieriniai žodynai kitą kartą būna toookie mondri, kad reikia vos ne tris aukštuosius pabaigt, kad susigaudytum visuose žymėjimuose ir t.t. Manau, nebūtina būti vertėju, kad žmogus suprastų apie ką aš kalbu. Tarkim, reikia kažkokios informacijos, parenki gudresnius raktažodžius, atsidarai kokį straipsnį, o tada ten matai kažkokią intriguojančią nuorodą, atsidarai ją, tuomet kitą, ir jau po kokio pusvalandžio jau nebeprisimeni, ko iš viso ieškojai. Man taip būna ir su vertimais. Kartais ieškai kokio termino, bac, randi tikrai įdomų straipsnį (kad ir į temą), o paskui atsipeikėji, kai suvoki, jog reikia skubiai verst, o ne gūglinti, kur gi bus galima panaudoti mano verstą tekstą.
Man ir mano kursiokams univere dėstytojai pastoviai pasakojo apie vertėjo duonos prestižą. Apie tai, kad reikia didžiuotis savo amatu. Bet kaip ten gyvenime būna, vertėjas vertėjui nelygu. Vienas geriau apmokamas, kitas nelabai. Suprantama, kad vertėjo darbas reikalauja disciplinos ir kūrybiškumo, tačiau ir ne vertėjai labai įvairiai žvelgia į šį duonos gavybos būdą. Ypatingai klientai, kurie nenori mokėti už šį juodą darbą :D Bet iš kitos pusės tai jau vertėjo reikalas, kaip į jį žiūrės kiti. Jei jis zys, kad darbo daug, o pinigų mažai ir pan., tai faktas, jog niekas nemanys, kad tai yra būtent tas vertėjas, kokiais mus norėjo padaryti mūsų dėstytojai. Kažkas pasakytų, jog tai asmeninis reikalas už kiek save parduodi. Ir aš tikrai šios išminties nepaneigsiu. Tačiau aš prisilaikau kitos idėjos – daryk tai, kas tau patinka, ir padaryk viską, kad tau už tai dar ir mokėtų :D
Ir pabaigai noriu pasidalinti vienu įdomiu pastebėjimu. Mano draugė jau ne vienerius metus intensyviai verčia vienam vertimo biurui. Kadangi ji dar turi pilną etatą kitame darbe, patys suprantat, laisvo laiko lieka labai mažai. Bet įdomumas yra tame, kad ji labai blogai miega. Normaliai greitai užmiega tik po visiško išsekimo. Vis sukau galvą, kodėl aš miegu kareivišku miegu, o ji šitaip kankinasi. Bet pastarasis vertimas man atvėrė akis. Aš jau seniau buvau tai pastebėjusi, tačiau galvojau, jog tai sutapimas. Tiesiog aš retai kada verčiu iki vėlumos ar prieš miegą, tačiau jei jau tenka taip versti, tuomet ir man būna labai sunku užmigti. Net jei juodai noriu miegu, jau net nebesuprantu nei ką skaitau, nei ką rašau, ir galiausiai pasidavus atsigulu į lovą, aš irgi gan ilgai negaliu užmigti. Spėju, tai yra dėl padidinto smegenų veiklos aktyvumo. Vis tik laviruoti tarp trijų kalbų dar ta smegenų mankštelė. Na, ir suprantama, kad smegenos taip sau nenustos veikusios vien dėl to, kad tau jau laikas eiti miegot :D

Tai tokie mano pastebėjimai šiam kartui.. Kitą kartą gal pasidalinsiu savo sutvarkytu glosarijumi :D

2015 m. spalio 27 d., antradienis

E-žodynai ir jų nauda :D

Vargu, ar šiame pasaulyje atsirastų toks vertėjas, kuris sugebėtų išversti bent vieną tekstą nepasinaudodamas žodynu. Šis momentas labai stebina klientus „Tai ko jus ten moko, kad žodynais naudojatės?!“. Taip, taip, mes maždaug 4-6 metus per paskaitas ir namuose kalam žodynus, nes juk tai yra vertimų esmių esmė.
O jei rimtai, vis dažniau tenka pasinaudoti elektroniniais žodynais, nors kartais mieliau renkuosi popierinį variantą. Vis svajoju įsigyti tarptautinių žodžių žodyną, nes tikrai yra puikių lietuviškų atitikmenų, bet kartais jie tiesiog „užstringa“. Su lietuviškais žodynais iš tikrųjų yra daug problemų. Kalba nestovi vietoje, žodžiai įgauna daugybę reikšmių, pasensta, atsiranda naujų žodžių, o žodynai visada vėluoja, dėl to labai dažnai laimi elektroniniai žodynai, nes juose informacija yra pateikiama ir pasiekiama greičiau ir paprasčiau. O ką jau kalbėti apie žodynus lietuvių kalbai.
Visai neseniai aptikau ezodynas.lt. Tai yra EN-LT, LT-EN žodynas. Ir jis yra mokamas. Mėnesiui ši laimė kainuoja 1,16 eur, o metams 10.43 eur. Nepasakyčiau, kad kaina kandžiotųsi, tuo labiau, kad yra galimybė parsisiųsti priedą į kompiuterį ar į kitą išmanų prietaisą per Play Store. Tik man labai juokinga tai, kad nemokamai per dieną žodynas suteikia tris paieškas. Duotų bent jau kokias 20, tai bent jau pasijaustų, kaip šis žvėris veikia. Arba dar geriau, galėtų suteikti na, kokią savaitę nemokamo naudojimo, kad naudotojas realiai galėtų įvertinti, kiek naudingas šis puslapis gali būti.
Kadangi pastaruoju metu verčiu iš rusų kalbos, tai mano nepamainomas įrankis yra rulit.lt. Jei gerai pamenu, jis lyg irgi seniau buvo mokamas, bet suteikdavo nemokamų ar tai 50 vertimų paieškų, tačiau paskutiniuoju metu beverčiant jis manęs neprašė jokių apmokėjimų. Tačiau jei jau atvirai pasakius, tektų mokėti, tikrai sumokėčiau. Nors kartais tenka aptikti nelabai adekvačių vertimų, bet vis tik dažniausiai randu itin taiklius atitikmenis, kurių reikėtų gūglint ilgai, o čia tik parašei ir turi :D
Šiaip labai geri yra elektroniniai EN-EN Oksfordo žodynai. Jie yra geri tuo, kad gali įsidiegti vieną programą, ir tada į ją įsirašyti skirtingų sričių žodynus, pvz, medicina, ekonomika, teisė ir t.t. Tik kad sveria tas žvėris labai daug, ir jei kompiuteris nėra iš sparčiausių, toks „gūglinimas“ gali tapti kančia, o ne malonumu :D
Galime dar prisiminti elektroninių lietuviškų žodynų klasiką: Alkonas ir Anglonas. Jei atvirai, nepagaunu, koks tarp jų skirtumas, nes tiek vienu, tiek kitu galima versti LT-EN ir EN-LT kombinacijomis. Nors, jei gerai supratau, Alkonas yra labiau LT-EN žodynas, o Anglonas EN-LT. Pati turiu Angloną ir iš bėdos jis praverčia, nors koks trečdalis paieškų arba nieko neranda, arba netenkina manęs :D
Būtų nuodėmė pamiršti visų keikiamą ir vis tik plačiai naudojamą Google Translate. Kalbant apie EN-RU, RU-EN vertimus, tai progresas yra akivaizdus. Asmeniškai aš dažnai juo naudojuosi sinonimų paieškai. Sveria mažai, dirba sparčiai ir lengvai pasiekiamas. Beveik panašios nuomonės esu ir dėl EN-LT, LT-EN kombinacijų. Nereikalaujant kažkokių mandrybių, tikrai galima sulaukti adekvataus vertimo, nors kartais pasitaiko tokių neįtikėtinų variantų, kad taip ir norisi paklausti: "Kas tau negerai?!". Užtat situacija su RU-LT ir LT-RU yra tokia apverktina. Tiesiog graudi. Kad dažniausiai tenka pasinaudoti tokia grandine: RU-EN-LT. Iš tikrųjų, lietuvių kalba su rusų nesusišneka :D Suprantama, mažai ties tuo dirbama, galų gale, juk ir darbo daug, tačiau negalima Google Translate nuvertinti, tad neskriauskime jo :D
Dar norėjau parašyti apie vertimo įrankius, tokius kaip kad Trados, WordFast ir Heartsome, bet gal jau kitą kartą, nes dabar jau aptingau.. Geriau jau išversiu kokią pastraipą iš pragariškosios praktikos, kurios jau išverčiau daugiau nei šeštadalį :D Yay!


2015 m. spalio 13 d., antradienis

Atskleisiu paslaptį..

Šiaip šis įrašas pasaulį išvydo gan spontaniškai, nes ketinau parašyti visai apie kitą dalyką, tačiau pastaruoju metu susiduriu su vienu ir tuo pačiu klausimu, kuris labai dažnai klaidina žmones, o ypač dėl neseniai pasirodžiusio populiarioje „X-faktorius“ laidoje mikčiojančio Alekso.
Man šis įvykis primena vieną citatą iš Škėmos kūrybos: „Lapių vargonininkas mikčiojo kalbėdamas, bet giedojo jis gražiai.“ Tad pabūsiu viena iš „Mythbusters“ ir atskleisiu vieną paslaptį, o taip pat aptarsiu keletą atvejų.
Iš tikrųjų nėra jokio stebuklo, kad mikčiojantys žmonės dainuoja. Mikčiojimas taip pat negarantuoja gražaus balso ir puikių dainavimo sugebėjimų. Tiesiog žmonėms dažnai susidaro mistinis įspūdis, kai žmogus, turintis kalbos sutrikimu, ima ir uždainuoja. Čia galima beveik prilyginti atvejui, jei nevaikštantis žmogus imtų ir nubėgtų kokius 100 metrų. Ir dėl to viską nurašo mistiškam muzikos gydymui.
Viskas daug paprasčiau. Mūsų smegenys yra labiausiai stebinantis gamtos kūrinys pasaulyje. Ir visiškai ne be reikalo. Jei kūdikiui pašalinsime visą smegenų pusrutulį, likusio smegenų pusrutulio visiškai pakaks, kad vaikas užaugtų pilnaverčiu žmogumi, nes smegenų plastiškumo dėka viena smegenų pusrutulio dalis perims funkcijas, kurias turėjo atlikti pašalintoji dalis.
Nežinau, kiek jums teko domėtis smegenimis, bet galiu pasakyti, kad smegenų tyrimai tarsi naujų pasaulių atradimas. Mūsų smegenys susideda iš daugybės skirtingų dalių, kurių pavadinimų čia tikrai nevardinsiu, bet kelias vis tik paminėsiu – Broca ir Wernicke centrai, kurie ir pažymėti pagrindiniame paveikslėlyje.
Grubiai tariant, Wernicke sritis atsako už kalbos suvokimą, o Broca – už kalbėjimą. Pažeidus vieną iš šių zonų (jei būsime žiauresni, galime pažeisti ir abi :D), galime sulaukti labai įdomių ir savotiškai linksmų kalbos sutrikimų (tikiuosi, šį įrašą skaito žmonės, turintys suvokimą apie juodąjį humorą, jei vis tik ne, tai paaiškinsiu, kad suprantama, jog šiuose sutrikimuose nieko juokingo nėra). Pavyzdžiui, žmogus gali kalbėti visiškas nesąmones, bet kuo puikiausiai suprasti arba atvirkščiai – kuo puikiausiai kalbėti ir nieko nesuprasti. Ši linksma liga bendrai vadinama afazija, tačiau yra dar visokių skirtingų jos rūšių.
Taigi.. stebuklo esmė ta, kad už dainavimą atsako dar kita smegenų dalis, kaip ir už rašymą bei, jei neklystų, ir už piešimą. Įsivaizduokime, kad mūsų smegenys yra mechanizmas, ir ta dalis, kuri atsako už kalbėjimą (Broca area) sulūžo. Tada ir prasideda visi smagumėliai, įvairiausi mikčiojimai ar net kalbos praradimas. Tačiau ta mechanizmo dalis, kuri atsako už dainavimą lieka sveika, ir nelaimėliui niekas dainuoti netrukdo. Štai taip. Kartais būna įdomu, kai žmogus negali rašyti, skaityti, kalbėti, suprasti. Visa tai susiję su negerumais mūsų smegenyse.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį į labai svarbų momentą kalbant apie mikčiojimą. Dažnai mikčiojimas būna visai ne dėl kalbos centro sutrikimo, o tik yra kažkokios psichologinės problemos simptomas. Būtent dėl to ir iškilo pseudokonfliktas su mano viena pažįstama. Ji kaip ir daugelis žmonių, kurie nėra girdėję apie jokias kalbos sritis smegenyse, žavėjosi ta gražia, bet naivia (jai, kaip tiksliųjų mokslų atstovei, tai yra neatleistina :D) mintimi, kad Alekso mikčiojimą gydo dainavimas. Taigi kamooon.. nieko jis ten negydo.. Jis ir toliau sėkmingai mikčioja, ir mikčioja kiek tik save pamena. Na, aš ne specialistė, tačiau nemanau, kad suklysčiau teigdama, jog pas jį yra jau tikrasis kalbos sutrikimas. Tiesiog „chipas“ jo smegenyse, atsakantis už kalbėjimą, yra sugedęs. O jei tiksliau, tai Broca srities aktyvumas yra per didelis, dėl to žmogus ir mikčioja.
Pažįstama kategoriškai nesutiko su tuo, mat ji pati save nusprendė įsirašyti į mikčių kategoriją. Aišku, išaiškinti jai, kad ji nėra mikčius, man nepavyko. Nes juk ji kuo puikiausiai kalba be jokių užsikirtinėjimų. Bet kartais, kai ji jaučia įtampa, pradeda užsikirtinėt. Tiesiog jai mikčiojimas yra tik įtampos padarinys. Mergina turi rimtų problemų su viešuoju kalbėjimu, tad natūralu, kad užplūdus įtampai ji pradeda užsikirtinėti. Asmeniškai aš tokiais atvejai nutylu ir atsijungiu nuo visko :D Bet juk tai nėra kalbos sutrikimas.. O dar ankščiau, kai tik atsikrausčiau į Lietuvą (tuomet mano pagrindinė kalba buvo rusų), jokių problemų su lietuvių kalba neturėjau (nuo mažens kalbėjau tiek rusų, tiek lietuvių kalbomis), ir kai kalbėdavau, nesijausdavo jokio rusiško akcento, bet jei tik atsirasdavo kažkokia įtampa, mano kalboje atsirasdavo ir akcentas (čia tai geras, tik dabar prisiminiau :D). Dabar gi, kai susijaudinu, lietuviškas akcentas atsiranda rusų kalboje, mat dabartinė mano pagrindinė kalba yra lietuvių. Kiti iš įtampos raustą, laužo rankas, graužia nagus, o dar kiti – mikčioja. Tokiems žmonėms pasisekė labiau, kadangi jiems nereikia atkurti kalbos sistemos ar iš viso ją kurti. Jiems tiesiog reikia išmokti susivaldyti.

Bet ir kalbant apie jau tą tikrąjį kalbos sutrikimą, mikčiojimą įveikti galima, tik reikia labai daug dirbti su savimi. Suprantama, kad mikčiojantys žmonės yra jautresni, nes užsikertant jie pradeda panikuot dėl ko dar labiau užsikerta, ir tai virsta į pasaką be galo. Tačiau nereikia nuleisti rankų. Galima repetuoti su veidrodžiu, garsiai skaityti knygas, bandyti kalbėti lėtai, na, ir žinoma, nusiteikti sklandžiam kalbėjimui. Galu gale, visada galima kreiptis į specialistus, kurie padėtų, arba bent jau pavartyti specialią literatūrą :)

2015 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

Su vertėjų diena!


Sveikinu visus, pradedančiuosius ir patyrusius su šia nuostabia švente :) Aš gi galiu pasigirti tuo, kad įsigijau naują kompiuterį, kuris padės man sparčiau dirbti ir siekti geriausių rezultatų ne tik vertimų srityje :) Na, tai tiek ir tenorėjau, pasveikinti ir pasigirti :D Iki kito karto :D

2015 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

Šiek tiek laimės ir linksmybių :)

Šiaip rašyti šiandien neketinau, bet tą progą, kad man pietūs, nusprendžiau mestelėti vieną linksmą nuotykį. Kiek jis tikras, nežinau, bet vis tiek skamba linksmai. O jį aptikau kalbos.eu puslapyje :) Geros darbo savaitės visiems (cha, cha).

Istorija nutiko netrukus po to, kai Šarlis de Golis baigė eiti Prancūzijos prezidento pareigas. Prezidentas ir jo žmona savo namuose turėjo keletą svečių iš Amerikos. Ne visi svečiai mokėjo prancūzų kalbą, todėl šeimininkams teko kalbėti ir angliškai. De Golis nors ir retai naudojo anglų kalbą, bet gerai ją mokėjo, o štai jo žmonos anglų kalbos žinios buvo gana primityvios. Vakarienės metu vienas iš svečių, norėdamas palaikyti pokalbį, paklausė prezidentienės:
- What do you expect the most from life now that your husband has no more official duties?
Akimirką pagalvojusi, prezidentienė atsakė:
- A penis!
Netikėtai įsivyravo nejauki tyla ir svečiai paskubom nuleido žvilgsnius į savo deserto lėkštes. De Golis, nugirdęs pokalbį, pasilenkė link žmonos ir pataisė:
- Non, non, my dear, in Engleesh it eez pronounced ‘appiness!

2015 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Pavadinimų vertimai: The Goblin Reservation ir Changeling

Clifford D. Simak – mokslinės fantastikos klasikas. Sunkiai rastume sci-fi gerbėją, neskaičiusio bent kokio trumpo Clifford‘o apsakymėlį. Kaip tik aną dieną rašiau įspūdžius apie vieną jo knygą „The Goblin Reservation“. Knyga patiko, bet šiandien rašau norėdama aptarti, dėl kokių priežasčių knygos vertėjas pavadinimą išvertė kaip „Kaukų draustinis“?
Šiek tiek pagūglinus, aptikau, kad tam tikri kaukai tikrai turi panašumų su vadinamais goblinais, tačiau pačioje knygoje jokių kaukų nesutikau, o va goblinas vienas kitas tikrai buvo. Tai kam versti taip netikslingai? Ir apskritai, kam sulietuvinti tai, kas nėra lietuviška? Tai tas pats, kas aplieti kokį mėsainį mūsų spirgučių padažu cepelinams ir apsimesti, kad va, koks puikus ekvivalentas :D
P.S. Aną dieną praverčiau „Kaukų draustinį“ ir labai noriu atsiprašyti už savo žioplumą. Viskas gerai, knygoje vietoj goblinų visur buvo rašoma kaukas. Čia aš per žioplumą pamiršau, kad knygą skaičiau ne lietuvių kalba :D Tad dar kartą labai atsiprašau, o įrašo neištrinu tik todėl, kad nenoriu būti viena iš tų, kurie apsimeta visažiniais, šneka nesąmones, o paskui tai supratę, paslepia nusikaltimo pėdsakus. Gėda man, ir vieta man ant gėdos stulpo.
Iš panašių sprendimų menu gan kūrybišką filmo „Changeling“ lietuvišką variantą – „Laumės vaikas“. Šiuo atveju, manau, tikrai labai šaunus sprendimas, nes puikiai nusako situaciją. Laumės vagia vaikus, o dar ir pakiša kitus :D Ir šiaip patį filmą taip pat rekomenduoju :)
Grįžtant prie mano vertimų vargų, tai knygutė.lt pasiuntė mane ne itin gražia forma, dabar laukiu atsakymo iš Naujo Vardo :D Jau išverčiau Veronica Roth istoriją „Hearken“, dabar beliko ją suredaguoti. Taigi.. jei artimiausiu metu ką ir versiu, tai tik Sadovo „Pragarišką praktiką“, o likusias jėgas patausosiu „Hearken“ ir to pačio Sadovo girtojo studento nuotykių redagavimui.